- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2S-1834-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11141-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- M. R.
- Ieškovas
- L. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui M. R. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė L. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi su ieškiniu pareikštu atsakovui M. R. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus, L. N. R., (toliau – ir vaikas) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui mokant periodinėmis išmokomis po 203,32 Eur kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti įstatymų nustatytą tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo vaikui 2236,52 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatyti atsakovo ir vaiko ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką; 5) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) priteisti iš atsakovo vaikui laikiną išlaikymą – po 203,32 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; 2) nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti laikinąją bendravimo tvarką.
3. Nurodė, kad, ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nepilnamečiam vaikui neteikia jokio išlaikymo ir sūnų ieškovė išlaiko viena. Todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus, taip pat dėl konfliktiško atsakovo būdo, nenuspėjamo bei netinkamo elgesio ir nesugebėjimo pasirūpinti vaiku, kol bus priimtas sprendimas šioje byloje, ieškovė iš atsakovo prašė priteisti laikiną išlaikymą sūnui, nustatyti laikiną bendravimo tvarką bei nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15697-1006/2022 ieškovės prašymą tenkino – priteisė iš atsakovo M. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. N. R. po 203,32 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo; paskyrė ieškovę L. V. priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė laikinąją nepilnamečio vaiko L. N. R. gyvenamąją vietą su jo motina L. V. motinos gyvenamojoje vietoje; nustatė laikiną atsakovo M. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. N. R. pagal kurią: atsakovas M. R. su sūnumi L. N. R. bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 16 val. iki 19 val. ir šeštadienį nuo 14 val. iki 19 val. Penktadieniais atsakovas M. R. įsipareigoja pasiimti sūnų L. N. R.iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – iš jos (po pamokų ar prailgintos grupės) bei grąžinti sūnų į ieškovės L. V., gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą. Šeštadieniais atsakovas M. R. sūnų pasiima iš ieškovės L. V. gyvenamosios ar kitos nurodytos vietos bei grąžintų sūnų į ieškovės L. V. gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas gali priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosios apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Proceso metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abiejų tėvų pareiga yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio išlaikymas šiuo metu reikalingas šalių nepilnamečiam vaikui.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečiam sūnui L. N. R. priteisti laikiną išlaikymą po 203,32 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašymas grindžiamas tuo, kad šiuo metu nepilnamečiu sūnumi rūpinasi ir jį prižiūri tik ieškovė, o atsakovas, pasak ieškovės, prie vaiko išlaikymo neprisideda.
8. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad atsakovas skiria lėšas vaiko išlaikymui, byloje nepateikta. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje (CK 3.65 straipsnio 1 dalis ir CK 3.196 straipsnio 2 dalis).
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje dar nesurinkti išsamūs duomenys apie šalių turtinę padėtį, jų galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Byloje nėra išsamių duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas. Šios aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikui reikalingą išlaikymą, nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, sveikatos būklę byloje nėra ir į teismų praktiką vaikams priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu, orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 730 Eur (apie 533 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834).
10. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašymą tenkino, nustatė 203,32 Eur laikino išlaikymo dydį, priteistiną iš atsakovo nepilnamečiam sūnui L. N. R. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad toks išlaikymo dydis užtikrins minimalių ir būtinų vaiko poreikių patenkinimą, kol teisme bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas bei nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys atsakovo turtinių teisių.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė yra nepilnamečio sūnaus atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis), sūnus gyvena su ieškove, todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas gali nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Vienas svarbiausių nepilnamečių vaikų interesų – saugi aplinka. Tėvai privalo vaikams užtikrinti tokią aplinką, kurioje jų vaikai jaustųsi saugūs, būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, nebūtų pažeidinėjami vaikų interesai. Pažymėjo, kad pagrindas minėtai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra: tėvai gyvena skyrium ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Pažymėjo ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš tėvų interesai (CPK 12, 178, 144 straipsnio 1 dalis).
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku L. N. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, o atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, prašymą grindžiama, tuo, kad ji nuo pat sūnaus gimimo rūpinosi jo sveikata ir ugdymu, su vaiku praleisdavo visą savo laiką, taip pat ieškovę ir šalių sūnų sieja glaudus emocinis ryšys bei ji gali tinkamai užtikrinti mažamečio sūnaus gyvenimo ir vystymosi sąlygas.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, ypatingai svarbus pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiniam augančio žmogaus vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnis, kuris nustato vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis, įtvirtina pagrindines vaiko teisių apsaugos garantijas, susijusias su tuo, kad būtent tėvai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikoje ir saugioje aplinkoje, rūpintis juo. Pirmiausia tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmos instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir nepilnamečio vaiko L. N. R. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove L. V., jos gyvenamojoje vietoje.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 3.170 straipsnį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad visais atvejais sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vaiko interesai laikomi prioritetiniais.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną tėvo M. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. N. R. bendravimo tvarką: M. R. su sūnumi L. N. R. bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 16 val. iki 19 val. ir šeštadienį nuo 14 val. iki 19 val. Penktadieniais, atsakovas M. R., įsipareigoja pasiimti sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – iš jos (po pamokų ar prailgintos grupės) bei grąžinti sūnų į ieškovės L. V., gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą. Šeštadieniais, atsakovas M. R., sūnų pasiima iš ieškovės L. V. gyvenamosios ar kitos nurodytos vietos bei grąžintų sūnų į L. V. gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Kadangi įstatymai nustato abiejų tėvų teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, bei siekiant užtikrinti pastovų atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku, manytina, kad yra pagrindas nustatyti laikiną šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kuri užtikrintų nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei užtikrintų tėvo (atsakovo) teisę matytis ir bendrauti su sūnumi ir jį auklėti.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog vaiko bendravimas su tėvu kenktų jo interesams, kad tėvo elgesys ir veiksmai būtų priešingi vaiko interesams, kad bendravimas traumuotų vaiką psichologiškai ar būtų daroma žalinga įtaka vaiko vystymuisi. Pirmos instancijos teimas, įvertinęs ieškovės siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, bei atsižvelgdamas į tai, jog nustatoma tik laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tenkina ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir nustato tokią atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Pirmos instancijos teismo vertinimu, tokia laikina bendravimo tvarka sudarys galimybę atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, matytis bei palaikyti artimus ryšius iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nes, remiantis CK 3.170 straipsnio 2 dalimi, vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais, o tėvai privalo užtikrinti jiems tokią galimybę (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tėvo bendravimo su vaiku laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės. Teismo vertinimu, tokia laikina bendravo tvarka iki šalių ginčo išsprendimo nepažeis ieškovės ir atsakovo teisės bendrauti su vaiku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
20. Atsakovas M. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2022m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarti? dalyje dėl laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-15697-1006/2022; nustatyti laikiną atsakovo M. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. N. R. tvarką, pagal kurią atsakovas M. R. su sūnumi L. N. R.bendrauja kiekvienos savaitės pirmomis penkiomis dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio kasdieną nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – iš jos ar ieškovės L. V. gyvenamosios vietos bei grąžindamas sūnų į ieškovės Laimutės gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Nurodo, kad nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas M. R. su sūnumi L. N. R. bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 16 val. iki 19 val. ir šeštadienį nuo 14 val. iki 19 val. Penktadieniais atsakovas M. R. įsipareigoja pasiimti sūnų L. N. R.iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – iš jos (po pamokų ar prailgintos grupės) bei grąžinti sūnų į ieškovės L. V., gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą. Šeštadieniais atsakovas M. R. sūnų pasiima iš ieškovės L. V. gyvenamosios ar kitos nurodytos vietos bei grąžintų sūnų į ieškovės L. V. gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą. Pažymi, kad esant tokiai bendravimo tvarkai, tėvas su sūnumi galėtų bendrauti tik 16 valandų per mėnesį. Nurodo, kad iki nutarties priėmimo, atsakovas su sūnumi bendraudavo keturias - penkias dienas per savaitę, t. y. pirmadieniais – penktadieniais pasiimdamas sūnų iš darželio 17- 17.30 val. ir nuvesdamas sūnų pas ieškovę į namus kas vakarą 20 - 2.30 val., tai yra su sūnumi bendraudavo 15 valandų per savaitę. Ši tvarka buvo įprasta, ieškovė sutiko ir neprieštaravo tokiam tėvo ir sūnaus nusistovėjusiam bendravimo būdui.
20.2. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tarptautinių teismų praktikos ir nepagrįstai nustatė minimalų ieškovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi.
20.3. Pažymėjo, kad teismas priėmė sprendimą, kuriuo visiškai nepagrįstai apribojo atsakovo teises bendrauti su sūnumi ir nustatė minimalią atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką. Tėvui ir sūnui įprastas bendravimo, buvimo kartu laikas sutrumpėja keturis kartus, nutrūksta kasdieniniai pasimatymai, bendros vakarienės, žaidimai, lavinimasis. Gydytojų rekomenduotas ir pradėtas, atsakovo nupirktas bei sūnui būtinas Tomatis terapijos kursas, nutrūksta. Sūnus negali su tėvu matytis ir bendrauti jam įprastu metu, jis emociškai kenčia, nes atsakovas ir jo sūnus vienas be kito negali būti ilgesnį laiką, jie psichologiškai, emociškai ir dvasiškai artimi ir myli vienas kitą. Sūnaus negalia - autizmo spektro sutrikimas, L. N. iš esmės bendrauja tik su tėvu ir motina, kasdienis ryšys su abiem tėvais jam būtinas.
20.4. Atsakovo vertinimu, nustatant laikinąją atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nebuvo atsižvelgta į prioritetinius autizmo spektro sutrikimą turinčio sūnaus L. N. interesus.
20.5. Pažymėjo, kad ir tarnybos išvadose pabrėžiama, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių ir įtikinamų argumentų.
20.6. Nurodo, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios - 2021 m. gegužės mėnesio, atsakovas dalyvauja sūnaus gyvenime, auklėjime ir ugdyme, prisideda prie sūnaus išlaikymo ir materialinio aprūpinimo – pasiima vaiką iš darželio, su juo leidžia laiką iki vakaro ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą, su vaiku lanko Tomatis terapiją, kurią pats ir apmoka (3 etapų kursai, kurių kaina 1285 Eur), eina pasivaikščioti, važiuoja į parduotuves, žaidžia, kartu valgo, perka vaikui rūbelius (kojinės, apatiniai, šortai ir kt.), žaislus, maistą, veda į kirpyklą.
20.7. Pažymėjo, kad tarnybos pažymoje nurodyta, kad 2021 metų rugpjūčio mėnesį ieškovė ir atsakovas buvo iškviesti į skyrių, kur buvo aptarti galimi bendravimo variantai ir sutarta bendravimo tvarka. Tačiau šalys neaptarė kokias sūnaus išlaidas ir kas apmokės – nei atsakovas nei ieškovė neatsiskaitinėjo ir neteikė vienas kitam sąskaitų kiek kuris išleido vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovui nėra tiksliai žinoma kokias išmokas ieškovė gauna iš valstybės už jų neįgalų sūnų, kaip panaudoja valstybės skirtas lėšas vaiko priežiūrai ir išlaikymui.
20.8. Nurodo, kad ieškovė neteisi teigdama, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovas siekia L. N. rūpintis, auginti, auklėti, moko suprasti jį supantį pasaulį ir mokosi pats suprasti sūnaus kitokį pasaulį. Sūnus yra atsakovo gyvenimo prasmė. Atsakovas sūnų be galo myli ir dėl jo gyvena. Atsakovui skaudu, kad jo pastangos gyventi ir dirbti dėl sūnaus interesų, ieškovės nevertinamos. Atsakovas kasdien pasiimdavo vaiką iš darželio praalkusį, natūralu, kad kartu vakarieniaudavo, pirkdavosi maistą. Atsakovas, palydėdamas sūnų pas mamą į namus, įdėdavo skanumynų, vaisių, vitaminų, žaislų ar drabužėlių. Atsakovas kas mėnesį vaiko poreikių tenkinimui skirdavo ne mažiau kaip 200 Eur, neskaičiuojant tęstinių mokėjimų už Tomatis terapiją ir kitų išlaidų vaiko sveikatos užtikrinimui (Tomatis terapijos kursas kainuoja 1 285 Eur, atsakovas jau sumokėjo 650 Eur – žr. prie 2022 m. gegužės 23 d. atsakovo skundo pridėtus dokumentus bei priedą Nr. 1 – mokėjimas už medicinines paslaugas, suteiktas sūnui).
20.9. Atsakovas nerinko ir nesaugojo čekių už prekes ar paslaugas, tenkinant sūnaus poreikius, jis pasikliovė žodiniu susitarimu su ieškove, kad prisidės prie sūnaus poreikių tenkinimo pagal galimybes. Atsakovas sutinka, kad jis turėtų skirti kas mėnesį sūnaus išlaikymui 203, 32 Eur, (šiuo metu, t. y. nuo 2021 m. gegužės mėnesio skiria gerokai daugiau). Nurodo, kad atsakovas prašys teismo, iki bus priimtas sprendimas byloje, netaikyti laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nes jis tokį (ir didesnį) išlaikymą teikia be teismo įpareigojimų, pagal savo sąžinę, tėvo pareigą, esamas galimybes ir buvusią šalių bendravimo praktiką.
Atsiliepimas
21. Ieškovė L. V. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atsakovo M. R. pateikto skundo netenkinti; palikti galioti 2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarti? arba ją pakeisti dalyje dėl laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nustatant, M. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. N. R. tvarką, pagal kurią atsakovas M. R. su sūnumi L. N. R. bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio ketvirtadienį 16:00 – 19:00 val., penktadienį 16:00 – 19:00 val. ir šeštadienį 10:00 – 19:00 val., pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, sūnaus gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės L. V. nurodytos vietos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą - iš jos, sūnaus gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės L. V. nurodytos vietos bei grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą ieškovės L. V. nurodytą vietą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
21.1. Nurodo, kad atsakovas atskiruoju skundu nurodo melagingas aplinkybes, neva iki nutarties priėmimo, jis su sūnumi visą laiką bendraudavo keturias - penkias dienas per savaitę, t. y. pirmadieniais – penktadieniais pasiimdamas sūnų iš darželio 17- 17.30 val. ir nuvesdamas sūnų pas ieškovę į namus kas vakarą 20 - 20.30 val., tai yra su sūnumi bendraudavo 15 valandų per savaitę. Ši tvarka buvo įprasta, ieškovė sutiko ir neprieštaravo tokiam tėvo ir sūnaus nusistovėjusiam bendravimo būdui.
21.2. Pažymi, jog atsakovas tokį bendravimą pradėjo praktikuoti tik savavališkai sugalvojęs sūnų vesti į garsų terapiją „Tomatis“, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. balandžio 12 d. Iki to laiko, atsakovas nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios, susitikdavo su sūnumi 2-3 kartus per savaitę, sūnų pasiimdamas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos nė nespėjus šiam joje pavakarieniauti ir po kelių valandų parvesdamas namo. Taip pat atsakovas ir po pirmojo terapijos kurso pabaigos grįžo prie jam įprastos 2-3 kartų per savaitę (po kelias valandas) bendravimo su sūnumi tvarkos. Atsakovas niekada nereiškė noro su sūnumi praleisti daugiau laiko, pasiimti jį su nakvynėmis savaitgaliui, kas rodo, jog atsakovas vėlgi skunde nurodo netikslias aplinkybes – neva jie su sūnumi vienas be kito negali. Jeigu tai būtų išties tiesa, tai atsakovas norėtų sūnų pasiimti savaitgaliais, su juo atostogautų, kokybiškai leistų laiką, o sūnus taip pat tam reikštų norą.
21.3. Akcentuoja, jog apie minėtos terapijos reikalingumą atsakovas nesitarė nei su ieškove, nei su šeimos gydytoja. Šeimos gydytoja niekada nėra rekomendavusi šios terapijos, o atsakovas taip pat nepateikia jokių duomenų, jog ši terapija yra rekomenduota gydytojų ar juo labiau būtina sūnui. Pažymi ir tai, jog net ta pati „Tomatis“ terapija gali būti atliekama ir namuose, kas būtų žymiai pigesnis variantas ir geresnis sūnui, kadangi nereikėtų jo vežioti į fizinius užsiėmimus, ir taip sukelti papildomo streso, tačiau atsakovas niekada nebandė dėl to tartis su ieškove ar taikyti jos pats namuose.
21.4. Nurodo, kad atsakovo nurodytas argumentas, jog palikus galioti priimtą nutartį, būtų pažeista sūnui įprasta bendravimo tvarka – yra niekinis, kadangi net ir šį laiką atsakovas panaudotų ne buvimui su sūnumi ir kokybiškam laiko praleidimui, o sūnaus vežiojimui į „Tomatis“ terapiją.
21.5. Taip pat pažymi, kad atsakovo pasakymas, jog sūnaus negalia - autizmo spektro sutrikimas, yra visiškai nepagrįstas, nes sūnui nėra diagnozuotas autizmas, jam yra nustatytas tik raidos sutrikimas dėl kurio jam yra sunkiau bendrauti. Vadovaujantis šeimos gydytojos rekomendacija, sūnus nuo 2022 m. kovo 21 d. iki šios dienos yra vedamas į logopedo užsiėmimus, kurie jam išties padeda ir yra naudingi.
21.6. Nepaisant to, jog teismo priimta nutartis ieškovės nuomone yra teisėta ir pagrįsta, jokiu būdu nepažeidžianti nei sūnaus, nei atsakovo teisių, ieškovė sutiktų ir dėl kitokios tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, jog pasikeitė logopedo užsiėmimų laikas (buvęs laikas – kiekvienos savaitės ketvirtadieniais nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir šeštadieniais nuo 12:30 val. iki 13:00 val.; pasikeitęs laikas - kiekvienos savaitės ketvirtadieniais 19:30 val. iki 20:00 val. ir penktadieniais nuo 14:30 val. iki 15:00 val.), o atsakovas deklaruoja, jog nori praleisti daugiau laiko su sūnumi, galėtų būti nustatoma ir tokia laikina bendravimo tvarka: atsakovas su sūnumi bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio ketvirtadienį 16:00 – 19:00 val., penktadienį 16:00 – 19:00 val. ir šeštadienį 10:00 – 19:00 val., pasiimdamas sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, sūnaus gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės L. V. nurodytos vietos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą - iš jos, sūnaus gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės L. V. nurodytos vietos bei grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą ieškovės L. V. nurodytą vietą.
21.7. Ieškovė taip pat pažymi, jog net ir teismui priėmus nutartį ir nustačius konkrečią laikiną bendravimo tvarką, atsakovas jos nesilaiko ir toliau kelia konfliktines situacijas, įžeidinėja ieškovę, traumuoja sūnų. 2022 m. birželio 2 d. 21:05 val. atsakovas atėjęs prie ieškovės gyvenamojo buto trankėsi į duris. Kokiu tikslu buvo atėjęs – neaišku. 2022 m. birželio 7 d. 10:31 ieškovė sulaukė skambučio iš policijos, kuriuo buvo pranešta, jog atsakovas paskelbė ieškovės ir sūnaus paiešką – pranešė, kad ji yra su vaiku dingusi, dėl ko ieškovė turėjo tyrėjai aiškintis, jog yra priimta teismo nutartis, kuria nustatyta ne tik vaiko gyvenamoji vieta su ja, tačiau ir aiški laikina bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovė bendrauti su vaiku atsakovui nedraudžia. 2022 m. birželio 11 d., atsakovas vėl buvo atėjęs 10:10 val. (kai tuo tarpu šią dieną susitikimas turėjo įvykti tik 14:00 val.) prie ieškovės buto durų, jas trankė. Dėl šių jo veiksmų buvo iškviesta policija ir pradėtas tyrimas dėl viešos tvarkos pažeidimo. Toks neadekvatus atsakovo elgesys suponuoja išvadą, jog atsakovui rūpi ne vaiko gerovė ir praleisti kuo daugiau nepertraukiamo laiko su juo, tačiau persekioti ir kontroliuoti ieškovę, nuolat žinoti jos buvimo vietą.
21.8. Ieškovės nuomone taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra būtina, kadangi atsakovas nuo pat gyvenimo skyriumi pradžios išlaikymo visiškai neteikė, o prisidėjo tik prie itin smulkių išlaidų, kurias patirdavo praleisdamas su sūnumi kelias dienas per savaitę (nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas yra nupirkęs sūnui tik kojines žiemai ir kepurę pavasariui). Taip pat nebuvo ir jokio žodinio susitarimo su ieškove, kaip kad teigia atsakovas. Iš jo pusės net nebuvo jokio pasiūlymo susitarti, jog jis skirs išlaikymo pagal savo galimybes. Ieškovei kaskart paprašius atsakovo prisidėti prie vaiko išlaikymo, jis nedelsiant sukeldavo konfliktą, dėl ko išlaikymas vis vien nebūdavo teikiamas.
21.9. Nurodo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 203,32 Eur laikino išlaikymo sūnui nustatymas gali pažeisti paties atsakovo teises, ar, kad jis neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šią aplinkybę dar labiau patvirtina bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog atsakovas gali leisti sau bylinėtis, mokėti už advokato paslaugas, užuot geranoriškai sutikęs dėl išlaikymo dydžio ir susitaręs dėl abejoms šalims tinkančios bendravimo su sūnumi tvarkos. Atsakovas iki šios dienos ieškovei nėra pasiūlęs jokių taikos sutarties sąlygų, kurių pagrindu ši byla galėtų išsinagrinėti daug ekonomiškiau, o bylinėjimuisi nepanaudoti pinigai galėtų būti panaudoti vaiko poreikių užtikrinimui.
21.10. Pažymi, kad atsakovas pamiršta ir tai, jog kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas ieškovės L. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarti? dalyje dėl laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-15697-1006/2022.
Dėl laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
26. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių:1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus ir užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
28. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
29. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
30. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
31. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta laikinoji bendravimo tvarką su sūnumi.
32. Atsakovas (apeliantas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, įrodymus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pažymėjo, kad skundžiama teismo nutartimi patvirtinta blogesnė laikinoji bendravimo tvarka nei yra realiai vykstantis bendravimas su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto teiginiais.
33. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su tėvų galimybėmis bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienos iš šalies prašoma nustatyti tvarka / būdu (bendravimo dažnumas, trukmė ir pan.), bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės.
34. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.
35. Antra, nagrinėjamu atveju taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama ne užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tai, kad tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, patvirtina ir šalių teisme pareikšti priešingi reikalavimai dėl tokios tvarkos nustatymo. Todėl, siekiant išvengti konfliktinių situacijų nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka šiuo momentu maksimaliai užtikrins vaiko interesus ir teises bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, žymiai nepažeis nė vieno iš tėvų teises ir pareigas, taip pat skatins pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko ir tėvų poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos nustatymo.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
37. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas po 203,32 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui iki teismo sprendimo byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
38. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
39. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
40. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečio vaiko poreikius, nurodytus ieškovės ieškinyje bei atsižvelgdamas į tai, kad išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, sveikatos būklę byloje nėra ir į teismų praktiką vaikams priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu, orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 730 Eur (apie 533 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834), pagrįstai priteisė iš apelianto laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 203,32 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nėra pagrindo išvadai, kad šis dydis neatitinka vaiko interesų ir tėvo galimybių.
41. Ieškovė detalizavo išlaidas vaikui poreikiams patenkinti, taip pat atsižvelgtina į tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ja, todėl ieškovė patiria kasdienines vaiko išlaikymo išlaidas. Nors atsakovas su išlaidų dydžiu nesutinka, teigdamas, kad ieškovė neteisi teigdama, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovas siekia L. N. rūpintis, sutinka, kad jis turėtų skirti kas mėnesį sūnaus išlaikymui 203, 32 Eur, (šiuo metu, t. y. nuo 2021 m. gegužės mėnesio skiria gerokai daugiau). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo argumentai dėl šalių nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydžio bus detaliau vertinami sprendžiant byloje pareikštą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako.
42. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, nes tarp šalių kyla ginčas ir tuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia (CK 3.200 straipsnis) arba teikia nepakankamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas 3K-P-186/2010).
43. Nors atsakovas teigia, kad jis kasdien pasiimdavo vaiką iš darželio praalkusį, natūralu, kad kartu vakarieniaudavo, pirkdavosi maistą. Atsakovas, palydėdamas sūnų pas mamą į namus, įdėdavo skanumynų, vaisių, vitaminų, žaislų ar drabužėlių. Atsakovas kas mėnesį vaiko poreikių tenkinimui skirdavo ne mažiau kaip 200 Eur, neskaičiuojant tęstinių mokėjimų už Tomatis terapiją ir kitų išlaidų, skirtų vaiko sveikatai, bet, kaip pats nurodo, atsakovas nerinko ir nesaugojo čekių už prekes ar paslaugas, tenkinant sūnaus poreikius, pasikliovė žodiniu susitarimu su ieškove, kad prisidės prie sūnaus poreikių tenkinimo pagal išgales.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo teikiamas tik jo nuožiūra išlaikymas vaikui yra aiškiai per mažas ir nepatenkina jo būtinųjų poreikių, neatitinka jų interesų, todėl iš atsakovo, gyvenančio atskirai nuo vaiko, laikinasis išlaikymas priteistas pagrįstai nuo ieškinio pateikimo dienos.
45. Nors atsakovo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis (891 Eur), tačiau tai nėra pagrindas atleisti nuo tinkamo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo. Atsakovas nėra pripažintas ribotai darbingu. Laikinojo išlaikymo priteisimas atitinka prioritetinį tikslą, t. y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti būtinieji vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnis 1 dalis). Šiuo atveju išlaikymas priteisiamas tik bylos nagrinėjimo laikui.
46. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas turi teisę teikti įrodymus, patvirtinančius teiktą išlaikymą vaikui pinigais ir kitais būdais, duomenis apie savo turtinę padėtį, kuriuos teismas vertins ir dėl jų pasisakys teismo sprendime, nustatydamas teiktiną išlaikymo dydį vaikui ir/ar išlaikymo įsiskolinimo dydį, jau išnagrinėjęs ginčą iš esmės.
47. Pažymėtina ir tai, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo).
Dėl procesinės bylos baigties.
48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
49. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
50. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.