Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.9.4.2; 16.11.11; 19.12; 19.13; 21.1.4; 21.10.4

2026 m. vasario 3 d.

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos atstovui Kazimirui Kasparevič,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. G. skundą dėl 2025-11-11 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) nutarimo Nr. 0045-ANR_N-998-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025-11-11 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos nutarimu Nr. 0045-ANR_N-998-2025 A. G. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 4 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis:

1.1. 2024 m. rugsėjo 7 d. 18.33 val. Šalčininkų r. Gerviškių sen., Pošalčio k., vairuodamas keturratį, tyčia nepakluso uniformuoto Pasienio užkardos pareigūno, vykdžiusio tarnybą su specialiais VSAT skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu, aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti. Stabdymas buvo atliekamas įjungus tarnybiniame automobilyje su VSAT skiriamaisiais ženklais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlį, ir mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai stabdomos transporto priemonės judėjimo krypties, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 4 d.

1.2. 2024 m. rugsėjo 7 d. 18.33 val. Šalčininkų r. Gerviškių sen., Pošalčio k., chuliganiškai vairavo keturratį, keldamas pavojų sau ir aplinkiniams, važiuodamas prie pat kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 119 p., o po to, kai tyčia nepakluso uniformuoto Pasienio užkardos pareigūno, vykdžiusio tarnybą su specialiais VSAT skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu, aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, tik padidino greitį ir dėl per didelio greičio sukdamas į kairę ir staiga į dešinę nesuvaldė vairuojamojo keturračio ir apsivertė, tokiu būdu pažeisdamas KET 127 p. reikalavimus, šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 2 d.

1.3. 2024 m. rugsėjo 7 d. 18.43 val. Šalčininkų r. Gerviškių sen., Pošalčio k., vairavo Keturratį nenaudodamas motociklininkų apsaugos (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones), taip pažeisdamas KET 204 p., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 str. 7 d.

1.4. 2024 m. rugsėjo 7 d. 18.33 val. Šalčininkų r. Gerviškių sen., Pošalčio k. ribose, nevykdė statutinių valstybės tarnautojų - uniformuotų Pasienio užkardos pareigūnų teisėtų nurodymų - nueiti nuo jo prieš tai vairuoto ir apvirtusio keturračio prie VSAT tarnybinio automobilio, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 str. 4 d.

1.5. 2024 m. rugsėjo 7 d. laikotarpyje nuo 18.34 val. iki 19.57 val. Šalčininkų r. Gerviškių sen., Pošalčio k. pažemino statutinių valstybės tarnautojų - uniformuotų Pasienio užkardos pareigūnų garbę ir orumą vartodamas jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius tame tarpe ir rusų kalba „Što ty dakolebalsia bliad“, „eik tu nachuj“, „Ubju nachui“, „Pajebatj ką tu reikalauji“ ir kitus, bei įžūliai elgdamasis - kelis kartus bandydamas kojomis suduoti smūgius, pastumdamas rankomis ir stumdydamas krūtine, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 str. 1 d.

2. A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. A. G. skirta:

2.1. pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį – 1025,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės: daikto konfiskavimas (konfiskuoti 12 490,00 Eur) ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams;

2.2. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį – 115,00 Eur bauda;

2.3. pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį – 140,00 Eur bauda;

2.4. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį – 500,00 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių;

2.5. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 11,00 Eur bauda.

2.6. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. G. skirta galutinė 1025,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės: daikto konfiskavimas ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams.

3. A. G. pateikė skundą dėl 2025-11-11 Institucijos nutarimo Nr. 0045-ANR_N-998-2025 prašydamas jį pakeisti:

3.1. panaikinant dalyje dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje administracinių nusižengimų teiseną nutraukti;

3.2. skirti A. G. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje padarymą minimalias nuobaudas;

3.3. neskirti administracinio poveikio priemonių - specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo ir transporto priemonės – keturračio „CF MOTO, GEORGE 1000 Touring“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

4.1. Pasienio užkardos priimtas Nutarimas priimtas išsamiai neatskleidus aplinkybių, turinčių reikšmės Bylai teisingai išnagrinėti, jas ištyrus nevisapusiškai ir neobjektyviai, administracinio nusižengimo tyrimas atliktas nesivadovaujant administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais. Priimdama Nutarimą, Pasienio užkarda vadovavosi A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais jo kaip įtariamojo paaiškinimais, remiantis kuriais Institucija padarė išvadą, jog A. G. prisipažinimas dėl padarytų administracinių nusižengimų buvo ne savanoriškas, o tai buvo padaryta dėl surinktų Byloje įrodymų, nes jis savo prisipažinimu siekė palengvinti savo teisinę padėtį, todėl Institucija nelaikė A. G. prisipažinimo lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe. Institucija, darydama išvadas apie lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimo Pareiškėjo Byloje, nevertino Pareiškėjo paaiškinimų duotų Bylos tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, metu jo įtariamojo statuse pateikti paaiškinimai buvo duoti tikslu apsiginti nuo jam pareikštų įtarimų dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, o ne dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo Byloje, todėl, vertinant Pareiškėjo poziciją dėl jam surašyto protokolo, Institucija negalėjo vadovautis. Net įvertinus minėtus ikiteisminiame tyrime duotus Pareiškėjo paaiškinimus yra akivaizdu, kad jis pripažino visas esmines administracinių nusižengimų aplinkybes.

4.2. Vertindama Pareiškėjo paaiškinimus duotus ikiteisminiame tyrime, Institucija turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jis matė, kad stovi pasieniečių tarnybinis automobilis, tačiau, kad būtų įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai jis, nepastebėjo. Jis negirdėjo ir kad būtų įjungtas garsinis signalas. Jis nematė, kad pasienietis būtų jį stabdęs mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties. Jis matė kad staigiai išbėgo pasienietis, tačiau jis nepagalvojo, kad jis norės jį stabdyti, nes tą dieną jį tikrino kelis kartus. Be to, jis buvo be šalmo ir neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl pasimetė ir nuvažiavo link savo namų. Šie paaiškinimai akivaizdžiai parodo, kad A. G. prisipažino, jog nepakluso pasieniečio reikalavimui sustoti.

4.3. Administracinio nusiengimo Bylos medžiaga, neleidžia daryti išvados, jog A. G., padarydamas KET pažeidimus turėjo tyčia chuliganiškai vairuoti keturratį, kad pažeisti Kelių eismo taisykles jį paskatino noras negerbti žmogaus ar visuomenės interesus, nesilaikyti elementarių moralės bei elgesio normų, ar atvirai mesti iššūkį visuomeninei tvarkai, kad jis siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį įjuos. Priešingai Pareiškėjas visiškai prisipažino, kad padarė visus Nutarime nurodytus KET pažeidimus, ir paaiškino kodėl jis nesustodamas nuvažiavo link savo namų ir tiesiog nesuvaldė keturračio, o ne ketino demonstruoti pasieniečiams elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo. Keturratis nuvirto netoli Pareiškėjo namų, ne kokioje nors judrioje gatvėje, o 3 m pločio kelyje, kuris neturi juostų skiriančių ženklų žymėjimų, todėl visi juo važiuoja per vidurį. Jeigu priešais važiuoja automobilis, šiame kelyje įprasta pristabdyti ir nuvažiuoti nuo asfaltuoto kelio ant žvyrinio kelkraščio. Tuo metu keturratis turėjo gamyklinį galios apribojimą, kuris leidžia pasiekti greitį tik iki 60 km/h pirmam 300 km atstumui nuvažiuoti. Rida buvo užfiksuota pareigūnų, kad tuo metu motociklas nebuvo nuvažiavęs daugiau kaip 300 km. Gamyklinis apribojimas skirtas kiekvienai naujai transporto priemonei tokiam keturračiui. Nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad jo veiksmuose nebuvo chuliganiško vairavimo požymių.

4.4. Iš Nutarimo turinio nėra aišku kokia administracinio poveikio priemonė Nutarimu yra pritaikyta Pareiškėjui, nes motyvuojamoje Nutarimo dalyje rašoma, jog konfiskuojamas tik keturračio vertės dydžio turtas, tai yra piniginė šio turto išraiška, o rezoliucinėje Nutarimo dalyje, kad yra skiriama galutinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nurodyta, kad konfiskuojamas daiktas. Nepaisant to, Pareiškėjo gyliu įsitikinimu administracinio poveikio priemonės taikymas, bei specialiosios teisės atėmimas yra pertekliniai ir neproporcingi jo padarytiems administraciniams nusižengimams.

4.5. Institucija privalėjo vertinti Pareiškėjo asmenybę. Kaip matyti iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos A. G. charakteristikos, jis nuo 2010 metų (duomenys neskelbtini), yra darbštus, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) bendruomenės gyvenime, seniūnijoje administracine tvarka nebuvo baustas (Žr. priedą Nr. 2). Šiuo metu jis yra bedarbis (Žr. priedą Nr. 3). Jis augina mažametį vaiką (Žr. priedą Nr. 4) bei prižiūri ir globoja sergantį neįgalų tėvą (Žr. priedus Nr. 5, 6). Pareiškėjo nuomone, Institucija nepagrįstai nepritaikė minėtas ANK normas. Visų pirma, Pareiškėjas pripažino visus jam inkriminuotus KET pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo Jis šiuo metu nedirba ir dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jo galimybės surasti darbą akivaizdžiai sumažėja.

5. Institucija atsiliepime į A. G. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka:

5.1. Administracinių nusižengimų tyrimas buvo atliktas tinkamai, visi byloje surinkti įrodymai buvo išnagrinėti objektyviai ir visapusiškai, visi A. G. administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23206022842 surinkti įrodymai buvo įvertinti ir pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Buvo įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, suinteresuotų asmenų paaiškinimai (parodymai) bei įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, galimi jų prieštaravimai bei šaltinių patikimumas. Be to ir pats A. G. pripažino savo kaltę dėl nutarime nurodytų administracinių nusižengimų.

5.2. Priimant Nutarimą iš tikrųjų buvo vadovautasi A. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu jį apklausant kaip įtariamąjį, nes juose buvo pakankamai atskleista A. G. pozicija dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, bet jie nebuvo vienintelis įrodymų šaltinis, be jų buvo rašytiniai Valstybės sienos apsaugos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai, padaryti tiek vaizdo stebėjimo sistemos, tiek pareigūnų vaizdo registratoriais, todėl imti atskirą A. G. paaiškinimą nebuvo jokios būtinybės. Be to, rašant administracinio nusižengimo protokolą A. G. buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų ir jo aplinkybių, ir A. G. davė savo paaiškinimus, nurodydamas, kad pilnai pripažįsta savo kaltę, labai dėl to gailisi. Taip prašė neatimti iš jo vairuotojo pažymėjimo, nes jis dirba (duomenys neskelbtini) ir dėl to gali netekti darbo.

5.3. A. G. tinkamai ir pagrįstai traukiamas atsakomybėn pagal ANK 420 str. 2 d., ir jo veiksmuose yra minėto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, įskaitant subjektyviąją pusę - tyčią (padarymo motyvas - chuliganiškos paskatos). Pareiškėjas teisingai teigia, kad pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį; dalyvaudamas viešajame eisme - kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Šiuo konkrečiu atveju chuliganiškos paskatos pasireiškė per objektyviąją pusę - A. G. keldamas pavojų sau ir aplinkiniams, važiuodamas prie pat kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 119 punktą, o po to kai tyčia nepakluso uniformuoto VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūno, vykdžiusio tarnybą su specialiais VSAT skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu, aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, tik padidino greitį ir dėl per didelio greičio sukdamas į kairę ir staiga į dešinę nesuvaldė vairuojamo keturračio ir apsivertė, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. Minėtą administracinį teisės pažeidimą A. G. įvykdė gyvenamajame punkte - Pošalčio kaime, šviesiu paros metu, tai yra jo veiksmus galėjo matyti kaimo gyventojai, ir jis negalėjo to nežinoti, tai yra jis savo veiksmais rodė aiškų visuomenės negerbimą, elgesio normų niekinimą, sąmoningai pabrėždavo kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei demonstravo atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, taip pat savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. A. G. veiksmų viešumą rodo ir tas faktas, kad jam apsivertus į tą vietą po mažiau nei 2 minučių pradėjo rinktis Pošalčio kaimo gyventojai.

5.4. Skiriant A. G. galutinę nuobaudą ir buvo atsižvelgta į visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir jo asmenybę. Aplinkybė, kad A. G. turi nepilnametę dukrą N. G. bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma ir įvertinta, o tai, kad A. G. rūpinasi senyvo amžiaus neįgaliuoju tėvu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu A. G. šito nenurodė. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad po nutarime nurodytų administracinių nusižengimų padarymo, A. G. dar du kartus buvo baustas už greičio viršijimą 2025-02-24 ir 2025-04-19, tai yra į tai, kad jis ir toliau linkęs dalyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Priimant sprendimą dėl administracinio poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemonę) buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuo 2025-11-05 A. G. jau nedirbo (duomenys neskelbtini). Detaliai nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimo motyvai yra nurodyti nutarimo dėstomojoje dalyje, ir prašome Gerbiamo teismo jais vadovautis nagrinėjant Skundą. Priežastis kodėl A. G. prisipažinimas administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nelaikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra tai, kad sutinkamai su ANK 35 str. 1 d. 1 p. kaltininkas ne tik turi prisipažinti padaręs numatytą administracinį nusižengimą, bet ir nuoširdžiai dėl to gailėtis, tai yra patirti dėl to dvasinius išgyvenimus. A. G. elgesys tiek po nutarime nurodytų administracinių nusižengimų padarymo (2024-09-07) - dvi nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo momentu rodo, kad jis nesigaili dėl padarytų administracinių teisių pažeidimų, o tik formaliai pripažino savo kaltę siekdamas palengvinti savo atsakomybę. Dėl skundo 27 punkte nurodyto neaiškumo tarp nutarimo rezoliucinės dalies ir dėstomosios dalies dėl administracinio poveikio priemonės - konfiskavimo taikymo, rezoliucinėje dalyje yra tik nurodyta, kad tokia poveikio priemonė taikoma, o aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad konfiskuojama ne pati transporto priemonė - keturratis „TCFMOTO, GFORGE 1000 Touring“ v/n (duomenys neskelbtini), o jo vertę atitinkančią pinigų sumą - 12490 eurų, todėl pašome Gerbiamo teismo laikyti, kad yra konfiskuojama konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma - 12490 eurų.

5.5. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtinais atvejais kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė naudai. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių aplinkybių, kurios bylotų, kad jam paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonės yra per griežtos, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

6. A. G. atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis teismo posėdyje nurodė, kad palaiko skundą visa apimtimi. Nebuvo pranešta kada bus nagrinėjama jo byla, Institucija apsiribojo jo paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Asmuo turi teisę duoti paaiškinimus toje byloje, kuri yra nagrinėjama, t. y. administracinio nusižengimo byloje. A. G. buvo stebimas dronu, buvo matoma kur jis važiuoja. Iš pareigūnų body kameros vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti kokiu būdu jis buvo stabdomas, ar buvo laikytasi ANK numatytos tvarkos. Artėdamas prie pareigūnų jis pakėlė ranką, t. y. pasisveikino, jis neneigė, kad matė pareigūnus, bet jokio garso jis negirdėjo, įjungtų švyturėlių nematė. Tą dieną tas pats pareigūnas jį jau buvo stabdęs ir tikrinęs dokumentus, todėl pamatęs tą patį pareigūną, pasisveikino su juo. Vienareikšmiškai suprasti kad jis buvo stabdomas negalima. Dėl keturračio garso, A. G. galėjo negirdėti, kad jam pareigūnai liepė sustoti. Taigi ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo jis nepadarė. ANK 420 straipsnio 2 dalyje jis taip pat nepadarė, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad jokių chuliganiškų paskatų jis neturėjo. Žmonės priėjo prie jo ne iš karto, jokio eismo toje vietoje nebuvo. keturračio greitis buvo ribojamas, todėl greitai važiuoti jis negalėjo. Keturratis važiavo 3 m pločio keliu, kur nėra pažymėtos juostos, todėl teigti, kad jis važiavo kaire puse, nėra pagrindo. Nutarime nurodyta, kad jis chuliganiškai vairavo 18.33 val., t. y. stabdymo metu. Vaizdo įrašas iš drono patvirtina, kad nesimato nei namų, nei žmonių, kurie galėtų vertinti jo veiksmus kaip chuliganiškus.

7. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Kazimir Kasparevič palaikė Institucijos atsiliepime išdėstytus motyvus. Nurodė, kad administracinė teisena buvo pradėta po to, kai baigėsi ikiteisminis tyrimas. Sulaikant A. G. buvo įtarta, kad jis buvo neblaivus, visą tyrimą perėmė policijos pareigūnai. Institucijos nuomone A. G. veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Jis važiavo ne per vidurį, o kuo kairiau. Jis po stabdymo momento padidino greitį. Jam neinkriminuojama, kad jis važiavo per greitai. Kelias veda per gyvenvietę, jo plotis nebuvo nustatinėjamas, skiriamosios juostos ten nėra. Ten yra asfalto danga, todėl turėjo laikytis kuo arčiau dešinės pusės. Vertino, kad vairavimas chuliganiškas pagal pasekmes, nes jis apvirto. Toks jo elgesys buvo matomas kitiems, pasireiškė veiksmų viešumas. Žmonės, kurie priėjo prie įvykio vietos, jokių priekaištų dėl jo veiksmų neišsakė. Iki jis apsivertė pareigūnai jį vijosi porą šimtų metrų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

9. KET 119 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

10. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

11. KET 204 punkte numatyta, kad važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.

12. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį administracinę atsakomybę užtraukia kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

13. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.

14. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

15. Pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia nepaklusimas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės (toliau šiame straipsnyje – muitinė) pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

16. Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7-8 dalimis, už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

17. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

18. Pagal ANK 508 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Dėl ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

19. Administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį kyla už nepaklusimą uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

20. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas esminę reikšmę turi tai, ar pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas, kad stabdomas vairuotojas galėtų jį nedviprasmiškai suvokti.

21. Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 6 dalimi, uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos <...> reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.

22. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. G. atstovas įrodinėjo, kad iš pareigūnų kūno kameros įrašo neįmanoma nustatyti kokiu būdu buvo stabdomas A. G., ar buvo laikytasi ANK numatytos tvarkos. Artėdamas prie pareigūnų jis pakėlė ranką pasisveikindamas, jis neneigė, kad matė pareigūnus, bet jokio garso jis negirdėjo, įjungtų švyturėlių nematė. Dėl keturračio garso, A. G. galėjo negirdėti, kad jam pareigūnai liepė sustoti. Vienareikšmiškai suprasti kad jis buvo stabdomas negalima.

23. Teismas nesutinka su išdėstyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pozicija. Priešingai nei teigė atstovas, iš pareigūnų kūno kamerų daryto vaizdo įrašo „NAUJALIS1”, pakankamai gerai galima matyti, kad A. G. buvo stabdomas laikantis ANK numatytų reikalavimų. Pareigūnams būnant tarnybiniame automobilyje per raciją yra pranešama, kad link jų važiuoja asmuo, kurį reikia sustabdyti, paskatina jau lipti iš automobilio, nes asmuo jau atvažiuoja. Pareigūnų tarnybinis automobilis sustoja, pareigūnas išlipa iš automobilio ir jam lipant akimirką galima pamatyti, kad jis dešinėje rankoje laiko skritulį su raudonu atšvaitu. Pareigūnas išlipo iš automobilio ir išėjo į kelią skersai važiavimo krypties modamas skrituliu su raudonu atšvaitu. Nurodytas veiksmas atliktas iki A. G. keturračiu priartėjo prie pareigūnų tarnybinio automobilio. Pastebėtina, kad viskas vyko šviesiu paros metu, esant geroms oro sąlygoms, siaurame kelyje, nesant kelyje kitų transporto priemonių, tarnybinis VSAT skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis stovėjo gerai matomoje vietoje, jo nedengė jokia augmenija, dėl kurios vairuotojas galėtų jo nepastebėti, tarnybiniame automobilyje buvo įjungti švyturėliai. Esant vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms, teismas neturi abejonių, kad pareigūnų reikalavimas sustoti buvo aiškiai išreikštas laikantis ANK numatytos tvarkos. Taip pat nekyla abejonių, kad A. G. matė ir pareigūnų tarnybinį automobilį su įjungtais švyturėliais, ir į kelią išėjusį uniformuotą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūną, ir pareigūno išreikštą reikalavimą sustoti skersai važiavimo krypties mojant skrituliu su raudonu atšvaitu, o nestojo jis ne dėl to, kad nesuprato, jog yra stabdomas, o dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus ir norėjo išvengti už tai gresiančios atsakomybės. Pažymėtina, kad nors ikiteisminis tyrimas dėl A. G. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam buvo nutrauktas, svarbu tai, kad nutrauktas jis buvo ne dėl to, kad nepasitvirtino įtarimas, jog A. G. vairavo neblaivus, bet tik dėl to, kad policijos pareigūnai netinkamai laikėsi formalios procedūros fiksuojant asmens atsisakymą tikrintis blaivumą. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nešalina byloje nustatyto fakto, jog A. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokie kaip iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, pastarieji du požymiai aiškiai matomi ir iš vaizdo įrašo.

24. Apibendrindamas išdėstyta, teismas prieina išvados, kad A. G. veiksmuose yra ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, reikalavimas sustoti buvo aiškiai išreikštas, A. G. veika yra tinkamai kvalifikuota, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį A. G. patrauktas pagrįstai.

25. Sprendžiant, ar A. G. paskirta nuobauda yra teisinga, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia pripažinta tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Teismas pažymi, kad tuo pačiu nutarimu A. G. buvo patrauktas pagal penkis skirtingus ANK straipsnius. Tačiau skundžiamame nutarime nediferencijuota kurie iš nusižengimų padaryti pakartotinai. Vienu nutarimu skiriant asmeniui nuobaudą už kelis nusižengimus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykis turi būti vertinamas kiekvienam padarytam nusižengimui atskirai, kadangi dėl vienų nusižengimų padarymo asmuo gali prisipažinti, dėl kitų – ne, vienus nusižengimus jis gali būti padaręs pakartotinai, o už kitus atsakomybėn gali būti traukiamas pirmą kartą.

26. Nagrinėjamoje situacijoje byloje esantis išrašas iš Administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad A. G. anksčiau nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnį, todėl skiriant nuobaudą už nepaklusimą sustoti, pripažintina, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra.

27. Administracinio nusižengimo byloje A. G. pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusižengimų. Pareigūnai jo prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi nenustatė būtino požymio – nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusižengimų. Teismas pritaria šiai Institucijos pozicijai, tačiau sprendžia, kad nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinus A. G. charakterizuojančią medžiagą, kad seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, aktyviai vietos bendruomenės gyvenime dalyvaujantis, nepiktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais asmuo, padeda neįgaliam tėvui, augina nepilnametį vaiką, administracinės nuobaudos tikslų galima pasiekti skiriant A. G. minimalią ANK 426 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudą, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl nuobaudos skyrimo už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo keistina.

28. A. G. atstovas teismo posėdyje pabrėžė, kad už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nėra privaloma skirti administracinio poveikio priemones specialiosios teisės atėmimą ir daikto konfiskavimą bei prašė jų neskirti. Teismo vertinimu, atstovo pozicija nėra pagrįsta, kadangi sprendžiant administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimą būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Minėta, kad A. G. nustatyti neblaivumo požymiai, vadinasi, būdamas neblaivus jis vairavo transporto priemonę ir šalinosi nuo pareigūnų siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam. Tokio pobūdžio nusižengimas laikomas vienu šiurkščiausiu KET pažeidimu, A. G. veikė tiesiogine tyčia, todėl pagrindo visai neskirti jam administracinio poveikio priemonių nėra.

29. Visgi parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą būtina atsižvelgti į nutarimo 27 punkte minėtą A. G. charakterizuojančią medžiagą, taip pat į teismų praktikoje įtvirtintą nuostatą, kad skiriama nuobauda ir/ar poveikio priemonė turi būti proporcinga ir ne per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017; 2AT-40-489/2018). Šiuo atveju ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytas net minimalus 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra pakankamai griežta poveikio priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl didinti jos nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.

30. Sprendžiant dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo proporcingumo, pažymėtina tai, kad teismo vertinimu Institucija pagrįstai skyrė A. G. nurodytą poveikio priemonę. Atstovo akcentuotas neatitikimas nutarime skiriant administracinio poveikio priemonę – daikto konfiskavimą už atskirą ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką (nutarta skirti daikto konfiskavimą: konfiskuoti 12490,00 Eur) ir skiriant galutinę nuobaudą vadovaujantis ANK 38 straipsniu (nutarta skirti daikto konfiskavimą), nedaro nutarimo nesuprantamu ar nepagrįstu, kadangi nutarimo motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodyta, kad konfiskuotina ne pati transporto priemonė, o jos vertę atitinkanti pinigų suma, kadangi keturračio savininkė yra M. G., o byloje nėra jokių duomenų, kad perduodama keturratį A. G. ji žinojo, jog jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

31. Taigi nurodytas neatitikimas yra formalus ir nekeičia nutarimo esmės. Šiuo atveju teismas pritaria Institucijos pozicijai, kad byloje nustatyta situacija, kuomet paties turto, kuris buvo pažeidimo padarymo priemonė konfiskuoti negalima, nes jis priklauso kitam asmeniui, kuris nežinojo, jog šiuo turtu bus daromas administracinis nusižengimas, todėl administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas paskirta vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi. Šioje teisės normoje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

32. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK nurodytiems pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-64-697/2015; Nr. 2AT-46-628/2019). ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje įtvirtinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konfiskuotino keturračio „T CFMOTO, CFORCE 1000 Touring“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 12 490,00 Eur. A. G. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, augina vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, duomenų apie A. G. turimą turtą byloje nėra. Nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad paskirtos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dydis yra neproporcingas A. G. turtinei padėčiai, todėl yra pagrindas sumažinti iš jo išieškotiną pinigų sumą per pusę iki 6245,00 Eur.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

34. Institucija, traukdama A. G. atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį laikėsi pozicijos, kad A. G. vairavo chuliganiškai. Šiuo konkrečiu atveju chuliganiškos paskatos pasireiškė per objektyviąją pusę - A. G. keldamas pavojų sau ir aplinkiniams, važiuodamas prie pat kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir taip pažeisdamas KET 119 punktą, o po to kai tyčia nepakluso uniformuoto VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūno, vykdžiusio tarnybą su specialiais VSAT skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu, aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, tik padidino greitį ir dėl per didelio greičio sukdamas į kairę ir staiga į dešinę nesuvaldė vairuojamo keturračio ir apsivertė, tokiu būdu pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus.

35. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia Institucijos pozicija dėl A. G. veiksmų atitikimo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiams, kadangi vien ta aplinkybė, kad A. G. kurį laiką važiavo ne dešine kelio puse, kaip yra reikalaujama KET 119 punkte, bet kaire puse, o vėliau padidinęs greitį nesuvaldė keturračio ir apsivertė, nesudaro chuliganiško vairavimo požymių.

36. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, jis demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018; 2AT-17-697/2025).

37. Iš byloje esančio vaizdo įrašo „0-24-09-07 18-33-00-186“ matyti, kad pačioje vaizdo įrašo pradžioje užfiksuota, kad A. G. pajudėjo keturračiu ir važiavo gruntinio kelio viduriu. Išvažiavęs į asfaltuotą kelią kurį laiką važiavo kaire kelio puse, vėliau grįžo į savo eismo juostą ir toliau važiavo dešine kelio puse kol įvažiuodamas į posūkį nesuvaldė keturračio ir apsivertė. Kaip galima matyti iš vaizdo įrašo, A. G. greitis nebuvo didelis, jis važiavo gyvenvietės pakraščiu, kur iš vienos kelio pusės yra laukai, o iš kitos – pavieniai namai. Tuo metu lauke jokių žmonių nebuvo. Vertinant A. G. veiksmus, būtina turėti omenyje tai, kad A. G. vairavo keturratį neblaivus, vaizdo įraše „NAUJALIS1“ matyti, kad A. G. veiksmai buvo nekoordinuoti, bendraudamas su pareigūnais jis svyravo, kas be abejonės turėjo įtakos jo vairavimo manierai. Todėl teismo vertinimu, A. G. elgesys kelyje, kuomet jis važiavo tai kaire, tai dešine kelio puse negali būti vertinamas kaip siekis atkreipti į save visuomenės dėmesį ar pademonstruoti savo išskirtinumą ar niekinantį požiūrį į kitus asmenis ar pareigūnus, tačiau toks vairavimo būdas labiau atitinka neblaivaus asmens vairavimą. Tuo labiau, kad vaizdo įrašas patvirtina, kad kaire kelio puse A. G. neilgą laiko tarpą važiavo tik tol, kol pamatė VSAT pareigūnų tarnybinį automobilį, o jau po to šalindamasis nuo jų, važiavo dešine puse, o apvirto tik dėl to, kad būdamas girtas, nesuvaldė transporto priemonės.

38. Apibendrindamas išdėstyta teismas sprendžia, kad A. G. veikoje nėra būtinojo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymio – chuliganiškų paskatų, todėl A. G. atžvilgiu pradėta administracinė teisena nutrauktina nesant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

39. Skundžiamame nutarime A. G. veiksmai, kad jis vairavo keturratį nenaudodamas motociklininkų apsaugos (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones) kvalifikuoti kaip ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

40. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą pažeidžiant naudojimosi motociklininkų šalmais tvarką numatyta ne ANK 417 straipsnio 7 dalyje, bet ANK 432 straipsnyje.

41. A. G. nusižengimo esmė yra visiškai įrodyta, byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad keturratį jis vairavo nedėvėdamas šalmo ir tuo pažeidė KET 204 punkto reikalavimus. Savo kaltę dėl šio nusižengimo padarymo jis pripažino. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau įstatymas, numatantis atsakomybę už šį nusižengimą pritaikytas netinkamai, teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, panaikina skundžiamo nutarimo dalį dėl A. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. G. 2024-05-30 protokolu su administraciniu nurodymu buvo baustas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, naują nusižengimą padarė nepraėjus vieneriems metams nuo jo patraukimo atsakomybėn, todėl yra pagrindas jį pripažinti kaltu pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 60,00 Eur baudą.

Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatytų nusižengimų

42. Skundžiamu nutarimu A. G. patrauktas atsakomybėn ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį bei 508 straipsnį. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei ištyręs surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad A. G. nevykdė teisėtų pasienio pareigūnų reikalavimų, kurie asmeniui buvo kartojami ne vieną kartą įspėjant dėl gresiančios atsakomybės už reiškiamų teisėtų reikalavimų nevykdymą, tačiau A. G. pareigūnų reikalavimų nepaisė, elgėsi įžūliai, stumdėsi, spardėsi, keikėsi pareigūnų atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, kuo taip pat juos įžeidė, kadangi tam tikrais necenzūriniais žodžiais įžeidžiamai kreipdavosi į pareigūnus, be jokio pagrindo menkindamas jų garbę ir orumą. A. G. veikos, traukiant jį atsakomybėn pagal nurodytus ANK straipsnius yra tinkamai kvalifikuotos, skiriant administracines nuobaudas laikytasi ANK numatytų nuobaudos skyrimo taisyklių, atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, todėl keisti šios nutarimo dalies nėra pagrindo.

43. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, pakeisti nutarimo dalį dėl nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, o taip pat panaikinti nutarimo dalį dėl galutinės nuobaudos skyrimo. A. G. atžvilgiu pagal 420 straipsnio 2 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi nurodytų administracinių nusižengimų požymių.

44. Nutraukus administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavus A. G. veiką iš ANK 417 straipsnio 7 dalies į ANK 432 straipsnio 2 dalį, pakeitus skundžiamu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį bei likus galioti A. G. nubaudimui pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį, yra pagrindas vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirti A. G. galutinę administracinę nuobaudą – 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties Eur) baudą ir administracinio poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trejiems) metams, 2) konfiskuotino daikto vertę atitinkančios piniginės sumos, t. y. 6245,00 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt penkių Eur) išieškojimą. Likusios skundžiamo nutarimo dalies nekeisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2025-11-11 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos nutarimo Nr. 0045-ANR_N-998-2025 dalį dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, o taip pat nutarimo dalį dėl galutinės nuobaudos skyrimo.

Sumažinti A. G. pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį skirtą baudą iki 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties Eur), paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sumažinti iki 3 (trejų) metų, administracinio poveikio priemonės – daikto (jo vertės) konfiskavimo – išieškotiną sumą sumažinti iki 6 245,00 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt penkių Eur).

A. G. atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi nurodyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

A. G. inkriminuotą administracinį nusižengimą dėl transporto priemonių vairavimo pažeidžiant naudojimosi motociklininkų šalmais tvarką perkvalifikuoti iš ANK 417 straipsnio 7 dalies į ANK 432 straipsnio 2 dalį.

A. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60,00 Eur (šešiasdešimties Eur) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirti A. G. galutinę 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties Eur) baudą ir administracinio poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trejiems) metams, 2) konfiskuotino daikto vertės dalį atitinkančios piniginės sumos, t. y. 6245,00 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt penkių Eur) išieškojimą.

Likusios nutarimo dalies nekeisti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.