- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2-597-863/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- Akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei Akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 700 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2021 m. sausio 14 d. teisėjos rezoliucija ir išsiūtas atsakovei bei trečiajam asmeniui atsiliepimui į ieškinį pateikti.
1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. sausio 6 d. apie 17.00 val. kelyje Genčai - Žiogeliai įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ir buvo apgadinta jo vairuojama transporto priemonė AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad trečiasis asmuo M. S. ant šlapios žvyruotos kelio dangos posūkyje nesuvaldė savo automobilio ir kliudė jo šalikelėje stovėjusį automobilį, kuris nuo smūgio buvo nustumtas į šalia esantį griovį ir galine dalimi atsitrenkė į medį. Nurodė, jog trečiasis asmuo savo kaltę pripažino ir atsižvelgiant į tai, jog įvykio vietoje sužeistųjų nebuvo, jie užpildė eismo įvykio deklaraciją. Paaiškino, kad dėl 2020 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi į atsakovę, su kuria trečiasis asmuo buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Pažymėjo, kad siekdamas kuo tiksliau įvertinti eismo įvykio metu patirtą žalą 2020 m. sausio 8 d. kreipėsi į UAB „Klasera“ dėl transporto priemonės apgadinimų ir jų pašalinimo kainos įvertinimo. UAB „Klasera“ 2020 m. sausio 27 d. pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodė, jog transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą – 5 150 Eur, o atkūrimo kaštai, įvertinant keičiamų detalių nuvertinimą – 6 304,54 Eur, dėl ko apgadintos transporto priemonės atstatymas ekonomiškai netikslingas, apgadintos transporto priemonės likutinė vertė – 1 450,00 Eur, vertė žalai atlyginti – 3 700 Eur. Paaiškino, jog nesulaukęs iš atsakovės jokių žinių apie žalos atlyginimą, 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į atsakovę; atsakovė 2020 m. vasario 6 d. pateikė jam pranešimą informuodama, kad yra atliekamas įvykio aplinkybių ir apgadinimų, susijusių su įvykiu, tyrimas, taip pat paprašė nekeisti automobilio būklės be atskiro pranešimo. Nurodė, jog atsižvelgiant į atsakovės gautą raštą informavo atsakovę, jog eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė buvo parduota už 500 Eur, bei pateikė 2020 m. vasario 4 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Paaiškino, kad 2020 m. kovo 6 d. atsakovė pateikė raštą, kuriuo informavo, kad vadovaudamasi žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis, draudikas priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kadangi jis pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina iš anksto susitarus. Be to nurodė, kad atlikusi išsamų ir visapusišką žalos bylos administravimo metu gautų dokumentų, paaiškinimų, informacijos bei sudarytos draudimo sutarties sąlygų tyrimą, priėmė galutinį sprendimą dėl išmokos nemokėjimo. Pažymėjo, kad atsakovė ne tik priėmė sprendimą dėl įvykio nepripažinimo draudžiamuoju, išmokos nemokėjimo, bet ir su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK, kuris konstatavus, kad nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo nutrauktas. Nurodė, jog nesutinka su atsakovės išvada pripažinti įvykį nedraudžiamuoju ir prašo pripažinti 2020 m. sausio 6 d. eismo įvykį draudžiamuoju ir priteisti jam draudimo išmoką.
1.2. Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo papildomai pareiškė reikalavimą dėl 455,84 Eur delspinigių priteisimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė apsiliepimus į ieškinį ir jo patikslinimą, kuriuose nurodė, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Paaiškino, jog jos bendrovėje vieno mėnesio laikotarpiui t. y. nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. sausio 30 d., buvo sudaryta automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 11830188. Nurodė, kad šios sutarties galiojimo metu ji buvo informuota apie 2020 m. sausio 6 d. eismo įvykį, kurio metu Šukės g., Genčų gyv., Kretingos raj., susidūrė automobilis FORD, vairuojamas M. S., bei automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruojamo įvykio metu priklausęs ieškovui. Paaiškino, kad dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT2020071 administravimą, kurios metu buvo surinkti ir įvertinti eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, apgadintų transporto priemonių, įvykio vietos nuotraukos, eismo įvykio deklaracija, apžiūros aktas ir kita. Nurodė, jog kilus įtarimui, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, siekiant objektyviai įvertinti, ar eismo įvykis įvyko jo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, taip pat ar transporto priemonės buvo apgadintos jų tarpusavio susidūrimo metu, kreipėsi į UAB „Impulsana“ su prašymu atlikti ekspertinį vertinimą ir pateikti išvadą. Pažymėjo, kad 2020 m. vasario 19 d. gauta eksperto išvada įrodo, kad ieškovas bei trečiasis asmuo M. S. klaidino ją dėl įvykio aplinkybių – automobilių greičių, susidūrimo mechanizmo, būklės iki eismo įvykio. Nurodė, kad eksperto išvadoje buvo nustatyta, kad automobilių sugadinimai yra suderinami tik sąlyginai, dalis sugadinimų negalėjo būti padaryti deklaruojamo eismo įvykio metu, be to, automobilių vairuotojų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra techniniu požiūriu neįtikėtini, o atsižvelgiant į tai, jog išvadą parengė kvalifikuotas ekspertas, ji neturi pagrindo abejoti eksperto pateiktos išvados pagrįstumu. Pažymėjo, kad vien automobilių susidūrimo faktas nėra pagrindas įvykį pripažinti draudžiamuoju, be to tikslios bei teisingos informacijos draudikui pateikimas, tiek draudimo sutarties sudarymo metu, tiek draudimo sutarties vykdymo, žalų bylų administravimo metu, yra itin reikšminga draudėjo pareiga, o šios pareigos nevykdymo/netinkamo vykdymo nulemtos neigiamos pasekmės tenka pačiam draudėjui. Be to mano, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas. Taip pat nurodė, jog jai nekilo pareiga mokėti įstatymines netesybas, nes buvo pateiktas pagrįstas atsisakymas dėl draudimo išmokos mokėjimo.
3. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį palaikė ieškovo pusę. Nurodė, jog nuolat darbui vyksta į užsienį, todėl savo turimą transporto priemonę draudžia itin trumpam laiko tarpui, dažniausiai mėnesiui. 2019 m. gruodžio mėnesį turėjo ir naudojosi FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinodamas, kad 2020 m. pradžioje reikės vėl išvykti į užsienį, automobilį apdraudė vieno mėnesio laikotarpiui pas draudimo brokerį UAB „Kristima“. Paaiškino, jog 2020 m. sausio 6 d. važiavo iš Genčų kaimo į Darbėnų kaimą. Nurodė, jog tuo metu lynojo ir prieš tai lijo; ant šlapios žvyruoto kelio dangos posūkyje pradėjo slysti automobilis, ko pasėkoje bandė stabdyti ir sukti vairą į kairę pusę, tačiau automobilio nesuvaldė ir dešiniuoju priekiniu kampu trenkėsi į šalikėlėje stovėjusio automobilio AUDI dešinį šoną. Nuo smūgio AUDI buvo nustumta ir atsirėmė į medį. Pažymėjo, jog po įvykio su AUDI vairuotoju užpildė eismo įvykio deklaraciją ir AUDI vairuotojas nutempė jį į Kretingos miestą. Mano, jog atsakovė nepagrįstai atsisako mokėti draudimo išmoką, nes jis yra kaltas dėl eismo įvykio.
4. Bylos nagrinėjimo iš esmės 2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje metu ieškovas ieškinį palaikė. Paaiškino, jog ketino susitikti su draugu N. V. žvejoti, pakeliui automobilis pradėjo trūkinėti, suprato, jog baigėsi dyzelinas, todėl paskambino draugui, kad privežtų kuro. Važiavo iš Klaipėdos, sustojo posūkyje tarp Šukės ir Genčų kaimo. Atkreipė dėmesį, jog iki eismo įvykio į automobilį buvo investuota didelė pinigų suma, remontas truko 3-4 mėnesius, buvo taisomas variklio defektas po pirkimo. Nurodė, jog automobilį įsigijo rugpjūčio gale, avarija įvyko 2020 m. sausio 6 d., automobilio remontas truko iki Kalėdų. Taip pat paaiškino, jog įvykio metu automobilyje nebuvo, stovėjo šalia ir naršė telefone, pačio įvykio nematė. Pridūrė, jog buvo įjungtos avarinės šviesos ir pastatytas įspėjamasis ženklas. Po eismo įvykio draugas pristatė kuro, jo automobilis užsivedė, o trečiojo asmens – ne. Iki avarijos jokių nubrozdinimų ant automobilio galinių durelių nebūta. Nurodė, jog vasario mėnesį su juo susisiekė ekspertas, nufotografavo automobilį ir leido parduoti, o vėliau jau sakė, kad parduoti neleidžia. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus ieškovas taip pat paaiškino, jog yra elektromechanikos specialistas, trečiąjį asmenį pažįsta, nes yra žvejoję tose pačiose vietose.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio natūralumo, nes dalyvavo pažįstami asmenys, jau kitą dieną ieškovas nuvyko pas ekspertą automobilio vertei nustatyti, taip pat mano, jog proceso dalyviai nurodė netinkamą eismo įvykio laiką, nes nuotraukose yra šviesu. Nurodė, jog draudiko abejones patvirtina UAB „Impulsana“ atlikto tyrimo išvados. Mano, jog ieškovo UAB „Klasera“ išlaidos nebuvo būtinos, todėl neturėtų būti priteistos, o netesyboms turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Pažymėjo, jog fakto, kad automobiliai kontaktavo, draudikas neginčija, tačiau mano, jog eismo įvykis įvyko ne dalyvių nurodytomis aplinkybėmis bei ne visi sugadinimai atsirado dėl šio įvykio.
6. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog automobilį įsigijo kokią savaitę iki eismo įvykio. Ketino automobilį drausti metams, bet neturėjo pakankamai pinigų. Eismo įvykio dieną kelias buvo patižęs ir mašiną pradėjo nešti; suko vairą, bet mašina nesiklausė. Pridūrė, jog matė stovintį automobilį, bet nieko negalėjo padaryti, taip pat pažymėjo, jog buvo blaivus.
7. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu apklausti šalių prašyti liudytojai – ikiteisminio tyrimo metu Nr. 04-2-00098-20 specialisto išvadą pateikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertas V. P., į bylą pateiktą Eksperto išvadą parengęs UAB „Impulsana“ ekspertas V. M. bei ieškovo draugas N. V..
7.1 Liudytojas V. P. paaiškino, jog pagal galiojančią tvarką ekspertai patys vykti į eismo įvykio vietą ir rinkti įrodymų negali. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad automobilis būtų praradęs stabilumą, nes tokiu atveju atsiranda 4 pėdsakai (visų keturių ratų), nagrinėjamu atveju pėdsakai viengubi, kas reiškia, jog tiek priekiniai tiek galiniai ratai judėjo, slydimo nėra. Dėl šios priežasties yra pateikta kategoriška išvada, jog automobilis prieš eismo įvykį neslydo. Nurodė, jog eismo įvykio metu automobilis Ford priartėjo prie įstrižai jam stovėjusio automobilio, tokiu kampu įvyko faktinis kontaktas, o vėliau tikėtina buvo traukiama. Dėl sugadinimų nurodė, jog jie sunkiai įžiūrimi, sugadinimai ant AUDI susidarė smūgio metu ir vėliau atitraukiant ant dešinio šono galinių durelių; pažymėjo, jog medis yra sudėtingos konfigūracijos modelis, nėra galimybių atkurti erdvių išdėstymo, šakų konfigūracija, kuri buvo kontakte su šoniniu sparnu, atitinka, tačiau nėra aukščių, iš pateiktos medžiagos jų išgauti negalima, todėl ir išvada dėl sugadinimų yra tikėtina.
7.2. Liudytojas V. M. nurodė, jog AUDI pažeidimai kontaktuojant su šaka negalėtų susidaryti, nes matosi, jog buvo kontaktuota su objektais, kurie turėjo skirtingas savybes, tai yra užfiksuota išvados 11 nuotraukoje; dėl kontrolės praradimo paaiškino, jog tiek 1 tiek 2 nuotraukose automobilio pėdsakai yra tiesūs, kas reiškia, jog automobilis judėjo tiesiai, nėra jokių požymių, kad automobilis būtų praradęs stabilumą. Pripažino, jog iš naujai į bylą pateiktų nuotraukų matosi, kad iki posūkio kelias yra tiesus ir, kad eismo įvykis atsitiko posūkio pradžioje kai automobilis nuvažiavo tiesiai (nepasuko). Kokią tai įtaka galėtų turėti galutinėms jo padarytoms išvadoms, pasakyti negalėjo, tą reikėtų papildomai tirti.
7.3. Liudytojas N. V. paaiškino, jog buvo susitaręs su ieškovu po darbo važiuoti žvejoti, ieškovas paskambino ir pranešė, jog jam baigėsi kuras, tačiau jam atvažiavus į vietą, jau buvo įvykusi avarija. Kiek prisimena, viskas vyko gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, laikas – po keturių, prieš 17 val., buvo prietema, saulė nusileidusi, kelio danga drėgna. Nurodė, jog padėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nes jam tai jau teko daryti ir prieš 18 val. išvažiavo, nes buvo šalta.
Šalies argumentai
8. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl eismo įvykio aplinkybių, šalys pateikė į bylą prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Atlikus teismo ekspertizę, teismo ekspertas E. S. pateikė tokias išvadas dėl ginčo įvykio:
1. Šio eismo įvykio mechanizmas (eiga) aprašytas tiriamojoje dalyje (žr. tyrimą); eismo įvykio aplinkybių techninė analizė ir atliktas tyrimas leidžia teigti, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: Kretingos raj., tarp Genčų ir Žiogelių, Šukės gatvėje ties kelio vingio į kairę pradžia, žiūrint pagal automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirminę važiavimo kryptį, automobilis FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. S., nuvažiavęs į dešinę pusę nuo kelio važiuojamosios dalies priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje, už kelio važiuojamosios dalies ribų stovėjusio automobilio AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (vairuotojas V. Š.) dešinįjį šoną dešinės pusės priekinių durelių zonoje, susidūrimo metu esant tarp automobilio FORD MONDEO dešiniojo šono ir automobilio AUDI A8 dešiniojo šono smailiam kampui, atviram link automobilio AUDI A8 dešiniojo šono priekinės dalies. Techniniu požiūriu tikėtina, kad automobilio AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės užpakalinių durelių sugadinimai susidarė po eismo įvykio patraukiant automobilį AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į priekį. Po susidūrimo automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kiek pastumtas automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmine važiavimo kryptimi ir, tikėtina, kairiojo šono užpakaline dalimi atsitrenkė į pakelės medį (krūmą), aukščiau užpakalinio kairiojo rato arkos esančia užpakalinio kairiojo sparno sugadinimų zona kontaktuojant su šio medžio (krūmo) šakomis. Po eismo įvykio automobiliai FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo fotografijose užfiksuotose padėtyse.
2. Padarytas tyrimas įgalina teigti, kad automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. S. veiksmai šioje kelio situacijoje, - kelio vingyje į kairę nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę šalikelę ir atsitrenkė į ten stovėjusį automobilį AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindine sąlyga jam kilti.
3. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad automobilių FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai visumoje tarpusavyje suderinami ir techniniu požiūriu tikėtina, kad jie buvo padaryti ginčo eismo įvykio metu. Automobilio AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių sugadinimai buvo padaryti atsitrenkus automobiliui FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu dešiniuoju kampu. Po to automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastumtas automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptimi ir, tikėtina, kad šis automobilis kairiojo šono užpakaline dalimi atsitrenkė į pakelės medį (krūmą), aukščiau užpakalinio kairiojo rato arkos esančia užpakalinio kairiojo sparno sugadinimų zona kontaktuojant su šio medžio (krūmo) šakomis. Tikėtina, kad automobilio AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės užpakalinių durelių sugadinimai susidarė po eismo įvykio patraukiant automobilį AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. tyrimą).
Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio turi esminių sugadinimų, kurie negalėjo būti padaryti šio eismo įvykio metu.
4. Bendruoju atveju automobilio detalių medžiaga ir jos savybės gali turėti įtakos jo sugadinimų eismo įvykio metu pobūdžiui dėl skirtingų fizikinių ir mechaninių savybių. Šiuo atveju automobilio AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio kairiojo sparno virš užpakalinio kairiojo rato arkos sugadinimų pobūdžiui (žr. foto Nr. 10-12), o būtent tai, kad šioje zonoje susidarę panašaus įgilėjimo sugadinimų (žr. foto Nr. 11, 12, pažymėti rodyklėmis), galėjo turėti įtakos jo medžiagos (aliuminio lydinių) savybės. Jos taip pat galėjo turėti įtakos ir deformacijų pobūdžiui ir apimtims.
5. Automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. S. nurodė, kad jis bandė stabdyti automobilį ir sukti vairą į kairę pusę. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti aplinkybės, kad automobilis FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą su automobiliu AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo intensyviai stabdomas, užblokuojant ratus, ir žymesniu kampu pasuktas į kairę, vengiant susidūrimo su automobiliu AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau bendruoju atveju galimas automobilio stabdymas neužblokuojant automobilio ratų, o automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniai ratai po įvykio yra nežymiai pasukti į kairę. Šiuo atveju išsamesnis vairuotojo nurodytų šio eismo įvykio aplinkybių vertinimas, taip pat ir žodžio „bandė“ interpretavimas nėra eismo įvykių tyrimų eksperto kompetencijoje. Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. Š. nurodytos šio eismo įvykio aplinkybės yra nepagrįstos.
6. Pateiktoje medžiagoje dėl deklaruojamo eismo įvykio esančiose fotografijose nematyti automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ratų pėdsakų, kuriuos būtų galima identifikuoti kaip ratų stabdymo pėdsakus.
7. Pateiktoje medžiagoje dėl deklaruojamo eismo įvykio nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad automobilis FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą su automobiliu AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo intensyviai stabdomas, užblokuojant ratus, ir žymesniu kampu pasuktas į kairę, vengiant susidūrimo su automobiliu AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Prieš susidūrimą su automobiliu AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo žymesniu kampu pasuktas į kairę. Pagal pateiktoje civilinės bylos medžiagoje esančius duomenis techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis susidūrimo momentu yra nenatūrali, vertinant kontekste, ar toks įvykis techniškai yra įmanomas, kadangi šis automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę šalikelę ties kelio vingio į kairę pradžia, t. y. tuo atveju, jeigu vairuotojas neatliko reikiamų automobilio valdymo veiksmų, kad važiuoti posūkio trajektorija (prasidėjus kelio vingiui į kairę nepasuko automobilio vairo atitinkamu kampu), šis automobilis galėjo nuvažiuoti į dešinę, žiūrint šio automobilio pirmine važiavimo kryptimi, šalikelę taip, kad nurodytomis aplinkybėmis susidurtų su ten stovėjusiu automobiliu AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
9. Atnaujinus bylos nagrinėjimą po teismo ekspertizės atlikimo, šalys teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto apklausos neprašė.
10. Ieškovas ir jo atstovas palaikė byloje pareikštus reikalavimus.
Šalies argumentai
10.1 Ieškovas pateikė apžiūrai savo telefone esančias eismo įvykio nuotraukas, paaiškindamas, jog jos yra telefono automatiškai išsaugotos Google paskyroje, jų duomenų (datos ir laiko) pakeisti negalima.
10.2. Ieškovo atstovas pažymėjo, jog teismo atlikta ekspertizė paneigė byloje esančio specialisto Mitunevičiaus išvadas apie automobilių sugadinimų nesuderinamumą bei paaiškino, jog automobilio stabdymas nebūtinai turi vykti užblokuojant ratus. Atkreipė dėmesį, jog tiek ekspertas V. P. tiek E. S. nurodė, jog nagrinėjamu atveju neįmanoma pateikti kategoriškų išvadų, nes tyrimai buvo atliekami tik nuotraukų pagrindu. Tai pat pastebėjo, jog liudytojas N. V. kelis kartus patvirtino, jog tiksliai neprisimena kada įvyko eismo įvykis. Kartu paaiškino, jog ieškovas apie eismo įvykį draudikui pranešė kitą dieną po eismo įvykio, sausio 30 d. nuvyko papildomai pateikti paaiškinimų, todėl mano, jog sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo turėjo būti priimtas 2020 m. kovo 2 d. ir nuo šios dienos paskaičiavo prašomas priteisti netesybas.
11. Atsakovės atstovė palaikė atsakovės poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose. Atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, neturėtų niekaip įtakoti byloje priimamo sprendimo. Pažymėjo, jog jai kyla abejonių, ar ieškovo padarytos nuotraukos atspindi realią padėtį, nes nuotraukose yra šviesu, o eismo įvykis įvyko žiemą, 17 valandą. Nurodė, jog draudikui kyla įtarimų, ar eismo įvykis įvyko draudiminiu laikotarpiu. Pastebėjo, jog liudytojas N. V. labai aiškiai paaiškino eismo įvykio datą, pagrįsdamas ją darbo sąnaudomis prieššventiniu laikotarpiu. Mano, jog byloje esančios V. M. išvados yra išsamesnės, nes specialistas atliko modeliavimo tyrimus ir atsakė į šalių bei teismo klausimus teismo posėdžio metu. Be to pastebėjo, jog trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus teismui, akcentavo, jog po eismo įvykio labai prašė ieškovo nekviesti policijos ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl kokių priežasčių. Mano, jog galimai tai buvo nulemta to, jog eismo įvykio kaltininkas neturėjo galiojančio draudimo, jį įsigijo vėliau. Galiausiai nurodė, jog prašo taikyti senatį prašomiems priteisti delspinigiams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
12. Iš ieškovo V. Š. ir M. S. paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. sausio 6 d. kelyje Genčai – Žiogeliai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – AUDI ir FORD). Įvykio metu automobilį FORD vairavo trečiasis asmuo M. S., automobilis AUDI nebuvo vairuojamas, jo vairuotojas – ieškovas V. Š. buvo išlipęs iš automobilio ir stovėjo šalia.
13. Į eismo įvykio vietą policija nebuvo kviečiama, vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodė, jog eismo įvykis įvyko automobilio FORD vairuotojui atliekant posūkio į kairę manevrą ir stabdant, tuo tarpu automobilis AUDI eismo įvykio metu stovėjo vietoje. Automobilio FORD vairuotojas M. S. savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino, pasirašydamas eismo įvykio deklaracijos 14 langelyje.
14. Eismo įvykio metu automobilis FORD buvo apdraustas atsakovės ADB „Gjensidige“ Įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu: draudimo polisas išrašytas 2019 m. gruodžio 31 d. draudimo agentų įmonės KRISTRAMA, draudimo laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 31 d, iki 2020 m. sausio 30 d.
15. Ieškovas į atsakovę kreipėsi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pagrindu dėl automobiliui AUDI padarytos žalos atlyginimo.
16. Draudimo bendrovė 2020 m. kovo 6 d. raštu informavo ieškovą, kad priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes buvo pateikta klaidinanti informacija apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina iš anksto susitarus. Savo sprendimą draudikas grindė UAB „Impulsana“ atliktu ekspertiniu vertinimu ir išvadomis.
17. Dėl eismo įvykio dalyvių elgesio įvertinimo baudžiamosios teises prasme, atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas (Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK), tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta.
18. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumo, taip pat ieškovo teisės į įstatymines netesybas ir jų dydžio.
Dėl ieškovo teisės į draudimo išmokos išmokėjimą
19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama draudiminė išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.
20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudžiamasis eismo įvykis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 32 punktas).
21. Remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).
22. Atsiliepime į ieškinį, kaip ir 2020 m. kovo 6 d. sprendime dėl draudimo išmokos nemokėjimo, atsakovė nesutikimą mokėti draudimo išmoką grindė klaidinančios informacijos apie eismo įvykį pateikimu, taip pat atsiliepime į ieškinį papildomai nurodė, jog iš atlikto tyrimo nustatytų aplinkybių matyti, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas.
23. Teismų praktikoje pripažįstama, jog draudikui įrodžius, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei teigia eismo dalyviai, yra teisinis pagrindas konstatuoti draudžiamojo įvykio nebuvimą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-252-585/2019, 28 punktas).
24. Inscenizuotas arba kitaip imituotas įvykis yra tuomet, kai eismo įvykis yra tik pavaizduojamas kaip neva buvęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai iš esmės reikštų, kad kitomis sąlygomis ar kitoje vietoje prieš vaizduojamą įvykį sugadinta transporto priemonė (priemonės) buvo specialiai pastatyta (pastatytos) taip, jog dirbtinai būtų vaizduojama, neva sugadinimai padaryti šio įvykio, kaip draudžiamojo, metu. Paskata imituoti tokį eismo įvykį gali būti siekis gauti draudimo išmoką už žalą, kuri iš tikrųjų padaryta kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių žalos padarymas nebūtų pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 26-27 punktai).
25. Taigi pastaruoju – imituoto įvykio atveju draudžiamasis įvykis realiai neįvyksta ir atitinkamai draudikui neatsiranda pareiga dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Nuo tokios pareigos draudikas taip pat atleidžiamas ir tuo atveju, jei eismo įvykis realiai įvyksta, tačiau eismo įvykio dalyviai tyčia nurodo tikrovės neatitinkančias ar klaidinančias aplinkybes apie įvykusį eismo įvykį. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė abiem nurodytais pagrindais.
26. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės pozicija, jog eismo įvykio pirminio administravimo metu surinkti duomenys galėjo sudaryti įspūdį, jog eismo įvykis buvo imituotas. Kaip nustatyta byloje, eismo įvykio dalyviai yra pažįstami, kartu žvejoja; eismo įvykis įvyko mažo judėjimo intensyvumo kelyje, tamsiu paros metu, nebuvo jokių liudytojų, policijai apie įvykį nepranešta, vienas iš automobilių buvo ką tik po variklio remonto, kitas tik įsigytas ir apdraustas tik vieno mėnesio draudimo laikotarpiui; kitą dieną po eismo įvykio ieškovas iš karto kreipėsi į nepriklausomų autoekspertų biurą dėl padarytos žalos įvertinimo; UAB „Impulsana“ ekspertas pateikė išvadas, jog ne visi automobilių sugadinimai yra tarpusavyje suderinami, o automobilių susidūrimas įvyko kitokiomis aplinkybėmis, nei nurodo eismo dalyviai.
27. Paminėtų aplinkybių visetas visiškai atitinka kasacinio teismo nurodytus imituoto eismo įvykio požymius, tačiau pažymėtina, jog UAB „Impulsana“ eksperto išvados nesutapo su ikiteisminio tyrimo metu atlikto tyrimo specialisto išvadomis, taip pat mėtos išvados nesutapo su byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis.
28. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados Nr. 11K-214(20), 11K-302(20), ją atlikęs ekspertas V. P. padarė išvadą, jog techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo bei eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio FORD vairuotojo M. S. veiksmai – kelio vingyje į kairę įvažiavo į dešinį kelkraštį ir atsitrenkė į čia stovėjusio automobilio AUDI dešinįjį šoną.
29. Analogišką išvadą padarė teismo ekspertizę byloje atlikęs teismo ekspertas E. S., nurodydamas, jog padarytas tyrimas įgalina teigti, kad automobilio FORD vairuotojo M. S. veiksmai šioje kelio situacijoje, - kelio vingyje į kairę nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę šalikelę ir atsitrenkė į ten stovėjusį automobilį AUDI A8, - techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindine sąlyga jam kilti (Teismo ekspertizės išvada Nr. 2).
30. Tiek ekspertas V. P. tiek E. S., nors pažymėjo, jog byloje esančios nuotraukos nėra pakankamos kokybės ir informatyvumo, tačiau padarė išvadas (nors ir nekategoriškas), jog iš esmės abiejų automobilių sugadinimai yra tarpusavyje suderinami. Tuo tarpu UAB „Impulsana ekspertas V. M., atsakydamas į šalių klausimus teismo posėdžio metu ir susipažinęs su ieškovo į bylą papildomai pateiktomis eismo įvykio nuotraukomis, pripažino, jog atliekant ekspertinį tyrimą jam minėtos nuotraukos nebuvo pateiktos bei negalėjo be papildomų skaičiavimų pasakyti, kaip jos galėtų įtakoti ir/ar galimai pakeisti jo išvadas dėl eismo įvykio aplinkybių ir sugadinimų suderinamumo. Kaip matyti iš šio eksperto atlikto ekspertinio tyrimo, eismo įvykio modeliavimui atlikti ekspertas vertino, jog automobiliai po eismo įvykio sustojo šalikelėje ties posūkio pradžia (tyrimo lapas 12), tačiau byloje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko ne tiesiame kelio ruože, o pačiame kelio posūkyje. Pamatęs eismo įvykio vietos nuotraukas, ekspertas pripažino, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės galėtų įtakoti jo padarytas ekspertinio tyrimo išvadas.
31. Visi trys specialiąsias trasologines žinias turintys asmenys pripažino, jog iš byloje esančių nuotraukų nematyti, kad automobilis FORD prieš eismo įvykį būtų praradęs stabilumą ir slystų, nes nuotraukose nėra slydimo žymių. Būtent dėl tokių žymių nebuvimo V. M. padarė išvadą, jog automobilių susidūrimas įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta automobilio AUDI vairuotojo paaiškinimuose, kad automobilio FORD vairuotojas jo nesuvaldė ir jis slystant atsitrenkė į stovėjusį automobilį AUDI. Teismo posėdžio metu ekspertas papildomai paaiškino, jog automobilio FORD pėdsakai yra tiesūs, kas reiškia, jog automobilis judėjo tiesiai, nėra jokių požymių, kad automobilis būtų praradęs stabilumą. Analogiškai teismo posėdžio metu paaiškino ekspertas V. P., nurodydamas, jog automobiliui praradus stabilumą atsiranda 4 pėdsakai (visų keturių ratų); nagrinėjamu atveju pėdsakai viengubi, kas reiškia, jog tiek priekiniai tiek galiniai ratai judėjo, slydimo nebūta. Teismo ekspertas E. S. iš esmės pritarė abiem pastariesiems specialistams nurodydamas, jog sprendžiant iš automobilio FORD pėdsakų pobūdžio, tai nėra ratų skersinio slydimo pėdsakai, taip pat tikėtina, kad tai nėra pilnai užblokuotų ratų slydimo pėdsakai, dėl to techniniu požiūriu negalima pagrįsti aplinkybės, kad automobilis FORD prieš susidūrimą su automobiliu AUDI buvo intensyviai stabdomas, užblokuojant ratus, ir žymesniu kampu pasuktas į kairę, vengiant susidūrimo. Tačiau ekspertas kartu nurodė, jog galimas automobilio stabdymas neužblokuojant automobilio ratų, o automobilio FORD priekiniai ratai po įvykio yra nežymiai pasukti į kairę, todėl techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio AUDI vairuotojo V. Š. nurodytos šio eismo įvykio aplinkybės yra nepagrįstos (Teismo ekspertizės išvada Nr. 5) .
32. Tokiu būdu įvertinus visų trijų specialiąsias žinias turinčių asmenų byloje pateiktas išvadas matyti, jog iš esmės visi specialistai pritarė tam, jog tarp automobilių įvyko susidūrimas, t. y. įvykis realiai įvyko. Ekspertai V. P. ir E. S. patvirtino, jog iš esmės visi automobilių sugadinimai tarpusavyje yra suderinami, ir eismo įvykį sąlygojo FORD vairuotojo veiksmai – kelio vingyje į kairę įvažiavo į dešinį kelkraštį ir atsitrenkė į čia stovėjusio automobilio AUDI dešinįjį šoną. Tuo tarpu ekspertas V. M. teismo posėdžio metu pripažino, jog eismo įvykio modeliavimui buvo paimti ne visiškai tikslūs duomenys apie kelio ruožą iki automobilių susidūrimo ir kaip tai galėtų įtakoti jo padarytas išvadas atsakyti negalėjo. Be to, byloje iš teismo eksperto E. S. išvadų nustatyta, jog prieš automobilių susidūrimą, M. S. bandė sukti automobilį į kairę (ekspertas nurodė, jog ratai yra nežymiai pasukti į kairę), o tai, kad nesimato automobilio slydimo žymių, nereiškia, jog nebuvo bandoma automobilį stabdyti (stabdymas nebūtinai reiškia ratų blokavimą).
33. Taigi iš byloje surinktų įrodymų ir padarytų išvadų viseto darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju eismo įvykis nebuvo įimituotas, o specialisto išvados patvirtina, jog techniniu požiūriu eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis eismo įvykis galėjo įvykti. Dėl minėto nėra jokio pagrindo spręsti, jog eismo įvykio dalyviai draudikui sąmoningai pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį. Tai, kad automobilis neslydo, bet buvo bandoma jį pasukti į kairę ir stabdoma, patvirtina eismo įvykio dalyvių paaiškinimus apie tai, jog FORD vairuotojui nepavyko tinkamai suvaldyti automobilio kelio posūkyje. Atitinkamai konstatuotina, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką.
34. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovės atstovė pateikė papildomą nesutikimo su ieškiniu motyvą, nurodydama, jog galimai eismo įvykis įvyko iki draudimo sutarties sudarymo, t. y. negaliojant draudiminei apsaugai. Tokias abejones atsakovei sukėlė liudytojo N. V. paaiškinimai, jog eismo įvykis įvyko iki Kalėdų. Teismas kritiškai vertina tokią atsakovės poziciją ir ją atmeta kaip neįrodytą. Visų pirma - sutiktina su ieškovo atstovo pastebėjimais, jog liudytojas negalėjo tiksliai prisiminti eismo įvykio datos; antra, byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo M. S. pagal VĮ Regitra duomenis automobilio valdytoju tapo tik 2019 m. gruodžio 31 d., apie ankstesnį naudojimąsi automobiliu (iki išviešinimo apie nuosavybės teisių įgijimą) pirkimo - pardavimo ar kito sandorio (kurio pagrindu nuosavybė perėjo trečiajam asmeniui) pagrindu, byloje duomenų nėra ir atsakovė jų nepateikė (išreikalauti neprašė); trečia, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog duodamas draudikui paaiškinimus dėl eismo įvykio ieškovas sutiko, kad būtų išreikalautos jo telefoninių skambučių išklotinės ir patikrinti atliktų skambučių duomenys, tačiau į bylą atsakovė nepateikė duomenų ar minėti duomenys buvo tikrinami, ar buvo patikrinta kada ieškovas skambino liudytojui, ar buvo skambinta 2020 m. sausio 6 d. ir kelintą valandą; ketvirta, teismas neturi byloje jokių įrodymų apie tai, jog į bylą pateiktų nuotraukų duomenys (data ir laikas) neatitiktų tikrovę. Atitinkamai teismas neturi jokio teisinio pagrindo spręsti, jog eismo įvykis įvyko kitu laiku, nei eismo įvykio dalyviai nurodė eismo įvykio deklaracijoje.
35. Kadangi tarp šalių nekilo ginčo dėl automobiliui AUDI eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, ieškovo reikalavimas dėl 3 700 Eur nuostolių, paskaičiuotų Klaipėdos nepriklausomų autoekspertų biuro UAB „Klasera“ pažymos pagrindu, prateisimo tenkintinas pilnai.
Dėl netesybų priteisimo
36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalį netesybos yra viena iš prievolių užtikrinimo priemonių. Netesybos yra apibrėžiamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, išreikšta baudos ar delspinigių forma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.
38. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti arba Biuras per 30 dienų (arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos turi pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką. Nurodytų terminų laikymąsi, o kartu – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos tinkamą funkcionavimą ir nukentėjusiojo asmens interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtintos sankcijos – draudikas, praleidęs nustatytus terminus, privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, taip pat gali būti taikomos kitos poveikio priemonės (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 4 dalis).
39. Nagrinėjamu atveju draudikas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškovas pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl įstatyminių netesybų priteisimo.
40. Ieškovas paskaičiavo ir prašo iš atsakovės priteisti 455,54 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 308 d. Atsakovė prašė taikyti šiam reikalavimui ieškinio senatį.
41. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada kasacinio teismo padaryta įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 37-38 punktai).
42. Nagrinėjamu atveju reikalavimą dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo atsakovė pareiškė žodžiu bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio metu, todėl atsakovės prašymu prašomiems priteisti delspinigiams teismas taiko 6 mėnesių ieškinio senatį.
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
44. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui netesybas nuo neišmokėtos draudimo išmokos už 180 d. terminą, t. y. 266,40 Eur ((3 700*0,04/100) * 180 = 266,40).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
45. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
46. Kompensacinių palūkanų paskirtis atlyginti kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo prievolių vykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu.
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 2012 m. spalio 25 d., Teismų praktika Nr. 37). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017 25 punktas).
48. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas yra pareiškęs prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir nagrinėjamu atveju nenustatyta duomenų, patvirtinančių jos kaltę dėl prievolės neįvykdymo, konstatuotina, jog ieškovo prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
49. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Ieškovės ieškinys dėl 4 155,84 Eur (3 700 Eur draudimo išmokos ir 455,84 Eur netesybų) priteisimo tenkintinas 95,44 procentais, priteisiant 3 966,40 Eur (3 700 Eur draudimo išmoką ir 266,40 Eur delspinigių), atitinkamai ieškovui iš atsakovės priteistina 95,44 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 4,56 procento patirtų bylinėjimosi išlaidų.
50. Atsakovė byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo neprašė. Ieškovas nurodė, jog byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 760 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų, surašant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžių metu, 94 Eur žyminio mokesčio, 1 000 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų ir 87,70 Eur išlaidų dėl patirtos žalos įvertinimo.
51. Susipažinus su ieškovo prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis matyti, jog dalis iš išlaidų – 87,70 Eur nėra patirtos nagrinėjamoje byloje, o patirtos dar nesant ginčo tarp šalių teisme. Todėl tokios išlaidos negali būti vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos CPK 88 straipsnio prasme, jos priskirtinos prie išlaidų, nurodytų CK 6.249 straipsnio 4 dalyje, vertintinos kaip nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nukentėjusio asmens patirtos išlaidos pripažįstamos nuostoliais, jeigu tokios išlaidos yra: 1) priverstinės; 2) būtinos; 3) protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos atlyginti išlaidos yra nuostoliai ar ne, turi patikrinti tokių išlaidų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
52. Nagrinėjamu atveju ieškovas materialaus, žyminiu mokesčiu apmokėto, reikalavimo dėl nuostolių, patirtų dėl žalos įvertinimo atlyginimo byloje nereiškė, šios išlaidos nėra nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas nepasisako dėl tokių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, reikalavimą dėl Klaipėdos nepriklausomų autoekspertų biuro UAB „Klasera“ 87,70 Eur išlaidų palieka nenagrinėtą.
53. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
54. Kaip minėta, ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 1 760 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidas, surašant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžių metu.
55. Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas ieškovo atstovo pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.
56. Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 723,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ((1 760 +1 000 + 94)*95,44 %).
57. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje patirta 46,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 44,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes neviršija 5 Eur sumos (46.51 *4,56 % = 2,12).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 3 700 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų eurų) nuostolių atlyginimą, 266,40 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 40 euro centų) delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 723,86 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 86 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Prašymą dėl Klaipėdos nepriklausomų autoekspertų biuro UAB „Klasera“ 87,70 Eur išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 44,39 Eur (keturiasdešimt keturių eurų ir 39 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Šalims išaiškinti, kad per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.