- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1950-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13146-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Grožio pasaulis“
- Atsakovas
- QL Aesthetic SIA
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Grožio pasaulis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21468-7170/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Grožio pasaulis“ ieškinį atsakovei QL Aesthetic SIA dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Grožio pasaulis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės QL Aesthetic SIA 13 930 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą pareikšto reikalavimo sumai.
3. Prašymą grindė argumentais, kad atsakovės turtinė padėtis bloga ir ji galimai yra nesąžininga. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad atsakovės kreditavimo rizikos reitingas laibai žemas, o tai reiškia, jog labai tikėtina, kad atsakovė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Be to, blogą atsakovės finansinę būklę patvirtina atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys, kuriais remiantis 2018 m. metais atsakovės skolos sudarė 39 997 Eur, kai tuo tarpu visą atsakovės turtą sudarė 37 619 Eur, atsakovė 2018 m. veikė nuostolingai. Itin didelę tikimybę, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba apskritai neįmanomas patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovė iki suteikiant jai 13 930 Eur sumą reguliariai bendravo su ieškove, o gavusi iš ieškovės nurodytus pinigus, nuo 2019 m. birželio mėnesio pradžios visiškai nutraukė bendravimą, nebereaguoja į kreditoriaus žinutes bei skambučius, iki šiol nepristatė ieškovei žadėtos įrangos bei negrąžino 13 930 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Grožio pasaulis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė imsis (ar jau ėmėsi) veiksmų, kurie apsunkins teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovės argumentai, kad atsakovė yra galimai nesąžininga, objektyviai nepagrįsti. Tai, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, nėra laikoma pagrįstu argumentu konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Faktas, kad atsakovė neatsiskaitė su atsakove sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, bet neįrodo, kad atsakovė gali bandyti paslėpti turtą, į kurį gali būti nukreiptas priteistų sumų išieškojimas. Ieškovės argumentai, jog iš prieinamos informacijos matyti, kad atsakovės kreditavimo rizikos reitingas laibai žemas, kad 2018 m. ataskaitiniais metais atsakovė veikė nuostolingai gali reikšti, jog įmonė galimai turi tam tikrų finansinių sunkumų, tačiau tai nereiškia jos nesąžiningumo.
6. Iš ieškinio matyti, kad reiškiamo reikalavimo suma yra santykinai didelė, tačiau didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl visais atvejais būtina įvertinti ginčo sumos reikšmę skolininkui.
7. Be to, teismų praktikoje yra laikomasis nuostatos, kad ginčo šalių interesų ekonomiškumo, pusiausvyros, lygiateisiškumo principai sąlygoja, jog teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių ūkinės komercinės veiklos, t. y. įmonės ūkinė komercinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis c. b. 2-651-178/2015). Akivaizdu, kad areštavus atsakovės banko sąskaitą ar kitą turtą, gali būti pažeisti atsakovės teisėti interesai, nes teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įrodymų vertinimo neatlieka, be to, gali būti sustabdyta ir sutrikdyta įmonės, kuri galimai ir turi tam tikrų finansinių sunkumų, ūkinė komercinė veikla.
8. Nepateikus objektyvių įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nėra pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė turi pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-810-407/2016; 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011). Nenustatęs kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas sprendė, kad šiuo atveju negalimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Grožio pasaulis“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti byloje ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nagrinėjamos bylos aplinkybės neabejotinai liudija atsakovo akivaizdų nesąžiningumą. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindžia ne vien tik atsakovo nesąžiningumu, tačiau ir sunkia bei toliau blogėjančia atsakovo finansine būkle, dėl ko ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas objektyviai bus apsunkintas arba apskritai neįmanomas. Vis blogėjanti atsakovės finansinė padėtis neabejotinai kelia grėsmę, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba išvis neįmanomas.
1.2. Skundžiamoje nutartyje teismas, viena vertus, pripažino, jog atsakovė galimai turi tam tikrų finansinių sunkumų, kad 13 930 Eur ieškinio suma yra santykinai didelė, kad reikia įvertinti ginčo sumos reikšmę atsakovei. Kita vertus, teismas ginčo sumos reikšmės taikant laikinąsias apsaugos priemones nevertino ir vadovavosi vien tik nepagrįstu motyvu, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos neva tik tada, kai yra duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą. Tuo skundžiama nutartimi teismas prieštarauja aktualiai tiek Kauno apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo suformuotai praktikai. Atsakovės blogą turtinę padėtį patvirtina byloje esantys įrodymai.
1.3. Teismas skundžiamoje nutartyje kaip galimą atsakovo nesąžiningumą liudijančius veiksmus visiškai nepagrįstai įvardija vien tik atsakovo ketinimus būtent paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Tačiau teismas nei vienoje skundžiamos nutarties vietoje nemini atsakovės vengimo grąžinti skolą ar atsiskaityti su ieškovu kaip atsakovo nesąžiningumą liudijančio veiksmo. Tuo skundžiama nutartis prieštarauja teismų praktikai.
1.4. Teismas, nesiremdamas jokiais įrodymais bei jokiais faktiniais duomenimis, negalėjo skundžiamoje nutartyje vadovautis vien deklaratyviai išsakoma hipotetine prielaida, jog areštavus atsakovo banko sąskaitą ar kitą turtą, neva gali būti pažeisti atsakovės teisėti interesai, jog neva gali būti sustabdyta ir sutrikdyta atsakovės veikla. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, bet kokios laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia suvaržymus (nepatogumus) asmeniui, kurio atžvilgiu jos pritaikytos, todėl vien pats atsakovo turtui arešto pritaikymas negali savaime reikšti atsakovo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Atsakovas turi teisę prašyti teismo pakeisti vienas laikinąsias apsaugos priemones kitomis ir tokiu būdu sumažinti patiriamus suvaržymus (CPK 148 str. 1 d.).
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą teisminę praktiką; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
14. Ieškovė UAB „Grožio pasaulis“ ieškinį grindžia argumentais, kad ieškovė, kaip įmonė, besiverčianti medicinos paslaugų teikimu, siekė įsigyti medicininę įrangą, todėl kreipėsi į Latvijos respublikoje įsteigtą šios įrangos distributorių – atsakovę. Atsakovė įsipareigojo įrangą pristatyti iki 2019 m. gegužės 20 d. ir išrašė išankstinę sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė apmokėjo, 2019 m. gegužės 18 d. pervesdama atsakovei 13 930 Eur. Atsakovė gavo pinigus už įrangą, tačiau įrangos iki šiol nepristatė ir pinigų negrąžino. Be to, po pinigų gavimo iš viso nustojo su ieškove bendrauti, į skambučius neatsiliepia.
15. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės ieškinio preliminaraus pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas šios sąlygos nustatymo (ne)teisingumo taip pat nevertina ir dėl jos nepasisako.
16. Pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė, be kita ko, išsakė nuomonę, kad atsakovei pareikštas 13 930 Eur dydžio turtinis reikalavimas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje teisingai nurodė, kad pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).).
17. Šios nutarties 16 punkte nurodyta aplinkybė, jog reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto mastas nėra pakankamas pagrindas atsakovo lėšų ar materialaus turto areštui, taikytina ir ieškovės atskirojo skundo argumentams dėl atsakovo finansinės padėties blogėjimo. Tokie argumentai neduoda pagrindo pagrįstai manyti apie grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir negali būti siejami su atsakovės nesąžiningais veiksmais ir/ar ketinimais, siekiant išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
18. Apeliantė pateikė teismui atsakovės finansinę padėtį atspindinčius dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovei likvidavimo procesas nėra pradėtas, bankroto byla taip pat neiškelta, pradelsti įsipareigojimai neįregistruoti, turto įkeitimai ir kitos užtikrinimo priemonės taip pat neįregistruotos, bendrovės veikla nesustabdyta. 2018 metais atsakovės turto vertė siekė 37 619 Eur, kuris lygus atsakovės finansinių įsipareigojimų sumai. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, apeliantės nurodytos aplinkybės liudija apie atsiradusius ar artimiausiu metu galinčius iškilti atsakovės finansinės padėties sunkumus, tačiau, kaip jau minėta, ši aplinkybė negali būti siejama su atsakovės nesąžiningumu ir grėsme teismo sprendimo vykdymui. Minėta, kad turto areštas taikytinas tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovės nesąžiningais pripažintų veiksmų, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, bet ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, ar kad jos finansinės padėties pokyčiai rodo tos padėties blogėjimą.
19. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
20. Nesąžiningą atsakovės elgesį ieškovė iš esmės įrodinėjo tuo, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės pinigus už norimą įsigyti įrangą, įrangos nepristatė, pinigų negrąžino. Tokiu nesąžiningu elgesiu, pasak ieškovės, atsakovė siekia išvengti sutartinės prievolės pristatyti įrangą. Nurodyta apeliantės pozicija grindžiama ieškinio pareiškime išdėstytomis subjektyvaus turinio prielaidomis, kurių šioje bylos stadijoje, vertinant atsakovės (ne)sąžiningumą, aiškiai nepakanka. Atsakovės elgesio vertinimas (ne)sąžiningumo aspektu negali būti siejamas su prievolės kreditoriui nevykdymu, nes tai jau yra argumentai dėl ginčo esmės. Šioje proceso stadijoje tokie ieškovės argumentai nėra aktualūs, nes ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo bus vertinamos sprendžiant šalių ginčą iš esmės. Tokių aplinkybių vertinimas reikštų teismo įsiterpimą į šalių ginčo esmę, nors svarstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą toks procesinis veiksmas negalimas. Ieškinio dėl sutartinių prievolių nevykdymo padavimas pats savaime dar nereiškia, jog atsakovė yra nesąžininga, o kitos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti objektyvias prielaidas dėl atsakovės nesąžiningumo, kiek tai sietina būtent su ketinimu iš esmės apsunkinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą, ieškovės nebuvo nurodytos ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustataė. Pagal pateiktus duomenis nėra pagrindo teigti, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar atlikti kitus sąmoningus veiksmus, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prašymą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip ne kartą jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus ar iškilus grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė galės pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turės iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
22. Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.