Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Zita Rimkuvienė, A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas dvidešimt metų iki motinos mirties gyveno Bute, jame gyvena iki šiol. Ieškovas turi neįgalumą, jam sunku išlaikyti Butą, susidarė skolos, bet jis jas dengia pagal galimybes. Jis (ieškovo atstovas) išsiuntė notarei sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimo 2024 m. balandžio 19 d. 11.05 val., taip pat buvo pats nuvykęs pas notarę. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovai ne kartą lankėsi Bute, ieškovą visada rasdavo, ieškovas jiems nurodydavo, kad yra Buto savininkas. VĮ „Turto bankas“ atstovams buvo žinoma, kad įvyko palikimo priėmimas faktiniu valdymu (2025 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 42 sek. – 08 min. 07 sek.).

5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad gyveno su motina dvidešimt metų, tada jau buvo atsiradę skolų. Skolas moka jis. Jis turėjo problemų dėl sveikatos, patyrė rankos traumą, gydytojai uždraudė dirbti, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, vyko mokytis į Druskininkus, gavo stipendiją. Kitos gyvenamosios vietos jis neturi. Jis gyvena Bute iki šiol. Jis Bute faktiškai nebūdavo šešis mėnesius, kol mokėsi Druskininkuose. Tačiau Druskininkuose jis tik mokėsi, jo gyvenamoji vieta tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), Bute, į jį jis sugrįždavo iš Druskininkų. Jis mokėjo už Buto komunalinius mokesčius, brolis jam padėdavo, nes jis (ieškovas) nemokėjo naudotis elektronine bankininkyste. Po motinos mirties jos asmeniniais daiktais, baldais pasirūpino jis. Pas jį buvo atvykę iš VĮ „Turto bankas“ asmenys, nurodė kreiptis į notarą, sakė gali sustabdyti procesą, jis kitą dieną nuvyko pas notarę, ji suteikė jam mėnesį laiko susitvarkyti viską, jis kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo. Visa tai vyko 2024 m. pavasarį. Jis informavo VĮ „Turto bankas“, kad jis yra palikėjos sūnus, kad jis gyvena Bute. Jam iš VĮ „Turto bankas“ siuntė laiškus, iš notarės jokio rašto negavo. Dokumentuose nurodyta J. S. – jo motina. E. b. l. 33, 34 esantys kvitai – jo atlikti mokėjimai. Į notarą po motinos mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo problematiška, niekas nenukreipė jo, jis nežinojo, kad reikia kreiptis per tris mėnesius. Nebuvo abejonių, kad Butas priklauso jam, brolis sutiko, kad jis (ieškovas) priima palikimą, brolis į palikimą nepretendavo. Nebuvo, kad jis (ieškovas) nenorėtų Buto priimti (2025 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 50 sek. – 25 min. 39 sek.).

9. Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas yra jo kaimynas. Jis gyveno su ieškovo motina. Ieškovas gyveno Bute iki motinos mirties, ten gyvena iki šiol. Butą naudojo, valdė ieškovas. VĮ „Turto bankas“ atstovai buvo atvykę pas ieškovą. Niekas į Butą be ieškovo nepretendavo. Jo ir ieškovo Butai šalia, dažnai susitinka su ieškovu, ieškovą jis matė nuolat Bute. Ieškovas sunkiai išgyveno motinos mirtį, buvo pasimetęs. Jie kalbėjo apie Butą tik po VĮ „Turto bankas“ atstovų atvykimo. Ieškovas mokėdavo komunalinius mokesčius (2025 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 15 sek. – 42 min. 00 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

10. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. D. (e. b. l. 7, 8). J. D. mirė, būdama našle, ji turėjo du sūnus – R. S. ir A. S., kurie yra J. D. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (e. b. l. 8, 10). J. D. jos mirties dieną nuosavybės teise priklausė Butas, kurį ji įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu (e. b. l. 11–14, 67–69). Nuo 2000 m. lapkričio 21 d. ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Buto adresu (2024 m. balandžio 10 d. duomenys) (e. b. l. 22). 2021 m. lapkričio 19 d., 2022 m. gegužės 24 d. medicininiuose dokumentuose ieškovo gyvenamoji vieta buvo nurodyta Buto adresu (e. b. l. 25–27). Užimtumo tarnybos 2022 m. spalio 12 d. siuntime ieškovo gyvenamoji vieta nurodyta Buto adresu (e. b. l. 23–24). Į bylą pateiktos 2023 m. sausio–birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais, 2024 m. sausio, vasario, balandžio mėnesiais išrašytos sąskaitos, sugeneruotos sąskaitos už komunalinių paslaugų teikimą į Butą, sąskaitos išrašytos J. D. (buvusi pavardė S.) vardu, sąskaitos patvirtina, kad už komunalinių paslaugų teikimą į Butą buvo susidariusios skolos (e. b. l. 28–32, 35–46). Į bylą pateikti mokėjimo kvitai, sugeneruotos sąskaitos patvirtina, kad 2022 m. gruodžio mėnesį, 2023 m. sausio–birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais, 2024 m. sausio, vasario, balandžio mėnesiais buvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas, teiktas į Butą (e. b. l. e. b. l. 33–46). Ieškovo ir trečiojo asmens A. S. paaiškinimai, liudytojo parodymai, mokėjimo kvitai patvirtina, kad mokėjimus už komunalines paslaugas atliko ieškovas (2025 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl individualių savybių: nežinojimo apie minėtą terminą, dėl turimų sveikatos problemų, dėl suvokimo, kad jis tapo Buto savininku. (duomenys neskelbtini) raštu VĮ ,,Turto bankas” buvo informuotas apie J. D. mirties faktą ir apie tai, kad yra areštuotas Butas (e. b. l. 60–63). 2024 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, kreipėsi į Kauno miesto 22-ąjį notaro biurą su pareiškimu dėl Liudijimo išdavimo (e. b. l. 15, 64). 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo išduotas Liudijimas, kuriuo patvirtinta, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkė yra palikėja J. D., paveldimą turtą sudaro Butas ir visos lėšos, esančios akcinėje bendrovėje SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16–21). 2024 m. rugsėjo 17 d. VĮ „Turto bankas“ atstovai apžiūrėjo Butą, nustatė, kad jame gyvena gyventojas (e. b. l. 70–71). Po Buto perėmimo, ieškovas liko ir toliau gyventi Bute, jį prižiūri, tvarko, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Bute, moka komunalinius mokesčius. Notarė 2024 m. lapkričio 13 d. raštu apie Liudijimo išdavimą informavo ieškovo atstovą (e. b. l. 15).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

11. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.

12. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013), įpėdinio veiksmų faktą ir veiksmų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

13. Ieškovo, trečiojo asmens A. S. paaiškinimai, liudytojo parodymai, pažyma dėl gyvenamosios vietos deklaravimo (e. b. l. 22) patvirtina, kad ieškovas iki jo motinos J. D. mirties gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame Bute. Ieškovo, trečiojo asmens A. S. paaiškinimai, liudytojo parodymai, medicininiuose dokumentuose, Užimtumo tarnybos siuntime (e. b. l. 23–27) esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas po jo motinos J. D. mirties liko toliau gyventi Bute, kuris sudarė palikėjos J. D. palikimą. Ieškovo ir trečiojo asmens A. S. paaiškinimai, kad jie kalbėjo dėl jų motinos palikimo, susitarė, kad Butas atitenka ieškovui ir kad trečiasis asmuo į jį nepretenduoja, patvirtina, jog ieškovas išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą – Butą. Byloje esančios sąskaitos, sugeneruotos sąskaitos, mokėjimo kvitai (e. b. l. 28–46) patvirtina, kad ieškovas kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą – Butą, kaip savo: mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, teiktas į Butą, dengė skolas, susidariusias iki palikimo atsiradimo už komunalines paslaugas, teiktas į Butą, liko Bute gyventi, Bute ir toliau buvo jo deklaruota gyvenamoji vieta. Tai, kad ieškovas šešis mėnesius mokėsi Druskininkuose, kad jam brolis padėjo mokėti komunalinius mokesčius nepaneigė ieškovo valios išraiškos priimti palikimą ir paties palikimo priėmimo fakto, nes išvykimas į Druskininkus buvo laikinas, neturint tikslo keisti gyvenamosios vietos ar atsisakyti Buto, o ieškovo brolio pagalba buvo be valios priimti palikimą, o su tikslu padėti šeimos nariui. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus, byloje esančius įrodymus, padaręs išvadą, kad ieškovas kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, atmeta atsakovės atstovės argumentą kaip nepagrįstą, kad ieškovas savo teisę dėl paveldėjimo įgyvendino pasyviai.

14. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog ieškovas priėmė palikimą po jo motinos mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą (Butą), dengė skolas, toliau liko gyventi Bute, kuriame buvo jo deklaruota gyvenamoji vieta, šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjos mirties, kadangi ieškovas po motinos mirties nesant jokio laiko tarpo toliau liko gyventi Bute. Tačiau ieškovas į notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jam nebuvo išduotas.

16. Ieškovo prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka ieškovas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi ieškovui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso ieškovo turtinių teisių atsiradimas. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo

17. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

18. Ieškovas po motinos mirties iš karto atliko veiksmus, kurie akivaizdžiai parodė jo valios išraišką palikimą priimti, o teismui yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina faktą, kad ieškovas po motinos mirties pradėjo rūpintis palikimu kaip savu turtu, nes mokėjo komunalinius mokesčius, dengė susidariusias skolas, toliau liko gyventi Bute, ten buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta. Vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai – palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo – formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 straipsnis). Vis dėlto nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties.

19. Šiuo atveju ieškovas yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl teismui byloje konstatavus faktą, jog ieškovas po savo motinos mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, nebelieka CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas Liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti Liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, nes jo įforminimo metu ieškovas buvo teisėtas palikimo savininkas. Nagrinėjamu atveju Liudijimas buvo išduotas, pažeidžiant įstatymo imperatyvą – CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Todėl Liudijimas pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

20. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Liudijimą ginčija CK 5.8 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Nagrinėjamu atveju, teismas, ištyręs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas faktines aplinkybes, atsikirtimus, atlikęs jų teisinį vertinimą, vadovaudamasis CPK 265 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad Liudijimas pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

21. Teismas nesutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad ieškovas Liudijimo išdavimą turėjo skųsti Notariato įstatymo 41 straipsnio pagrindu, tai yra, pateikti skundą dėl notarės veiksmų. CPK 442 straipsnyje nustatyta, kad, be kitų šiame straipsnyje nurodytų bylų, ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo, taip pat dėl daiktinių teisių, išskyrus nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (pavyzdžiui, bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo) (CPK 442 straipsnio 1 dalies 1, 6 ir 9 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovas siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, todėl prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė po jo motinos mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, ir atitinkamai šio fakto pagrindu prašė panaikinti notarės išduotą Liudijimą. Taigi šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl teisių į po ieškovo motinos mirties likusį turtą – Butą. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra užvedama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti. Šiuo atveju ieškovas teigė, kad po jo motinos mirties buvo faktiškai priėmęs palikimą, taip pat siekė panaikinti valstybei išduotą Liudijimą, kurį notarė išdavė, neįvertinusi ieškovo įrodinėjamos aplinkybės apie palikimo priėmimą, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. Taigi ieškinio reikalavimo pagrindą iš esmės sudarė faktinės aplinkybės, susijusios su palikimo priėmimu. Panašiose situacijose reiškiami reikalavimai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kartu su reikalavimais dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo nagrinėjami ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009). Todėl atmestinas atsakovės atstovės argumentas, kad ieškovas, siekdamas ginti savo teises, turėjo teikti skundą dėl notaro veiksmų (dėl Liudijimo išdavimo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Byloje nėra duomenų apie ieškovo, atsakovės ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 23,79 Eur (siųstos trys siuntos, vienos siuntos kaina – 7,93 Eur) ir 167,00 Eur žyminio mokesčio (100,00 Eur x 75 proc. x 1,48 indeksas + 50,00 Eur x 75 proc. x 1,48 indeksas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą, atleidžiant jį 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 4–5) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

24. Pagal bendrą taisyklę bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359/2020). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę Liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, valstybės patirto bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarės Zitos Rimkuvienės 2024 m. rugsėjo 17 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.