Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-16 · Civilinė byla Nr. e2S-1072-413/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e2S-1072-413/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05171-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2S-1072-413/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05171-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.9; 3.3.2.3; 3.3.2.4
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10304-454/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ teismui pateiktu pareiškimu prašė pratęsti terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui mirusio palikėjo V. A. įpėdiniams.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja teikė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Minėtam butui laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. susidarė 85,01 Eur įsiskolinimas už vandenį ir nukanalizavimą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis butas nuosavybės teise nuo 2015 m. balandžio 22 d. priklausė V. A., kuris pagal turimą informaciją, (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja, patikrinusi Testamentų registro išrašą, nustatė, kad palikimą priėmė Lietuvos Respublika, o dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ Turto bankas. Pareiškėja 2020 m. sausio 30 d. raštu kreipėsi į VĮ Turto bankas dėl susidariusios skolos po palikėjo V. A. mirties apmokėjimo. Pareiškėjai apie skolininko mirties faktą tapo žinoma tik 2019 m. lapkričio 18 d., gavus duomenis iš Gyventojų registro tarnybos. Todėl prašė pratęsti įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam asmeniui.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Skola už komunalines paslaugas kaupėsi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., t. y. labai ilgas laikotarpis, per kurį pareiškėja į skolą nereagavo. Be to, po palikėjo mirties skolos išieškojimu pradėta rūpintis praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėja yra specializuota vandens tiekimo įmonė, kuri turi imperatyvią pareigą kontroliuoti ir rūpintis, jog vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o praleidus atsiskaitymo terminus – kreiptis dėl skolos išieškojimo teismine tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Kauno vandenys“ pareiškimą atmetė.

5. Teismas nustatė, jog palikėjas V. A. mirė 2019 m. sausio 25 d., todėl įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2019 m. balandžio 25 d. (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2020 m. kovo 30 d. Nors kreditorė nurodė, kad apie skolininko mirtį sužinojo patikrinusi Gyventojų registro tarnybos išrašą 2019 m. lapkričio 18 d., tačiau iš pateikto rašto nustatyta, kad į valstybės įmonę Turto bankas pareiškėja kreipėsi 2020 m. sausio 30 d., o į teismą – 2020 m. kovo 30 d. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų dėl mirusio skolininko įpėdinių suradimo ir kreditorinių reikalavimų pareiškimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams po palikėjo mirties, o į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo fakto apie palikėjo mirtį sužinojimo.

6. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad ji savo pastangomis stengėsi surasti paveldėtojus ir dėl to nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, teismas nurodė, kad būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėja, kad ji neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus Gyventojų registre, tačiau laikė, jog skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis tikrinti periodiškai. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių svarbias termino praleidimo priežastis, taip pat pateisinančias, jog pareiškėja per trijų mėnesių terminą po skolininko V. A. mirties neturėjo galimybės pareikšti kreditorinį reikalavimą galimiems jo įpėdinimas. Pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl ji turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju – imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimtų riziką dėl skolos neišieškojimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1590-577/2018).

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjos pateiktus duomenis skola už butui teiktas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas buvo fiksuojama nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Pareiškėjos nurodytas skolininkas V. A. mirė (duomenys neskelbtini) mėnesį, t. y. keturiasdešimt šešis mėnesius iki skolininko mirties mokesčiai už teikiamas paslaugas nebuvo mokami, tačiau pareiškėja visiškai nesidomėjo susikaupusia skola.

8. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, jog terminą pareikšti reikalavimą V. A. palikimą priėmusiai valstybei ji praleido dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, todėl sprendė, kad dėl pačios neveiklumo pareiškėja prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai ilgai delsė kreiptis dėl skolos išieškojimo, nepaisant to, jog skola kaupėsi nuo 2015 m. balandžio mėnesio, ir šis delsimo faktas išieškoti skolą negali būti pateisinamas įmonės žmogiškųjų išteklių stoka ar skolininkų gausa.

9. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, todėl pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Kauno vandenys“(toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjos pareiškimą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareiškėja yra didelė įmonė, aptarnauja apie 150 000 vartotojų. Todėl įmonės darbuotojai neturi fizinių ir finansinių galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti visų esamų vandens vartotojų Gyventojų registro duomenų bazėje. Gyventojų registro išrašas apie asmenį yra tikrinamas tik gavus informacijos, kad asmuo yra galimai miręs. Kauno apylinkės teismui šioje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, kad UAB „Kauno vandenys“ po to, kai sužinojo apie V. A. mirtį, ėmėsi aktyvių veiksmų, elgėsi sąžiningai, protingai ir atidžiai, nepažeisdama savo kaip kreditoriaus pareigų.

1.2. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 gegužės 26 d. nutarties Nr. 3K-3-347/2006 išaiškinimu, jog tuo atveju, kai reikalavimai arba ieškinys pavėluotai pareikšti per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Pažymi, kad pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“ nėra praleidęs 3 metų naikinamojo termino, informacija apie susidariusią skolą buvo pateikta nepraleidus 3 metų.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas iš dalies sutiko, kad pareiškėja neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus Gyventojų registre, tačiau laikė, jog skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis patikrinti periodiškai. Byloje pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių svarbias termino praleidimo priežastis, pateisinančias, jog pareiškėja per trijų mėnesių terminą po skolininko V. A. mirties neturėjo galimybės pareikšti kreditorinį reikalavimą galimiems jo įpėdinimas. Pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimtų riziką dėl skolos neišieškojimo.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjos pateiktus duomenis skola už butui esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas buvo fiksuojama nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Pareiškėjos nurodytas skolininkas V. A. mirė (duomenys neskelbtini) mėnesį, t. y. keturiasdešimt šešis mėnesius iki skolininko mirties mokesčiai už teikiamas paslaugas nebuvo mokami ir pareiškėja visiškai nesidomėjo susikaupusia skola. Apeliantė nepaneigė teismo konstatuotų aplinkybių, todėl panaikinti teismo nutartį nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria neatnaujintas terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pažymėtina, kad paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

15. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui skolininko V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojai valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, pareikšti. Pareiškėja termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad ji yra didelė įmonė, tiekianti vandenį dideliam vartotojų skaičiui, įmonės darbuotojai neturi fizinių ir finansinių galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti visų esamų vandens vartotojų Gyventojų registro duomenų bazėje. Gyventojų registro išrašas apie asmenį yra tikrinamas tik gavus informaciją, kad asmuo yra galimai miręs.

16. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas, ar priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti/ atnaujinti terminą.

17. Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

18. Nagrinėjamu atveju, vertindamas termino praleidimo priežastis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesidomėjimo skolininku terminas (nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (skolininko mirties)) laikytinas nepagrįstai ilgu. Apeliantei apie skolininko mirtį tapo žinoma 2019 m. lapkričio 18 d., o į teismą ji kreipėsi tik 2020 m. kovo 30 d., t. y. pareiškėja iki skolininko mirties ne tik nedėjo jokių pastangų išsiieškoti skolą, surasti skolininką ir išsiaiškinti skolos nemokėjimo priežastis, bet ir nustačiusi skolininko mirties faktą, apginti savo teises per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą neskubėjo (CK 5.63 str. 1, 4 dalys).

19. Iš dalies sutiktina su apeliante, kad ji neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus, tačiau skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas nuo 2015 metų yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis tikrinti periodiškai, nes būtent pareiškėjos veiklos pobūdis ir tikslai lemia jos pareigą laiku surinkti iš asmenų mokesčius ir domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006, kadangi nurodytoje byloje termino atnaujinimo klausimas buvo sprendžiamas tarp fizinių asmenų, esant skirtingoms faktinėms bylos aplinkybėms. Tarp pareiškėjos (fizinio asmens) ir mirusio asmens buvo susiklostę paskoliniai santykiai, tai buvo išskirtinis atvejis. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą ir jam pasitelkti tokius žmogiškuosius bei kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti bei administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti.

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Kauno vandenys“ nurodytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pagrįstai pripažino nesvarbiomis, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas