- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-764-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09547-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- V. A., J. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams V. A. ir J. A. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. A. ir J. A. 638,16 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad iš atsakovų nusipirko žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tačiau paaiškėjo, kad gyvenamasis namas turi trūkumų, kadangi neveikė šildymo sistema. Dėl namo trūkumo pašalinimo ieškovė patyrė finansinių nuostolių, kuriuos ir prašo priteisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovės J. K. ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad ieškovė ginčija nekilnojamojo daikto - namo tinkamumą naudotis. Kadangi ginčas dėl nekilnojamojo daikto privalo būti sprendžiamas teisme pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą (V. rajone), sprendė, jog ieškinys turi būti nagrinėjamas Vilniaus regiono apylinkės teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, jog ieškovės ieškinys yra dėl nekilnojamojo daikto tinkamumo naudotis, t. y. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Pasak apeliantės, ieškinys pareikštas dėl civilinės atsakomybės atsakovams taikymo. Ieškiniu nėra keliamas reikalavimas, susijęs su daiktinėmis teisėmis, taip pat nėra keliamas joks reikalavimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, t. y. neprašoma pašalinti kliūtis naudotis nekilnojamuoju daiktu, įpareigoti atsakovus atlikti kokius nors veiksmus, nustatyti naudojimosi tvarką ir pan. Pažymi, kad ne visi ginčai dėl nekilnojamojo daikto sprendžiami jo buvimo vietos teisme. Ieškiniu prašoma priteisti patirtus nuostolius, t. y. taikyti civilinę atsakomybę, kuri yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Išimtinio teismingumo taisyklė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 31 straipsnio 1 dalyje, tokio pobūdžio ieškiniams netaikoma.
3.2. Ieškovė jau buvo su ieškiniu kreipusis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, kur buvo nustatyta, jog ieškinys turėtų būti teikiamas pagal atsakovų gyvenamąją vietą (deklaruota (duomenys neskelbtini)), t. y., kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
3.3. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ieškiniams dėl nuostolių, patirtų įsigijus nekokybišką nekilnojamąjį daiktą, atlyginimo (sutartinių teisinių santykių), netaikoma išimtinio teismingumo taisyklė, o taikytina bendroji teritorinio teismingumo taisyklė ir ieškinys turi būti reiškiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsniu. Šiuo atveju ieškinio reikalavimas susijęs su prievolinėmis, o ne daiktinėmis teisėmis, todėl ieškinys teismingas atsakovų gyvenamosios vietos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).
7. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
8. Pagal bendrąją CPK numatytą teritorinio teismingumo taisyklę bylos nagrinėjamos teismuose pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis). Įstatymas taip pat numato šios bendrosios taisyklės išimtis, įtvirtindamas, be kita ko, išimtinio teismingumo taisykles. Kaip ir kiekviena išimtį iš bendrosios taisyklės numatanti teisės norma, išimtinio teismingumo taisykles nustatančios teisės normos teismo turi būti aiškinamos siaurai ir atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, dėl kurių jos buvo nustatytos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-419-823/2019).
9. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pateikė ieškinį dėl nuostolių, patirtų šalinant nupirkto nekilnojamojo daikto trūkumus, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija nekilnojamojo daikto (namo) tinkamumą naudotis, vadovaudamasis CPK 31 straipsnio nuostatomis, sprendė, jog ieškinys teismingas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
10. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį - ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės J. K. ieškinio turinį, pažymi, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nėra tapatus reikalavimui dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu ar reikalavimui dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nereikalauja pašalinti naudojimosi nekilnojamuoju turtu pažeidimų; ji siekia nuostolių, kuriuos ji jau patyrė, atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje taikytina išimtinio teismingumo taisyklė, nepagrįsta.
12. Kadangi, kaip minėta, pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškiniai nagrinėjami pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o ieškinyje nurodyta, kad atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė turėjo teisę ieškinį pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
13. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.