Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į D. M. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. balandžio 21 d., 18.50 val., iki 2025 m. balandžio 22 d., 15.28 val., (viena diena) išbūtas laikas, vieną dieną prilyginant vienai parai arešto, ir laikytina, kad galutinė bausmė – 29 (dvidešimt devynios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, D. M. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatytos jam pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 bei 10 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančio turto – automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. M. netenkintas.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti D. M. paskirtų kardomųjų priemonių bei daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. M. nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2025 m. balandžio 21 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2025 m. balandžio 21 d., 19.15 val., tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,90 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams, ir, pritaikius 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti jam kitos rūšies bausmę – viešuosius darbus.

3. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog D. M. yra vedąs, turi mažametį vaiką, dirba, neteistas, lanko anoniminių alkoholikų klubą, pats savo noru atsigulė į (duomenys neskelbtini), siekdamas visiškai nebevartoti alkoholinių gėrimų. Akcentuojama ir tai, kad D. M. visiškai pripažino savo kaltę, dėl to labai gailisi ir pergyvena, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Aistė Jonaitė (toliau – ir prokurorė) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

5. Atsiliepime teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstė bausmės D. M. skyrimo motyvus, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su apelianto vertinimu, jį teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis (šeimine padėtimi, užimtumu, kaltės pripažinimu, siekiu išspręsti sveikatos problemas), vertintini kaip tipinės ir dažnai nustatomos aplinkybės, kurios savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ar spręsti, kad D. M. asmenybė yra mažiau pavojinga. Atsiliepime pažymima, kad kartu su apeliaciniu skundu jokie objektyvūs duomenys, pagrindžiantys apeliacinio skundo argumentus, nepateikti. Prokurorės vertinimu, baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas ar kad nuteistojo D. M. asmenybė yra mažiau pavojinga.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

7. Iš nuteistojo D. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija savo kaltės, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jos kvalifikavimo ar jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl paskirtos bausmės

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriant bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus bei tikslus – ir jas objektyviai įvertino. D. M. pripažintas kaltu dėl tiesiogine tyčia padarytos vienos baigtos nusikalstamos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu (transporto priemonių vairavimu, kai vairuoja neblaivus asmuo), kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam D. M. skiriamą bausmę, pagrįstai įvertino tai, kad D. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės apeliaciniu skundu nėra ginčijamos.

11. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

12. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą įvertintini ir nuteistojo D. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys. Nors iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau – ĮKNR) duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad nuteistasis D. M. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 146), tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus nustatyta, kad D. M. už analogiško pobūdžio teisei priešingą veiką – vairavimą esant neblaiviam, yra baustas administracine tvarka, o šioje byloje apariamą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti, taip pat ne kartą yra baustas administracine tvarka, įskaitant ir už vairavimą be teisės vairuoti, kai tokia teisė yra atimta, baudos sumokėtos (b. l. 138-144). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) išrašo matyti, kad nuteistasis nedirba, o darbiniais santykiais paskutinius kartus buvo sietas laikotarpiais nuo 2024 m. vasario 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. liepos 17 d. ir kt. (t. 1, b. l. 134). Nors byloje nėra duomenų apie D. M. gydymąsi psichiatrijos įstaigose ir / ar įrašymą į priklausomybės ligų centrą, tačiau, paties apelianto teigimu, jis lanko anoniminių alkoholikų klubą, pats savo noru atsigulė į (duomenys neskelbtini). Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad D. M. vedęs, turi mažametį vaiką.

13. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino iš esmės teisingai bei atsižvelgdamas į anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, akcentuodamas, kad nors D. M. anksčiau neteistas, tačiau už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą jis buvo baustas administracine tvarka, nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavo, be kita ko, ir neturėdamas teisės vairuoti, taip pat ne kartą yra baustas administracine tvarka, įskaitant ir už vairavimą be teisės vairuoti, kai tokia teisė yra atimta, paskirtos administracinės baudos įtakos D. M. elgesiui neturi, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus griežtesnę BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. dėl administracinių nusižengimų sistemingai skiriamos pakankamai didelės piniginės sankcijos patvirtina, jog piniginio pobūdžio poveikio priemonės įtakos apelianto elgesiui neturi (jis jas sumoka, tačiau jo elgesys tampa vis pavojingesnis (jau peržengia administracinės atsakomybės ribas)), teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė ne tik rūšies, tačiau ir dydžio aspektu, laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu D. M. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, 30 parų arešto bausmė nelaikytina per griežta. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad D. M. arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, juo labiau, pastarasis neteistas, yra vedęs, turi mažametį vaiką, lankosi anoniminių alkoholikų susitikimuose, sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjus 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, nustatant jam keturias pareigas (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį; dalyvauti elgesio pataisos programoje). Taigi, BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą.

16. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. akcentuoja, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, dėl to labai gailisi ir pergyvena, tačiau šios aplinkybės nepateisina nuteistojo D. M. poelgio ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Be to, pažymėtina, kad visos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės iš esmės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę bei nustatant jos terminą. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde savo neteisėtą elgesį bando pateisinti tuo, jog turi priklausomybę nuo alkoholio. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog tokia priklausomybė nelemia fakto, kad asmuo daro nusikalstamas veikas neturėdamas kitos išeities. Tokia priklausomybė parodo, jog asmuo pats pasirinko atitinkamą elgesį ir gyvenimo būdą, kuris yra nesuderintas nei su socialinėmis, nei su teisės normomis. Alkoholio vartojimas pirmiausia visada yra asmens pasirinkimas ir daromas jo valia. Be to, nors D. M. nurodo, kad pradėjo savarankiškai gydytis priklausomybę nuo alkoholio (lanko anoniminių alkoholikų klubą, pats savo noru atsigulė į (duomenys neskelbtini), tikslu visiškai nebevartoti alkoholinių gėrimų), tačiau apeliantas jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. taip pat akcentuoja, kad jis yra vedąs, turi mažametį vaiką, dirba, tačiau šios aplinkybės nepateisina nuteistojo D. M. poelgio ir taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Be to, pažymėtina, kad visos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės egzistavo ir nuteistajam buvo žinomos nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau tai nesukliudė D. M. pažeisti baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. D. M. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes tiek jam pačiam, tiek jo artimiesiems, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, poreikį išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

18. Kadangi D. M. ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už vairavimą be teisės vairuoti, kai tokia teisė yra atimta, o šioje byloje transporto priemonę vairavo ne tik neturėdamas teisės vairuoti, bet ir apsvaigęs nuo alkoholio, kai apsvaigimo laipsnis jau siekė baudžiamosios atsakomybės taikymo sritį, D. M. veiksmai, dėl kurių apeliantas pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, negali būti pripažinti atsitiktiniais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, juo labiau, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

19. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. M. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jos vykdymą atidedant, nėra per griežta. Šios išvados apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nekeičia.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies (ne)taikymo

20. Nuteistasis D. M. apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę – viešuosius darbus, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindų ar išskirtinių aplinkybių, kurie leistų nuteistajam D. M. skirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme, bausmę.

21. Sprendžiant švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą, visų pirma turi būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik jų nenustačius gali būti sprendžiamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas.

22. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo D. M. taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų, kadangi nėra nustatytos būtinos, įstatyme įtvirtintos šio straipsnio taikymo sąlygos. D. M. savo noru neatvyko ar nepranešė apie veiką, po veikos padarymo D. M. teigė, kad jis nevairavo, nebuvo nustatyta D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę numato BK 54 straipsnio 3 dalis.

23. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). Taigi, teisme turi būti nustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodytų, kad padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-281-942/2018). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai yra priimti iki 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, tačiau spręstina, kad minėta teismų praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, išliko aktuali ir po šios nuostatos papildymo.

24. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų nenustatė. Aptariamu atveju D. M., būdamas pakankamai brandaus amžiaus, kai jo vertybinės nuostatos renkantis elgesio variantus, taip pat ir tuos, kurie prieštarauja įstatymui, jau susiformavusios, padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, D. M. vairavo motorinę transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės vairuoti, bet ir apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,90 promilių neblaivumas. D. M. transporto priemonę vairavo pavojingai, apgadino du kitus automobilius, iš įvykio vietos bandė pasišalinti ir tik esant šalia buvusiems įvykio liudytojams, buvo sustabdytas, todėl akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais D. M. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors D. M. neteistas, tačiau už analogiško pobūdžio teisei priešingą veiką – vairavimą esant neblaiviam, yra baustas administracine tvarka, o administracinis nusižengimas nuo šioje byloje aptariamų įvykių nebuvo ženkliai nutolęs laike, o būtent – buvo padarytas 2024 m. vasario 2 d. Taip pat jis ne kartą yra baustas administracine tvarka, įskaitant ir už vairavimą be teisės vairuoti, kai tokia teisė yra atimta. Visgi, iš to D. M. tinkamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė. Priešingai, nuteistojo D. M. elgesys tampa vis pavojingesnis. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, mažinančių D. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat aplinkybių, susijusių su D. M. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas D. M. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuteistasis yra vedęs, turi mažametį vaiką, dirba (nors tai patvirtinančių duomenų su apeliaciniu skundu nepateikė), nėra išimtinės, paneigiančios paskirtos arešto bausmės rūšies teisingumą. Be to, šios aplinkybės nesulaikė apelianto nuo nusikalstamos veikos darymo. Teisėjų kolegija nuteistojo D. M. teiginius, jog jis savanoriškai gydosi priklausomybę nuo alkoholio (nors tai patvirtinančių duomenų su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė), vertina teigiamai, tačiau ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas nuteistajam paskirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme, bausmę. Be kita ko, nuteistajam D. M. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas, tad nuteistajam, laikantis jam paskirtų pareigų bei probacijos sąlygų, atlikti realiai paskirtos arešto bausmės net nereikės.

25. Apibendrinus vis tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad D. M. paskirta bausmė už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl D. M. paskirta bausmė, jos vykdymą atidedant, paliekama nepakeista ir jo skundas atmestinas.

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, patikslinimo

26. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 22 d.

27. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, paskyrimas ar jos termino nustatymas, tačiau, vadovaudamasis BK 68 straipsnio 3 dalimi, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, teismas turi nurodyti, kokia konkrečiai teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė transporto priemonių, kuriomis draudžiama naudotis, rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į D. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, patikslina, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžio motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, nustatant, kad nuteistajam D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.