Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 28 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkinto iš dalies ir priteisė iš atsakovo S. Š. ieškovei UAB „Legal Balance 439,89 Eur skolos, 39,59 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanas nuo priteistos sumos (479,48 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 149,71 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimą už akių panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė spręsti klausimą dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu, nes atsakovas (duomenys neskelbtini) sutartį sudarė su juo, todėl, nedalyvaujant UAB „Be kredito“, gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Pažymėjo, kad nusprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar ketinama pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, pagal esmę gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepianti tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms). Konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), bet turi būti įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnis). Pareigos įvertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje). Taigi kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. sausio 9 d. 14.00 val., šalims pasiūlant iki 2022 m. gruodžio 23 d. visus bylai reikšmingus įrodymus bei paaiškinimus, taip pat pateikti prašymą dėl posėdžio formos keitimo į žodinį posėdį. Trečiasis asmuo UAB „Be kredito“ įpareigotas pateikti duomenis/paaiškinimus ar tokio pobūdžio sandorius kaip (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su atsakovu S. Š., pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų, ar nuomininkas turi galimybę pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, koks santykis tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, t.y. kokią sutartyje numatyto mokesčio dalį sudaro daikto kaina ir kokią nuomos mokestis, kokia neapmokėta daikto vertė nuomos termino pabaigoje

5. , kokios tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmės. Įpareigoti UAB „Be kredito“ pateikti duomenis/paaiškinimus, ar buvo vertintas atsakovo S. Š. kreditingumas, kokia ir kaip buvo suteikta informacija, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo.

6. (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas S. Š. su pradiniu kreditoriumi UAB „Be kredito“ (toliau - pradinis kreditorius) (duomenys neskelbtini) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius 12 mėnesių terminui perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį (39,99 Eur per mėnesį) pradiniam kreditoriui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą – elektrinį paspirtuką (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti pradiniam kreditoriui nuomos mokestį. (duomenys neskelbtini) turto priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo perduotas elektrinis paspirtukas (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų nuomos mokesčio įmokų, todėl pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartį su atsakovu ir 2021 m. sausio 19 d. perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą, informuodama apie kreditoriaus pasikeitimą (2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartį) bei ragino sumokėti įsiskolinimą. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, ar būtų grąžinęs išnuomotą daiktą, byloje nėra.

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu, todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pastarosios pagal sutartį neįvykdytas prievoles.

10. Šalių sudarytos nuomos sutarties bendrosiose sąlygose, skyriuje „Sutarties objektas“ nurodoma, kad šalys susitaria, jog nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur.

11. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.886 straipsnio 1 dalis, numatanti vartojimo kredito sutarties sampratą, įtvirtina, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

12. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.

13. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

14. Pažymėtina, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Taigi vartojimo kreditas gali būti suteikiamas tiek pinigine forma, tiek kitu panašiu finansiniu būdu (pvz., prekėmis). Atsižvelgiant į tai, visi paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sandoriai, kurie turi atidėto finansavimo elementą, yra laikytini vartojimo kredito (finansavimo) sutartimis.

15. Sutartyje numatyta, jog jos nutraukimo atveju nuomotojo pasirinkimu nuomos objektas turi būti grąžinamas nuomotojui arba nuomotojas gali reikalauti sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalavimo dėl daikto grąžinimo nereiškia, o prašo priteisti atsakovui finansuotą sumą, kuri nustatytais terminais nebuvo grąžinta.

16. Iš pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties turinio matyti, kad nors joje numatyta tik teisė, o ne pareiga atsakovui tinkamai mokant sutartyje numatytas įmokas įsigyti daiktą už 1 Eur mokestį, tačiau, teismo vertinimu, šios sutarties atveju vyraujantis atsakovo (fizinio asmens) siekis yra įgyti daiktą (naują), o ne tik jį valdyti ir naudoti. Taigi ginčo sutarties, sudarytos tarp juridinio ir fizinio asmens (atsakovo), nuostatos leidžia daryti išvadą, kad šios sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti arba suteikti atsakovui finansavimą sutarties objektui (paspirtukui) įsigyti, o ne jį susigrąžinti, todėl darytina išvada, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi (tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civ. byloje e2A-2771-779/2022)

17. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

18. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius išperkamosios nuomos būdu išnuomojo atsakovui elektrinį paspirtuką, o atsakovas privalėjo sumokėti sutartą nuomos mokestį arba grąžinti elektrinį paspirtuką. Atsakovas nuomos mokesčio laiku nemokėjo. Byloje esančių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas savo prievolių neįvykdė ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Netinkamas prievolių, kylančių iš sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą

19. Šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad turto vertė sutarties sudarymo metu – 349 Eur su PVM. Nuomos mokestis – 39,99 Eur mėnesiui. Mokėjimų skaičius – 12 mėnesių. Taigi per 12 mėnesių turėjo būti sumokėta 479,88 Eur. Paspirtuko kainos skirtumas sutarties sudarymo ir jo išpirkimo metu – 130,88 Eur. Tai atitinka 37,50 proc. metinių palūkanų. Jos ne tik neviršija maksimalios vartojimo kredito įstatyme nustatytos bendros vartojimo kredito kainos, bet ir sudaro tik jos pusę (VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę (bendros vartojimo kredito kainos atitikimą įstatymui), taip pat aplinkybę, kad trečiasis asmuo nelaikė (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties vartojimo kredito sutartimi, todėl atsakovo kreditingumo nevertino, ginčo sutartį vartojimo sutartimi šiuo sprendimu pripažino tik teismas, atsakovas pretenzijų dėl įmokų dydžio nereiškė ir jų neginčijo, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovui visas likusias atsakovo neatliktas įmokas pilnai (39,99 Eur x 11 mėn.), (ne vien paspirtuko vertę), kas sudaro 439,89 Eur,

20. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi. Taigi, sutartimi nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną dešimt kartų viršija maksimalų leistiną netesybų dydį pagal VKĮ, todėl sutartimi sutarta 0,5 proc. delspinigių norma vertinama kaip nustatanti neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą.

21. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo, pažymėtina, kad nors šalių teisė susitarti dėl netesybų (ir dėl jų dydžio) yra sutarties laisvės principo išraiška, tačiau tai nepaneigia ginčą nagrinėjančio teismo pareigos sutarčių sąlygas vertinti sąžiningumo aspektu, jei nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).

22. Nagrinėjamu atveju sutartimi sulygta 0,5 procento delspinigių norma yra net dešimt kartų didesnė nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju (tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civ. byloje e2A-2771-779/2022)

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54-55 punktai).

24. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis neįtvirtina vieno galimo taikytino netesybų dydžio, kuris atitiktų sąžiningumo kriterijų ir galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis šalių valią, o tik numato maksimalų galimą taikytinų netesybų dydį (ne daugiau 0,05 proc.). Teismas neturi teisės keisti nesąžiningos sutarties sąlygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų būti vertinama kaip esanti sąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 52 punktas). Todėl teismas, pripažinęs sutarties sąlygą dėl delspinigių kaip nesąžiningą, neturi pagrindo taikyti netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas ir savo iniciatyva spręsti dėl šalių interesus atitinkančio vieno konkretaus delspinigių dydžio, patenkančio į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatytos delspinigių normos ribas, t. y. mažinti netesybas iki tokio dydžio, kuris galėtų būti laikomas sąžiningu vartotojo atžvilgiu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-2532-866/2022).

25. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi sulygti 0,5 proc. dydžio delspinigiai prieštarauja imperatyvioms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, ginčo sutarties sąlyga, numatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 dalis). Sutarties sąlygą dėl delspinigių pripažinus negaliojančia, pastarosios pagrindu reikalaujami delspinigiai negali būti priteisti.

26. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (439,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai tenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos ieškovės patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Jas sudaro 19 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą, 19 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 242 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 280 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškinį tenkinus 52,63 proc., ieškovei iš atsakovo priteisiama 147,36 Eur bylinėjimosi išlaidų,

28. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,48 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) UAB „Be kredito“ su atsakovu S. Š. sudarytos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (sudarymo momento).

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 439,89 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 89 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 439,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 147,36 Eur (šimtą keturiasdešimt septynis eurus, 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.