Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-1056-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-957-724/2016 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui O. S. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 485,31 Eur skolą, 867,25 Eur delspinigių, 48,53 Eur baudos, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos grąžinimo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. S., būdama santuokoje su O. S., jam žinant ir sutinkant, šeimos interesams tenkinti 2006 m. gegužės 3 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria išperkamosios nuomos būdu įsigijo bendriems šeimos poreikiams tenkinti viryklę „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Turtas). Sutartimi buvo įsipareigota per 18 mėnesių Turto išpirkimo laikotarpį pagal suderintą mokėjimų grafiką sumokėti kreditoriui visas mokėjimo grafike numatytas įmokas (2197,58 Lt sumą), tačiau buvo sumokėta tik 3 pirmosios mėnesinės įmokos. Sutartimi G. S. įsipareigojo kreditorei (ieškovei) pranešti, jeigu pasikeičia jos adresas, telefonas, o pažeidus šią pareigą – mokėti 10 procentų dydžio baudą nuo neišpirkto Turto vertės, o vėluojant mokėti įmokas – mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 5.5, 11.2 p.).G. S. ir O. S. nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. įmokų už Turtą nemokėjo, todėl yra skolingi ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri reikalavimo teises pagal Sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 485,31 Eur (1 675,69 Lt) sumą. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė atsakovams pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo įvykdyti perduotą neįvykdytą prievolę, tačiau skolininkai gera valia įsipareigojimų nevykdė, su ieškove nebendradarbiavo, pagal Sutartyje nurodytus kontaktinius adresus ir duomenimis su ja susisiekti nepavyko. Todėl ieškovė 2010 m. pradėjo skolos išieškojimą ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo bendrovę, tačiau skolos išieškoti nepavyko. Kadangi ieškovei įsipareigojimai nėra vykdomi, o G. S. yra mirusi, susidariusią skolą, delspinigius ir baudą prašoma priteisti iš atsakovo O. S., nes jis yra solidarus skolininkas.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 485,31 Eur skolos, 150 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 635,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas konstatavo, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių, nes atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. rugpjūčio 8 d., per nustatytą terminą jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė tokiu atveju prašė priimti sprendimą už akių. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas O. S., būdamas solidariu skolininku su šiuo metu jau mirusia sutuoktine, tinkamai ir nustatytais terminais neįvykdė iš 2006 m. gegužės 3 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kylančių įsipareigojimų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.), dėl ko yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, jog atsakovo/nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, darbovietė ar turto laikymo vieta pasikeitė bei apie tai, kad nuomininkei G. S. buvo skambinta Sutartyje nurodytu telefono numeriu iki jos mirties, todėl reikalavimą dėl 48,53 Eur baudos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.Kartu teismas sprendė, jog, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas; prašoma priteisti delspinigių suma (867,25 Eur) yra dvigubai didesni už pačią skolą; delspinigiai paskaičiuoti beveik už dešimties metų terminą, o ieškovė daugiau nei septynis metus delsė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo; delspinigių dydis nepagrįstas patirtais nuostoliais), yra pagrindas konstatuoti, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str., 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d., jie mažintini iki adekvačios padarytam pažeidimui bei faktiškai kreditoriaus patirtų nuostolių sumos 150 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir baudos nepriteisimo ir priteisti iš atsakovo O. S. 0,05% dydžio 867,25 Eur delspinigius, apskaičiuotus už pradelstas 3574 dienas, 48,53 Eur baudą ir 49,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad nedelsė reikalauti įvykdyti prievolę ir ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovų ikiteisminiu būdu ir abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų, o būtent – jau 2009 metais atsakovams buvo pateikta informacija apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, o, nepavykus skolos išieškoti ikiteismine tvarka, buvo kreiptasi į teismą.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad būtent atsakovai ne tik kad nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti ir susisiekti su kreditoriumi, įsipareigojimų nevykdo ilgą laiką), bet ir elgėsi nesąžiningai, nes visais įmanomais būdais sąmoningai vengė vykdyti prievolę ir apsunkino jos vykdymą. Papildomai pabrėžiama, kad ieškovė, vadovaudamasi teismų praktika ir aktualiomis įstatymų nuostatomis, ieškinyje savo iniciatyva sumažino Sutartyje nustatytus 0,2 proc. dydžio delspinigius (sutartinius) iki 0,05 proc. dydžio delspinigių (įstatyminių), dėl ko ieškiniu prašomi priteisti delspinigiai yra proporcingo dydžio bei atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Negana to, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti ieškinio senatį ir delspinigius skaičiuoti už 180 dienų (6 mėnesius). Kartu ieškovė vertina, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 48,53 Eur dydžio baudos pagal Sutartį ir reikalavo įrodymų tokia forma, kokia juos pateikti praktiškai neįmanoma. Bandymas prisiskambinti asmeniui, kai jis neatsako į skambutį, ryšio operatorių išklotinėse nėra fiksuojamas. Be to, pats faktas, jog ieškovė bandė susisiekti su atsakove G. S. tiek Sutartyje nurodytu telefono numeriu, tiek kitais būdais, nėra ginčijamas ir atsakovo nepaneigtas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad pagal 2006 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. išperkamosios nuomos būdu įsigijo bendriems šeimos poreikiams tenkinti viryklę „(duomenys neskelbtini)“. Sutartimi G. S. įsipareigojo per 18 mėnesių laikotarpį pagal suderintą mokėjimų grafiką sumokėti kreditoriui visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, tačiau sumokėjo tik tris pirmąsias įmokas. 2009 m. kovo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo, reikalavimo teises į atsakovą pagal iš Sutarties kylančius reikalavimus. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes bei įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovei pagrindinę 485,31 Eur skolą pagal Sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš mirusiosios G. S. sutuoktinio ir solidaraus skolininko atsakovo O. S.. Ši teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu neskundžiama, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.Pagal Sutarties 11.1 p. šalys už prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymą numatė 0,2 % dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Ieškovė, atsižvelgdama į teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,05 % ir už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. birželio 7 d., t. y. už 3574 dienas, prašė priteisti 867,25 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nutarties 12 punkte nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė, todėl yra pagrindas ją sumažinti iki 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neteisėtai ir per daug sumažino prašomą priteisti delspinigių sumą, nes ji atitiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas. CK 6.71 str. 1 d. nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 str. 1 d.). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 str. 3 d.). Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad jos reikalaujamų priteisti delspinigių dydis atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, tačiau pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, vis tiek turėjo teisę vertinti, ar reikalaujamos priteisti netesybos iš esmės nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jos neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str.). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-7-304/2007; Nr. 3K-3-413/2006 ir kt.). Be to, teismų praktikoje CK 6.73 str. 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-378/2005; Nr. 3K-3-400/2005; Nr. 3K-3-1070/2003; kt.). Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes, todėl, priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, o teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-401/2008; Nr. 3K-3-235-690/2016; kt.).Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-541/2009). Kadangi byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra vartotojas, silpnesnioji sutarties šalis, tai teismas, savo iniciatyva įvertinęs nutarties 12 punkte nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą sumažinti ieškovės prašytą priteisti delspinigių dydį. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį solidariam skolininkui, sutarties šalies G. S. sutuoktiniui O. S. pateikė praėjus net penkiems 5 metams po skolininkės mirties. Toks ilgas neveikimas, atsižvelgiant ir į virš išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, išties negali būti laikomas sąžiningu ir pakankamai atidžiu. Todėl ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės patirtiems nuostoliams.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai buvo nepatenkintas ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti baudą už Sutarties 5.5 punkto sąlygos (nuomininkas (G. S.) įsipareigoja per 5 dienas informuoti Lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, Turto laikymo vieta) pažeidimą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis įstatymo galią turi tik jos šalims (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.245 str. 3 d. įtvirtina, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Taigi ir sutartiniai įsipareigojimai, ir atsakomybė už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą gali kilti tik sutarties šalims.Iš Sutarties turinio matyti, kad jos šalimis buvo pirminis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) (Lizingo įmonė) ir nuomininkė G. S.. Sutarties 5.5 punkte būtent nuomininkė G. S. įsipareigojo per 5 dienas informuoti Lizingo įmonę apie pasikeitusią šiame punkte nurodytą informaciją. Sutartyje nėra sąlygos, nustatančios, kad 5.5 punkte numatytas pareigas turi ir sutarties šalies sutuoktinis atsakovas O. S.. Nesant sutartinio įsipareigojimo, jam negali kilti pareiga atsakyti prieš ieškovę už sutuoktinės kontaktinių duomenų pasikeitimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė, kad iki nuomininkės G. S. mirties Sutarties 5.5 punkte nurodyta informacija tikrai buvo pasikeitusi ir dėl to ieškovė su skolininke negalėjo susisiekti (CPK 178 str.). Nors ieškovė reikalavimą priteisti baudą kildina iš atsakovės pareigos pranešti apie savo adreso ir gyvenamosios vietos pasikeitimą nevykdymu, tačiau šios pareigos nevykdymas tampa aktualus tik tada, kai Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nevykdomi piniginiai mokėjimai, kas reiškia, jog realiai šios pareigos nevykdymas yra susijęs su skolos nemokėjimu. Kadangi ieškovė vienu metu už sutartinio įsipareigojimo nevykdymą iš atsakovo prašo priteisti ir baudą, ir delspinigius, tai reiškia, kad prašoma dvigubų netesybų. Kartu pabrėžtina, jog aplinkybė, kad ieškovė Sutartyje įtvirtino galimybę savo naudai reikalauti baudos atlyginimo už neinformavimą apie pasikeitusius nuomininko kontaktinius duomenis, nereiškia, kad dėl minėto įsipareigojimo nevykdymo, už kurį numatyta bauda kaip nuostolių atlyginimo priemonė, atsiradusių nuostolių fakto ir jų dydžio nereikia įrodyti. Kadangi pagal CPK 4 str. nuostatas vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tai apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismų praktika žemesnės instancijos teismuose, reikšmės atskirojo skundo pagrįstumui neturi. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.