- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-1571-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20777-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- D. F.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187-877/2017 pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovams D. F. ir D. F. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo bei atsakovų D. F. ir D. F. patikslintą priešieškinį ieškovei J. A. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. A. 2013 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016 m. gruodžio 21 d. galutinai patikslinusi, teismo prašė nustatyti 896 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Inventora“ 2016 m. gruodžio 2 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, J. A. naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas raide (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); D. F. naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); D. F. naudotis paskiriant žemės sklypo dalį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), bendram naudojimui paskiriant žemės ploto dalį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad jos tėvams gyvenamojo namo statybai buvo išskirtas 932 kv. m. žemės sklypas ir (duomenys neskelbtini) Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu tarp tuometinių bendraturčių D. F. ir E. F., kurios teisių perėmėja ji yra, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ribas buvo nustatytas faktiškas 896 kv. m. sklypo plotas, t. y. žemės sklypo plotas sumažėjo 36 kv. m. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė kitos paskirties žemės sklypo savininkų dalis, paskirdamas ieškovei 0,0372 ha žemės sklypo dalį, D. F. 00371 ha žemės sklypo dalį ir D. F. - 0,0153 ha žemės sklypo dalį, o 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nurodytą žemės sklypo dalį pardavė. UAB „Inventora“ 2016 m. gruodžio 2 d. paruošė naują 896 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos projektą. Pagal šį žemės sklypo naudojimosi projektą atsižvelgta į D. F. pastabas ir kiekvieno bendraturčio naudojamo žemės sklypo dalis sumažinta proporcingai sumažėjusiam žemės sklypo plotui, nepažeidžiant nei vieno bendraturčio interesų. Jos vertinimu prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nepažeidžia nei vieno bendraturčio interesų.
Atsakovė D. F. ir D. F. su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, 2014 m. vasario 20 d. pateikė priešieškinį, kurį 2017 m. sausio 9 d. patikslino, kuriame prašė nustatyti 894 kv. m. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2017 m. sausio 4 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, J. A. naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas raide (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini); D. F. naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); D. F. naudotis paskiriant žemės sklypo dalį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), bendram naudojimui paskiriant žemės ploto dalį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini).
Patikslintame priešieškinyje atsakovai nurodė, kad ieškovės pateiktas naudojimosi žeme projektas yra parengtas neatsakingai, jame pateikti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, dėl ko yra iškraipytas neužstatyto žemės sklypo dydis, o tuo pačiu ir bendraturčiams skirtinos naudojimuisi žemės sklypo dalys. Ieškovės pateiktame žemės sklypo plane nepažymėta nekilnojamojo turto dalis, pristatyta prie ieškovės gyvenamojo namo – laiptai, kuriais ieškovė patenka į būstą. Jos pateiktame plane žemės sklypo dalis, esanti po ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, be pagrindo priskirta bendram naudojimui. Ieškovės pateiktame žemės sklypo plane be jokio pagrindo žemės sklypo dalis, esanti šalia ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio garažo ir ūkinio pastato (pažymėta raidėmis (duomenys neskelbtini)) iki tvoros priskirta bendram naudojimui, nors ja naudojasi tik ieškovė. Šia žemės sklypo dalimi galima patekti tik į ieškovės ūkinius statinius, todėl kitiems bendraturčiams priskirti ją naudotis netikslinga ir nesąžininga. Ši žemės sklypo dalis priskirtina ieškovei. Ieškovės pateiktame žemės sklypo plane nurodytas įvažiavimo kelias, kurio plotis tik 2.57 m, yra per mažas, kad juo būtų galima įvažiuoti krovininiam transportui, specialiosios paskirties (pvz. gaisrinės) transportui. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, pagal kurį kiekvienam bendraturčiui naudojimuisi tenkanti žemės sklypo dalis atitinka kiekvieno iš jų interesus ir turimą gyvenamojo ploto dalį. Pagal šį projektą ieškovei J. A. naudotis priskirtina žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (geltona spalva); D. F. naudotis priskirtina žemės sklypo dalis, plane pažymėta (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (mėlyna spalva); D. F. naudotis priskirtina žemės sklypo dalis, plane pažymėta (duomenys neskelbtini), (raudona spalva). Bendram naudojimui priskiriama žemės ploto dalis, plane pažymėta (duomenys neskelbtini): J. A. 50 kv. m.; D. F. - 50 kv. m.; D. F. - 20 kv. m.
Atsiliepimas
Ieškovė J. A. 2017 m. sausio 23 d. pateikė atsiliepimą į atsakovų patikslintą priešieškinį, kuriame prašė atsakovų priešieškinio netenkinti, nustatyti 896 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Inventora“ 2016 m. gruodžio 2 d. paruoštą žemės sklypo planą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino visiškai, nustatė 896 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2017 m. sausio 4 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, J. A. naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas raide (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini); D. F. naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); D. F. naudotis paskiriant žemės sklypo dalį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), bendram naudojimui paskiriant žemės ploto dalį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini): J. A. – 50 kv. m.; D. F. – 50 kv. m.; D. F. – 20 kv. m., priteisė D. F. iš J. A. 41 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-501/87 buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarka: E. F. naudojimuisi paskirta žemės sklypo dalis C, D. F. naudojimuisi paskirti žemės sklypo dalį B, o žemės sklypo dalis A šalims palikta naudotis bendrai. 2007 m. rugsėjo 4 d. Sutartimi su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos E. F. perdavė savo dukrai J. A. nuosavybės teisę į jos turimą nekilnojamąjį turtą bei piniginę įmoką valstybės vienkartinėmis išmokomis su teise išsipirkti 0,0414 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16403-773/2013 Kauno apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, kuria atsakovai D. F. ir D. F. iki 2013 m. gruodžio 1 d. iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, 1987-07-01 Sklypo raudonųjų linijų plane pažymėtos raide „C“, pašalina jiems priklausančias statybines medžiagas ir metalo laužą bei šunų aptvarą ir jiems priklausančius du šunis. LITEKO duomenimis, atsakovai šios taikos sutarties gera valia nevykdė, todėl teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi išdavė J. A. vykdomąjį raštą. 2010 m. birželio 6 d. UAB „Žemės matavimo darbai“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, paženklino žemės sklypo ribas. VĮ Registrų centras 0,0896 ha žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti 2013 m. lapkričio 22 d. 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas nustatė 0,0896 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo dalis bendraturčiams D. F. – 0,0371 ha, D. F. – 0,0153 ha, J. A. – 0,0372 ha. J. A. šį įsakymą apskundus, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1532-480/2015 Kauno apygardos teismas paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, kad 2014 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas. 2016 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu J. A. buvo nutarta parduoti 0,0372 ha iš 0,0896 ha ploto žemės sklypo, 2016 m. lapkričio 15 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. D. F. 153/896 dalis žemės sklypo, o D. F. 371/896 dalis žemės sklypo nuosavybės teise valdo 2016 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Teismas nurodė, kad sprendžiant šalių ginčą ir vertinant žemės naudojimo racionalumą, svarbu kuo didesnį žemės plotą palikti naudotis kiekvienam bendraturčiui asmeniškai. Pagal ieškovės planą 149 kv. m. iš 896 kv. m. šalims paskirta naudotis bendrai, pagal atsakovų – 120 kv. m., t. y. 29 kv. m. mažiau, todėl atsakovų planas šiuo aspektu yra racionalesnis. Pagal ieškovės projektą jai naudotis atskirai numatyta 313 kv. m. (kas sudaro 84 procentus jos nuosavybės teise valdomos žemės sklypo), D. F. 315 kv. m. (kas sudaro 85 procentus jo nuosavybės teise valdomos žemės sklypo), D. F. 119 kv. m. (kas sudaro 78 procentus jos nuosavybės teise valdomos žemės sklypo). Pagal šį projektą kiekvienam atskirai naudotis priskirtas plotas nėra proporcingas jų nuosavybės teise valdomam žemės sklypo plotui, skirtumas tarp ieškovės ir atsakovės D. F. sudaro net 6 procentus. Pagal atsakovų pateiktą planą kiekvienam bendraturčiui atskirai naudotis numatyta po 87 procentus nuo kiekvieno iš jų nuosavybės teise valdomo sklypo, todėl šis planas visiškai atitinka proporcingumo principą. Todėl, vertindamas civilinėje byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame plane siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitinka nuo 1987 m. nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendė, kad priešieškinis tenkinamas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.).
Teismas vertindamas ieškovės teiginį dėl sklypo dalies, pagal kurios šiaurinį sklypo kraštą yra nuotekų šuliniai ir vamzdynai, naudojimo bendrai, nurodė, jog remtis ieškovės pateikta ranka nubraižyta kanalizacijos schemą teismas neturi pagrindo, todėl vertino M. R. firmos „Lituka“ 2009 m. gruodžio 23 d. žemėtvarkos specialistų žymas, iš kurių matyti, kad nuotekos iš ieškovės gyvenamojo namo dalies patenka į šulinį, kuris pagal atsakovų projektą yra ieškovei paskirtino žemės sklypo dalyje, o iš atsakovo gyvenamojo namo dalies patenka į šulinį, kuris yra paskirtas naudotis atsakovui. Šuliniu, kuris pagal atsakovų projektą yra ieškovei paskirtino žemės sklypo dalyje, atsakovas nesinaudoja. Plane nėra duomenų apie nuotekų sistemą iš atsakovės D. F. gyvenamojo namo ir ieškovės ūkio pastatų, tačiau teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu įsitikino, kad iš gyvenamųjų namų nuotekos suteka į šulinius, esančius šalia bendrai naudoti numatytos žemės sklypo dalies, todėl reikalui esant prie jo prieiti kliūčių nėra. Poreikis prieiti prie nuotekų vamzdynų ir šulinio būna itin retai ir paprastai trumpalaikio pobūdžio. Šalys bendrai suderinto projekto, kuriame iš namų (ieškovės ir D. F.) išeinančių nuotekų surinkimo šulinys būtų numatytas bendrai naudojamos žemės sklype nepateikė, todėl teismas laikė, kad sklypo už ūkio pastatų dalies priskyrimas naudotis ieškovei labiausiai atitinka visų šalių interesus.
Lygindamas šalių pateiktus planus bei 1987 m. liepos 1 d. Sklypo raudonųjų linijų planą, pagal kurį šalys labai ilgą laikotarpį (30 metų) žemės sklypu naudojosi, teismas nustatė, kad atsakovų pateiktas planas labai artimas nusistovėjusiai naudojimo tvarkai, be to naujai pateiktame plane yra paliktas platesnis bendrai naudojamas įvažiavimas į žemės sklypą, dėl ko naudotis įvažiavimu visiems bendraturčiams yra patogiau.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir nustatyti 896 kv. m. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Inventora“ 2016 m. gruodžio 2 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, J. A. naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas raide (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); D. F. naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); D. F. naudotis paskiriant žemės sklypo dalį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), bendram naudojimui paskiriant žemės ploto dalį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo įstatymais ir teisine praktika, padarytos išvados neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje nustatytas aplinkybes teismas vertino vienašališkai ir tendencingai atsakovų naudai.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad ieškovės planas neatitinka proporcingumo principo, tačiau nustatydamas naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo planą, nesilaikė sąžiningumo ir teisingumo principų, atsižvelgė tik į atsakovės D. F. teisėtus interesus. Ji viso bylos nagrinėjimo proceso metu reikalavo, kad jai būtų paliktas kuo platesnis privažiavimas prie jai priklausančių pastatų, kadangi ji turi automobilį ir jai reikia įvažiuoti į garažą. Tuo tarpu ieškovė automobilio neturi, todėl jai privažiuoti prie ūkinio pastato reikalinga trumpesnė privažiavimo atkarpa. Bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide D, daugiausia naudojasi D. F., kuriai priklauso mažiausia žemės sklypo dalis. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, proporcijos su atskirai naudojamo žemės sklypo dalimi ir su bendro naudojimo dalimi, o taip pat su kitų savininkų dalimis negali būti išlaikytos, tokia teismo išvada prieštarauja teisingumo principui.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, nukrypo nuo CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų. Spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalies, kurioje yra bendri statiniai ir įrenginiai, vadovavosi M. R. firmos „Lituka“ 2009 m. gruodžio 23 d. atliktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, kuriame nepilnai pažymėti kanalizacijos vamzdynai ir šuliniai, bei visiškai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Žemės sklypo dalis, kurioje yra bendri kanalizacijos vamzdynai ir šuliniai turėjo būti palikti bendraturčiams bendram naudojimui, o ne priskirti naudotis ieškovei.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nors ir nurodė, kad atsižvelgia ir į žemės sklypo naudingumo požymį, tačiau iš tiesų į šią aplinkybę neatsižvelgė. Skirdamas ieškovei žemės sklypo dalį A1 teismas nevertino aplinkybės, kad kelio naudoti pagal paskirtį nėra galimybės, kadangi ši sklypo dalis yra pagal įvažiavimo kelią, kuriuo pastoviai į savo garažą važinėja D. F., kelia nuo kelio dulkes arba taško nešvarų vandenį.
Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog pagal atsakovės pateiktą planą yra numatytas platesnis įvažiavimas, neatitinka faktinėms aplinkybėms. Įvažiavimui pagal ieškovės pateiktą planą gali būti naudojamas visas bendras plotas. Teismas sutapatino žemės sklypą su plane nurodytu vartų pločiu, kuris gali būti platinamas arba siaurinamas pagal reikalą.
Atsiliepimas
Atsakovė D. F. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti jai atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliantės argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, bei faktinių aplinkybių vertinimai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas spręsdamas ginčą pagrįstai pateiktus šalių žemės naudojimo projektus vertino žemės naudojimo racionalumo požiūriu ir sprendime konstatavo, kad sprendžiant šalių ginčą ir vertinant žemės naudojimo racionalumą, svarbu kuo didesnį žemės plotą palikti naudotis kiekvienam bendraturčiui asmeniškai pagal ieškovės planą 149 kv. m. iš 896 kv. m. šalims paskirta naudotis bendrai, pagal atsakovų 120 kv. m., t. y. 29 kv. m. mažiau, todėl atsakovų planas yra racionalesnis. Lietuvos Aukščiausiais Teismas tokio pobūdžio bylose yra suformavęs praktiką, kad prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal ieškovės projektą kiekvienam bendraturčiui atskirai naudotis priskirtas plotas nėra proporcingas jų nuosavybės teise valdomam žemės sklypo plotui, skirtumas tarp ieškovės ir atsakovės D. F. sudaro net 6 procentus, o pagal atsakovų planą kiekvienam iš bendraturčių atskirai naudotis numatyta po 87 procentus nuo kiekvieno iš jų nuosavybės teise valdomo sklypo, todėl šis planas visiškai atitinka proporcingumo principą. Nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad bendro naudojimo žemės dalimi daugiau naudojasi atsakovė, kuri turi automobilį ir jai reikia privažiuoti prie statinių, todėl projekte pagrįstai nukrypta nuo bendraturčių proporcingumo principo. Tačiau pagrindinis atsakovės siekis yra visų bendraturčių sveikatos saugumas, normalių gyvenimo sąlygų užtikrinimas, kadangi kelių į kiemą galės įvažiuoti greitosios medicinos pagalbos ir ugniagesių transportas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo vertinti ieškovės ranka nubraižytos kanalizacijos schemos, todėl priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi M. R. firmos „Lituka“ 2009 m. gruodžio 23 d. schema, kurioje žemėtvarkos specialistų pažymėti kanalizacijos šuliniai ir vamzdynai. Nuotekos iš ieškovės gyvenamojo namo dalies patenka į šulinį, kuris pagal atsakovų projektą yra ieškovei priskirtino žemės sklypo dalyje. Atmestinas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į žemės sklypo naudingumo požymį, kadangi tokius apeliantės argumentus paneigia jos pačios teismui pateiktas naudojimosi žemės sklypo dalimi planas, kuriame ji žemės sklypo dalį šalia įvažiavimo kelio priskyrė naudotis atsakovui, tuo patvirtindama, jog ši žemės sklypo dalis yra lygiavertė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos – to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovės apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.
15. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-501/87 buvo nustatyta naudojimosi 932 kv. m. ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarka, nuspręsta, kuriomis dalimis naudosis žemės sklypu tuometiniai bendraturčiai E. F. ir D. F.. (duomenys neskelbtini) sutartimi su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos E. F. perdavė savo dukrai J. A. nuosavybės teisę į jos turimą nekilnojamąjį turtą bei piniginę įmoką valstybės vienkartinėmis išmokomis su teise išsipirkti 0,0414 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. birželio 6 d. UAB „Žemės matavimo darbai“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, paženklino žemės sklypo ribas, nustatė, kad žemės sklypo plotas – 0,0896 ha. VĮ Registrų centre 0,0896 ha žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti 2013 m. lapkričio 22 d. 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas nustatė 0,0896 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo dalis bendraturčiams D. F. – 0,0371 ha, D. F. – 0,0153 ha, J. A. – 0,0372 ha. 2016 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovei J. A. buvo nutarta parduoti 0,0372 ha iš 0,0896 ha ploto žemės sklypo, 2016 m. lapkričio 15 d. su ja sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis. Atsakovė D. F. 153/896 dalis žemės sklypo ir D. F. 371/896 dalis žemės sklypo nuosavybės teise valdo 2016 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pageidavimu UAB „Inventora“ 2016 m. gruodžio 2 d. paruoštą 896 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos projektą. Atsakovai priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų pageidavimu UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2017 m. sausio 4 d. paruoštą planą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu patenkino atsakovų priešieškinį ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pasiūlymą – UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2017 m. sausio 4 d. paruoštą planą. Ieškovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
16. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
21. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).
22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
23. Ieškovė, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas bylos aplinkybes vertino vienašališkai ir tendencingai atsakovų naudai, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės J. A. apeliacinį skundą, su paminėtais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.
24. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Nepagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes vertino vienašališkai ir tendencingai atsakovų naudai. Pirmiausia pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pagal kurį iš byloje pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkų projektą, visiškai pagrįstai svarbiausiu kriterijumi pripažino žemės naudojimo racionalumą, sprendė, jog svarbu kuo didesnį žemės plotą palikti naudotis kiekvienam bendraturčiui asmeniškai. Vadovaudamasis šiuo kriterijumi ir atmesdamas ieškovės pasiūlytą naudojimosi tvarką, o tuo pačiu ir ieškinį, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal ieškovės planą 149 kv. m. iš 896 kv. m. šalims paskirta naudotis bendrai, o pagal atsakovų planą – 120 kv. m., t.y. 29 kv. m. mažiau, vertino, jog atsakovų planas šiuo aspektu yra racionalesnis. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog pagal ieškovės projektą jai naudotis atskirai numatyta 313 kv. m. (kas sudaro 84 procentus jos nuosavybės teise valdomos žemės sklypo), D. F. 315 kv. m. (kas sudaro 85 procentus jo nuosavybės teise valdomos žemės sklypo), D. F. 119 kv. m. (kas sudaro 78 procentus jos nuosavybės teise valdomos žemės sklypo), pagal ieškovės projektą kiekvienam atskirai naudotis priskirtas plotas nėra proporcingas jų nuosavybės teise valdomam žemės sklypo plotui, skirtumas tarp ieškovės ir atsakovės D. F. sudaro net 6 procentus, gi pagal atsakovų pateiktą planą kiekvienam bendraturčiui atskirai naudotis numatyta po 87 procentus nuo kiekvieno iš jų nuosavybės teise valdomo sklypo, todėl šis planas visiškai atitinka proporcingumo principą.
26. Negalima, teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas atsižvelgė daugiau į atsakovės D. F. interesus, nes ši viso bylos nagrinėjimo metu reikalavo, kad būtų paliktas kuo platesnis privažiavimas prie jai priklausančių pastatų, kadangi ji turi automobilį ir jai reikia įvažiuoti į garažą, o ieškovė automobilio neturi, todėl jai privažiuoti prie ūkinio pastato reikalinga trumpesnė privažiavimo atkarpa. Bendro naudojimo žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide D, suformuota ir prie ieškovei priklausančio pastato, kas užtikrins ir jai galimybę patekti prie jos statinio. Be to, būdama platesnė bendro naudojimo žemės sklypo dalis užtikrins galimybę į sklypą bei prie statinių patekti ir stambesnių gabaritų transportui, ko gali prireikti visiems bendraturčiams.
27. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame plane siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitinka nuo 1987 m. nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, ji yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, turėjo pagrindą priešieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.
28. Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
29. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, tenkintinas atsakovės D. F. prašymas priteisti jai iš apeliantės J. A. turėtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidas – 100 Eur už advokato darbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei D. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.