Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovo G. M. apeliacinio skundo priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui G. M. dėl reikalavimo iškraustyti asmeninius daiktus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad teisinis ginčas kilo dėl asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą tinkamo įgyvendinimo. Atskiruoju skundu apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti jo apeliacinį skundą.

12. Byloje nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2018 m. birželio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą dalį: nustatyti atsakovui keturių mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iškraustyti asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus iš pirties, esančios (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismas, gavęs apeliacinį skundą, 2018 m. liepos 10 d. nutartimi nustatė, jog pateiktas procesinis dokumentas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, todėl teismas negali išspręsti jo priėmimo klausimo ir atlikti kitų su juo susijusių procesinių veiksmų, remdamasis tuo nustatė apeliantui G. M. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartyje nurodė, kad apelianto reiškiamas reikalavimas nėra aiškus ir konkretus, kadangi apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje apeliantas (atsakovas) nurodo, jog nesutinka su teismo priimtu sprendimu, rezoliucinėje dalyje prašo priimtą sprendimą panaikinti, tačiau prašo priimti tik naują sprendimo dalį, kuria būtų nustatytas apeliantui terminas iškraustyti jam priklausančius daiktus iš ginčo patalpų. Apeliantas prie apeliacinio skundo įrodymų, kad sumokėtas žyminis mokestis nepateikė. Įrodymų, kad apelianto apeliacinį skundą surašė advokatas arba kad apeliantas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nepateikė. Taip pat pažymėjo, kad apeliacinis skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti (CPK 307 straipsnis). Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi nutarė, kad, apeliantui pateikus prašymą dėl trūkumų pašalinimo, tačiau jų nepašalinus (apeliacinį skundą surašius ne advokatui, nepatikslinus reiškiamo reikalavimo), apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui.

13. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

14. Apeliantas nurodo, jog teismas nutartyje nepasisakė, dėl kokių priežasčių laiko apeliacinį skundą nepaduotu. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartyje yra aiškiai nurodyta, jog apeliantas pateikdamas prašymą dėl trūkumų šalinimo nepatikslino reiškiamo reikalavimo (apeliacinio skundo dalyko), taip pat nepateikė apeliacinio skundo, kuris būtų pasirašytas advokato. Šie trūkumai kartu su kitais (dėl termino praleidimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo) buvo nurodyti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartyje. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nėra patikslintas apeliacinio skundo reikalavimas ir apeliacinis skundas nėra surašytas advokato, pagrįstai nesprendė kitų klausimų, kadangi jų patenkinimas nebūtų leidęs vertinti, jog apeliacinio skundo trūkumai yra ištaisyti.

15. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Apeliacinis skundas, kaip byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 111 straipsnyje. Apeliacinis skundas, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi atitikti specifinius apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 306 straipsnyje. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), kai prašoma priimti naujus įrodymus; apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 306 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo (CPK 306 straipsnio 3 dalis).

16. Nustatyta, kad apelianto 2018 m. liepos 9 d. apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas nėra aiškus ir konkretus, kadangi apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje apeliantas (atsakovas) nurodo, jog nesutinka su teismo priimtu sprendimu, rezoliucinėje dalyje prašo priimtą sprendimą panaikinti, tačiau prašo priimti tik naują sprendimo dalį, kuria būtų nustatytas apeliantui terminas iškraustyti jam priklausančius daiktus iš ginčo patalpų. 2018 m. liepos 18 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo G. M. nurodo, jog jo pateiktas reikalavimas yra aiškus, todėl jo netikslina. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su apelianto pareiga tiksliai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką todėl, kad būtent skundo dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomas. Apelianto pareiga kreipiantis į teismą suformuluoti apeliacinio skundo dalyką (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas) turi būti aiškinama sistemiškai ne tik su norma, įtvirtinančia konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis), bet ir su kitomis esminėmis proceso nuostatomis: rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principais (CPK 12, 17, 21 straipsniai). CPK 326 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į CPK nustatytas apeliacinės instancijos teismo teises ir turi būti apeliaciniame skunde formuluojamas prašymas aiškiai nurodant, ar visą sprendimą ar jo dalį prašoma panaikinti ar pakeisti ir, jeigu pakeisti, tiksliai nurodant, kaip ar kokią jo dalį.

17. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, todėl teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015). Akcentuotina, kad teismas privalo ginčą spręsti pagal šalių pareikštus reikalavimus, t. y. teismas negali pats nei suformuluoti už šalis grindžiamų reikalavimų, nei spręsdamas bylą juos pakeisti ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Pažymėtina, jog nežinant, ko tiksliai prašo ir kokio teisinio tikslo apeliacinius skundu siekia apeliantas, ieškovei būtų sudėtinga gintis nuo pareikšto reikalavimo, o teismas rizikuotų pažeisti CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, kad apeliacinio skundo dalykas yra neaiškus ir nekonkretus, o 2018 m. liepos 23 d. nutartyje pripažino, jog G. M. šio trūkumo neištaisė ir reikalavimo nepatikslino.

Dėl bylos vedimo per atstovą

18. Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog bylose atstovauja pats, kadangi neturi finansinių galimybių kreiptis į profesionalius teisininkus.

19. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 306 straipsnio 3 dalis (nuo 2017-07-01 galiojanti redakcija) numato, kad apeliacinį skundą surašo advokatas; juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats; be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys; apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Taigi fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, turi teisę pats surašyti paduodamą apeliacinį skundą. Šiuo atveju atsakovas tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nenurodė ir nepateikė. Tokiu atveju taikytinas įstatyme nustatytas reikalavimas, kad apeliacinis skundas turi būti surašytas advokato (ar atitinkamais atvejais CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų asmenų) ir pasirašytas jį surašiusio asmens ir jį paduodančio asmens. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad apeliacinį skundą pasirašė pats atsakovas ir nepateikė duomenų, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat nepateikė duomenų, kad apeliacinį skundą surašė advokatas, apeliacinės instancijos vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartyje pagrįstai nustatė šį apeliacinio skundo trūkumą. Kadangi apeliantas teismo nustatytu terminu jo neištaisė, priešingai, 2018 m. liepos 18 d. prašyme nurodė, jog nesutinka su įstatymo reglamentavimu, kad apeliaciniai skundai turi būti surašyti advokato, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog apeliacinio skundo trūkumai nėra pašalinti.

20. Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog, tik gavęs 2018 m. liepos 10 d. teismo nutartį trūkumams pašalinti, apeliantas sužinojo, kad norint pateikti apeliacinį skundą reikia kreiptis į profesionalius teisininkus. Kadangi teismo nutartyje nustatytas terminas buvo labai trumpas, todėl apeliantas nebūtų spėjęs kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantas nepateikia teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskyrimo, tačiau klausimas nebuvo išspręstas iki teismo nustatyto termino pabaigos, taip pat ir iki šios nutarties priėmimo G. M. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į advokatus dėl teisinės pagalbos paskyrimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 2 dalis, CPK 307 straipsnio 3 dalis).

22. Pagal teismų praktiką, nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį / atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

23. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, t. y. dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo bei atleidimo nuo žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

apelianto G. M. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.