Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovams D. F. ir D. F. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo bei atsakovų D. F. ir D. F. patikslintą priešieškinį ieškovei J. A. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1987 m. rugsėjo 9 d. Kauno rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-501/87 nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarka: E. F. naudojimuisi paskirti žemės sklypo dalį C, D. F. naudojimuisi paskirti žemės sklypo dalį B, o žemės sklypo dalimis A šalims palikti naudotis bendrai (1 t. b. l. 6, 15).

2007 m. rugsėjo 4 d. Sutartimi su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos E. F. perdavė savo dukrai J. A. nuosavybės teisę į jos turimą nekilnojamąjį turtą bei piniginę įmoką valstybės vienkartinėmis išmokomis su teise išsipirkti 0,0414 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l.8-10).

2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16403-773/2013 Kauno apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, kuria atsakovai D. F. ir D. F. iki 2013 m. gruodžio 1 d. iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, 1987-07-01 Sklypo raudonųjų linijų plane pažymėtos raide „C“, pašalina jiems priklausančias statybines medžiagas ir metalo laužą bei šunų aptvarą ir jiems priklausančius du šunis (1 t. b. l. 14). LITEKO duomenimis, atsakovai šios taikos sutarties gera valia nevykdė, todėl teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi išdavė J. A. vykdomąjį raštą. Šie įrodymai patvirtina, kad tarp bylos šalių ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos kyla nuo 2013 m., nors 1987-09-09 teismo sprendimu naudojimosi tvarka buvo nustatyta.

2014 m. liepos 1 d. Įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-854 Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas nustatė 0,0896 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo dalis bendraturčiams D. F. – 0,0371 ha, D. F. – 0,0153 ha, J. A. – 0,0372 ha (1 t. b. l. 84). J. A. šį įsakymą apskundus, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1532-480/2015 Kauno apygardos teismas paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, kad 2014 m. liepos 1 d. Įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-854 yra pagrįstas ir teisėtas (1 t. b. l. 109-116).

2016 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo Įsakymo Nr. 7VĮ-412(14.7.2) pagrindu J. A. buvo nutarta parduoti 0,0372 ha iš 0,0896 ha ploto žemės sklypo, 2016 m. lapkričio 15 d. sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis (1 t. b. l. 141, 150-153). D. F. 153/896 dalis žemės sklypo, o D. F. 371/896 dalis žemės sklypo nuosavybės teise valdo 2016-11-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-3987 pagrindu (1 t. b.l. 147-148).

Atsakovai prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2017 m. sausio 4 d. Paruoštą planą. Pagal šį projektą ieškovei J. A. naudotis priskirtina žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide A (205 kv. m), ir Al (117 kv. m.), (geltona spalva); D. F. naudotis priskirtina žemės sklypo dalis, plane pažymėta B (168 kv. m.); B1 (10 kv. m.); B2 (143 kv. m.), (mėlyna spalva); D. F. naudotis priskirtina žemės sklypo dalis, plane pažymėta C (133 kv. m.) (raudona spalva). Bendram naudojimui priskiriama žemės ploto dalis, plane pažymėta D (120 kv. m.): J. A. 50 kv.m.; D. F. - 50 kv. m.; D. F. - 20 kv. m.

Patikslintas ieškinys atmestinas. Patikslintas priešieškinis tenkintinas visiškai.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant. Įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Po atliktų kadastrinių matavimų sumažėjus šalių naudojamam žemės sklypo plotui bei šalims žemės sklypus įsigijus nuosavybės teise, atsirado būtinybė pakeisti 1987 m. nustatytą naudojimosi tvarką.

Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Sprendžiant šalių ginčą ir vertinant žemės naudojimo racionalumą, svarbu kuo didesnį žemės plotą palikti naudotis kiekvienam bendraturčiui asmeniškai. Pagal ieškovės planą 149 kv. m. iš 896 kv. m. šalims paskirta naudotis bendrai, pagal atsakovų – 120 kv. m., t.y. 29 kv. m. mažiau, todėl atsakovų planas šiuo aspektu yra racionalesnis.

Pagal ieškovės projektą jai naudotis atskirai numatyta 313 kv. m. (kas sudaro 84 procentus jos nuosavybės teise valdomos žemės sklypo), D. F. 315 kv. m. (kas sudaro 85 procentus jo nuosavybės teise valdomos žemės sklypo), D. F. 119 kv.m. (kas sudaro 78 procentus jos nuosavybės teise valdomos žemės sklypo). Pagal šį projektą kiekvienam atskirai naudotis priskirtas plotas nėra proporcingas jų nuosavybės teise valdomam žemės sklypo plotui, skirtumas tarp ieškovės ir atsakovės D. F. sudaro net 6 procentus. Pagal atsakovų pateiktą planą kiekvienam bendraturčiui atskirai naudotis numatyta po 87 procentus nuo kiekvieno iš jų nuosavybės teise valdomo sklypo, todėl šis planas visiškai atitinka proporcingumo principą.

Ieškovės teigimu, pagal šiaurinį sklypo kraštą yra nuotekų šuliniai ir vamzdynai, todėl ši sklypo dalis turėtų būti naudojama bendrai. Ieškovė pateikė ranka nubraižytą kanalizacijos schemą (2 t. 7 b.l.), tačiau ji yra parengta ieškovės, kai tuo tarpu M. R. firmos „Lituka“ 2009-12-23 plane (1 t. b.l. 44) yra žemėtvarkos specialistų pažymėti kanalizacijos šuliniai ir vamzdynai, iš šios schemos matyti, kad nuotekos iš ieškovės gyvenamojo namo dalies patenka į šulinį, kuris pagal atsakovų projektą yra ieškovei paskirtino žemės sklypo dalyje, o iš atsakovo gyvenamojo namo dalies patenka į šulinį, kuris yra paskirtas naudotis atsakovui. Tačiau šiame plane nėra duomenų apie nuotekų sistemą iš atsakovės D. F. gyvenamojo namo ir ieškovės ūkio pastatų. Kaip matyti iš pateiktų planų ir teismas įsitikino išvažiuojamajame posėdyje, pagal šiaurinį pakraštį patenkama į ieškovės ūkio pastatus ir už jų esančią sklypo dalį, naudojamą ieškovės. Į už ūkio pastatų esantį nuotekų šulinį suteka nuotekos tik iš ieškovės ūkio pastatų, nuotekų vamzdyno nuolydis yra į gatvės pusę, todėl šiuo šuliniu atsakovai nesinaudoja. Iš gyvenamųjų namų nuotekos suteka į šulinius, esančius šalia bendrai naudoti numatytos žemės sklypo dalies, todėl reikalui esant prie jo prieiti kliūčių nėra. Poreikis prieiti prie nuotekų vamzdynų ir šulinio būna itin retai ir paprastai trumpalaikio pobūdžio. Šalys bendrai suderinto projekto, kuriame iš namų (ieškovės ir D. F.) išeinančių nuotekų surinkimo šulinys būtų numatytas bendrai naudojamos žemės sklype, tačiau už ieškovės ūkio pastatų būtų ieškovei asmeniškai naudotis paskirta žemės sklypo dalis, nepateikė, todėl laikytina, kad šios sklypo dalies priskyrimas naudotis ieškovei labiausiai atitinka visų šalių interesus. Be to, pagal 1987 m. liepos 1 d. Sklypo raudonųjų linijų planą ir jame numatytą naudojimosi sklypu tvarką (1 t. b. l. 15), šia dalimi naudojosi E. F., kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė, tarp šalių lig šiol nėra kilę jokių ginčų dėl naudojimosi nuotekų šuliniais ir vamzdynais, todėl ieškovės argumentai, kad šia sklypo dalimi šalys turėtų naudotis bendrai, atmestini, o ieškovės svarstymai dėl galimų ginčų ateityje laikytini niekuo nepagrįstomis prielaidomis.

Teismas, vertindamas civilinėje byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgia į tai, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame plane siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitinka nuo 1987 m. nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje. Įvertinus visų šių aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad priešieškinis turi būti patenkintas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.).

Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus visiškai, šalims atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl patikslintą ieškinį atmetus, valstybės šioje byloje patirtos teisinės pagalbos bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neatlygintinos.

Atsakovė D. F. sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (1 t. b. l. 43) , todėl iš ieškovės priteistina atsakovės D. F. naudai jos sumokėtas 144 Lt (41 Eur) žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti 896 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2017 m. sausio 4 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas raide A (205 kv. m), ir Al (117 kv. m.); D. F., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas B (168 kv. m.); B1 (10 kv. m.); B2 (143 kv. m.); D. F., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis paskiriant žemės sklypo dalį, plane pažymėtą C (133 kv. m.). Bendram naudojimui paskiriama žemės ploto dalis, plane pažymėta D (120 kv. m.): J. A. – 50 kv.m.; D. F. – 50 kv. m.; D. F. – 20 kv. m.

Priteisti D. F. a.k. (duomenys neskelbtini) iš J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.