Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovei S. L. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

8. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų, dalyvavusių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

9. Ieškovė ir atsakovė yra seserys, jų motina J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biurą ir notarė V. K. 2021-10-05 išdavė atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į po J. T. mirties likusį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pinigines lėšas esančias sąskaitose AB „Swedbank“. Atsakovė 2022-01-20 pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2023-08-25 pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini).

11. Andalūzijos regioninės vykdomosios valdžios sveikatos ir šeimos tarnybos Kordobos teritorinio skyriaus 2020-12-11 pažyma patvirtina, jog ieškovė ir J. R. G. įregistravo partnerystę registre Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2020-08-21 administracinį sprendimą. 2021-12-01 ieškovė atvyko į teismą Ispanijoje, vykdydama pareigą, nustatytą El Ejido pirmosios instancijos ir ikiteisminio tyrimo teismo Nr. 5, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo ir patvirtino, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

12. Pateikti lėktuvo bilietai patvirtina, jog ieškovė 2023-10-12 grįžo iš Ispanijos į Lietuvą.

14. Antstolių sistemos Asis duomenys patvirtina, jog ieškovė turi kreditorių Lietuvoje.

16. Pateikta žinutė iš messenger programėlės patvirtina, jog ieškovė 2021-04-20 pranešė liudytojai T. T., jog mirė jos motina.

17. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įstatyme numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Ieškovė teigia, jog praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, nes apie motinos mirtį nežinojo, niekas jai nepranešė, kai mama mirė gyveno Ispanijoje ir tuo metu negalėjo grįžti į Lietuvą. Atsakovė tvirtina, jog apie mamos mirtį ieškovei pranešė, tą pačią dieną, kai mama mirė, todėl mano, jog nėra jokių svarbių priežasčių atnaujinti ieškovei terminą palikimui priimti.

18. Teismas nurodo, jog palikimas savaime nepereina įpėdiniams, pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Tai reiškia, kad, atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, šio termino eigos pradžią lemia įstatyme nustatytas įvykis – palikėjo mirtis.

19. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

20. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir paskirtį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 29 punktas).

21. Praleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).

23. Kasacinio teismo praktika dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra pakankamai gausi ir pagal minėtus kriterijus išplėtota. Šioje praktikoje, be kita ko, pažymėta, jog asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Toks asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, 12 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

25. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

26. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės ir atsakovės motina J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi terminas J. T. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovė į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2024-07-16, t. y. terminą palikimui priimti praleidusi beveik tris metus. Ieškovė teigia, jog terminą palikimui priimti praleido, nes apie motinos mirties faktą nežinojo, niekas jai nepranešė. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog ji su motina ir seserimi nebendravo, be to tuo metu buvo nuteista ir negalėjo grįžti iš Ispanijos į Lietuvą. Taigi ieškove svarbia termino praleidimo priežastimi laiko nežinojimą apie motinos mirtį bei negalėjimą atvykti į Lietuvą.

27. Pirmiausia pasisakytina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys), todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji su mama bei atsakove nebendravo, niekas jai nepranešė apie mamos mirtį, nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo. Šiame kontekste pažymėtina, tai jog ieškovė, žinodama, jog jos motina sunkiai serga nuo 2020 m. gruodžio mėnesio, 2021 m. sausio mėnesį buvo paguldyta į ligoninę, jai buvo koma, elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo motinos sveikata, su palikėja ryšių nepalaikė, jos nelankė, nebendravo, nesirūpino jos sveikatos būkle, nors turėjo visas galimybes susisiekti su giminaičiais bei gydymo įstaiga ir pasiteirauti apie motinos sveikatos būklę.

28. Byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog ieškovė apie mamos mirtį sužinojo tą pačią dieną kai ji mirė, t. y. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina atsakovės, kuri yra ieškovės sesuo, paaiškinimai, pačios ieškovės rašyta žinutė telefone savo buvusio draugo motinai T. T., kuri apklausta teismo posėdyje, kaip liudytoja patvirtino, jog būtent ieškovė jai pranešė apie savo motinos J. T. mirtį. Atsižvelgiant į šių įrodymų visumą, darytina išvada, jog ieškovė apie motinos mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini).

29. Ieškovė teigia, jog negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes tuo metu gyveno Ispanijoje, buvo nuteistas ir jai buvo draudžiama išvykti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė nuo 2012 metų gyveno Ispanijoje, 2019-07-18 ieškovei buvo išduotas leidimas gyventi Ispanijoje, 2021-07-14 bei 2023-07-21 ieškovė institucijoms deklaravo savo gyvenamą vietą. Taip pat pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė 2021-12-01 atvyko į teismą Ispanijoje, vykdydama pareigą, nustatytą pirmosios instancijos ir ikiteisminio tyrimo teismo, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo ir patvirtino savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau teismui nėra pateikta jokių duomenų, jog ieškovės laisvė nuo (duomenys neskelbtini) buvo suvaržyta, ji atlikinėjo realią bausmę, negalėjo judėti bei išvykti iš Ispanijos. Teismo vertinimu ieškovė, žinodama apie motinos mirtį bei po jos mirties likusį turtą, galėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek asmeniškai, tiek įgaliodama kitą asmenį į notarą, tiek ir pasinaudoti diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdama palikimą, taip pat pati ar per atstovą, kreiptis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu ar elektoriniu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, 12 punktas), tačiau ieškovė jokių veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, ieškovė, turėdama apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

30. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, jog ji nuo 2023-10-12 grįžusi į Lietuvą, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, kaip matyti dėl antrinės pagalbos suteikimo ieškovė kreipėsi tik 2024-01-25. Taigi ieškovė, net grįžusi į Lietuvą, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, o į teismą su ieškiniu kreipėsi po devynių mėnesių po grįžimo į Lietuvą bei po beveik trijų metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo atsakovei išdavimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas gana ženkliai.

31. Šiuo atveju, teismas turi pagrindo spręsti, jog ieškovė po motinos mirties elgėsi nepakankamai atidžiai, rūpestingai, nesiėmė jokių veiksmų motinos palikimui priimti, nors paveldėjimo procese objektyvių kliūčių ir suvaržymų nebuvo. Byloje nustatyta, jog ieškovė apie galimybę paveldėti motinos turtą sužinojo iškart po jo mirties – (duomenys neskelbtini), tačiau sąmoningai per trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl paveldėjimo tiek asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodama diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, ar priimdama palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu ar elektroniniu paštu. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog ieškovei buvo objektyviai apribota galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po motinos mirties. Teismo vertinimu ieškovė buvo pajėgi pradėti palikimo priėmimo procedūrą iki įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, tačiau sąmoningai jokių veiksmų neatliko.

32. Įvertinus ieškovės elgesį pagal individualius sąžiningo, atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartą, konkrečių svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti nenustatyta. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovė savo valios priimti palikimą per įstatymu nustatytą terminą neišreiškė dėl subjektyvių aplinkybių.

33. Be to, sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, būtina įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Nagrinėjamu atveju po ieškovės ir atsakovės motinos mirties palikimą priėmė atsakovė, be to atsakovė paveldėtą turtą jau pardavė ir šio turto nebėra. Esant nustatytai situacijai, kuomet J. T. palikimas jau yra priimtas, be to paveldėtas turtas jau parduotas, darytina išvada, jog termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus.

34. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas dėl ne nuo jos valios priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, ieškovės teisė į palikimą pasibaigė, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą ir reikalavimas atmestinas.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

35. Atsakovė prašo ieškovei dėl nesąžiningo ieškinio pateikimo bei melagingų faktų nurodymo paskirti CPK 95 straipsnyje nustatyto dydžio baudą, pusę šios baudos sumos iš ieškovės išieškant atsakovei.

36. CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

37. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galimas pažeistų teisių gynimo būdas bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareikštų reikalavimų pagrįstumas įvertinamas tik teismui išnagrinėjus ginčą ir bylą iš esmės (CPK 265, 365 straipsniais). Tai, jog ieškovė siekdama apginti savo, jos įsitikinimu, pažeistus interesus, pateikė ieškinį, teismo vertinimu savaime nepatvirtina nesąžiningumo.

38. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovė, pateikdama ieškinį, neabejojo savo kreipimosi į teismą pagrįstumu, argumentavo, kodėl jos nuomone jos teisės pažeistos, todėl ieškovės veiksmai nepripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir teismui nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovę byloje atstovavo advokatė, kurią paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. 2024-10-23 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, jog atstovaujant ieškovę valstybė patyrė 385,73 Eur išlaidų.

41. Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (500,00 Eur už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškinį, 200,00 Eur už advokato padėjėjo susipažinimą su byla, teiktas konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdyje; 150,00 Eur už advokato padėjėjo pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje).

42. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovės atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

43. Atmetus ieškinio reikalavimą atsakovei iš ieškovės priteistina 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44. CPK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog reikalavimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi. Ieškovė kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka ir pareiškė kelis reikalavimus, teismas 2024-08-21 nutartimi dalį ieškovės reikalavimų paliko nenagrinėtais ir bylą toliau nagrinėjo, tik dėl reikalavimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis CPK 578 straipsnio 1 dalimis, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išspręstinas priimant nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 577–578 straipsniais,

nutaria:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. T. atsakovei S. L. 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.