- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-650-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09547-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- V. A., J. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams V. A. ir J. A. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų V. A., J. A. 638,16 Eur nuostolius, susijusius su katilo remontu, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2018 m. liepos 19 d. sudarė sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini) pirkimo su žemės sklypu. Pažymėjo, jog namas pirktas vasarą, todėl šildymo sistemos ieškovė netikrino, nes ore esanti šiluma veikė šildymo katilo daviklius ir nebuvo galima įjungti šildymo sistemos, karštas vanduo buvo katilo ruošiamas. Rudenį įjungus katilą, po paros atsirado katilo ekrane įrašas dėl klaidos. Atvykęs meistras apžiūrėjo katilo šilumokaitį, nurodė, kad nėra tikimybės, kad jis veiks be sutrikimų. Siekiant išvengti netikėtumų šaltuoju metų laiku, ieškovė įsigijo naują šilumokaitį, kurį sutuoktinis katile sumontavo. Nurodė, kad sutartinės atsakomybės teisiniu pagrindu atsakovai privalo atlyginti ieškovei nuostolius.
Atsiliepimas
3. Atsakovai V. A. ir J. A. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovė reiškia nepagrįstą ieškinį, nes atsakovai nuo 2013 metų iki šiol gyvena JAV, namą iš pradžių nuomojo, o vėliau namas stovėjo tuščias, kaimynas jį prižiūrėjo, atliko smulkius remonto darbus, organizuodavo katilo profilaktinį patikrinimą prieš šildymo sezoną, šildymo sistemos praplovimą. Šaltuoju metų sezonu katilas būdavo įjungtas. Nurodė, kad pardavus namą, atsakovai negali atsakyti už detalių nusidėvėjimą: ieškovė nuostolius kildina ne iš parduoto namo defektų, o iš dujinio katilo vienos iš detalių veikimo sutrikimo dėl natūralaus daikto nusidėvėjimo, detalės pakeitimo išlaidų. Katilas naudojamas 12 metų, atsakovai nėra jo gamintojai, pardavėjai, katilo garantinis laikotarpis seniai pasibaigęs, todėl nėra atsakovų kaltės, kad viena iš katilo detalių nefunkcionavo tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės J. K. atsakovo V. A. naudai 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad dujinio katilo šildymo sistema blogai veikė dėl detalės – šilumokaičio apkalkėjimo, ir siekiant užsitikrinti kokybišką šildymą, išvengti rizikos, 12 metų senumo katile buvo pakeistas šilumokaitis nauju. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog visa šildymo sistema veikė, buvo 12 metų dujinio katilo detalė apkalkėjusi, o siekiant užsitikrinti normalų katilo veikimą, buvo pakeista veikianti, bet sena ir padėvėta detalė, nauja detale. Ieškovei naujas šilumokaitis kainavo 426,08 Eur. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas V. A. LR Žemės ūkio ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. gegužės 2 d. dirba JAV iki šiol, 2018 liepą grįžo į Lietuvą parduoti namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad atsakovai apie daikto trūkumus nežinojo.
7. Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad dujinis katilas ir šildymo sistema funkcionavo, ieškovė, siekdama išvengti rizikos, galimo gedimo ateityje, pakeitė seną detalę nauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškinys yra pareikštas be jokio teisinio pagrindo sutartinei atsakomybei atsirasti – atsakovų kaltės nėra, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų parduodant daiktą su dujiniu katilu ir ieškovės atliktų veiksmų, siekiant užsitikrinti kokybišką šildymo sistemos funkcionavimą, patirtų piniginių išlaidų nėra. Teismas konstatavo, kad atsakovai nepažeidė sutarties sąlygų, atsakovai neatsakingi už kalkių apnašas ant šildymo katilo detalės, kuri buvo išvalyta ir vėl funkcionavo, ieškovei atsakovai jokios žalos nepadarė, nėra iš atsakovo pusės sutarties pažeidimo. Teismas ieškinį atmetė, nes nenustatė sutartinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi jame tik išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios ne visos nurodytos teisingai, o teisinių argumentų teismo sprendime iš viso nėra. Šiuo atveju teisinių argumentų nebuvimas bei teismo sprendime nurodytų faktinių aplinkybių iškraipymas bei išgalvojimas sudaro pagrindą pagrįstai išvadai, jog teismas bylą nagrinėjo neišsamiai, neatidžiai, bylos dalyvių iš viso neklausė arba klausė neatidžiai ir teisingumas liko neįgyvendintas.
8.2. Teismo sprendime neteisingai nurodyta, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad blogai veikė šildymo sistema dėl blogo katilo šilumokaičio veikimo, todėl siekiant išvengti dujinio katilo gedimo šaltuoju metų laiku, pakeitė blogai veikiančią, galinčią sukelti problemas detalę – katilo šilumokaitį. Visuose procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo įrodinėjama, jog šildymo sistema visiškai neveikė dėl sugedusio ir neveikiančio šilumokaičio, o katilo šilumokaitis buvo keičiamas ne siekiant išvengti kokios nors rizikos, o todėl, kad jis visiškai nustojo veikti. Nežinia, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad katilo šilumokaičio detalė buvo prastai veikianti dėl apkalkėjimo, kas sąlygojo prastą namo šildymo sistemos veikimą ir dėl ko, siekiant išvengti rizikos, buvo keičiama sena detalė nauja. Tokių aplinkybių nebuvo nurodžiusi nei ieškovė, nei atsakovai.
8.3. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, atsakovų nežinojimas ar negalėjimas žinoti apie neveikiančią namo šildymo sistemą nėra pagrindas netaikyti jiems civilinės atsakomybės. Pardavėjai turėjo pareigą garantuoti namo kokybę, galimybę jį naudoti pagal paskirtį – gyventi jame visais metų laikais, o kad jie patys neįsitikino namo šildymo sistemos veikimu/neveikimu nėra pagrindas laikyti, jog savo įstatymines ir sutartines pareigas atsakovai atliko tinkamai. Atsakovai neįrodė, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti apie namo šildymo sistemos trūkumus, apie tai, kad namo šildymo sistemos trūkumai atsirado po namo perdavimo momento, kad ieškovė pažeidė kokias nors taisykles, egzistuoja trečiųjų asmenų kaltė ar nenugalima jėga. Visų šių aplinkybių teismas neanalizavo, nevertino, perdėtą reikšmę suteikė atsakovų nežinojimui/negalėjimui žinoti, dėl ko teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.
8.4. Teismas apskritai neanalizavo ir nevertino atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o tik sausai konstatavo, kad jų nėra, tačiau to neargumentavo. Atsakovų neteisėti veiksmai nebuvo vertinti nei Sutarties, nei galiojančio teisinio reglamentavimo kontekste. Teismas nekonstatavo, jog atsakovai netinkamai būtų įvykdę prievolę ir perdavę netinkamos kokybės namą, netinkamą naudoti pagal paskirtį, taip pat liko nepaneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, jog namo šildymo sistemos trūkumas egzistavo namo perdavimo metu. Atitinkamai nesant šių aplinkybių visumos, teismas nepagrįstai nevertino nei atsiradusios žalos dydžio, nei priežastinio ryšio. Visa tai patvirtina, jog byla buvo nagrinėta atmestinai, neatidžiai ir neteisingai.
8.5. Teismas, priteisdamas 1200 Eur atstovavimo išlaidas iš ieškovės nevertino jų dydžio ir pagrįstumo, nors tokią pareigą teismas turėjo remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi. Nors atsakovų pateiktos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, pažymėtina ir tai, kad netgi leistinas maksimalus teisinės pagalbos išlaidų dydis nesuponuoja to, jog minėtos išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos. Atsakovo prašytos priteis 1200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neproporcingai didelės reiškiamo reikalavimo sumai (638,16 Eur), neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Šiuo atveju ginčas nebuvo sudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių, byloje nebuvo keliami sudėtingi ar kompleksiniai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, atsakovų advokato rengti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, juose iš esmės kartojami tapatūs argumentai, todėl atsakovų prašytos priteisti išlaidos yra nepagrįstai per didelės.
Atsiliepimas
9. Atsakovai V. A. ir J. A. atsiliepimu prašo ieškovės J. K. apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir apklausiama teisme, ieškovė tvirtino, kad katilas funkcionavo – buvo kelis kartus paleidžiamas (po antro paleidimo funkcionavo daugiau nei mėnesį), kas iš esmės patvirtina, kad šildymo sistema veikė. Be to, pati ieškovė 2018 m. spalio 8 d. susirašinėjime patvirtino, kad dėl šilumokaičio nusidėvėjimo katilas galbūt neveiks ateityje. Ieškovė šildymo sistemą paleido 2018 m. rugsėjo pabaigoje ir katilas (nors ir su išsijungimais dėl šilumokaičio nusidėvėjimo) veikė iki 2019 m. lapkričio pradžios (šilumokaičio pakeitimo). Ieškovė teisme patvirtino, jog pakeitus šilumokaitį, katilas ir visa šildymo sistema iki šiol veikia.
9.2. Ieškovei buvo parduotas ne dujinis katilas, o namas. Atsakovai nėra katilo pardavėjai ir jo garantijos tiekėjai. Namo pardavimo bei perdavimo ieškovei metu buvo nurodyta, kad šildymo sistema yra veikianti, nes ji veikė ir jokių trūkumų nebuvo. Namas, o kartu ir visa vandentiekio bei šildymo sistema (tame tarpe ir dujinis katilas) buvo prižiūrima tiek, kiek atsakovai manė ir suprato reikiant juos prižiūrėti. Katilai, kaip ir bet kuri kita įranga ar prietaisai, yra linkę gesti. Ieškovei ir jos sutuoktiniui išsamiai buvo paaiškinta tiek apie namą, jo įrenginių priežiūrą ir tai, kad dujinis katilas buvo įsigytas 2006 metais ir iki šiol naudojamas bei rekomenduota jį pakeisti į naują, ekonomiškesnį ir modernesnį dujinį katilą, kadangi name esantis katilas yra 12 metų senumo, o jo garantinis laikotarpis jau senai buvo pasibaigęs.
9.3. Ieškovė nuostolius kildina iš dujinio katilo šilumokaičio keitimo, t. y. ne dėl namo defektų, o dėl dujinio katilo vienos iš detalių neveikimo dėl natūralaus jo nusidėvėjimo ir jos keitimo. Nagrinėjamu atveju dujinio katilo gedimas dėl natūralaus jo detalių nusidėvėjimo (katilas buvo pastatytas 2006 metais) negali būti traktuojamas kaip paslėptas namo defektas, kadangi tai yra atskiras prietaisas, kuris turi savo naudojimo laikotarpį, garantiją ir pan.
9.4. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir pateiktuose susirašinėjimuose su atsakovu V. A. nenurodo, kad dėl katilo šilumokaičio gedimo yra kalti atsakovai, t. y. kad parduodant namą atsakovai žinojo, jog dujinis katilas yra su trūkumais, osutartinę pardavėjų (atsakovų) atsakomybę grindžia atsiradusiu katilo šilumokaičio gedimo faktu, atsiradusiu dėl natūralaus nusidėvėjimo, nenurodant jokios atsakovų kaltės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra atsakovų kaltės, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusių ieškovei nuostolių.
9.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad dujinis katilas ir šildymo sistema funkcionavo, o ieškovė, siekdama išvengti rizikos, galimo gedimo ateityje, pakeitė seną detalę nauja. Teismas pagrįstai ieškinį atmetė nurodant, jog atsakovai nepažeidė sutarties sąlygų ir nėra atsakingi už kalkių apnašas ant šildymo katilo detalės, kuri buvo išvalyta ir vėl funkcionavo.
9.6. Atsakovo prašoma priteisti 1200 Eur suma už suteiktą teisinę pagalbą neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių dydžių. Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai teismas pagrįstai priteisė 1200 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Ginčas byloje kilo dėl parduoto daikto trūkumų, pardavėjo atsakomybės už paslėptus daikto trūkumus ir pirkėjo teisės reikalauti daikto išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimo.
12. Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 19 d. sutartimi atsakovai pardavė, o ieškovė pirko Pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą. Sutarties 5.1.6 punktu pardavėjai garantavo, kad Daiktai (namas ir žemės sklypas) atitinka Sutarties sąlygas, yra tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, nėra paslėptų Daiktų trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, arba dėl kurių Daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų Daiktų pirkę, arba nemokėtų Daiktų Kainos.
13. Ieškovė teigia, kad vasaros sezono metu gyvenamasis namas pagal paskirtį galėjo būti naudojamas, tačiau šildymo sezono metu paaiškėjo, jog gyvenamajame name gyventi (naudoti jo pagal paskirtį) neįmanoma, kadangi jame neveikia šildymo sistema. Šildymo sistemos trūkumas – šildymo katilo gedimas buvo nustatytas iš karto jį pajungus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavo atlyginti 638,16 Eur nuostolius, susijusius su namo šildymo katilo remontu, priteisti procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas; šildymo katilo netinkamą būklę ieškovė vertina kaip parduoto daikto (namo su žemės sklypu) paslėptą trūkumą. Teismas ieškinį atmetė.
14. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovai turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės už netinkamą daikto kokybę, nes ieškovei pradėjus naudotis ginčo turtu šildymo sezono metu, paaiškėjo aplinkybės, jog namas turi paslėptą trūkumą, apie kurio buvimą atsakovai ieškovės neinformavo, ir kurio nenurodė, tačiau dėl šio trūkumo namas negali būti naudojamas pagal paskirtį šildymo sezono metu.
15. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo-pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
17. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai), po to sprendžiama dėl atsakomybės mažinimo pagrindų ir apimties (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2014).
18. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę negali būti suabsoliutinama. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi.
19. Namo pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.6 punktu, pirkėja ir pardavėjai patvirtino, kad nekilnojamojo turto, taip pat ir gyvenamojo namo, būklė ir kokybė šios sutarties sudarymo metu atitinka sutartyje numatytas bei kitas šalių aptartas sąlygas ir reikalavimus.
20. Bylos duomenimis ieškovei buvo atskleista, kad sandorio objektas – namas ir jo sistemos nėra nauji, kad šildymo katilas buvo įsigytas ir funkcionavo nuo 2006 m. Ieškovei taip pat buvo atskleista, kad atsakovas V. A. nuo 2013 m. gyvena ir dirba JAV, namas iš pradžių buvo nuomojamas, po to ilgą laiką stovėjo tuščias.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenimis ieškovei buvo tinkamai atskleista tikroji namo būklė, kai buvo sudaryta galimybė ieškovei apžiūrėti įsigyjamą turtą. Apeliantė nesiremia aplinkybe, kad pardavėjai neleido patikrinti šildymo katilo kokybės, jį pajungti. Apeliantė teigia, kad katilo neveikimas paaiškėjo iš karto pajungus katilą šildymo sezono metu, t. y. šis trūkumas galėjo būti nustatytas iki daikto pirkimo, be specialistų pagalbos, tiesiog pajungus katilą. Apeliantė savo 2019 m. vasario 3 d. atsakyme į 2019 m. sausio 16 d. raštą Nr. R19/01/16-01 nurodė, kad „<...> katilo trūkumų ir per minėtąsias 6 savaites nebuvo įmanoma pastebėti, nes Pirkėjai neturėjo jokio poreikio ir pareigos ardyti katilą, be to, orai nebuvo pakankamai atvėsę, kad būtų buvę galima paleisti katilą“ (ieškinio priedas Nr. 13). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad objektyvių kliūčių nustatyti namo šildymo sistemos trūkumų be specialisto pagalbos nebuvo; tai, kad orai nebuvo pakankamai atvėsę, tikrai negali būti vertinama kaip objektyvi kliūtis patikrinti šildymo sistemos veikimą, t. y. apeliantės nurodytas šildymo sistemos trūkumas negali būti vertinamas, kaip paslėptas daikto trūkumas. Apeliantė, žinodama, kad namo šildymo sistema sena, eksploatuojama nuo 2006 m., nepatikrino jos, neįsitikino, ar ji veikia, nors objektyvių kliūčių tai padaryti nebuvo. Apeliantė buvo pakankamai informuota apie namo šildymo sistemos sąlyginai ilgą eksploatacinį amžių (nuo 2006 m.), eksploatavimo ypatumus (namas ligą laiką stovėjo tuščias), todėl turėjo suvokti, kad per tokį laiką atsirado natūralus namo ir jo sistemų susidėvėjimas. Įvertinus visumą objektyvių ir subjektyvių faktorių, konstatuotina, kad bet kuris protingas ir rūpestingas asmuo nebūtų įsigijęs namo ir jo sistemų tinkamai neapžiūrėjęs ir neįvertinęs visų šių natūralių aplinkybių ir faktų.
22. Aptartų namo pardavimo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę patikrinti perkamo namo šildymo sistemos būklę, tačiau to nepadarė, taip prisiimdama rizikos dalį. Šildymo sistemos trūkumas buvo akivaizdus ją pajungus, todėl ieškovė, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, negali būti pripažinta rūpestinga pirkėja, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
25. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovams priteistos 1200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neproporcingai didelės reiškiamo reikalavimo sumai (638,16 Eur), neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Šiuo atveju ginčas nebuvo sudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių, byloje nebuvo keliami sudėtingi ar kompleksiniai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, atsakovų advokato rengti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, juose iš esmės kartojami tapatūs argumentai, todėl atsakovų prašytos priteisti išlaidos yra nepagrįstai per didelės.
26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
27. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamoje byloje paslaugos suteiktos 2019 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (I) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje buvo 1 262,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali suma už vieną konsultavimo valandą yra 126,27 Eur (0,1 × 1262,7 Eur), už kitų teisinių paslaugų teikimo valandą taip pat 126,27 Eur (Rekomendacijų 8.20 punktas), už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 3 156,75 Eur (2,5 × 1 262,7 Eur, Rekomendacijų 8.2 punktas), už kito procesinio dokumento (tripliko) parengimą – 1 894,05 Eur (1,5 × 1 262,7).
28. Atsakovų atstovas nagrinėjamoje byloje parengė atsiliepimą, tripliką, dalyvavo 1 val. trukmės teismo posėdyje; maksimalus atlyginimas už suteiktas paslaugas pagal Rekomendacijas sudaro 5 177,07 Eur; teismo sprendimu atsakovams priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra beveik keturis kartus mažesnė nei maksimali rekomenduojama priteisti suma, t. y. nėra pagrindo laikyti, kad teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir sudėtingumui. Duomenų apie atsakovų išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
29. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.