Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. J. ir Ž. J. dėl motinos atskyrimo, tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl vaikų atskyrimo nuo motinos ir tėvo valdžios apribojimo

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.). Tokio pobūdžio bylose teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

Iš bylos duomenų matyti, kad L. J., gim. (duomenys neskelbtini)., ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini)., yra atsakovų V. J. ir Ž. J. sūnūs. Tarnyba 2022 m. liepos 19 d. gavo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo“, atvejo vadybininkės motyvuotą siūlymą, kuriame nurodoma, kad Ž. J. ir V. J. šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d., Ž. J. 2022 m. kovo 16 d. socialinės darbuotojos apsilankymo namuose metu pasakė, kad nemyli savo vaikų ir nenori su jais būti. Moteris pravirkus teigė: „noriu paimti vaikus, išvežti į mišką ir sudeginti“. 2022 m. birželio 6 d. socialinė darbuotoja sulaukė skambučio telefonu iš Ž. J. motinos J. M., kuri informavo, jos dukra Ž. J. telefonu paskambino į Tarnybą ir pareiškė, kad ji atsisako savo vaikų bei nori, kad Tarnybos specialistai atvyktų į namus ir juos pasiimtų. Pokalbio su socialine darbuotoja metu J. M. (vaikų senelė) taip pat įvardino, kad iš esmės ji daugiausiai laiko leidžia su vaikais ir rūpinasi jais, o Ž. ir V. J. pastaruoju metu prie vaikų priežiūros visiškai neprisideda. Po pokalbio su J. M., socialinė darbuotoja susisiekė su Ž. J., kuri teigė, kad nebeplanuoja grįžti pas savo vaikus, jos žodžiais nuo šiandien dienos ji su savo sutuoktiniu V. J. jų atsisako. Ž. J. prašė, kad kas nors atvyktų į šeimą ir juos išsivežtų. Ž. J. įvardino, kad vaikų jai nebereikia, ji nebenori jų auginti, jų nemyli ir tai yra galutinis jos sprendimas. 2022 m. birželio 9 d. Tarnybos specialistai atliko vaikų situacijų vertinimą, buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas nustatyti mažamečių D. ir L. J. laikinąją priežiūrą, o laikinu prižiūrėtoju paskirti Ž. J. brolį A. M.. Nustačius vaikų apsaugos poreikį, 2022 m. birželio 9 d. buvo sudaryta MK darbui su vaikų atstovais pagal įstatymą, siekiant padėti įveikti krizę šeimoje. Nuo 2022-06-09 iki 2022-07-08 su šeima dirbo mobiliosios komandos specialistai. Viena iš Ž. ir V. J. suteiktų rekomendacijų buvo priimti psichiatrinį gydymą. MK rekomendacijose yra teigiama, kad Ž. J. šių metų birželio 15 dieną nuvyko į VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centą“, tačiau birželio 16 dieną iš jo pasišalino. Ž. J. į gydymo įstaigą sugrįžo birželio 20 dieną ir namo išvyko birželio 23 d. Ž. J. psichikos sveikatos centre atsisakė priimti ilgalaikį gydymą. Tiek MK specialistai, tiek socialinė darbuotoja yra pastebėję, kad V. J. yra kategoriškai nusiteikęs prieš psichikos sveikatos specialistus. Tiek pagalbos plane, tiek MK rekomendacijose jis taip pat buvo skatinamas stiprinti savo psichinę būklę, kreiptis į specialistus, tačiau V. J. šių rekomendacijų nevykdė. Po mobiliosios komandos darbo buvo pastebėtas momentinis Ž. J. būklės pagerėjimas. Ji teigė vėl norinti rūpintis savo vaikais, įvardino, kad priims socialinės darbuotojos jai siūlomą pagalbą ir vykdys MK rekomendacijas. Ž. J. nuo liepos 11 dienos pradėjo lankyti psichiatrijos stacionarą VšĮ Centro poliklinikoje. Moteris dalinosi, kad ten konsultuojasi su psichologu, psichiatru, lanko grupinius bei terapinius užsiėmimus, tačiau liepos 12 dieną, telefoninio pokalbio metu Ž. J. vėl pareiškė, kad atsisako savo vaikų, prašė socialinės darbuotojos, kad ji atvyktų į namus ir juos išsivežtų. Paminėjo, kad ilgai vaikščioti į Centro polikliniką nesiruošia, nes ten teikiama pagalba yra skirta ne jai. 2022-07-13 telefoninio pokalbio metu Ž. J. įvardino, kad ji nepajėgia pasirūpinti vaikais ir jai yra per sunku juos prižiūrėti, ji nori apsigyventi su V. J. atskirai, o vaikus palikti savo tėvams. V. J. nurodo, kad vaikais pasirūpinti negali dėl savo darbo grafiko, atsakomybę už juos permesdamas vaikų motinai ir jos tėvams. 2022-07-14 dieną vykusiame atvejo vadybos posėdyje Ž. J. brolis, vaikų laikinasis prižiūrėtojas A. M. išsakė, jog Ž. J. labiau negali prižiūrėti savo vaikų, nei nenori, jam baisu palikti vienus vaikus Ž. J. priežiūrai dėl jos nestabilios psichologinės būsenos. Vaikų laikinasis prižiūrėtojas pabrėžė, kad mažamečiais D. ir L. J. šiuo metu daugiausia rūpinasi jis ir Ž. J. motina J. M., o V. J. su vaikais nesimatė daugiau negu mėnesį laiko. Vyriškis taip pat teigė, kad jo sesuo yra labai priklausoma nuo savo sutuoktinio dėl finansinio saugumo. A. M. įvardina, kad iš abiejų vaikų tėvų nemato jokių pastangų, todėl išsakė norą prisiimti vaikų laikinąją globą kartu su savo motina, nes jo teigimu, Ž. ir V. J. pasirūpinti vaikais ir užtikrinti jų poreikių pilnai negali. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-08-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-20712- 1167/2022 Tarnybos prašymą tenkino ir leido paimti L. J. ir D. J. iš jų tėvų - atsakovų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-09-16 įsakymais Nr. 30- 3011/22 ir Nr. 30-3010/22 nuo 2022-08-09 nustatyta laikinoji globa J. M. šeimoje. Vaikai apgyvendinti laikinosios globėjos namuose. 2022-12-20 vykusiame atsakovų atvejo vadybos posėdyje VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atvejo vadybininkė informavo specialistus, kad Ž. ir V. J. šeimoje situacija nepasikeitė. Tėvas nenori auginti vaikų, o mama vaikus kartais aplanko, tačiau tėvai jokio išlaikymo neteikia. Paslaugos gavėjai iškeltus uždavinius vykdo dalinai, tėvai nėra visiškai motyvuoti susigrąžinti berniukus į šeimą. Juos tenkina tai, kad jų vaikai augtų močiutės šeimoje, sutinka, kad būtų nustatyta nuolatinė globa. Atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo ir tėvų valdžios ribojimo. 2023-01-25 Tarnyboje buvo atlikta nepilnamečių L. ir D. J. globos peržiūra. Globėja nurodė, kad globos procesu yra patenkinta. Vaikus myli, jais rūpinasi, padeda ir jos vyras, vaikų senelis. Taip pat labai padeda jos sūnus A., kuris dalyvauja vaikų gyvenime, su jais praleidžia daug laiko. L. ir D. jos namuose gyvena jau antrus metus. Globėja pasakojo, kad anksčiau motina rūpinosi vaikais, bet po antrojo sūnaus gimimo jai prasidėjo depresija, ėmė skųstis nuovargiu, silpnumu. Todėl vaikai pas globėją gyvena jau daugiau nei metus. Motina lankyti vaikų iniciatyvos nerodo. Nuo globos nustatymo globėjos iniciatyva motina ėjo į Vingio parką pasivaikščioti kartu su globėja ir vaikais. Tuomet prie jų prisidėjo ir tėvas. Ir tai buvo vienintelis kartas, kai tėvas dalyvavo išvykoje su vaikais. Tėvas vaikams nieko nenuperka, neskambina, išlaikymo neteikia. Motina anksčiau vaikams ko nors nupirkdavo. Per atvejo vadybos posėdį tėvas sakė, kad vaikų nelankys. Motina vaikus kartais aplanko, išlaikymo taip pat neteikia. Globėja tinkamai rūpinasi abiem anūkais. Iš vaikų darželio buvo gauta informacija, kad anksčiau L. buvo apleistas, tačiau po globos nustatymo senelės šeimoje situacija labai pagerėjo. Globėja tinkamai rūpinasi vaiku, vaikas daro ženklią pažangą. Globėja bendradarbiauja, laiku informuoja susirgus. Globos koordinatorė taip pat pažymi, kad globėja tinkamai rūpinasi abiem savo anūkais. 2022 m. birželio 28 d. Tarnyboje buvo gautas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro raštas, kuriame pateikta informacija, jog 2022 m. Ž. J. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini)). Surinkus atsakovę Ž. J. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė neteista; per 5 metus kelis kartus bausta administracine tvarka už važiavimus be bilieto; už netinkamą motinos valdžios panaudojimą vaikų atžvilgiu. Sodros duomenų bazės 2023-02-14 išrašo duomenis, atsakovei mokama vaiko priežiūros išmoka, nedarbo draudimo išmoka. Surinkus atsakovą V. J. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas neteistas, baustas administracine tvarka už eismo taisyklių pažeidimus; už viešosios tvarkos pažeidimą; už netinkamą tėvo valdžios panaudojimą vaikų atžvilgiu. Pagal Sodros duomenų bazės 2023-02-14 išrašo duomenis, atsakovas dirba. Nepilnamečių L. J. ir D. J. motinai Ž. J. yra nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini). Moteris neturi reikiamų socialinių bei tėvystės įgūdžių ir negeba savarankiškai pasirūpinti vaikų tinkama priežiūra bei atliepti visų jų poreikių. Vaikai gyvendami šeimoje nebuvo tinkamai prižiūrimi ir ugdomi, motina nesuvokia vaikų ugdymo svarbos ir reikšmės visai vaikų vystymosi raidai.

CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Teismo vertinimu, Ž. J. galimai dėl turimų sveikatos sutrikimų ir nustatytų diagnozių šiuo metu negeba suprasti vaikų poreikių ir tinkamai jų atliepti. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovės Ž. J. negyvenimas kartu su vaikais yra nulemtas objektyvių aplinkybių – atsakovės (vaikų motinos) Ž. J. psichologinės sveikatos būklės, dėl kurios ji negali įsidarbinti ir rūpintis vaikais. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas nepilnamečius L. J. ir D. J. atskirti nuo jų motinos Ž. J.. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas V. J. nuo laikinosios vaikų globos nustatymo yra nusišalinęs nuo vaikų auginimo, priežiūros, ugdymo, nesidomi vaikais (jų sveikata), nelanko vaikų, su vaikais iš esmės nebendrauja, nepalaiko ryšio, išlaikymo neteikia. Tėvo bei sūnų ryšys iš esmės yra nutrūkęs. Trečiojo asmens (vaiko senelės) nuomone, vaikai tėčio nepažintų. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat nebendradarbiauja su vaiko teisių specialistais, nesivadovauja teikiamomis specialistų rekomendacijomis. Visuma byloje ištirtų įrodymų, kitų byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai patvirtina faktą, kad atsakovas V. J. iš esmės yra visiškai nusišalinęs nuo savo sūnų gyvenimo, tai padarė sąmoningai, paliko juos be tėvo globos prižiūrėti ir auklėti kitiems asmenims. Šie duomenys rodo, kad atsakovas yra abejingas savo vaikų atžvilgiu, šiuo metu nenori jų pats auginti ir juo rūpintis, teigia, kad imtų rūpintis tik jiems paaugus. Toks atsakovo elgesys, kuomet atsakovas nesirūpina vaikais, neatlieka savo pareigų vaikų atžvilgiu, vengia juos auklėti, atitinka dvi tėvų valdžios apribojimo sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir nesirūpinimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, toks tėvo elgesys trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikams, todėl yra pagrindas atsakovui V. J. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos

Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-09-16 įsakymais Nr. 30- 3011/22 ir Nr. 30-3010/22 nepilnamečiams L. J. ir D. J. nuo 2022-08-09 nustatyta laikinoji globa J. M. šeimoje. Vaikai apgyvendinti laikinosios globėjos namuose. 2023-01-20 Tarnyba gavo J. M. rašytinį sutikimą tapti L. ir D. J. nuolatine globėja. Globėja J. M. 2022-12-16 sėkmingai baigė pagrindinius GIMK programos mokymus. Trečiasis asmuo yra vaikų senelė, faktiškai vaikai gyvena jos šeimoje jau dvejus metus, ji sutinka būti nuolatine nepilnamečių anūkų globėja. Pagal Tarnybos pateiktus duomenis (įrodymus) ir bylos medžiagą, globėjos šeimoje nepilnamečiams sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, užtikrinti jų fiziniai bei emociniai poreikiai. Trečiasis asmuo yra tinkamos sveikatos (pateiktas 2023 m. rugpjūčio 9 d. medicininis pažymėjimas). Tarnyba pažymėjo, kad Tarnyboje nėra gauta kitų fizinių asmenų prašymų/sutikimų dėl L. J. ir D. J. nuolatinės globos. Tarnybos vertinimu, trečiasis asmuo yra tinkama globėja. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas paskirti trečiąjį asmenį J. M. nepilnamečių L. J. ir D. J. nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore tenkinamas. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su globėja jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Ieškovas prašo priteisti iš priteisti iš Ž. J. išlaikymą vaikams L. J. ir D. J. po 50 Eur (kiekvienam vaikui) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti iš V. J. išlaikymą L. J. ir D. J. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tačiau vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, ugdymui, taip pat atsižvelgus į vaikų amžių, į atsakovo V. J. darbingą amžių, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, turėtų būti priteistinas išlaikymas 100 Eur periodinis išlaikymas kiekvienam.

Taigi, įvertinęs ieškovo reikalavimą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašoma priteisti (100 Eur) vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti, taip pat į tai, kad atsakovas išlaikymo dydžio neginčija, teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovo V. J. išlaikymą L. J. ir D. J. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos teisme dienos (t.y. 2023 m. vasario 27 d.) iki jų pilnametystės. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma išlaikymui reikalinga suma negali būti pripažinta ne protingo ir ne realaus dydžio.

Atsakovė Ž. J. nurodo, kad negali mokėti net ir ieškovo prašomo priteisti išlaikymo, motyvuodama tuo, kad jos sveikatos būklė neleidžia jai dirbti. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Kasacinis teismas savo praktikoje pabrėžia, kad ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006). Atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovės sveikatos būklė nepasikeis, kad jai yra nustatytas ribotas darbingumas, todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės Ž. J. išlaikymą vaikams L. J. ir D. J. po 50 Eur (kiekvienam vaikui) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (t.y. 2023 m. vasario 27 d.) iki jų pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). L. J. ir D. J. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaikų nuolatinei globėjai J. M..

Sprendimo dalys dėl tėvo valdžios apribojimo, motinos atskyrimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai. Byloje pareikštas ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš kurių matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020). CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleisti nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaikų L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (t.y. 2023 m. vasario 27 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (t.y. 2023 m. vasario 27 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir paskirti J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja bei gaunamų lėšų administratore.

Nustatyti vaikų L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą J. M. gyvenamojoje vietoje.

L. J. ir D. J. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaikų nuolatinei globėjai J. M..

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo, motinos atskyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.