Kauno apygardos teismo nutarimas, AN2-232-923/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2024-09-05
Bylos Nr.: AN2-232-923/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01097-2023-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Lina Lesinskienė
Pažeidėjas: M. Š.
Advokatai: Petras Varkalys

Kategorijos

22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-232-923/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01097-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 22.11.10; 22.11.11 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. atstovo advokato Petro Varkalio (toliau ir – apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau ir – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 9 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Institucijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu M. Š. nubaustas 950 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2023 m. spalio 5 d. 03.55 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,41 promilių girtumas), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais M. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.

2. Institucijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimą M. Š. ir jo atstovas apskundė Kauno apylinkės teismui, tačiau skundas buvo atmestas, o nutarimas paliktas galioti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. atstovas advokatas Petras Varkalys prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą M. Š. atžvilgiu nutraukti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.1. Skundo autoriaus nuomone, skundžiama nutartimi įrodymai nebuvo įvertinti vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma, remtasi prielaidomis, todėl buvo padarytos nepagrįstos išvados ir priimta neteisėta nutartis. Teismas, darydamas išvadas, iš esmės pažeidė ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes jos nepagrįstos teisiniais argumentais dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir nepašalinti prieštaravimai, esantys tarp bylos priešingų įrodymų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas manydamas, kad tarp policijos įstaigos ir teismo ekspertės nurodytų duomenų yra neatitikimų, kuriuos būtina pašalinti, turėjo byloje paskirti ekspertizę ir pašalinti visas abejones dėl M. Š. kaltės, tačiau to nepadarė ir priėmė prielaida grindžiamą nutarimą.

3.2. Skundo autoriaus manymu, skundžiamoje nutartyje yra nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai, kad asmens neblaivumo patikrinimo metu nebuvo pažeista asmens neblaivumo patikrinimo tvarka ir buvo laikytasi alkotesterio naudojimo instrukcijos – iš byloje esančių, pareigūnų užfiksuotų, vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo informuotas apie tai, kad neblaivumo tikrinimo metu negali rūkyti tabako, elektroninės cigaretės, vartoti energetinio gėrimo. M. Š. prieš pirmąjį patikrinimą rūkė ir vartojo energetinį gėrimą. Laukdamas antrojo patikrinimo jis taip pat nepertraukiamai vartojo energetinį gėrimą ir rūkė elektroninę cigaretę, kas galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Viešai prieinamoje alkotesterio ,,Alkotest 6810“ naudojimo instrukcijoje yra nurodyta, kad jo parodymus gali iškreipti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys). Skundo autorius teigia, kad byloje nebuvo išsiaiškinta, ar asmens blaivumo nustatymą atlikę policijos pareigūnai buvo apmokyti naudotis alkotesteriu, buvo susipažinę su jo naudojimo instrukcija. Faktas, kad pareigūnai neinformavo M. Š. apie tai, kad jis negali vartoti energetinio gėrimo, rūkyti tabako ir/ar elektroninių cigarečių, kelia abejones pareigūnų pasirengimu atlikti asmens blaivumo nustatymo procedūrą.

Šalies argumentai

3.3. Apelianto teigimu, vertinant tai, kad M. Š. nebuvo informuotas apie alkoholio koncentracijos metu draudžiamus veiksmus, jis pats informavo pareigūną, kad vartoja tik energetinį gėrimą, rankoje laikė cigaretę, tačiau pareigūnas dėl šių veiksmų nepareiškė pastabų tikrinamam asmeniui, taip pat, tai, kad M. Š. ir prieš pirmąjį patikrinimą alkotesteriu rūkė, vartojo energetinį gėrimą, taip pat, po pirmojo patikrinimo tęsė savo veiksmus ir toliau rūkė bei vartojo energetinį gėrimą iki pat antrojo patikrinimo alkotesteriu, kartu su byloje esančia specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivumo nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotomis aplinkybėmis, sukelia pagrįstas abejones alkotesterio duomenų patikimumu.

3.4. Taip pat skunde teigiama, kad nutartyje nėra įvertinti byloje esantys duomenys, kad atliekant M. Š. neblaivumo patikrinimą nebuvo nustatyti jokie išoriniai neblaivumo požymiai – M. Š. iš burnos nesklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo adekvati, kalba rišli, judesiai koordinuoti, tiesia linija paeiti galėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą galėjo. M. Š. buvo tikrintas nesant pagrįstų įtarimų, kad jis yra apsvaigęs. Pagal akte užfiksuotus duomenis, per 15 minučių nuo pirmo tikrinimo alkoholio matuoklio nustatyta etilo alkoholio koncentracija sumažėjo 0,04 promilės (0,16 promilės per valandą), t. y. ženkliai mažiau, nei pareigūno manymu galėjo pasišalinti per 42 minutes. Pažymi, kad byloje yra pateikta Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. Š. organizme alkoholio nerasta. Teismo posėdyje apklausta ekspertė J. Z. paaiškino, kad kraujo paėmimo metu alkoholio kraujo mėginyje nebuvo rasta, kaip galėjo pasišalinti iš kraujo alkoholio promilės – nėra žinoma. Ekspertė nenurodė jokių jai žinomų buitinių prevencinių priemonių, kurios pagreitintų alkoholio koncentracijos pasišalinimą iš asmens organizmo. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad M. Š. objektyviai neturėjo laiko imtis jokių prevencinių priemonių, kadangi iš įvykio vietos turėjo nuvykti į gydymo įstaigą, kas užtruko apie 30 minučių. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, paneigė policijos įstaigos nurodytą poziciją, kad M. Š. prieš neblaivumo patikrinimą gydymo įstaigoje ėmėsi prevencinių priemonių alkoholio koncentracijai kraujyje sumažinti.

3.5. Skunde pažymima, kad teismų praktikoje žmogaus organizme alkoholio mažėjimas dažnai vertinamas remiantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013, ir kt.). Tačiau apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi niekuo nepagrįsta pareigūnų nurodyta prielaida, kad iš asmens organizmo per 40 minučių galėjo natūraliai pasišalinti 0,41 promilės alkoholio, kai teismo posėdyje apklausta ekspertė nurodė, kad iš asmens organizmo per valandą natūraliai gali pasišalinti nuo 0.05 iki 0.15 promilės alkoholio, o teismų praktikoje pripažįstama, kad per valandą gali pasišalinti ne daugiau 0.2 promilės.

Atsiliepimas

4. Institucija pateiktu atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad M. Š. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos duomenimis ir įrodymais. Pagal galiojančią tvarką, policijos pareigūnai vairuotojų neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais.

4.2. Policijos pareigūnams sustabdžius M. Š. jo neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043. Pirmuoju tikrinimu 03.55 val. buvo nustatytas 0,47 prom. neblaivumas, antruoju - 04.10 val. – 0,43 prom. neblaivumas. Alkotesterio tuo metu galiojantis patikros sertifikatas Nr. 1937645 patvirtina, kad alkotesteriui „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043 patikra buvo atlikta 2023 m. birželio 2 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galiojo iki 2023 m. lapkričio 30 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Pažymi, kad alkotesteriai privalo būti tikrinami pakankamai dažnai – kas pusę metų, todėl daryti išvadą, kad, po sertifikato išdavimo ir jo galiojimo metu, alkotesterio rodmenys gali būti nepatikimi – nėra jokio pagrindo. Policijos pareigūnai vertindami alkotesterio parodymus, prieš pareikšdami kaltinimą pažeidėjui, įvertinus paklaidą apskaičiavo ir nurodė mažiausią atliktų patikrinimų prietaiso parodymą, t. y. 0,41 prom. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ (toliau – Taisyklės) reglamentuoja transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo nustatymo taisykles. Šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Tiksliausi ir artimiausi duomenys dėl M. Š. neblaivumo buvo užfiksuoti policijos pareigūnams atlikus du neblaivumo patikrinimus tik sustabdžius M. Š. ir kurie parodė realų jo neblaivumą vairavimo metu.

4.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Tačiau pažymėtina, kad ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisyklės kaip ir kiti įrodymai.

4.4. Institucijos nuomone, bylą nagrinėjantis pareigūnas vertino, kad M. Š. policijos pareigūnų buvo sustabdytas ir patikrintas dėl girtumo 2023 m. spalio 5 d. pirmu pūtimu 03.55 val. antru pūtimu 04:10 val., o kraujas patikrinimui Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje priduotas 04.50 val., t. y. po 40 min., ir neparodo M. Š. tikrojo blaivumo/neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Tiksliausi ir artimiausi duomenys dėl jo neblaivumo buvo užfiksuoti policijos pareigūnams atlikus du neblaivumo patikrinimus tik sustabdžius asmenį ir parodo realų jo neblaivumą automobilio vairavimo metu. Natūralu, kad žmogaus organizmas laikui bėgant alkoholio molekules skaldo ir šalina iš organizmo ir žmogaus neblaivumo lygis matuojant promilėmis mažėja. Taip pat asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

4.5. Atsiliepime taip pat pažymima, kad K. Š. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymo nepripažįsta, nurodo kad alkotesterio parodymus iškraipė energetinis gėrimas ir kad kol laukė antro pūtimo rūkė elektroninę cigaretę, tačiau Institucija tokius teiginius vertina tik kaip objektyviais duomenimis nepagrįstą versiją, kurią iškėlus siekiama išvengti atsakomybės. Skunde nurodo, kad kol laukė antro pūtimo nebuvo informuotas apie tai, kad negali rūkyti, Institucija tai vertina kritiškai, kadangi vaizdo įraše girdisi kaip pareigūnas pasako, jog „nerekomenduoja nei gerti nei rūkyti“. Institucija atkreipia dėmesį, kad vertinant pažeidėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. Š. atstovo advokato apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde apelianto atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju apygardos teismas būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenustatė. Be to, apeliaciniame skunde nepateikiami išsamūs motyvai, dėl ko byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kaip tą numato analizuojamo straipsnio 4 dalis. Pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju M. Š. ir jo atstovas advokatas Petras Varkalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad apylinkės teismas tinkamai, teisingai, objektyviai bei visapusiškai neįvertino visų bylos duomenų, netinkamai aiškino ir taikė procesinių normų nuostatas dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl M. Š. kaltės padarius administracinį nusižengimą.

7. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018).

8. ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai; 569 straipsnis įtvirtina, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo byloje ir kaip jie nustatomi. Pagal šio ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019, 2AT-23-489/2020).

9. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už šį administracinį nusižengimą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-30-2014, 2AT-51-746/2016, 2AT-23-489/2020).

10. ANK 605 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esant įtarimui, jog asmenys vairuoja neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jie tikrinami vietoje ir (arba) siunčiami neblaivumui arba apsvaigimui nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatyti ir tikrinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši ANK 605 straipsnio 3 dalies nuostata įgyvendinta 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021). Taisyklių 2.3. punkte, be kita ko, nurodyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus.

11. Kaip jau minėta, M. Š. nubaustas už tai, kad 2023 m. spalio 5 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 prom. neblaivumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Š. neblaivumo dydis buvo nustatytas panaudojant alkoholio kiekio matavimo prietaisą – alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas, nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Atlikdamas matavimą alkotesteriu atsakingas subjektas (pvz., policijos pareigūnas) turi įvertinti ir matavimo priemonės paklaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021).

12. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmuoju tikrinimu 03.55 val. buvo nustatytas 0,47 prom. neblaivumas, antruoju (04.10 val.) – 0,43 prom. Neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043, kuris turėjo galiojantį (iki 2023 m. lapkričio 30 d.) patikros sertifikatą Nr. 1937645. Šiame sertifikate nurodoma rodmenų paklaida – 0,017 prom. (jei nustatomas neblaivumas nuo 0,01 iki 1 prom. ribose), tačiau neblaivumo akte rodmenys nurodyti neįvertinus paklaidos. Tad vertintina, kad pirmu bandymu M. Š. įpūtė 0,45 prom., o antru – 0,41 prom. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, filmuoto pareigūno „bodycam“, tiek po pirmojo, tiek po antrojo pūtimo M. Š. kategoriškai su alkotesterio rodmenimis nesutiko, teigė, kad alkoholio tikrai nėra vartojęs, gėrė tik energetinį gėrimą. Surašius administracinio nusižengimo protokolą bei kitus dokumentus M. Š. buvo paleistas ir jis savanoriškai nuvyko priduoti kraują į medicinos įstaigą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. Š. kraujas LSMUL Kauno klinikose paimtas 2023 m. spalio 5 d. 4.50 val., pateikiama išvada – M. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

13. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog įstatymas nenumato, kad asmens neblaivumas gali būti nustatomas tik vieninteliu būdu, t. y. matuojant alkotesteriu. Ši aplinkybė gali būti nustatoma įvairiomis priemonėmis. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, tačiau medicininė apžiūra ir kraujo tyrimo rezultatai, turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai, t. y. turi būti vertinamas jų logiškumas, patikimumas, surinkimo aplinkybės, jie turi būti įvertinami visumoje su kitais surinktais įrodymais. Dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.

14. Apylinkės teismas, atmesdamas M. Š. skundą nurodė, kad nors ir esant specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nustatyta, kad 2023 m. spalio 5 d. 04.50 val., paimtame M. Š. kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta, tačiau pareigūnų faktinio tikrinimo metu alkotesteriu M. Š. 2023 m. spalio 5 d. pirmuoju tikrinimu 03.55 val. nustatytas 0,47 promilių, antru 04.10 val. – 0,43 promilių neblaivumas, todėl nėra jokių abejonių, jog pareiškėjas 2023 m. spalio 5 d. 03.55 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apylinkės teismo teigimu, byloje nėra objektyvių duomenų apie pareigūnų atliktos tikrinimo procedūros netinkamą atlikimą, todėl nėra pagrindo abejoti matavimo prietaisu, kuris turėjo patikros sertifikatą. Su tokia išvada apygardos teismas nesutinka.

15. Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, jog M. Š. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir patikrintas jo blaivumas. Pirmuoju pūtimu nustatytas 0,47 prom. neblaivumas (įrašo 2:16 min). Iš įraše esančios medžiagos nematyti, kad policijos pareigūnas būtų nustatęs kitus vairuotojo neblaivumo požymius (iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius ir pan.). Su alkotesterio rodmenimis M. Š. kategoriškai nesutiko, teigė nevartojęs, nurodė gėręs energetinį gėrimą. Pareigūnas pažymėjo, kad jei M. Š. gėrė tik energetinį gėrimą, turėtų rodmenys nukristi, liepė sėsti į mašiną, nurodė, kad lauks 15 min. ir reikės dar kartą pūsti.

16. Apygardos teismas pažymi, kad liko nepaneigti apeliacinio skundo argumentai, kuriuos apelianto atstovas nurodė ir teiktame skunde apylinkės teisme, kad po pirmosios patikros M. Š. automobilyje vartojo energetinį gėrimą ir rūkė elektroninę cigaretę, kurie galimai galėjo iškreipti alkotesterio rodmenis. Kaip matyti iš ,,Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje pateikiamos informacijos, „parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz. vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio bei vaistai“. Priešingai nei nurodo Institucija savo atsiliepime, pareigūnas po pirmosios patikros nenurodė, kad iki sekančio patikrinimo vairuotojas nieko vartoti negali. Kaip matyti iš vaizdinės medžiagos, pareigūnui po 8 minučių (įrašo 10 min) grįžus prie sustabdytojo automobilio ir atidarius galines automobilio dureles, pats M. Š. nurodė geriantis „colą“ ir paklausė, ar galima tą daryti, o pareigūnas atsakė „jei nėra viskio „coloj“. Šiaip tai nerekomenduoju nei gert, nei rūkyt per tą laiką“. Po šio pareigūno pasisakymo antrasis pūtimas buvo atliekamas po 8 min. (įrašo 18:25 min). Antruoju bandymu nustatytas 0,43 prom. neblaivumas (neįvertinus paklaidos) ir M. Š. vėl kategoriškai su rodmenimis nesutiko teigdamas „nesąmonė, aš tikrai negėriau, galim važiuoti kraują imti“. Iš dar 9 minučių įrašo matyti, kad M. Š. sėdėdamas automobilyje laukia kol bus supildyti dokumentai bei ieško asmens, galinčio parvairuoti jo automobilį. Jokių priemonių, kurios galėtų sumažinti alkoholio kiekį kraujyje nesiėmė. Bylos duomenimis, kaip jau minėta, M. Š. kraują LSMUL Kauno klinikose pridavė 04:50 val., t. y. po antrojo patikrinimo alkotesteriu praėjus 40 minučių. Jo kraujyje alkoholio nerasta. Apklausiama pirmosios instancijos teisme specialistė, surašiusi išvadą, dr. J. Z. nurodė, kad tvirtina specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad kraujo mėginyje alkoholio nebuvo rasta, o kaip šiuo atveju iš kraujo galėjo pasišalinti pareigūnų alkotesteriu užfiksuotos promilės – jai nežinoma.

17. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

18. Nagrinėjamu atveju M. Š., nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, pasinaudojo galimybe per valandą laiko atlikti medicininę apžiūrą ir atlikti kraujo laboratorinį tyrimą alkoholio kiekio koncentracijai nustatyti. Šiuo atveju susidarė situacija, kuomet per 40 minučių tarpą, lyginant alkotesterio rodmenis ir kraujo tyrimo atsakymą, iš jo kraujo pasišalino 0,43 prom. alkoholio. Teismų praktikoje nurodoma, jog tikėtinas vidutinis organizmo alkoholio perdirbimo (skaidymo) greitis per valandą yra 0,15 promilės, o tam tikrose specialistų išvadose nurodoma, jog minimalus ir maksimalus alkoholio šalinimo greitis – 0,10–0,25 promilės etilo alkoholio per valandą. Nors teisės normomis patvirtintos metodologijos, kurioje būtų teisiškai apibrėžti galimi alkoholio pašalinimo greičiai, Lietuvoje nėra, tačiau nurodytais rodikliais teismų praktikoje yra remiamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-68-648/2017, 2AT-9-976/2020, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-594/2023). Taigi, pagal minėtą metodologiją, nėra įmanoma, kad per 40 min asmens organizmas galėtų išskaidyti 0,41 prom. alkoholio.

19. Viešosios teisės šakose, tame tarpe ir administracinių nusižengimų teisenoje, taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn, būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta. Aptartų duomenų visumos kontekste, aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismo nutartyje nebuvo paneigtos abejones dėl alkotesteriu atliktų patikrinimų metu gautų duomenų teisingumo, tai, kad rodmenys galimai buvo įtakoti vartotų gėrimų (energetinio gėrimo, „colos“) ar rūkytos elektroninės cigaretės, nebuvo tinkamai motyvuota, kodėl, atlikus kraujo tyrimą, šio tyrimo rezultatais negalima tikėti ir, kodėl, būtent alkotesterio rezultatai yra pagrįsti ir nekeliantys abejonių. M. Š. nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios su pirmaisiais alkotesterio rodmenimis nesutiko, ką patvirtina ir administracinio nusižengimo protokolas, kategoriškai teigė alkoholio nevartojęs, gėręs tik energetinį gėrimą, o po pirmojo pūtimo laukdamas rūkė elektroninę cigaretę, gėrė energetinius gėrimus („colą“), tačiau šios skunde išdėstytos aplinkybės nebuvo įvertintos, nenustatyta tokio jo elgesio įtaka atlikto patikrinimo rezultatams. Šios aplinkybės pačios savaime neduoda pagrindo abejoti rodmenų tikslumu, tačiau vertinant kraujo tyrimo patikrinimo rezultatų patikimumą, darytina išvada, kad visos galimos abejonės nebuvo pašalintos.

20. Įvertinus visas teisines bei faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, duodančių pagrindo vienareikšmiškai ir neginčytinai išvadai, kad M. Š. pagal administracinio nusižengimo protokole nustatytas aplinkybes vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,41 promilės, neblaivumo laipsnis. Abejonės dėl M. Š. kaltės administracinių nusižengimų teisenoje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio nusižengimo byla pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį M. Š. nurauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

21. Teikdamas skundą apylinkės teismui M. Š. atstovas kartu prašė priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apelianto atstovas 2024 m. rugsėjo 4 d. pateikė papildomus dokumentus į bylą, kuriais nurodo, jog už apeliacinio skundo parengimą M. Š. sumokėjo 500 Eur.

22. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti yra atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjektų lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokato padėjėjas Petras Varkalys (advokato praktika nuo 2024 m. liepos 4 d.) 2023 m. spalio 24 d. išrašė sąskaita už atstovavimą ANK byloje 125 Eur sumai (b. l. 53). 2023 m. lapkričio 22 d. išrašyta 1093,75 Eur sąskaita už teisines paslaugas (b. l. 55), 2024 m. vasario 27 d. išrašyta 250 Eur sąskaita už pasirengimą 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą posėdyje (b. l. 58), 2024 m. kovo 6 d. išrašyta 125 Eur sąskaita už atstovavimą 2024 m. balandžio 19 d. posėdyje (b. l. 61), 2024 m. birželio 21 d. išrašyta 125 Eur sąskaita už atstovavimą 2024 m. birželio 21 d. teismo posėdyje. Bei kaip jau minėta, 2024 m. rugsėjo 4 d. advokatas pateikė 2024 m. liepos 11 d. sąskaitą 500 Eur sumai už apeliacinio skundo parengimą. Viso procesinės išlaidos sudaro 2218,75 Eur.

24. Apeliacinės instancijos manymu, ne visos pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ar proporcingos, todėl yra mažintinos. Pažymėtina, kad 2024 m. vasario 28 d. posėdis truko 28 min., 2024 m. balandžio 19 d. posėdis truko 8 min., 2024 m. birželio 21 d. posėdis truko 14 min. 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrės įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 13 punktą, suteiktų teisinių paslaugų teikimo laikas apskaičiuojamas valandomis, kurios sumuojamos. Minutės apvalinamos tokiu principu: iki 30 minučių paliekama ta pati valanda, 30 ir daugiau minučių – skaičiuojama nauja valanda. Atsižvelgiant į nurodytą, šiuo atveju valandinio įkainio taikymas, įvertinus ir advokato darbo vietą (šalia teismo rūmų) būtų neproporcingas, todėl mažintinas per pusę – nuo 375 Eur iki 187,50 Eur.

25. Minėtų rekomendacijų 14 punktas numato, kad gynybos ir atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir kiekvienoje byloje sumuojamas. Pažymėtina, kad faktinis bylos nagrinėjimas prasidėjo Institucijoje 2023 m. lapkričio 9 d., todėl nepriteistina 125 Eur suma pagal 2023 m. spalio 24 d. išrašytą sąskaitą už atstovavimą ANK byloje, juo labiau, kad konsultacija dėl M. Š. surašyto administracinio protokolo ar prašymų rengimas įtraukti į 2023 m. lapkričio 22 d. sąskaitos sąmatą. Apygardos teismas nesutinka ir su pateiktos 2023 m. lapkričio 22 d. sąskaitos sąmatos punktu, kuriame nurodyta, kad už prašymo dėl bylos nutraukimo parengimą suma sudaro 187,5 Eur (1,5 val.), tačiau įvertinus prašymo turinį ir apimtį, nurodyta suma mažintina per pusę iki 93,75 Eur. Apibendrinant, priteistina procesinių išlaidų suma nuo 2218,75 Eur mažintina iki 1812,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną M. Š. atžvilgiu nutraukti.

Tenkinti M. Š. atstovo advokato Petro Varkalio prašymą dėl procesinių išlaidų atlyginimo ir iš valstybės M. Š. priteisti 1 812,50 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Lina Lesinskienė