Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-19 · Civilinė byla Nr. 2A-186-614/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-08-24Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
2A-186-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02779-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
UAB „TG Invest - 1“
Atsakovas
L. V., M. O., A. O., E. O.
Kategorijos
  • 2.4.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-186-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02779-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „TG Invest - 1“ ir atsakovės L. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „TG Invest - 1“ ieškinį atsakovams M. O., A. O., L. V. ir E. O. dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „TG Invest - 1“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus M. O., A. O., L. V. ir E. O., su visais jiems priklausančiais daiktais, iš 0,0760 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (baseino, židinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0695 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus perduoti ieškovui minėto turto raktus bei visus su šiais turtais susijusius dokumentus; leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą; priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „TG Invest - 1“ 2016 m. kovo 21 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0012/13/00283-1 pagrindu įsigijo nuosavybės teise į M. O. ir A. O. priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 0,0760 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (baseiną, židinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 2016-03-09 turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0012/13/0083 pagrindu įsigijo nuosavybės teisę į M. O. priklausiusį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0695 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)/ UAB „TG Invest - 1“ nuosavybės teisė į turtą 2016-03-25 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Apie tai, kad ieškovas yra minėto turto savininkas, atsakovai buvo informuoti 2016-04-11 prašymu „Dėl išsikraustymo“; šiuo raštu atsakovai buvo paprašyti iki 2016-04-25 išsikraustyti ir turtą perduoti ieškovui. Tačiau atsakovai reikalautu terminu neišsikraustė ir turto ieškovui neperdavė. Dėl šių neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas negali patekti į jam priklausantį turtą, naudotis turtu pagal paskirtį, aprodyti potencialiems pirkėjams bei su turtu elgtis pagal savo nuožiūrą. Ieškovas savo teises gina CK 98 straipsnio pagrindu. Atsakovė E. O. pateiktame atsiliepime prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4478-467/2016, pagal M. O. ieškinį dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.Atsakovas M. O. prašė ieškinį atmesti; sustabdyti bylą, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4478-467/2016. Atsakovė L. V. prašė ieškinį atmesti; sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-4478-467/2016; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad spręsti apie ieškinio pagrįstumą bus galima tik tada, kai bus įsitikinta, jog ieškovė yra teisėta ginčo turto savininkė; šiuo metu turto pardavimo iš varžytinių aktai yra ginčijamai Vilniaus apygardos teisme. Taip pat nurodė, kad ji name, esančiame Raudondvario 2 – joje g. 2, Raudondvario k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., gyvena ilgą laiką, juo tinkamai rūpinosi. Tad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Konvencijos 8 straipsnis. Mano, kad atsakovės iškeldinimas iš jos vienintelio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovus M. O., A. O., L. V. ir E. O. su visais jiems priklausančiais daiktais, iš: 0,0695 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių ieškovui UAB „TG Invest – 1“; 0,0760 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (baseino, židinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių ieškovui UAB „TG Invest - 1“; įpareigojo atsakovus M. O., A. O., L. V. ir E. O. perduoti ieškovui UAB „TG Invest - 1“ minėto turto raktus bei visus su šiais turtais susijusius dokumentus; teismo sprendimo dalyje dėl iškeldinimo ir raktų bei visų su turtu susijusių dokumentų perdavimo įvykdymą atidėjo 3 mėnesių terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas nustatė, kad ieškovui įsigijus ginčo turtą iš varžytinių, atsakovai iki ieškovo nurodyto termino, t.y. iki 2016 m. balandžio 25 d., taip pat iki pat šiol, nėra išsikėlę. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų leidęs atsakovams gyventi iš varžytinių įsigytame turte ar juo naudotis. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovai neteisėtai naudojasi šiuo metu ieškovui priklausančiu turtu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje patalpų savininkas (ieškovas UAB „TG Invest - 1“) yra privatus juridinis asmuo ir nėra priskiriamas prie subjektų, turinčių pareigą padėti užtikrinti asmens teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimą.Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai nevykdo pareigos atlaisvinti ginčo turtą jau nuo 2016 m. balandžio 25 d. (būtent iki tada ieškovas buvo nustatęs atsakovams terminą išsikelti iš ginčo turto), t.y. daugiau kaip metai laiko; atitinkamai šį laikotarpį yra suvaržytos (apribotos) ieškovo, kaip ginčo turto savininko, teisės, jis negali tvarkytis su turto savo nuožiūra. Taip pat, antra vertus, atsakovai visą šį laikotarpį naudojasi ieškovui priklausančiu turtu nemokamai (nemoka jokio nuomos mokesčio ir pan.), tad iš esmės ieškovo sąskaita gauna naudos. Tokia situacija neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo.Atsakovai teismine tvarka ginčijo turto pardavimo iš varžytinių aktus, kuriais ieškovas iš varžytinių įsigijo ginčo turtą; galutinis sprendimas tuo klausimu Lietuvos apeliacinio teismo priimtas tik 2017 m. liepos 10 d. (civilinė byla Nr. e2A-444-178/2017). Tad tam tikra prasme nebuvo situacijos aiškumo ir stabilumo. Atsakovų turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Be to, atsakovai ginčo turte gyvena pakankamai ilgą laiko tarpą, jame yra sukaupę daug įvairių daiktų ir turto. Tad natūraliai jiems reikalingas tam tikras laiko tarpas per kurį jie realiai galėtų atlaisvinti visą ginčo turtą. Taigi, reikalauti atsakovus iš karto atlaisvinti visą ginčo turtą, kuris susideda iš daug atskirų turto vienetų, būtų neprotinga ir nesąžininga.Teismas, atsižvelgęs į teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, į teismų praktiką, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą atidėti, tačiau ne atsakovų prašomą laikotarpį, o tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas UAB „TG Invest - 1“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismo sprendimo vykdymas atidėtas trims mėnesiams. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Atsakovai nei su atsiliepimais, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikę įrodymų apie jų galimai sunkią turtinę padėtį.Baigiamųjų kalbų metu atsakovas M. O. paminėjo faktą, jog gretimais statosi kitą gyvenamąjį namą, todėl jam būtų reikalingas ilgesnis išsikėlimo iš turto terminas. Ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti ir taip įrodymais nepagrįstu teiginiu apie sunkią atsakovų turtinę padėtį. Įsigijęs turtą, ieškovas buvo sudaręs atsakovams beveik trijų mėn. terminą išsikelti iš gično turto, tačiau jie to nepadarė.Tai, kad atsakovai ginčijo turto pardavimo iš varžytynių aktus savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai turėjo teisinį pagrindą gyventi svetimame turte. Pažymėtina, kad nei civilinėje byloje Nr. e2-4478-467/2016 (procesas Vilniaus apygardos teisme), nei civilinėje byloje Nr. e2A-444-178/2017 (procesas Lietuvos apeliaciniame teisme) teismai nebuvo taikę laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis būtų buvę uždrausta ieškovui naudotis, valdyti ar disponuoti turtu. Nei iš sprendimo, nei iš atsakovų pateiktų atsiliepimų nėra aišku, kas konkrečiai laikoma turte: nėra kilnojamo turto sąrašo, foto nuotraukų, antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo ar kt.Sprendimo priėmimas savaime nereiškia, jog atsakovai turės išsikelti tą pačią dieną. Teismo sprendimas įsiteisėja po 30 dienų termino nuo jo priėmimo ir paskelbimo.Netgi ir tuo atveju, jeigu iki sprendimo įsiteisėjimo momento atsakovai nespėtų išsikelti, tai savaime nereiškia, jog jie jau kitą dieną turėtų atlaisvinti turtą. Atsakovams neišsikėlus iš turto, ieškovas dar turės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal įsiteisėjusį sprendimą ir jį pateikti vykdyti pasirinktam antstoliui, o antstolis savo ruožtu turės priimti pateiktą vykdomąjį raštą vykdyti ir, prieš pradėdamas atsakovus iškeldinti iš turto priverstine tvarka, pirmiausia turės išsiųsti atsakovams raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Taigi yra akivaizdu, kad įsiteisėjus sprendimui, net ir be jo vykdymo atidėjimo, atsakovai dar turės papildomą, ne trumpesnį kaip 30 dienų, terminą išsikelti iš turto geruoju.Atidedant sprendimo vykdymą yra pažeidžiami ieškovo lūkesčiai be trukdžių valdyti, naudoti ir disponuoti teisėtai įsigytu turtu, sudaromas nepagrįstas pagrindas ir toliau tęsti ieškovo teisių pažeidimą bei ieškovas, kurio teisės ir taip pažeistos, pastatomas į dar labiau nelygiateisę padėtį lyginant su atsakovais.Atsakovė L. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; jei apeliacinės instancijos teismas nenustatys, kad yra pagrindai tenkinti šį apeliacinį skundą, apeliantė prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, bei nustatyti šeių mėnesių teismo sprendimo atidėjimo terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Name adresu Raudondvario g. 2-oji. Raudondvario k., Vilniaus raj. apeliantė gyvena ilgą laiką. Pripažintina, kad turi būti taikomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis bei suderinti apeliantės ir ieškovo interesai.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos/Byloje nėra pateikta įrodymų, duomenų, kad ieškovas negali perleisti savo nuosavybės kitam asmeniui, ar toks perleidimas yra apsunkintas, neįmanomas, ar pardavimo kaina būtų mažesnė.Pirmos instancijos teismo sprendimu nustatytas trijų mėnesių sprendimo atidėjimo terminas yra per trumpas, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmę bylos aplinkybes, t.y. atsakovų amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį. Pažymėtina, kad vienas atsakovų (šeimos narių) randasi laisvės atėmimo įstaigoje, taigi jam įvykdyti sprendimą, ir užtikrinti ir savo interesus, savo teises į jo gyv. vietoje esantį asmeninį turtą yra neįmanoma. Ieškovas UAB „TG Invest - 1“ su atsakovės L. V. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantės nurodytų kasacinių bylų Nr. 3K-3-225/2014 ir Nr. 3K-3-410/2010 ir šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Šiuo atveju, UAB ,,TG Invest-1“ nėra savivaldybės ar valstybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris tvarko valstybei priklausantį turtą ir vykdydamas valstybės socialinę politiką lengvatinėmis sąlygomis nuomoja būstus pagal tam tikrus kriterijus atrinktiems asmenims. Ieškovas yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, kuris turtą įsigijo viešų varžytynių ir už jį sumokėjo rinkos kainą.Ieškovas, pirkdamas turtą, siekė tapti (ir tapo) jo savininku, todėl turi pagrįstą lūkestį, jog galės nevaržomai įgyvendinti visas savininko teises, t.y. valdyti, naudoti, disponuoti turtu, o, esant šių teisių pažeidimams, valstybė jas gins. Ieškovo teisė nevaržomai įgyvendinti savo teisę į nuosavybę negali būti paneigiama dėl to, jog atsakovai dėl savo skolų prarado būstą.Gyvenamosios paskirties turte esant tretiesiems asmenims, savininko galimybė šiuo turtu naudotis pagal jo tikslinę paskirtį yra iš esmės apribota: turtu nėra galimybės naudotis, nes juo jau naudojasi apeliantė, jis negali būti išnuomotas, nes jau yra neteisėtai užimtas. Galimybė parduoti turtą už rinkos kainą taip pat yra iš esmės apsunkinta: asmuo įsigydamas turtą turi lūkestį, jog juo galės naudotis pagal turto paskirtį, tuo tarpu apeliantei ir kitiems atsakovams atsisakant išsikelti, tokia galimybė yra paneigiama.Apeliantė ir kiti atsakovai nei su atsiliepimais, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikę įrodymų apie jų galimai sunkią turtinę padėtį ir blogą sveikatos būklęApeliantė L. V., pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-3651-18216, yra atstovaujama advokato D. B., kuris pagal minėtą sprendimą turi teisę teikti teisinę pagalbą tik apeliantei L. V., o ne A. O. ar kitiems atsakovams. Apeliantė L. V. taip pat neturi įgaliojimo atstovauti A. O. ar kitus atsakovus. Atitinkamai apeliantė, nesutikdama su sprendimu, turi teisę jį skųsti tiek, kiek jis pažeidžia jos teises, o ne apskritai kelti klausimus, kad sprendimas yra nepalankus kitiems atsakovams. Todėl tai, kad atsakovas A. O. atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, neužkerta jam kelio savo teises įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti per atstovą.Atsakovai E. O. ir M. O. su ieškovo UAB „TG Invest - 1“ apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantas nepagrįstai skunde tvirtina, kad atsakovai nebuvo pateikę įrodymų apie jų sunkią turtinę padėtį, kadangi tokie įrodymai byloje buvo pateikti. Apeliacinio skundo padavimas patvirtina, kad apeliantui atsakovų išsikėlimo terminas nėra toks svarbus, nes paduodamas apeliacinį skundą apeliantas suvokė, kad teismo sprendimo įsiteisėjimas nusikels vėlesniam laikui. Atsakovai E. O. ir M. O. su atsakovės L. V. apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovų gyvenamoji vieta jau 20 metų yra susijusi su ginčo turtą. Per tą laiką atsirado daug įvairių namų apyvokos daiktų, baldų, nuo kurių turtą reikėtų atlaisvinti. Be to, atsakovo ūkyje yra didelių šunų, kuriais irgi reikėtų pasirūpinti. Taip pat reikėtų susirasti ir būstą.Atsakovų turtinė padėtis yra sunki. Atsakovas M. O. prarado darbą, o galimybių tokio amžiaus vyrui susirasti gerai apmokamą darbą yra mažai.Atsakovui prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą iki pavasario, kartu tai būtų nauda ir ieškovui, nes turtas būtų prižiūrimas bei šildomas.Byloje nėra surinka jokių įrodymų, kad atsakovų peržiemojimas ginčo turte pažeis ieškovo ar kitų asmenų interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovai buvo iškeldinti iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, pagrįstumo, taip pat šio įvykdymo atidėjimo pagrįstumo.

Dėl atsakovės L. V. apeliacinio skundo

Apeliantė skunde nurodo, kad ginčo name gyvena jau ilgą laiką, todėl šiuo atveju turi būti taikomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio bei suderinti apeliantės ir ieškovo interesai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą, tačiau vertinant priežastį, dėl kurios apeliantė neatlaisvina patalpų, nėra pagrindo spręsti, kad nesuteikiant jai trijų mėnesių termino išsikelti iš būsto, tai pažeistų jos teisę į būsto neliečiamybę. Byloje nustatyta, kad ieškovas antstolės D. M. 2016 m. kovo 9 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0012/13/00283 (b.l. 7) pagrindu iš varžytinių įgijo nuosavybės teises į 0,0695 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninės nuosavybės teise priklausiusį atsakovui M. O.), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendros dalinės nuosavybės teise priklausiusį atsakovams M. O. ir A. O.), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Raudondvario 2 – ojoje g. 2, Raudondvario k., Nemenčinės sen., Vilniaus r.Taip pat ieškovas antstolės D. M. 2016 m. kovo 21 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0012/13/00283-1 (b.l. 6) pagrindu iš varžytinių įgijo nuosavybės teises į 0,0760 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (baseiną, židinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausiusius atsakovui M. O.. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija, jog minėtas turtas teisėtai nuosavybės teise perėjo ieškovui, kurios vardu nuosavybės teisė įregistruota nekilnojamojo turto registre. Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Tokiu atveju, nuosavybės teisė ginama daiktinės teisės gynimo priemonėmis. CK 4.95-4.97 straipsniuose reglamentuotas daikto išreikalavimas būtent iš neteisėto valdymo, todėl daikto savininkas, norintis susigrąžinti daiktą, turi įrodyti, kad valdantis daiktą trečiasis asmuo jį valdo neteisėtai, t. y. daikto valdymo pagrindas yra neteisėtas.Atsakovė L. V. apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog atsakovė gyvena ieškovui priklausančiame name tarp šalių susiklosčius prievoliniams santykiams. Ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčijamą turtą, yra šio turto savininkas, tačiau negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), nes atsakovai gyvena ir naudojasi jam priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieškovo sutikimo. Akivaizdu, atsakovų neatlygintinas naudojimasis ieškovo turtu, objektyviai trukdo ieškovui šį turtą valdyti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldino atsakovę iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo CK 4.98 straipsnio pagrindu ir tuo atstatė ieškovės pažeistas teises. Pažymėtina, kad apeliantė skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-225/2014 ir Nr. 3K-3-410/2010, tačiau minėtose bylose ir nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios skirtingos faktinės aplinkybės. Kaip pagrįstai nurodo ir ieškovas, jis nėra savivaldybės ar valstybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris tvarko valstybei priklausantį turtą ir vykdydamas valstybės socialinę politiką lengvatinėmis sąlygomis nuomoja būstus pagal tam tikrus kriterijus atrinktiems asmenims. Skirtingai nei apeliantės nurodytose kasacinio teismo nagrinėtose bylose, šioje byloje šalių nesieja prievoliniai santykiai, todėl, kaip minėta, nuosavybės teisė šiuo atveju ginama daiktinės teisės gynimo priemonėmis. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).Apeliantė nurodo, kad sprendimu nustatytas trijų mėnesių sprendimo atidėjimo terminas yra per trumpas, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmę bylos aplinkybes, t. y. atsakovų amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį.Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su išdėstytais argumentais, pažymi, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Teigdama, jog turtinė padėtis yra reikšminga tam, jog teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas ilgesniam laikotarpiui, atsakovė turėjo ne tik pateikti teismui visus, jos manymu, būtinus turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, bet ir pagrįsti, kodėl dėl tokios turtinės padėties jai neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos per tris mėnesius ir apsigyventi kitame būste. Nors apeliantė yra pateikusi į bylą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas, apie jai išmokėtas išmokas ir valstybinį socialinį draudimą (b.l. 74-75, 76-77), tačiau byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų apie apeliantės turimą turtą, santaupas. Byloje taip pat nenustatyta, kad dėl savo amžiaus (apeliantei šiuo metu yra 58-eri), ji negalėtų išsikraustyti iš ginčo namo per teismo nustatytą laikotarpį. Apeliantė, įrodinėdama blogą savo sveikatos būklę, pateikė į bylą išrašus iš medicininių įstaigų (b.l. 72, 73), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie dokumentai surašyti pakankamai seniai (2011 metais). Apeliantė taip pat pateikė darbingumo lygio pažymą, kurioje nustatytas 55 proc. apeliantės netektas darbingumas, tačiau nedarbingumas šioje pažymoje nustatytas terminuotai iki 2017 m. sausio 14 d., todėl ši pažyma nutarties priėmimo metu nėra aktuali. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti, jog apeliantės turtinės padėtis, amžius, ar sveikatos būklė sudaro pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą ilgesniam laikotarpiui.Pažymėtina, kad kiti atsakovai apeliacinių skundų dėl sprendimo nėra pateikę, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl sprendimo dalies, kuria iškeldinti kiti atsakovai, plačiau nepasisako.

Dėl ieškovo UAB „TG Invest - 1“ apeliacinio skundo

Apeliantas UAB „TG Invest - 1“ nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atidėtas teismo sprendimo vykdymas. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovų turtinė padėtis yra pakankamai sunki, atsakovai ginčo turte gyvena pakankamai ilgą laiko tarpą, jame yra sukaupę daug įvairių daiktų ir turto, todėl natūraliai jiems reikalingas tam tikras laiko tarpas per kurį jie realiai galėtų atlaisvinti visą ginčo turtą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovai šioje byloje neįrodė savo sunkios turtinės padėties. Tačiau, kaip jau buvo minėta, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti ne tik į atsakovų turtinę padėtį, bet ir į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Byloje nustatyta ir apeliantas neginčija aplinkybės, kad atsakovai ginčo turto naudojosi ilgą laiką. Akivaizdu, jog per daug metų, ginčo name atsirado daug namų apyvokos daiktų, baldų, atsakovų asmeninių daiktų. Nors apeliantas tvirtina, kad byloje nėra ginčo turto nuotraukų, daiktų sąrašo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir kt., kas galėtų patvirtini, kad ginčo turte yra daug atsakovų turto, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo abejoti, jog gyvendami ilgą laiką ginčo turte atsakovai tikrai galėjo sukaupti asmeninio turto. Juo labiau, kad turtu naudojosi ne vienas, o visi atsakovai. Neabejotina, jog didelio kiekio daiktų iškraustymas, atsakovams pareikalaus nemažai laiko. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iškeldinti atsakovus iškart, nesuteikiant jiems trijų mėnesių termino sprendimo įvykdymui, būtų neprotinga ir nesąžininga.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovai turėjo pakankamai laiko išsikraustyti iš ieškovui priklausančio turto, nes buvo įspėti dar 2016 metais. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas M. O. buvo iniciavęs teisminį ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, tačiau ieškinys buvo atmestas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad galutinis sprendimas minėtoje byloje buvo priimtas tik 2017 m. liepos 10 d. (civilinė byla Nr. e2A-444-178/2017), tad tam tikra prasme nebuvo situacijos aiškumo ir stabilumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui M. O. ginčijant turto pardavimo iš varžytynių aktus, atsakovai galėjo turėti lūkestį, jog jie nebus iškeldinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo UAB „Tg Invest – 1“ ir atsakovės L. V. apeliacinių skundų ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjai Andrutė KalinauskienėEglė SurgailienėVytautas Zelianka