- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-09
- Bylos Nr.
- e2-7229-512/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04173-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“
- Kategorijos
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 148,33 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2022 m. kovo 21 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), dėl nesandaraus šildymo sistemos vamzdžio buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo šildymo sistemos priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 1 148,33 Eur draudimo išmoka ir draudikas turi teisę reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė savo poziciją grindžia deklaratyviais teiginiais. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė visiškai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikia nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kokie pastato defektai, už kuriuos galimai atsakinga atsakovė, buvo įvykio priežastimi. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp galimai atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Vertinant žalos dydžio ir prašomos priteisti sumos pagrįstumą, atsakovė atkreipė dėmesį, kad vien į bylą pateiktos fotonuotraukos, lokalinė sąmata savaime nepatvirtina žalos masto. Byloje nėra jokių duomenų, kaip atrodė turtas iki apliejimo, nėra aišku ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o ne atliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu. Pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga nepagrindžia, aplietam butui padarytos žalos dydžio. Atsakovė mano, kad ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti koks buto ir jame esančio turto nusidėvėjimas buvo iki ginčo įvykio.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė ginčo vamzdyno apskritai neprižiūrėjo, neatliko jo apžiūrų, nesiėmė profilaktinių priemonių (sandarumo tikrinimo ir kt.). Būtent vamzdyno nepriežiūra lėmė vandens išsiliejimą į apdraustą turtą. Turto atstatymo sąmatoje remonto kaštai apskaičiuoti įvertinus turto nusidėvėjimą. Skaičiavimai sudaryti Sistela programa (UAB „Sistela“ – tai atestuota įmonė, kuriai suteikta teisė statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse). Turto apžiūros akte yra nurodyta, jog tik dalis pažeidimų buvo padaryti drėgmei patekus pro blokinę sieną. Buto plane pažymėti turto apžiūros metu fiksuoti apgadinimai. Kaip matyti iš šio plano bei apžiūros akto, tik patalpų Nr. 13-8 lubose buvo nustatyti pažeidimai, nesusiję su draudžiamuoju įvykiu. Kadangi lubos buvo pažeistos ir draudžiamojo įvykio metu (dėl šildymo sistemos vamzdžio nesandarumo) ieškovė išmokėjo draudimo išmoką už šios patalpos lubų remontą. Lubų remonto kaina tuo atveju, jei lubos nebūtų pažeistos drėgmės, patekusios pro blokinę sieną, būtų buvusi tokia pati, kaip ir esant nurodytam pažeidimui.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atstovas, nuvykęs į vietą, pateko į viršuje esančias bendro naudojimo patalpas ir fiksavo, kad vis dėl to pratekėjimas iš vamzdyno yra. Aplinkybė, kad atsakovė kažkokius vamzdžius tvarkė 2021 m. gegužės mėnesį neleidžia spręsti, kad žala, kurios atlyginimo reikalauja ieškovė, negalėjo atsirasti dėl nuotekio iš bendrojo naudojimo vamzdyno, juo labiau, kad vamzdyno gedimas yra fiksuotas fotonuotraukomis ir turto apžiūros akte. Žala buvo padaryta vandeniui išsiliejus iš bendrojo naudojimo objektų. Ieškovė yra nurodžiusi nustatytus pažeidimus, kurie buvo padaryti vandeniui išsiliejus iš bendrojo naudojimo vamzdyno. Taip pat bute buvo užfiksuota žala, kuri nėra susijusi su šiuo draudžiamuoju įvykiu. Ji yra pažymėta plane. Draudiko atstovas nustatė, kad dalis turto apgadinimų patalpoje 13-8 atsirado drėgmei patekus pro daugiabučio namo sienas. Išmokėta draudimo išmoka yra susijusi su gedimu bendrosios inžinerijos tinkluose. Mano, kad visos civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Pelėsis gali susiformuoti ir per kelias dienas. Siekiant ištaisyti pažeidimą, turi būti tvarkomas visas lubų plotas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad laiku ir tinkamai nebuvo sutvarkyta inžinerinė sistema, dėl kurios pranešimus buvo gavusi ir anksčiau iš buto gyventojos. Taip pat tam tikri šilumos inžinerinės sistemos gedimai buvo fiksuoti ir 2021 m. ruošiantis šildymo sezonui. 2022 m. kovo 23 d. turto apžiūros akte fiksuota, jog vamzdynas virš apdrausto buto buvo avarinės būklės, pro jį lašėjo vanduo. Atsakovė buvo atsakingas už šį vamzdyną ir turėjo skubiai sutvarkyti. Atsakovė pati turto neapžiūrėjo, o turto apžiūros aktą ginčija tik deklaratyviais teiginiais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad atsakovė vykdė pareigą apžiūrėti, šildymo punktą apžiūrėjo, šildymo punktas buvo modernizuotas. Administratorė pateikė rekomendacijas, kad šilumos punkte reikia keisti tam tikras šildymo sistemos detales, nurodė kitas rekomendacijas. Statinio apžiūros aktas yra pateiktas e-sistemoje, gyventojai yra susipažinę, tačiau gyventojų išreikšto noro, kad atlikti remonto darbus pagal gyventojų prašymą nebuvo. Atsakovė, užfiksavusi pažeidimus, savarankiškai be gyventojų pritarimo darbų atlikti negalėjo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad savo pareigą vykdė pilnai, rekomendacijas, ką reikėtų daryti su šilumos punktu pateikė, tačiau gyventojai jokių priemonių nesiėmė, nepavedė administratoriui be jų pritarimo atlikti remonto darbus. Kada administratorė buvo informuota apie įvykį, ji atvyko ir suremontavo, tačiau apie tai, kad yra vandens pratekėjimai 2022 m. kovo 21 d., pranešimo iš gyventojų negavo. Pratekėjimas buvo ne vienkartinis užpylimas, ne avarinis, o ilgalaikis. Namo gyventojas nesikreipė ir tokio elgesio pasekoje atsirado pelijančios sienos, lubos, pažeistos grindys. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad ieškinys pagrįstas, teismas turėtų įvertinti žalos susidarymo aplinkybes. Žala turėtų būti mažinama bent 50 proc. dėl ieškovės kliento kaltės. Pelėsis nesusiformuoja per vieną dieną. Mažai tikėtina, kad pelėsis susiformavo per mėnesį. Priežastys yra kitos. Tikėtina, kad ieškovės klientas matydamas, kad yra daroma žala butui, neinformavo draudimo bendrovės ir leido susiformuoti žalai, pelijančios sienos yra susijusios su priežastimi dėl pelėsio ant lubų, susiję su pažeistomis grindims. Jei ilgą laiką nesikreipė ir leido atsirasti pasekmėms, teismas turėtų į tai atsižvelgti ir laikant, jei ieškinys pagrįstas, žala turėtų būti mažinama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 15 d. tarp ieškovės ir V. N. sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d. (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
2022 m. kovo 23 d. surašytas turto apžiūros aktas (toliau – ir Aktas), kuriame nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš viršaus ir vietomis yra pelėsis; patekus į viršuje esančias palėpės patalpas virš buto, buvo matoma, kad per šildymo sistemos vamzdį laša termofikacinis vanduo, skystis. Akte įvykio data nurodyta 2022 m. vasario 28 d. ir 2022 m. kovo 21 d.
Butui padaryta žala užfiksuota Akte ir fotonuotraukose. Akte nurodyta, kad patalpose 13-8, 13-7, 13-9 yra pažeistos dažytos lubos. Patalpose 13-7, 13-9 matosi vietomis pakelti lubų dažai. Patalpoje 13-8 visą perimetrą ties lubajuostėmis yra matomas pelėsis. Vienoje vietoje patalpoje 13-8 prie lango ant lubų yra stipriai išplitęs pelėsis, kuris greičiausiai atsirado dėl drėgmės patenkančios per blokinę sieną ir nėra susijęs su prabėgimu per palėpę. Patalpose 13-8, 13-9 yra pažeisti sienų tapetai Patalpoje 13-8 ties trimis sienomis, ties lubajuostėmis yra matomas pelėsis. Šių sienų plotas 28,97 m². Taip pat prie lango ant tapetų yra pelėsis, šis sugadinimas nėra susijęs su prabėgimu iš palėpės. Ši siena į aktą neįtraukta. Patalpoje 13-9 ant dviejų vidinių sienų ties lubajuostėmis yra matomas pelėsis. Sienų plotas 22,69 m². Patalpoje 13-8 apie 1,5 m² plote parketas yra labai nežymiai pakeltas ir šiek tiek daugiau patamsėjęs negu kitose patalpos vietose. Patalpoje 13-8 nešviečia lubų šviestuvas. Patalpoje 13-7 lubų šviestuvas šviečia, bet teigiama, kad kartais išsijunginėja šviesa.
Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 1 148,33 Eur dydžio draudimo išmoką.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo daugiabučio namo administratorei, kuri, ieškovės vertinimu, yra atsakinga už padarytą žalą, reikalavimą atsakovei grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsnio 1 dalimi.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis).
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo šildymo sistemos priežiūrą, laiku ir tinkamai nebuvo sutvarkyta šildymo sistemos inžinerinė sistema, todėl įvyko draudžiamasis įvykis. Tuo tarpu atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, teigia, jog ji, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, tinkamai vykdė priskirtas funkcijas, šildymo punktą apžiūrėjo, šildymo punktas buvo modernizuotas, administratorė pateikė rekomendacijas.
Ieškovė, pareiškusi reikalavimą atlyginti žalą, privalo įrodyti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė.
A. T. yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831), reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas) Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai keliami reikalavimai taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (įvykio metu redakcija galiojusi nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. (toliau – Reglamentas). Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius); periodines (sezonines) gyvenamojo namo, jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1, 87.2, 87.3 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
Nagrinėjamu atveju butas buvo apgadintas dėl vandens pratekėjimo iš šildymo sistemos vamzdžio, esančio virš buto, ir kuris priskiriamas bendrojo naudojimo įrangai ir už jo priežiūrą yra atsakinga namo administratorė, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad tam tikru periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti ir pan.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė 2021 m. rugsėjo 27 d. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), periodinę (kasmetinę) apžiūrą. Duomenų, jog be jau minėtos apžiūros būtų atlikti kiti gyvenamojo namo stebėjimai, konstrukcijų, inžinerinės įrangos apžiūros, patikrinimai ar kt. nėra. 2021 m. rugsėjo 27 d. Statinio kasmetinės apžiūros akte grafoje „Šildymo punktas ir sistema“, nurodyta, kad vamzdynas senas, paveiktas korozijos. Pateiktos rekomendacijos šilumos punkte skubiai pakeisti valdiklį ir stringančią karšto vandens pavarą; tikslinga vidaus šildymo sistemą pakeisti į dvivamzdę su naujais šildymo prietaisais ir dalikline šilumos apskaita ir nuotoliniu šilumos nuskaitymu.
Nors atsakovės atstovas nurodė, kad gyventojams buvo pateiktos rekomendacijos, gyventojai nereagavo, prašymų atlikti remonto darbus nebuvo pateikta, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybės į bylą nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti šildymo inžinerinę sistemą ir pan. Pažymėtina, kad atsakovė savo pareigas privalo vykdyti ne formaliai, o imtis faktiškų veiksmų, administruojamąjį namą nuolat stebėti, užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus. Iš byloje esančio turto apžiūros akto matyti, kad draudėjas (V. N.) paaiškino, jog pirmą kartą prabėgimo požymiai pastebėti 2022 m. vasario 28 d., buvo kreiptasi į administratorę, kad buvo žadėta savaitės bėgyje sutvarkyti, tačiau nieko nedaroma. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad jokių duomenų apie minėtą kreipimąsi neturi, tačiau abejoti turto apžiūros akte nurodytais draudėjo paaiškinimais, teismas neturi pagrindo.
Visos šios aplinkybės rodo, jog šildymo sistemos vamzdžio būklė nebuvo gera, buvo kilęs poreikis remontuoti, tačiau byloje nėra duomenų, jog namo administratorė būtų ėmusis kokių nors veiksmų.
Teismo vertinimu atsakovė, būdama bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turėjo pareigą organizuoti šildymo sistemos priežiūrą, užtikrinti, kad bendrojo naudojimo objektas atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko visų jai nustatytų pareigų tinkamai rūpintis ir prižiūrėti bendro naudojimo vamzdyną, tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigų. Atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai padaryti (CPK 178 straipsnis). Byloje pateiktas 2021 m. gegužės 12 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyta, jog palėpėje buvo pakeistas sugedęs nuorintojas, nepagrindžia, jog atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, ar kad žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsirado ne dėl vandens pratekėjimo iš vamzdžio palėpėje. Kaip matyti iš turto apžiūros akto vandens pratekėjimas buvo fiksuotas ieškovės eksperto 2022 m. kovo mėn.. Be to, kaip minėta, ir 2021 m. rugsėjo 27 d. Statinio kasmetinės apžiūros akte buvo užfiksuota, jog vamzdynas senas ir paveiktas korozijos, pateiktos rekomendacijos darbams atlikti. Darytina išvada, kad namo bendrojo naudojimo objekto būklė buvo netinkama, o tai turėjo tiesioginės įtakos buto užliejimui (vandens pratekėjimui iš palėpėje esančio šildymo sistemos vamzdžio), todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ji savo pareigas vykdė tinkamai.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai (neveikimas)), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Darytina išvada, jog atsakovė tinkamai ir laiku neprižiūrėjo šildymo sistemos vamzdyno, neužtikrino tinkamos jo būklės, pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio.
Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą.
Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žalos dydį privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja žalos atlyginimo, kadangi žala bei jos dydis nėra preziumuojami. Tuo tarpu atsakovas nesutikdama su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį).
Esant ginčui dėl žalos atlyginimo jos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais ir įrodinėjimo priemonėmis (turto vertintojo pažymomis, žalos turtui įvertinimo aktais, sąmatomis ar atliktų darbų aktais, aplinkybių konstatavimo protokolais, kitais rašytiniais įrodymais, ekspertinėmis išvadomis, nuotraukomis, ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (CPK 176-185 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 1 148,33 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė draudimo išmokos sumą apskaičiavo iš 1 168,33 Eur nuostolių sumos atėmus 20 Eur išskaitą. Taip pat iš nuostolių apskaičiavimo, remonto sąmatos matyti, kad buvo įvertintas nusidėvėjimas. Atsakovė nesutinka su paskaičiuotu žalos dydžiu.
Ieškovė žalos dydį įrodinėjo turto apžiūros aktu, fotonuotraukomis, nuostolių apskaičiavimo, remonto sąmata, mokėjimo nurodymu. Turto apžiūros akte nurodyta, kad paskutinė buto remonto data buvo 2020 m. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apžiūros metu nustatytas turto sugadinimas: patalpose 13-8, 13-7, 13-9 pažeistos lubos, pakelti lubų dažai, ties lubajuostėmis pelėsis, patalpose 13-8, 13-9 pažeisti sienų tapetai, matomas pelėsis, patalpoje 13-8 apie 1,5 m² plote pakeltas parketas ir šiek tiek patamsėjęs, 13-8 patalpoje nešviečia šviestuvas, 13-7 patalpoje išsijunginėja šviesa. Iš byloje esančios nuostolių apskaičiavimo, remonto sąmatos matyti, kad apskaičiuojant nuostolius įtrauktas lubų perdažymas, sienų apmušalų keitimas, parketlenčių grindų keitimas su grindjuostėmis, elektros instaliacijos patikrinimas, smulkus remontas, šviestuvų permontavimas, patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas, daiktų pernešimas, šiukšlių pakrovimas, išvežimas. Ieškovė teigia, kad žala apskaičiuota naudojantis Sistela programa. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės neneigė nustatytų trūkumų, bet nurodė, kad dalis pažeidimų galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių ar net pačio draudėjo (nukentėjusio asmens) delsimo laiku informuoti, teigė, kad mažai tikėtina, jog pelėsis atsirado per mėnesį. Besiskverbianti drėgmė yra viena iš pelėsio atsiradimo priežasčių, o pelėsio atsiradimo laikui įtakos daro daug veiksnių. Pelėsis, esant palankiai terpei, gali atsirasti ir per kelias dienas. Todėl atsakovės atstovo argumentai, kad pelėsis negalėjo atsirasti per mėnesį laikytini nepagrįstais. Nustatyta, kad 13-8 patalpoje dalis pažeidimų yra nesusiję su įvykiu (vandens pratekėjimu iš viršuje esančios patalpos iš vamzdyno), tai pažymėta turto apžiūros akte, pateiktame buto plane. Kadangi lubos buvo pažeistos ir draudžiamojo įvykio metu, ieškovė išmokėjo draudimo išmoką už lubų remontą. Sutiktina su ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytais argumentai, kad esant pažeidimams tik tam tikrame lubų plote, siekiant ištaisyti pažeidimą turi būti tvarkomas (perdažomas) visas lubų plotas. Taip pat 13-8 patalpoje vienos sienos prie lango pažeidimai (pelėsis) nebuvo susiję su prabėgimu iš palėpės, tačiau kaip matyti iš turto apžiūros akto, pastaroji į aktą, apskaičiuojant sienų plotą, nėra įtraukta.
Atsakovė, kvestionuodama žalos dydį, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, tačiau jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad paskaičiuota suma yra per didelė, į bylą neteikė.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, o šalys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad žala turėtų būti mažinama dėl pasyvaus nukentėjusio asmens elgesio: vandens pratekėjimas buvo ilgalaikis, tačiau ilgą laiką nesikreipė ir leido atsirasti pasekmėm.
Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo.
Nagrinėjamu atveju duomenų, kad draudėjos (nukentėjusio asmens) veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos žalos atsiradimui nenustatyta. Teismo vertinimu pagrindo mažinti iš atsakovės priteistinos žalos dydį nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteistina 1 148,33 Eur žalos atlyginimo ieškovės naudai.
Dėl procesinių palūkanų.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 26 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidas byloje nėra. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos 26 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Klaipėda“ 1 148,33 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 33 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos 1 148,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.