Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovui E. B. nuosavybės teise priklauso automobilis „Pontiac Firebird Formula 400 LHD“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 1973 m., pardavimo savininkui data - 2016-06-01, registruotas Airijoje (1 t., b. l. 74-76). Atsakovas E. B. 2018-09-10 programa „Messenger“ susiekė su ieškovu D. K., vykdančiu individualią automobilių remonto veiklą, dėl minėto automobilio kėbulo paruošimo (glaistymo) ir dažymo darbų (1 t., b. l. 23). Ieškovui atlikus automobilio remonto darbus, 2019-01-20 automobilį atsakovas A. B. iš ieškovo darbo vietos išvežė. Ieškovas 2019-01-19 ir 2019-01-20 programa „Messenger“ atsakovui E. B. siuntė automobilio remonto sąmatą 4271,30 Eur sumai (1 t., b. l. 35, 37-38). 2019-02-15 ieškovas siuntė automobilio remonto sąmatą ir 2019-02-15 sąskaitą faktūrą DK Nr. 1326 4271,30 Eur sumai atsakovui A. B. (1 t., b. l. 5-7). Atsakovai už automobilio remonto darbus ieškovui nesumokėjo.

Byloje ginčas kilo dėl ieškovo atliktų remonto darbų kokybės atitikties susitarimui ir atsakovų prievolės mokėti ieškovo prašomą remonto darbų kainą.

Dėl ginčo teisinių santykių ir A. B., kaip asmens, atsakingo pagal ieškovo pareikštą materialinį teisinį reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo D. K. (rangovo) ir užsakovo susiklostė rangos teisiniai santykiai dėl automobilio remonto. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 str. 1 d.).

Ieškovas laikosi pozicijos, jog darbų užsakovas buvo A. B.. Ieškinyje nurodyta, kad būtent su A. B. ieškovas susitarė dėl automobilio „Pontiac“ kėbulo remonto ir dažymo, A. B. atvežė automobilį ieškovui, periodiškai lankėsi ir nurodinėjo, kokia apimtimi atlikti darbus, o 2019-01-20 suremontuotą bei nudažytą automobilio kėbulą priėmė. Atsakovai neginčija, kad būtent A. B. pristatė automobilį „Pontiac“ D. K., kelis kartus lankėsi darbų atlikimo vietoje, atsiėmė automobilį, tokias aplinkybes patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų P. S. ir D. B. parodymai. Liudytojas D. B. parodė, kad dirba su ieškovu D. K., matydavo, kad A. B. atvažiuodavo gal kas kelias savaites, apžiūrėdavo automobilį, pretenzijų neturėdavo. Pasak liudytojo P. S., jis turi autoservisą greta ieškovo D. K. darbo vietos, matė, kaip A. B. atvežė automobilį, kaip atvažiuodavo su medžiagomis, įvertindavo automobilio būklę, atsiėmė automobilį.

Kaip minėta, automobilis „Pontiac Firebird Formula 400 LHD“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui E. B.. Atsakovas gyvena užsienyje (Airijoje). Iš šalių paaiškinimų ir pateikto susirašinėjimo programa „Messenger“ matyti, kad būtent E. B. susisiekė su ieškovu D. K. dėl automobilio ruošimo ir dažymo darbų. E. B. susirašinėjimo metu nurodė, kad jis (E. B.) turi atrestauruotą automobilį, teiravosi automobilio ruošimo ir dažymo darbų kainos, klausė, ar D. K. apsiimtų atlikti darbus. D. K. paprašius apžiūrėti automobilį, E. B. nurodė, kad automobilį D. K. aprodys jo tėvas (A. B.) (1 t., b. l. 23). 2018-09-18 – 2018-09-20 E. B. D. K. žinutėse parašė, kad kaina tenkina, nurodė, kad nori automobilį dažyti „black cherry candy“ spalva, klausė dėl paruošimo trukmės, reikiamo dažų kiekio, nurodė, kad (E. B.) užsakė automobiliui dažus, laką, tarėsi dėl kitų darbų ypatumų (1 t., b. l. 24-28). Be kita ko, D. K. susirašinėjimo metu E. B. nurodė: „Tai tariamės tada kitą arba dar kitą savaitę kad pradėsim darbus“ (1 t., b. l. 25). Vėliau E. B. ne kartą rašė D. K. klausdamas, kaip vyksta darbai, prašė nuotraukų (1 t., b. l. 29-34, 52-63), rinkosi iš D. K. pasiūlytų automobilio nudažymo atspalvių („Sveikas nu zinok dar pergalvojau ir manau apsistosiu ant 3 varianto tamsiausios“) (1 t., b. l. 59), sprendė, ar dažyti automobilį su juostomis, ar be jų (1 t., b. l. 28). 2018-12-29 D. K. E. B. parašė, kad trūksta dažų, bandė naudoti kitokius, bet konsistencija neatitinka „candy“ dažų, klausė E. B., ar šis užsakys anksčiau naudotų dažų, ar ieškovui toliau bandyti naudoti kitokius dažus. D. K. nurodžius, kad trūksta dažų, E. B. teiravosi, kiek ir ko užsakyti (1 t., b. l. 33). 2019-01-18 – 2019-01-20 E. B. ir D. K. susirašinėjo dėl darbų kainos, D. K. E. B. atsiuntė automobilio remonto sąmatą. Po automobilio atsiėmimo D. K. ragino E. B. atsiskaityti (1 t., b. l. 34-38), jie susirašinėjo apie darbų kokybės trūkumus (1 t., b. l. 42-49). Iš išdėstyto matyti, kad darbai buvo atliekami automobilio savininko E. B. naudai, E. B. tarėsi su ieškovu dėl darbų atlikimo, kainos, apimties, apmokėjimo, darbų eigoje priėmė sprendimus ir tikslino darbų užduotį. Iš to darytina išvada, jog būtent E. B. buvo darbų užsakovas. Tai, kad A. B. sūnaus E. B. prašymu pristatė automobilį ieškovui, jį atsiėmė, atvykdavo patikrinti darbų eigos, nėra pagrindas laikyti jį užsakovu. Iš to, kad ieškovas būtent su užsienyje esančiu atsakovu E. B. tarėsi dėl darbų eigoje kylančių esminių estetinių klausimų (automobilio dažų atspalvio, juostų, kitokių dažų panaudojimo kai kurioms detalėms), teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad šiuo atveju ir pats ieškovas suvokė būtent E. B. kaip asmenį, kuris nustato rangos darbų užduotį, t. y. kaip užsakovą.

Pažymėtina, kad procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-56/2007, 3K-3-515/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. nebuvo rangos darbų užsakovas, nėra susiklosčiusių rangos teisinių santykių subjektas, atitinkamai neturi užsakovo pareigos sumokėti už atliktus darbus ir negali būti vertinamas kaip tinkamas atsakovas šioje byloje.

Nustačius, kad rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp E. B. ir D. K., dar reikia įvertinti šių santykių atitiktį vartojimo rangos sutarties požymiams (CK 6.672 str.). Teismų praktikoje priimta, kad siekiant užtikrinti vartotojų teisių apsaugą esant rangos sutartiniams santykiams, teismas kiekvienu konkrečiu atveju ex officio turi įvertinti, ar šalių sudaryta rangos sutartis atitinka vartojimo rangos kvalifikuojamuosius požymius, atitinkamai užsakovui suteikiant galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis teisių garantijomis. Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos, t. y. sutartis sudaryta pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis), ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005). Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo D. K. ir atsakovo E. B. susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai, nes rangovas verčiasi automobilių remontu, atsakovas E. B. yra fizinis asmuo, nurodė, kad automobilį „Pontiac Firebird Formula 400 LHD“ įsigijo 2016 m. ir pats jį naudojo asmeniniais tikslais, nuo 2016 m. važinėjosi automobiliu Airijoje, tai paneigiančių duomenų nėra, t. y. automobilis skirtas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kartu paminėtina, kad šiuo konkrečiu atveju rangos santykių kvalifikavimas kaip vartojimo ranga nekeičia ginčo situacijos teisinio įvertinimo, nes esminiai teisiniai klausimai, kilę byloje dėl užsakovo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas, yra susiję su CK 6.662 straipsnyje ir CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų taisyklių taikymu, o šios taisyklės yra bendros tiek bendrosios rangos, tiek vartojimo rangos atveju.

Dėl rangos darbų kokybės trūkumų.

Antstolio Tomo Ubarto 2019-02-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0136/19/03 nurodyta, kad 2019-02-12 12.10 val. apžiūrėjus automobilį „Pontiac Firebird Formula 400 LHD“ nustatyta, kad automobilio kėbulas blogai paruoštas dažymui, matosi nelygumai ant stogo, priekinių sparnų viršutinės dalies, durelių. Automobilis nekokybiškai nudažytas, nepilnai ir nekokybiškai nudažytos automobilio detalės (skiriasi atspalviai, matosi dažų nelygumai, baltos dėmės (grunto žymės)): variklio dangčio kraštai, variklio dangčio ortakių kraštai, priekinių ir galinių sparnų apatinės dalys, priekinių ir galinių žibintų angos, tarpduriai, bagažinės kraštai (pakėlus bagažinės dangtį). Skiriasi kai kurių detalių atspalviai. Sulaužytos variklio dangčio grotelės. Automobilio slenksčiai blogai paruošti dažymui, matosi nelygumai, glaistas pilnai nepadengtas grunto ir dažų sluoksniu. Automobilio dugno ir kitos dalys (važiuoklė, posparniai, variklio dangčio apatinė dalis, variklio sekcijos dalys), kurių nereikėjo dažyti, išteptos gruntu ir dažais. Konstatuojant faktines aplinkybes fotografuota (1 t., b. l. 91).

Bylą nagrinėjant teisme paskirta ekspertizė, gautas 2020-01-20 transporto priemonės apžiūrėjimo aktas Nr. 20200120-1 ir eksperto dr. V. M. parengtas 2020-02-21 ekspertizės aktas Nr. MV 2020-09 (1 t., b. l. 141-143, 144-167, 169). Ekspertizės akte nurodoma, kad automobilio „Pontiac Firebird Formula 400 LHD“ kėbulo atskiros detalės turi dažymo defektų, vertinant pagal protingos inžinerinės praktikos principus, detalizuotus ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.5 punkte (ekspertizės akto išvada Nr. 9). Kėbulo detalės turi akivaizdžių dažymo trūkumų, todėl jų išvaizda neatitinka lengvojo automobilio kėbului keliamų estetinių reikalavimų (ekspertizės akto išvada Nr. 8). Kėbulo detalių dažymo defektai detalizuoti tiriamosios dalies 2.2 punkte. Nustatyta, kad netinkamai nudažyti apatinių grotelių, abiejų priekinių sparnų arkų bei apatiniai kraštai, abiejų slenksčių, abiejų užpakalinių sparnų arkų kraštai bei užpakalinio panelio apatinis kraštas (ekspertizės akto išvada Nr. 4). Variklio dangčio grotelės dešinėje pusėje yra įtrūkusios. Iš tyrimui pateiktų nuotraukų pagrįstina, kad šių grotelių sugadinimas susidarė po to, kai automobilis buvo perduotas darbų vykdytojui – tikėtina, prieš padengiant jau nudažytą kėbulą skaidriu laku (ekspertizės akto išvada Nr. 10).

Ekspertas V. M. bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad šis remonto projektas labai individualus. Rangovai nemėgsta tokio nestandartinio darbo. Automobiliui virš 30 metų. Gali būti suteiktas istorinio automobilio statusas. Nemano, kad toks automobilis būtų įsigytas ir tokie remontai daromi, kad naudoti automobilį standartiškai – vežioti keleivius ir krovinius. Paskirtis reprezentacinė. Eksperto nuomone, dažymo kokybė tokiam automobiliui turi būti ne prastesnė, nei įprastiems automobiliams, ir net geresnė. Vertindamas kokybę, ekspertas vadovavosi protingos inžinerinės praktikos principais, kaip ir nurodyta ekspertizės psl. 18. Lietuvoje šiandien nėra patvirtinto standarto, kaip turi būti nudažytas kėbulas. Anksčiau buvo, tai aptarta ekspertizės akto 2.5 skyrelyje. Taip pat ekspertas atsižvelgė į standartus, kuriais remiasi kai kurie automobilių gamintojai. Nagrinėjamu atveju vizualiai matosi trūkumai. Vienas didžiausių trūkumų – matosi nenudažyti paviršiai. Viskas, ką mato akis, turėtų būti nudažyta. Jau vien dėl to konstatuotina, kad yra defektų, kad kėbulo detalių išvaizdų neatitinka kėbului keliamų estetinių reikalavimų, kaip nurodyta ekspertizės akto išvadoje Nr. 8. Variklio dangčio kraštai nenudažyti. Variklio dangtis priskiriamas prie 1 grupės detalių, kurių trūkumai labiausiai krenta į akis. Sparnų arkos nenudažytos; priskiriama prie 2 grupės detalių, pasilenkus matosi trūkumai. Taip pat priekinės panelės. Yra ir kitų, smulkesnių trūkumų – vienas kitas nelygumas, duobutės. Nei vienas standartas nenustato, kaip tuos trūkumus pamatuoti, nėra kriterijų. Vizualiai tie nelygumai matosi. Išvadoje Nr. 5 nurodyta, kad mažai tikėtina, jog dažant atskiras dalis, naujai nudažytų detalių spalva ir blizgesys nesiskirs nuo anksčiau dažytų paviršių. Šio tipo dažais dažant po kiekvieno sluoksnio kinta spalva.

Bylą nagrinėjant teisme ieškovo atstovas atkreipė dėmesį, kad kėbulas iš ieškovo paimtas 2019-01-20, ekspertas kėbulą apžiūrėjo po metų, 2020-01-20. Ieškovo atstovas kėlė klausimą, ar automobilio kėbulo būklė iki ekspertizės nepakito. Kita vertus, kaip minėta, antstolis Tomas Ubartas aptariamą automobilį apžiūrėjo 2019-02-12 ir konstatavo trūkumus 2019-02-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0136/19/03. Iš susirašinėjimo tarp atsakovo E. B. ir ieškovo D. K. programa „Messenger“ matyti, kad atsakovas jau 2019-01-20 rašė ieškovui apie darbų kokybės trūkumus, siuntė automobilio nuotraukas. Ekspertizės akte nurodyti defektai daugiausia susiję su dažymo darbais. Jokių duomenų, kad automobilis buvo dažomas pakartotinai po ieškovo atliktų darbų, byloje nėra. Ekspertizės akte taip pat nurodytas defektas – variklio dangčio grotelių įtrūkimas. Remiantis nuotraukomis ir apžiūra ekspertizės akte paaiškinta, kad defektas atsirado po padengimo dažais, bet prieš padengimą skaidriu laku, t. y. dažymo darbų metu; pristatant automobilį variklio dangtis, tikėtina buvo be įtrūkimų (ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.3 punktas). Byloje nėra jokių duomenų, kurie duotų pagrindo manyti, kad ekspertizės akte nustatyti trūkumai ar jų dalis atsirado ieškovui jau perdavus automobilį atsakovams. Tokiu atveju manytina, kad ekspertizės akte nurodyti dažymo defektai ir grotelių įtrūkimas (ekspertizės akto 2.2 – 2.3 punktai) susidarė būtent ieškovo atliktų darbų metu.

Ieškovas ir jo atstovas taip pat kėlė klausimą dėl ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, jog tiriamasis automobilis pagal vieną iš kriterijų – gamybos metų kriterijų priskiriamas prie istorinių transporto priemonių. Ekspertizės akte nurodyta, kad istorinės transporto priemonės vertė pasireiškia gera jos išorine išvaizda ir detalių autentiškumu, istorinis automobilis naudojamas pagrinde reprezentaciniams tikslams (dalyvavimas parodose ir pan.), o ne žmonių ir/arba krovinių gabenimui, todėl, eksperto nuomone, tiriamojo automobilio „Pontiac“ kėbulo nudažytiems paviršiams turi būti keliami analogiški ar kiek griežtesni reikalavimai, nei įprasto lengvojo automobilio kėbului (ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.5 punktas; 1 t., b. l. 162).

Ieškovo atstovas tvirtino, kad ginčo automobilio kėbulas neatitinka kai kurių norminių aktų reikalavimų, kad būtų pripažintas istoriniu (pavyzdžiui, pakeista automobilio spalva), todėl ekspertas nepagrįstai atliko automobilio kėbulo kokybės vertinimą kaip istorinio automobilio, kurio kokybei keliami aukštesni reikalavimai. Ieškovas paaiškino, kad jo autoservisas neatlieka istorinių automobilių restauravimo darbų, jis verčiasi įprastu automobilių remontu.

Šiuo atveju pažymėtina, jog nagrinėjamame ginče svarbu ne tai, ar automobilis „Pontiac Firebird Formula 400 LHD“ atitinka visus istoriniams automobiliams taikomus kriterijus, o susitarimo tarp šalių turinys, t. y. dėl kokios rangos darbų kokybės šalys tarėsi ir atitinkamai ieškovas privalėjo užtikrinti pagal sutartį. Šalims nesudarius rašytinės rangos darbų sutarties, jų susitarimo turinys vertintinas atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, taip pat tarpusavio žinutes ir elgesį darbų metu. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad žinojo, kad automobilis retas, vienetinis, tokių automobilių Lietuvoje nedaug. Susirašinėjimo su atsakovu E. B. metu 2019-01-20 ieškovas analogiškai nurodė, kad automobilis vienetinis, išskirtinis, projektas ne standartinis ir didesnio sudėtingumo, atitinkamai sąmatoje paskaičiuota daugiau darbo valandų nei įprastiems automobiliams (1 t., b. l. 46). Be to, iš ieškovo 2018-09-20 atsakovui siųstų žinučių galima suprasti, kad ieškovas siūlė atsakovui rinktis tarp dviejų dažymo variantų – su juostom ir dvigubu perlakavimu ir be juostų su dvigubu perlakavimu, t. y. abiem atvejais siūlė dvigubą perlakavimą, nurodė, kad „dvigubą perlakavimą daro parodinėm mašinom“ (1 t., b. l. 28). Tai vėlgi suponuoja, kad ieškovas suvokė automobilio neįprastumą, reprezentacinę paskirtį, priešingu atveju būtų neaišku, kodėl jis siūlė atsakovui būtent parodiniams automobiliams skirtus estetinius sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas E. B. susirašinėjime su ieškovu dėl darbų akcentavo, kad jam svarbiausia kokybė, ne darbų atlikimo trukmė (1 t., b. l. 52). Be to, kaip jau minėta, 2018-12-29 ieškovas D. K. atsakovui E. B. parašė, kad trūksta dažų, klausė E. B., ar šis užsakys anksčiau naudotų dažų, ar ieškovui bandyti naudoti kitokius dažus. E. B. atsakė, kad reikia užsakyti, kitaip skirsis spalvos (1 t., b. l. 33). Tai vėlgi rodo, kad atsakovas kėlė gana aukštus kokybės reikalavimus dažymo darbams ir ieškovas apie tai buvo informuotas. Be to, iš ieškovo siųstų žinučių po 2019-01-20 matyti, kad ieškovas neginčijo, jog yra tam tikrų kokybės trūkumų, siūlė susitarti dėl nuolaidos, pavyzdžiui: „Dėl sutraukimo ir grotelių galime sutarti nuolaidą“, „Matomi „debesiukai“ yra dėl raudonos spalvos trūkumo, iškart sakėm, kad neužteks dažų, jūs teigėte, jog bus gana, todėl ir dažėme“ ir kt. (1 t., b. l. 42).

Atsižvelgiant į išdėstytą, labiau tikėtina, kad šalių susitarimas buvo dėl gana aukštos, atitinkančios reprezentacinę automobilio paskirtį glaistymo ir dažymo darbų kokybės. Tokiu atveju pagrįsta laikoma ekspertizės akte išsakyta eksperto nuomonė, kad „tiriamojo automobilio „Pontiac“ kėbulo nudažytiems paviršiams turi būti keliami analogiški ar kiek griežtesni reikalavimai, nei įprasto lengvojo automobilio kėbului“ (ekspertizės akto 19 psl.). Iš ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimų teisme matyti, kad atlikti darbai tokių reikalavimų neatitinka. Todėl konstatuojama, kad ieškovo atliktų darbų kokybė neatitinka šalių sutarties, rangos darbai atlikti su trūkumais, kurie nurodyti ekspertizės akte.

Dėl atsakovo teisės ginčyti ieškinio reikalavimus nereiškiant priešieškinio.

Ieškovas laikosi pozicijos, jog atsakovai turtinį reikalavimą ieškovo atžvilgiu privalėjo įvardinti konkrečia suma ir pareikšti priešieškinio forma, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti žalą.

Kai darbo rezultato trūkumai nustatomi darbą atlikus – jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu, užsakovo teises reglamentuoja CK 6.665 straipsnis ir, vartojimo rangos atveju, CK 6.678 straipsnis. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1–2 dalyse atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje, rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius.

Nagrinėjamoje byloje užsakovas E. B., prašydamas netenkinti ieškovo ieškinio dėl skolos priteisimo už atliktus darbus, įgyvendino savo teisę gintis nuo ieškinio naudojantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu teisių gynimo būdu – teise reikalauti sumažinti darbų kainą. Iš esmės atsakovas E. B., prašydamas atmesti ieškinį, reikalauja sumažinti darbų kainą visa ieškovo prašoma suma (sumažinti kainą iki nulio). Kitaip nei teigia ieškovas, toks atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas procesiškai nėra draudžiamas. Rangovui pareiškus ieškinį, užsakovas turi teisę rinktis, ar prašyti teismo atmesti ieškinį (arba tenkinti ne pilna apimtimi) ir taip sumažinti darbų kainą (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.), ar reikšti priešieškinį ir prašyti taikyti kitokį teisių gynimo būdą (CK 6.665 str. 2 d., 6.678 str. 1 d.), pavyzdžiui, reikalauti nuostolių atlyginimo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, žr. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-160-440/2018).

Ieškovas nurodo, kad atsakovas priėmė darbus, darbų perdavimo-priėmimo metu neinformavo ieškovo apie trūkumus, todėl, remiantis CK 662 straipsnio 2, 3 dalimis, atsakovas neturi teisės remtis trūkumų faktu.

Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Be kita ko, pagal teismų praktiką priėmimo-perdavimo akto funkciją gali atlikti ir sąskaita faktūra, jei ji atitinka aukščiau nurodytus priėmimo-perdavimo aktui keliamus reikalavimus.

Civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008 kasacinis teismas, nustatęs, kad šalys rangos darbų atlikimo priėmimo-perdavimo akto nesurašė, taip pat ir surašyta PVM sąskaita faktūra tuo konkrečiu atveju neatliko priėmimo-perdavimo akto funkcijos, konstatavo, kad kasatorius (rangovas) nepagrįstai apeliuoja į CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas.

Nustatyta, kad ieškovui D. K. pranešus apie darbų pabaigą, atsakovo A. B. sutikimu 2019-01-20 jo tėvas A. B. automobilį „Pontiac Firebird Formula 400 LHD“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pasiėmė ir išsivežė iš rangos darbų atlikimo vietos. Darbų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo rašomas, taip pat nebuvo surašytas joks kitas dokumentas, fiksuojant atliktų darbų rezultato perdavimą, nebuvo išrašyta ir sąskaita faktūra. Iš šalių paaiškinimų, susirašinėjimo tarp atsakovo E. B. ir ieškovo D. K. programa „Messenger“ matyti, kad ieškovas 2019-01-19 20.54 val. siuntė atsakovui E. B. failą „Pontiac.pdf“ su automobilio remonto sąmata ir nurodė: „Jei nereikia sąskaitos, galime sutarti padaryti tarpinę darbo + medžiagų kainą“. Atsakovas E. B. atsakė, kad nereikia sąskaitų, mokama grynais už gerą darbą (1 t., b. l. 35). Iš šių žinučių ir teismui pateiktos automobilio remonto sąmatos galima suprasti, kad ieškovas siūlė atsakovui už atliktus darbus mokėti ne pilną sąmatoje nurodytą 4271,30 Eur sumą, į kurią įskaičiuotas PVM, bet tarpines sąmatoje nurodytas sumas, t. y. 3360 Eur už darbus ir 170 Eur už medžiagas, viso 3530 Eur (1 t., b. l. 6, 38), t. y. ieškovas iš esmės siūlė 741,30 Eur nuolaidą, jei atsakovas atsisakytų sąskaitos faktūros.

Ieškovas nagrinėjamoje situacijoje yra labiau patyrusi šalis, savo srities profesionalas, verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo reikalavimai. Ieškovas pats pasirinko neįforminti darbų perdavimo ir priėmimo pagal įstatymo reikalavimus, nevykdė CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodytos rangovo pareigos patvirtinti darbų perdavimą priėmimo-perdavimo akte, taip prisiėmė riziką, kad gali kilti darbų kokybės, darbų atlikimo laiko ar kitų klausimų, kuriuos darbų perdavimo-priėmimo akto surašymas įstatymo nustatyta tvarka pašalina. Sąskaita faktūra, kuri pagal teismų praktika galėtų atlikti darbų priėmimo-perdavimo akto funkciją (rangovui išaiškinus vartotojui teisę joje surašyti darbų trūkumus), taip pat nebuvo išrašyta paties ieškovo iniciatyva, ieškovui pasiūlius atsakovui nuolaidą už atsisakymą fiksuoti operaciją dokumentais. Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko dėl paties ieškovo neapdairaus elgesio ir įstatymų reikalavimų fiksuojant darbų priėmimą-perdavimą nesilaikymo. Savo pareigų nevykdanti šalis negali reikalauti iš kitos šalies atitinkamų pareigų vykdymo. Ieškovas nesudarė užsakovui sąlygų priimti darbus pagal CK 6.662 straipsnio taisykles ir nurodyti trūkumus priėmimo-perdavimo akte, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai apeliuoja į CK 6.662 straipsnio 2-3 dalių nuostatas. Susiklosčiusioje situacijoje atliktų darbų trūkumų nenurodymas paimant automobilį, nefiksavimas pagal CK 662 straipsnio 1 dalies reikalavimus priėmimo-perdavimo akte neužkerta kelio atsakovui remtis trūkumų faktu.

Nustačius, kad rangos darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, su trūkumais, ir atsakovas E. B. turi teisę naudotis 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu teisių gynimo būdu – teise reikalauti atitinkamai sumažinti darbų kainą, reikia įvertinti, koks kainos sumažinimas šiuo atveju būtų proporcingas (CK 1.2 str. 1 d.). Šiuo tikslu palygintina darbų kaina ir potencialios defektų šalinimo išlaidos.

Ieškovas nurodė, kad jo atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kaina yra 4271,30 Eur. Pasak ieškovo, pirminė, apytikslė sutarta kaina buvo apie 2500 Eur, su atsakovu A. B. susitarė, kad kaina priklausys nuo atliktų darbų apimties ir bus paskaičiuota po darbų atlikimo.

CK 6.653 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata; jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas. Pagal teismų praktiką, sutarties šalies valia pakeisti sutartį turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2014).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.