Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, sutrumpinto ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis 2025 m. balandžio 21 d., apie 18.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2025 m. balandžio 21 d., 19.15 val. tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,90 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Tokiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. M. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad pasielgė neadekvačiai. Draugas jį parvežė beveik iki namų. Ten iki namų reikėjo nuvažiuoti su mašina per „šlakbaumą“, tai jis sėdo, pats važiavo ir kaimynai iškvietė policiją. Atsakydamas į teisėjos klausimus parodė, kad tą dieną vartojo alkoholį, išgėrė butelį brendžio. Visą dieną jautėsi normaliai. Jam nuvažiuoti reikėjo pora šimtų metrų, nusprendė sėsti ir važiuoti. Nepastebėjo, kad atsitrenkė, tačiau neginčijo to fakto, kad apgadino kitus automobilius. Automobilis, kuriuo važiavo, yra juo nuosavybė. Tai buvo pirmas kartas, kai sėdo už automobilio vairo neblaivus. Su alkoholiu problemų neturi. Nežino kaip taip atsitinka, kad atsisėda už vairo neblaivus, tam turi įtakos asmeninės problemos. Vaikšto į (duomenys neskelbtini), lankosi du kartus per savaitę. Nedirba, nes nesusiranda darbo, ieško (duomenys neskelbtini) darbo. Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) yra registruotas apie pusę metų ir gauna išmokas. Tiksliai negali pasakyti išmokų sumos per mėnesį. Jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini), nežino jos pajamų per mėnesį, apie (duomenys neskelbtini) Eur. Kiek pinigų lieka, kiek išsileidžia, negali paskaičiuoti dabar. Apytikslės sumos irgi negali paskaičiuoti. Jis turi kreditorinių įsipareigojimų – (duomenys neskelbtini) Eur būsto paskola plius komunaliniai mokesčiai. Apie (duomenys neskelbtini) Eur iš viso. Jam atimta teisė vairuoti, nes nespėjo atsiimti, ten reikėjo išklausyti kažkokį kodą „A3“. Jis išklausė „A1“, paskui pasakė, kad dar reikia „A3“, po naujų metų. Kai važiavo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ įvykio dieną, teisių neturėjo. Negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi. Savo veiksmus vertina taip, kad gailisi tai padaręs. Atsakydamas į prokurorės klausimus, negali pasakyti kokie buvo jo veiksmai po to, kai šis užkabino kitus automobilius. Tikėtina jis to net nepastebėjo ir grįžo namo. Jis neatsimena savo veiksmų po to, kai bandė priparkuoti automobilį. Neprisimena nieko apie tai, kad vairavo išgėręs. Supranta tokio poelgio pavojingumą, tačiau ten reikėjo pavažiuoti tik 500 metrus (b. l. 163- 169).

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami ir būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokurorė bei kaltinamojo gynėjas taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo D. M. teismo posėdžio metu duotų parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais šioje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. M. parodė, kad narkologinėje įskaitoje neįrašytas, psichiatrinėje įskaitoje, taip pat, neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. balandžio 21 d., apie 18.00 val. namie, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas vienas, vartojo alkoholinius gėrimus. Suvartojo pusę 0,7 litro talpos brendžio. Tuomet nutarė, kad reikia perstatyti automobilį, kuris stovėjo namo kieme, minėtu adresu. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu ir priklauso jam. Įsėdęs į automobilį, ketino perstatyti jį ir tuomet bevairuodamas užkabino kitas dvi transporto priemones, kurios taip pat stovėjo tame pačiame kieme. Tuomet, po kurio laiko, atvyko policijos pareigūnai. Jis buvo pristatytas į laikino sulaikymo kamerą. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 100-102).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. L. parodė, kad gyvena asmens duomenų nurodytoje vietoje. 2025 m. balandžio 21 d., apie 18.30 val. ji buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sėdėjo savo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pastebėjo, kad į kiemą įvažiavo juodos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris privažiavo prie jos automobilio ir prisiparkavo kairėje pusėje nuo jos automobilio. Ji matė, kad automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ sėdi vyriškis, šis užgesino automobilį ir toliau sėdėjo automobilyje. Po kokių 10 minučių vyriškis užsivedė automobilį, pavažiavo į priekį, pradėjo važiuoti atbulomis ir galu atsirėmė į mėlynos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko, vėl pavažiavo į priekį ir vėl pradėjo važiuoti atbulomis, ir tada galu atsirėmė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Po šių veiksmų, „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vėl pavažiavo į priekį ir prisiparkavo vėl prie jos automobilio iš kairės pusės. Tada iš automobilio, iš vairuotojo vietos, išlipo vyriškis, kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Tada prie šio vyriškio priėjo kažkokia namo gyventoja, kuri pradėjo kalbinti automobilio vairuotoją. Tada automobilio vairuotojas pasakė, kad jis nevairavo, bandė sėsti į automobilį ir siūlyti pinigus. Po kažkurio laiko, išėjo iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkės brolis, kuris bandė vyriškį sulaikyti, kadangi jis pradėjo šalintis už namo. Kai vyriškis pradėjo šalintis, ji pradėjo asmenį filmuoti. Norėjo atsisėsti į automobilį, prašė parūkyti. Ir po kurio laiko, atvyko policija, tada jiems buvo nurodytas automobilio vairuotojas. Visą laiką, kai vairuotojas sukėlė eismo įvykį, iš jos akiračio dingęs nebuvo, alkoholinių gėrimų jos akivaizdoje nevartojo. Vyriškis atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, buvo su akiniais nuo saulės, vilkėjo chaki spalvos maikę, šviesios spalvos šortus, buvo su kepure ir juodais batais. Taip pat norėjo pateikti vaizdo įrašą, kurį nufilmavo (b. l. 33-36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. buvo pas savo seserį J. J. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 18.39 val., stovėdamas prie lango, pamatė, kaip šalia namo, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas keistai kieme manevruoja, važinėja pirmyn-atgal, po to pamatė, kaip automobilis galine dalimi atsitrenkė į jo sesers J. J. kieme stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šalia stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko, iš karto apie tai pasakė sesei, kuri pasiėmė automobilio raktelius ir greitai išbėgo į kiemą, o jis – paskui ją. Išbėgęs į kiemą pamatė, kad automobilyje vairuotojo ir kitų asmenų nėra, automobilis stovi iš dešinės „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Jo sesė matė, kaip iš automobilio išlipo vyras ir pradėjo šalintis nuo automobilio, taip pat, ji jam parodė vyrą, kuris vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis pribėgo prie minėto vyro, kuris buvo (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, apsirengęs šviesios spalvos languotais šortais, tamsios spalvos batais, žalia, chaki spalvos maikute trumpomis rankovėmis, dėvėjo baltai-pilką, languotą kepurę su snapeliu ir buvo su akiniais nuo saulės. Pribėgęs prie jo, iš jo burnos pajautė stiprų alkoholio kvapą, jo kūnas svirduliavo į skirtingas puses. Jis nedelsdamas paskambino Bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė apie įvykį. Iki kol policijos pareigūnai neatvyko, jis vis bandė asmenį sulaikyti, neleido jam pasišalinti, šiuo metu tiksliai, ką vyras sakė, jis nurodyti negali, tačiau vyras sakė, kad jis automobilio nevairavo, neigė, kad jis sukėlė eismo įvykį, į ką jis jam atsakė, kad yra viskas nufilmuota ir yra liudininkai, į ką jis nieko neatsakė. Taip pat vyras bandė teisintis, prašė jį paleisti, neva jis nori nueiti iki parduotuvės nusipirkti mineralinio vandens. Jis jam paaiškino, kad į įvykio vietą atvažiuoja policijos pareigūnai. Po to, vyras nuėjo link automobilio, jis pagalvojo, kad šis ir vėl norės sėsti už vairo ir vairuoti, tačiau jis pasakė, kad nori pasiimti cigaretes, taip pat, jis jo paprašė, kad atiduotų automobilio raktelius, vyras iš karto nenorėjo to padaryti, tačiau po kažkiek laiko jam į ranką davė savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktelius. Vyras vis teisinosi, kad nevairavo, nori susitarti, jis jo paklausė: „ką tu man kyšį siūlai?“, į ką jis jam atsakė: „taip“. Tada atvyko policijos pareigūnai ir jie nurodė vairavusį asmenį. Minėto vyro asmeniškai jis nepažįsta, matė pirmą kartą. Nuo to laiko, kai jis išbėgo iš buto, vyras visą laiką buvo jo akiratyje, alkoholio jo akivaizdoje, nevartojo. Taip pat turi nufilmavęs tą momentą, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkia į automobilius „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą galės pateikti tyrimo eigoje (b. l. 45-48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ernestas Rymovičius parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarko valdybos ir specialiosios parengties skyriaus specialisto pareigose. 2025 m. balandžio 21 d. tarnybą pradėjo 18.00 val. ir ji tęsėsi iki 2025 m. balandžio 22 d., 07.00 val. Dirbo ekipaže šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, kartu su specialistu K. T. ir specialistu D. K.. 2025 m. balandžio 21 d., apie 18.43 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus, atsitrenkė į du kieme stovėjusius automobilius, taip pat vairuotojas bando pasišalinti iš įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas M. J., kuris jiems nurodė asmenį, kuris vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. M.. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo priparkuotas šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabučio namo. Jis ir jo kolegos iš ekipažo „V1911“ vairavimo fakto nematė. Taip pat, M. J. nurodė kieme stovėjusius du automobilius, į kuriuos atsitrenkė D. M. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), minėti automobiliai buvo apgadinti, o tiksliau „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgadintas priekinis bamperis, o „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgadintas priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės sparnas. Taip pat, aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad visą įvykį matė K. L., kuri kieme sėdėjos savo automobilyje ir matė kaip D. M. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Bendraujant su D. M., jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas. Todėl, su alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0202, patikros sertifikato Nr. 2199081, 2025 m. balandžio 21 d., 18.57 val. D. M. buvo nustatytas 2,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pakartotinai, 19.15 val., D. M. buvo nustatytas 2,90 promilės etilo alkoholio koncentracija. Apie įvykį buvo pranešta Vilniaus apskrities Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, D. M. buvo sulaikytas 18.50 val. Į įvykio vietą atvyko ekipažas „V1742“ įvykio įforminimui (b. l. 51-54).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2025 m. balandžio 21 d. išraše užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 21 d., 18.42 val. gautas pranešimas, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus įvažiavo į du automobilius. Vairuotojas bando pasišalinti. Greitoji medicininė pagalba nereikalinga (b. l. 11).

Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 21 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Aikštelė yra asfaltuota, įrengtas apšvietimas. Patekimas į automobilių stovėjimo aikštelę yra iš (duomenys neskelbtini) pusės, per pakeliamą užtvarą. Patekus į automobilių stovėjimo aikštelę, kairėje pusėje matomas pastatas, pažymėtas (duomenys neskelbtini). Šalia šio pastato, iš abiejų pusių, matomi stovintys automobiliai. Kairėje pusėje matomas juodos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio kėbulas padengtas dulkėmis, ant priekinio bamperio matomi minimalūs dažų nusilupimai, ant automobilio galinio bamperio, kairėje pusėje, matomi įbrėžimai. Automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės guli melsvos spalvos pagalvėlė, ant galinių automobilio sėdynių nieko nebuvo, tik ant galinio kilimėlio gulėjo juodos spalvos medžiaginiai daiktai, automobilio bagažinėje guli įvairūs įrankiai, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra paimtas ir išgabentas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Dešiniau nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, stovi mėlynos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant kurio priekinio bamperio, kairėje pusėje, matomas minimalus įbrėžimas. Dešiniau nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, stovi pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant kurio priekinio automobilio bamperio, dešinėje pusėje, matomas įbrėžimas, taip pat matomas įbrėžimas ant priekinio dešinio sparno. Įvykio vieta stebima vaizdo kameromis (b. l. 12-30).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2025 m. balandžio 21 d. protokole užfiksuota, kad tarnybiniame automobilyje, adresu (duomenys neskelbtini), K. L. pateikė 1 vnt. vaizdo įrašą, kuris gali turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 37-39).

Kitų objektų (vaizdo įrašų) 2025 m. gegužės 30 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas, gautas iš liudytojos K. L.. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_1355“, kurio trukmė 05.05 min. Jame matoma, kaip gatvėje, prie namo, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, susirinkę galimai namo gyventojai, kurie bando sulaikyti įtariamąjį (matoma, kad įtariamasis yra akivaizdžiai neblaivus ir neigia, kad vairavo automobilį), kuris ketina pasišalinti. Matoma, kaip vyras laiko įtariamąjį ir tuo pačiu skambina policijai, sakydamas, kad įtariamasis yra akivaizdžiai neblaivus, vairavo automobilį ir bando šalintis (b. l. 40-42).

Kitų objektų (vaizdo įrašų) 2025 m. balandžio 24 d. – 2025 m. balandžio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai iš „BODY“ kamerų. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250421-195514UTC+0300“, kurio trukmė 01.18 min. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kaip įtariamasis sėdi tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje ir teigia, kad jis automobilio nevairavo (b. l. 55-57).

Kitų objektų (vaizdo įrašų) 2025 m. balandžio 30 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas, gautas iš A. B.. Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „hol_IP Camera_hol_20250421183044_20250421184836_2731381“, kurio trukmė 17.52 min. Jame matoma, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja „(duomenys neskelbtini)“ automobilis (įtariamasis), kuris bando priparkuoti automobilį aikštelėje, priparkuoja, kurį laiką pastovi, tuomet vėl išvažiuoja ir bando priparkuoti automobilį kitoje aikštelės vietoje. Įtariamasis bandydamas priparkuoti automobilį kitoje vietoje, atsitrenkia į vieną automobilį, po kurio laiko, atsitrenkia į kitą automobilį. Galiausiai, priparkuoja automobilį toje vietoje, kur parkavosi pirmą kartą. Tuomet prie įtariamojo prieina dvi moterys, matosi, kad aiškina jam, jog jis apgadino dvi transporto priemones. Kiek vėliau, prieina vyras, kuris bendrauja telefonu, galimai skambina policijai ir tuo pačiu bando sulaikyti įtariamąjį, kuris ketina pėsčias šalintis iš įvykio vietos. Po kurio laiko, atvyksta policijos pareigūnai (b. l. 61-63).

2024 m. spalio 29 d. patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio „Alcotest 7510“, kurio Nr. ARPK-0202, patikros sertifikatas Nr. 2199081 galioja iki 2025 m. balandžio 28 d., alkotesteris yra tinkamas naudoti (b. l. 64).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0202 išrašuose užfiksuota, kad kaltinamajam D. M. 2025 m. balandžio 21 d., 18.57 val. buvo nustatytas 2,92 promilės neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. 223), o antrojo pūtimo metu - 2025 m. balandžio 21 d., 19.15 val. buvo nustatytas 2,90 promilės neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. 224) (b. l. 65, 66).

2025 m. balandžio 21 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad D. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. D. M. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš 3 valandas, prietaisu (alkotesteriu) „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0202, patikros sertifikato Nr. 2199081, atliktas asmens tikrinimas: pirmuoju tikrinimu 18.40 val. buvo nustatytas 2,92 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu – 19.15 val., buvo nustatytas 2,90 promilės neblaivumas. D. M. su tikrinimo rezultatais sutiko, akte pasirašė (b. l. 67).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto Dariuš Kežun 2025 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 21 d., dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu E. R. ir vyresniuoju specialistu K. T., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, neblaivus, įvažiavo į du automobilius. Vairuotojas bando pasišalinti. GMP nereikalinga. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas M. J., kuris paaiškino, kad minėtas asmuo vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į kieme stovinčius automobilius „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir juos apgadino. Taip pat nurodė, kad nufilmavo kaip minėtas asmuo vairuoja. Vietoje taip pat buvo K. L., kuri matė vairavimo faktą. D. M. paklausus, ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš tris valandas. Alkotesterio pagalba, vairuotojui, pirmu pūtimu nustatytas 2,92 promilės girtumo laipsnis ir antru pūtimu nustatytas 2,90 promilės girtumo laipsnis. Vairuotojas sulaikytas apie 18.50 val. ir perduotas atvykusiam „V1742“ ekipažui (b. l. 70).

D. M. 2025 m. balandžio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis automobilio nevairavo (b. l. 71).

J. J. 2025 m. balandžio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 21 d., apie 18.40 val. ją pakvietė brolis M. J., kuris stovėjo kambaryje prie lango, vedančio į kiemą, sakydamas, kad į jos automobilį kažkas įvažiavo. Pribėgusi prie lango pamatė juodą „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, bandantį atbuline eiga įvažiuoti į neadekvačiai siaurą tarpą tarp jos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) ir šalia stovinčio „(duomenys neskelbtini)“ automobilio. Visas veiksmas vyko kieme, prie namo, kuriame ji gyvena – (duomenys neskelbtini), antros laiptinės. Brolis pradėjo filmuoti, ji spėjo dar pamatyti, kai juodas „(duomenys neskelbtini)“ kabino sidabrinį „(duomenys neskelbtini)“ ir išbėgo į kiemą. Tuo tarpu, „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pastatė automobilį kitoje vietoje ir išlipo. Ji iš karto suprato, kad vairuotojas neblaivus – svirduliavo ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji pasakė, kad jis įvažiavo į du automobilius. Juos apžiūrėjo. Vairuotojas paneigė. Ji pasakė, kad jis neblaivus. Jis paneigė. Lauke stovėjo kaimynė iš pirmos laiptinės, kuri paliudijo, kad viską matė. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas atpažino, jog tai kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Ji dar kartą paminėjo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui, kad jis apgadino automobilius ir yra neblaivus. Tada „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nueidamas tolyn nuo įvykio vietos. Tačiau, išbėgo jos brolis ir labai mandagiai jį sulaikė, ne kartą pakartodamas, kad šis yra neblaivus, apgadino du automobilius ir bando pasišalinti. Kaimynė iš pirmosios laiptinės filmavo, kol jie bandė sulaikyti „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją. Tuo tarpu, brolis paskambino pagalbos telefonu. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas visą laiką bandė pasišalinti ir net pradėjo neigti vairavęs. Papildomai pridūrė, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis registruotas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (b. l. 72).

D. F. 2025 m. balandžio 21 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad jis paliko savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kieme, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje. 2025 m. balandžio 21 d., apie 19.00 val. jam paskambino kaimynas ir pranešė, kad kitas kaimynas apgadino jo mašiną (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris). Atvykęs į vietą, 20.40 val., pastebėjo, kad apgadinta jo mašinos (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris) priekinis bamperis, dešinė pusė ir dešinysis priekinis sparnas. Jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris), civilinis draudimas yra „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 73).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) m. gamybos), kuro tipas – dyzelinis, kaina su PVM 2025 m. balandžio mėnesį yra 760 Eur (b. l. 79).

VĮ „Regitra“ duomenų 2025 m. balandžio 21 d. išraše nurodyta, kad keleivinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra D. M. (b. l. 80-81).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos Kristynos Novickajos 2025 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13923-25, buvo nustatyta, kad D. M. neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių, kadangi 2024 m. vasario 2 d., jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį. (Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai), tada su pažeidimu D. M. sutiko (b. l. 82-83).

Dėl nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios nusikalstamos veikos (nusikaltimo) objektyvieji požymiai yra alternatyvūs todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas konkrečias procesines ribas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad D. M. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis D. M. nors ir nusikalstamos veikos padarymo dieną savo kaltę neigė, teigdamas kad automobilio nevairavo (b. l. 71), tačiau ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, pastarasis savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad kaltinime inkriminuotu laiku (2025 m. balandžio 21 d., apie 18.40 val.) ir inkriminuotoje vietoje (Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini)) vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis viso proceso metu neginčijo, kad jis 2025 m. balandžio 21 d. vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau įsėdęs į automobilį, šį ketino perstatyti į kitą vietą, po ko, bevairuodamas, užkabino kitus du automobilius, stovėjusius tame pačiame kieme (b. l. 100-101, 163- 169). Faktą, kad kaltinamasis bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir tai darė būdamas neblaivus, taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklaustų ir įvykio aplinkybes mačiusių K. L. bei M. J. parodymai. Šie patvirtino, kad bylai aktualiu laiku į daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemą įvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jo vairuotojas bandė šį automobilį priparkuoti. Šių bandymų metu automobilis atsirėmė į kitą „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o netrukus - į kitą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipus vairuotojui, šis atrodė akivaizdžiai neblaivus – jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Iš pradžių vyriškis neigė, kad vairavo automobilį, vienu metu jis pradėjo šalintis, todėl buvo sulaikytas iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai (b. l. 33-36, 45-48). Be kita ko, į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. R. nurodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. atvykus į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko M. J., kuris nurodė neblaivų asmenį, vairavusį automobilį, - D. M.. Minėtas asmuo teigė alkoholį buvo vartojęs prieš 3 valandas, todėl nuspręsta patikrinti jo neblaivumą ir pirmojo tikrinimo metu buvo nustatyta 2,92 promilių etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu – 2,90 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 51-54). Teismas pagrindo abejoti šiais esminėse aplinkybėse sutampančiais proceso dalyvių parodymai neturi, kadangi jie atitinka ir byloje pateiktą vaizdinę medžiagą, detalizuotą 2025 m. balandžio 30 d. bei 2025 m. balandžio 24-25 d. apžiūros protokoluose, iš kurios matyti tiek kaltinamojo neblaivumo faktas (nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai), tiek ir pastarojo vairuojamojo automobilio judėjimo dinamika (b. l. 40-42, 61-63). Galiausiai, kaltinamojo D. M. neblaivumo faktą bylai aktualiu laiku patvirtina ne tik aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai bei vaizdinė medžiaga, bet ir 2025 m. balandžio 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamajam D. M. 2025 m. balandžio 21 d., 18.40 val. buvo nustatytas 2,92 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 19.15 val. – 2,90 promilių neblaivumas, taip pat konstatuoti ir šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali (b. l. 67). Be kita ko, analogiški D. M. atliktų blaivumo nustatymų rezultatai (duomenys), o būtent – alkoholio promilių koncentracija, yra užfiksuoti ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0202 išrašuose (b. l. 65, 66). Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines kaltinamajam D. M. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Pabrėžtina, kad D. M. inkriminuotame kaltinime nėra detalizuota kokiu tiksliai laiku jo iškvėptame ore buvo nustatyta inkriminuota 2,90 promilių etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad minėta etilo alkoholio koncentracija buvo nustatyta 2025 m. balandžio 21 d., 19.15 val., todėl atsižvelgiant į šias teismo nustatytas neginčijamas ir objektyvias aplinkybes, D. M. inkriminuotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog policijos pareigūnai 2025 m. balandžio 21 d., 19.15 val. tikrinimo metu kaltinamojo D. M. iškvėptame ore nustatė 2,90 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Papildomai akcentuotina, kad toks faktinių aplinkybių patikslinimas esminės reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai neturės ir jos neblogins.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis D. M. 2025 m. balandžio 21 d., apie 18.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,90 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, asmens kaltė įrodyta visiškai.

Dėl skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiformavusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tiesiogine tyčia padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Nors kaltinamasis D. M. neneigė, kad padarė jam inkriminuotą ir teismo įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastarasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kaip tą numato BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Tam, kad kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtų pripažinta aplinkybė, numatyta pirmiau paminėtame straipsnyje, būtina nustatyti ne tik asmens prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet ir jo nuoširdų gailestį dėl atliktų nusikalstamų veiksmų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-268-942/2022 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad kaltinamasis D. M. dėl savo atliktų nusikalstamų veiksmų būtų gailėjęsis. Anaiptol, teisiamojo posėdžio metu paklaustas tiek apie savo kelionės automobiliu maršrutą, tiek tolimesnius veiksmus, nebuvo konkretus. Priešingai, teigė tik tai, kad automobilį turėjo perstatyti nedidelį atstumą ir kėlė klausimą ar apskritai tai gali būti laikoma vairavimu. Taip pat kaltinamasis D. M. nors ir neneigė, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau nepateikė jokio neigiamo vertinimo apie jo vairuoto automobilio sukeltus kitų automobilių apgadinimus. Todėl ši kaltinamojo D. M. bylos nagrinėjimo teisme metu išsakyta pozicija dėl 2025 m. balandžio 21 d. įvykių nelaikytina pastarojo nuoširdžiu gailėjimusi, būtinu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui. Nenustačius, kad kaltinamasis dėl įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo pripažinti, kad pastarojo veiksmuose egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Aptariant kaltinamąjį D. M. charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina, jog šis nors ir neteistas (b. l. 146-147), tačiau už analogiško pobūdžio teisei priešingą veiką – vairavimą esant neblaiviam yra baustas administracine tvarka, o šioje byloje apariamą nusikaltimą padarė, neturėdamas teisės vairuoti, taip pat ne kartą yra baustas administracine tvarka, įskaitant ir už vairavimą be teisės vairuoti, kai tokia teisė yra atimta, baudos sumokėtos (b. l. 138-145). Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, aktualu ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu (duomenys neskelbtini) (b. l. 134-135), tačiau nurodė, kad yra registruotas Užimtumo tarnyba. Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis D. M. nurodė, kad lanko (duomenys neskelbtini) (b. l. 163-169).

Visi pirmiau kaltinamąjį D. M. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog šioje byloje teismo įrodytais pripažinti pastarojo nusikalstami veiksmai nėra atsitiktiniai. Nors šioje byloje aptariamų įvykių metu kaltinamasis nebuvo teistas, tačiau už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą jis buvo baustas administracine tvarka, o administracinis nusižengimas nuo šioje byloje aptariamų įvykių nebuvo ženkliai nutolęs laike, o būtent – buvo padarytas 2024 m. vasario 2 d. Svarbu ir tai, jog dėl minėto administracinio nusižengimo kaltinamajam D. M. atėmus specialiąją teisę – teisę vairuoti 6 mėnesiams, šis minėtos teisės neatgavo ir 2024 m. balandžio 23 d. padarė naują administracinį nusižengimą, dėl kurio specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta kartotinai 6 mėnesių terminui iki 2025 m. sausio 31 d. Kartotinai kaltinamasis D. M. prarastos specialios teisės neatgavo ir šį kartą – 2025 m. balandžio 21 d. transporto priemonę vairavo ne tik neturėdamas teisės vairuoti, bet ir apsvaigęs nuo alkoholio, kai apsvaigimo laipsnis jau siekė baudžiamosios atsakomybės taikymo sritį. Svarbu ir tai, jog kaltinamajam dėl pirmiau aptartų administracinių nusižengimų buvo paskirtos pakankamai ženklios administracinės baudos, kurias šis sumokėjo.

Akivaizdu, kad tiek pirmiau aptartas kaltinamojo elgesys, tiek ir dėl tokio elgesio sistemingai skiriamos bei apmokamos pakankamai didelės piniginės sankcijos, patvirtina, kad piniginio pobūdžio poveikio priemonės įtakos kaltinamojo elgesiui neturi. Anaiptol, pastarasis jas sumoka, o jo elgesys tampa vis pavojingesnis (jau peržengia administracinės atsakomybės ribas), todėl teismo vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. M. paskyrus 45 parų arešto bausmę.

Kadangi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. M. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniais, į D. M. paskirtą baudos bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. balandžio 21 d., 18.50 val. iki 2025 m. balandžio 22 d., 15.28 val. (viena diena) išbūtas laikas (b. l. 88-89, 111-113), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Šioje nuosprendžio dalyje aptartų ir kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. M. paskirto arešto vykdymą atidėjus. Pažymėtina, jog kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, juo labiau, pastarasis neteistas, yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), lankosi (duomenys neskelbtini), todėl teismo vertinimu BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam skirtinos arešto bausmės vykdymą, D. M., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, nustatomas 6 mėnesių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose numatytas priemones – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu – 2025 m. balandžio 21 d. kaltinamasis D. M. vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti transporto priemones – jam ši teisė buvo atimta administracine tvarka ir jis šios teisės nustatyta tvarka neatgavo. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga D. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas įvertina tai, kad kaltinamajam D. M. įvykio metu buvo nustatytas 2,90 promilių neblaivumas. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo pavojingai, apgadino du kitus automobilius, pastarasis šią aptariamą nusikalstamą veiką padarė, neatgavęs prarastos teisės vairuoti, o iš įvykio vietos bandė pasišalinti ir tik esant šalia buvusiems įvykio liudytojams, buvo sustabdytas, todėl akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais D. M. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, o ir savo veiksmų kritiškai nevertino. Be kita ko, pabrėžtina ir tai, jog kaltinamajam dėl vairavimo esant neblaiviam jau karta buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir tai buvo padaryta administracine tvarka. Akivaizdu, kad D. M. dėl 2024 m. vasario 2 d. padaryto administracinio nusižengimo paskirtos 6 mėnesių termino specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas įtakos jo veiksmams neturėjo, kadangi šis kartotinai sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus, ir tai padarė jau nusikalstamu būdu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant D. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų ir 6 mėnesių terminui.

Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, taip pat į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimu D. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta minėta kardomoji priemonė, priėmimo, t. y. nuo 2025 m. balandžio 22 d. (b. l. 107-110).

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. D. M. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo, pavojingai manevruodamas, apgadino du automobilius, o vėliau bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo D. M. vairavimas. Galiausiai, pirmiau aptartus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko, nepaisydamas tos aplinkybės, kad dėl analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo, jis buvo nubaustas dar 2024 m. balandžio 23 d.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 80-81).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms aktualų teisinį reguliavimą, taip pat nenustatęs jokių išimtinių, turto konfiskavimo negalimumą patvirtinančių aplinkybių, konstatuoja būtinę taikyti kaltinamajam D. M. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, kuris laikytinas proporcinga ir nepažeidžianti teisingumo principo baudžiamojo poveikio priemonė laikytina.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 7 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad kaltinamajam D. M. šioje baudžiamojoje byloje advokatas Arūnas Alekna teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 133,34 Eur (b. l. 170-174).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi baudžiamasis procesas buvo atliktas pagreitinta tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu). Teismas, atsižvelgdamas į priežastį, nulėmusią būtinąjį gynėjo dalyvavimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimais D. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-106) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 107-110), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. balandžio 23 d. nutarimu laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. liepos 23 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos D. M. nuosavybės teisės į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 114-117). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo įrašais, saugomas bylos tomo viršelio gale, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į D. M. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. balandžio 21 d., 18.50 val. iki 2025 m. balandžio 22 d., 15.28 val. (vieną dieną) išbūtą laiką, vieną dieną prilyginant vienai parai arešto, ir laikyti, kad galutinė bausmė – 29 (dvidešimt devynios) paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, D. M. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 bei 10 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. M. netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.