Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl termino reikalavimui A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.6 straipsnio 4 dalis).

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėja tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė A. D., su kuriuo pareiškėja 2005 m. sausio 20 d. buvo sudariusi rašytinę Buto šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį. A. D. mirė (duomenys neskelbtini), taigi ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėn. terminas kreditorių reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti. Šis terminas baigėsi (duomenys neskelbtini). Iki minėto termino pabaigos pareiškėja į skolininko įpėdinius nesikreipė (tokių duomenų byloje nėra), todėl terminas pripažįstamas praleistu.

11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja yra įmonė, kuri užsiima ūkine – komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Pažymėtina ir tai, kad pati pareiškėja cituodama teismų praktiką iš esmės pripažino aplinkybę, kad su nutarties 8 punkte aptartu teisiniu reglamentavimu, kai reikia kreiptis į teismą dėl įstatyme įtvirtinto termino atnaujinimo, savo veikloje susiduria ne pirmą kartą, šis reglamentavimas pareiškėjai yra žinomas. Taigi pareiškėja turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius bei imtis tokių protingų priemonių, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti skolas bei nepraleistų įstatymais nustatytų terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis, sukurti mechanizmą (algoritmą), kuris šalintų (ar minimizuotų) grėsmes skolų išieškojimui.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinimui, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentais, kad pareiškėja dėl didelio vartotojų ir skolininko skaičiaus neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenų apie visus skolininkus Gyventojų registre (tam reikalingi tiek žmogiškieji, tiek finansiniai resursai) ir tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėtų pateisinti tam tikrą termino pareikšti reikalavimus įpėdiniams praleidimą. Tačiau nagrinėjamu atveju terminas buvo praleistas gana ženkliai – terminas baigėsi (duomenys neskelbtini), o pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po termino pabaigos. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju ženklų termino praleidimą sąlygojo pačios pareiškėjos nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.

14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (apyvartos žiniaraščių), palikėjas, nors ir buvo ilgalaikis pareiškėjos skolininkas, tačiau paskutiniuosius penkerius metus iki mirties reguliariai, kiekvieną mėnesį (išskyrus 2018 m. rugsėjo mėn., 2016 m. sausio mėn.) vykdė mokėjimus, jo įsiskolinimas mažėjo. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, vartotojas iki mirties nevengė bendrauti su pareiškėja ir spręsti kylančias atsiskaitymo problemas: 2013 m. su pareiškėja sudarė taikos sutartį dėl skolos sumokėjimo; kaip nurodoma pareiškėjos 2020 m. vasario 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose, su vartotoju buvo sudarytas ir žodinis susitarimas kas mėnesį už šilumą mokėti po 60 Eur, pats vartotojas dar 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė pareiškėjai informaciją, kad turi nedarbingumą ir skolą mokės dalimis. Todėl aplinkybės, jog nuo 2018 m. lapkričio mėn. vartotojo (palikėjo) mokėjimai staiga nutrūko, į pareiškėjos siunčiamus įspėjimus dėl skolos sumokėjimo (kaip nurodo pati pareiškėja, jie buvo siunčiami kiekvieną mėnesį kartu su sąskaitomis) nebuvo reaguojama, šiuo konkrečiu atveju sudarė pagrįstą ir objektyvų pagrindą pareiškėjai, elgiantis apdairiai ir rūpestingai, pasidomėti priežastimis, kodėl nevykdomi atsiskaitymai, ir patikrinti vartotojo duomenis Gyventojų registre. Nors pareiškėja nurodė, kad palikėjo neatsiskaitymo fakto negalėjo susieti su jo mirtimi, nes jis iki mirties tinkamai nevykdė pareigos atsiskaityti su pareiškėja, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent iki palikėjo mirties buvusi situacija ir staigus jos pasikeitimas, priešingai nei teigia pareiškėja, sudarė objektyvų ir pakankamą pagrindą vartotojo neatsiskaitymą ir siunčiamų raginimų dėl skolos sumokėjimo visišką ignoravimą sieti su galima vartotojo mirtimi. Kaip matyti iš bylos duomenų, duomenys apie vartotoją Gyventojų registre buvo patikrinti tik 2019 m. spalio 21 d., t. y. praėjus vieneriems metams po to, kai nutrūko vartotojo mokėjimai. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl pareiškėjos nerūpestingo neveikimo, nes pareiškėja, ilgą laiką negaudama įmokų, neatliko jokių aktyvių veiksmų siekdama nustatyti, kodėl nevykdomi atsiskaitymai.

15. Reikšminga apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir pačios pareiškėjos atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, kad įmonėje yra patvirtinta tvarka, pagal kurią klausimas dėl skolos priverstinio išieškojimo inicijuojamas tik tuomet, kai skolos suma viršija tam tikrą ribą (įsiskolinimų vidurkį). Tokia pareiškėjos akcentuojama tvarka aiškiai atskleidžia, kad net ir susidurdama su termino praleidimo situacijomis, kai tenka kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo ir ne visada teisminio nagrinėjimo baigtis pareiškėjai būna palanki, įmonėje nėra atsižvelgiama į objektyviai nesudėtingai identifikuotinas situacijas (pvz., kai periodiškai įmokas bent iš dalies mokėjęs klientas staiga visiškai nutraukia mokėjimus ir jų nemoka kelis mėnesius iš eilės) bei nesiaiškina tokių situacijų susidarymo priežasčių, o formaliai laukia, kol įsiskolinimas pasieks tam tikrą ribą.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad suinteresuotasis asmuo neinformavo jos apie šilumos vartotojo (buto savininko) pasikeitimą, nors tokią pareigą nustato Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (133.4 punktas), nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytų duomenų, valstybei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į palikėjo A. D. butą buvo išduotas 2019 m. birželio 5 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pabaigos. Net ir tuo atveju, jeigu suinteresuotasis asmuo apie buto savininko (šilumos vartotojo) pasikeitimą pareiškėją būtų informavęs nedelsdamas po to, kai valstybei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, akivaizdu, kad terminą pareikšti reikalavimus A. D. palikimą priėmusiems įpėdiniams pareiškėja vis tiek būtų praleidusi. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos termino eigos metu buvusios aplinkybės (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015 ir kt.).

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjos skundo argumentais, kad ji nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes sužinojusi apie skolininko mirtį iš karto kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja apie A. D. mirtį sužinojo 2018 m. spalio 21 d. Tą pačią dieną pareiškėja gavo ir išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame buvo duomenys, kad A. D. palikimą pagal įstatymą paveldėjo valstybė, tačiau teismui pareiškimas dėl termino reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti atnaujinimo buvo pateiktas tik 2019 m. gruodžio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei 40 d. nuo sužinojimo apie skolininko mirtį. Įvertinus tai, kad įstatymas nustato gana trumpą terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, jog sužinojimo apie skolininko mirtį dieną šis terminas buvo jau gana ženkliai praleistas (termino praleidimo laikotarpis daugiau nei tris kartus viršijo patį CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą), pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma reikalavimų įpėdiniams pateikimo tvarka ir terminai, jokių papildomų duomenų, reikalingų pateikti teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo, pareiškėjai rinkti nereikėjo, pareiškėjos kreipimasis į teismą tik praėjus daugiau nei mėnesiui nuo sužinojimo apie skolininko mirtį dienos leidžia teigti, kad šiuo atveju pareiškėja akivaizdžiai neskubėjo operatyviai apginti savo teises ir pareikšti savo reikalavimų A. D. palikimą priėmusiems įpėdiniams.

18. Atskirajame skunde pareiškėja taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo pradedamos formuoti praktikos panašiose bylose (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-857-343/2019).

19. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų panašiose bylose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

20. Pareiškėjos nurodytoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-857-343/2019, kurioje pareiškėjai atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti, nustatytos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Civilinėje byloje Nr. e2S-857-343/2019 nustatyta, kad pareiškėja veikė aktyviai ir dėjo pastangas išieškoti skolą (likus pusei metų iki palikėjo mirties buvo priimtas sprendimas už akių dėl skolos priteisimo iš palikėjo; sužinojusi apie skolininko mirtį į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo kreipėsi žymiai operatyviau). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad yra nemažai kitų apeliacinės instancijos teismo bylų, kuriose prašymai dėl termino atnaujinimo esant panašioms faktinėms aplinkybėms yra atmesti (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-251-638/2019; 2020 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1072-413/2020; 2020 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-812-390/2020; 2020 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-434-260/2020 ir kt.).

21. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą pareikšti reikalavimui A. D. palikimą priėmusiai Lietuvos Respublikai ji praleido dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl savo pačios neveiklumo, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos nurodytas termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis ir pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atmetė. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.