Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1296-777/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
e2S-1296-777/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01455-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1296-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01455-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.7.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 27 513,90 Eur negrąžintų paskolų, 6 878,47 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu), taip pat uždrausti atsakovei perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą tretiesiems asmenims (34 392,37 Eur suma), pavedant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą ieškovo pasirinktam antstoliui.

3. Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindu nurodė aplinkybę, jog:

3.1. Atsakovė ilgą laiką piktybiškai vengia gražinti pasiskolintas lėšas, galima konstatuoti, kad atsakovė siekia (ar gali siekti) išvengti teismo sprendimo vykdymo.

3.2. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovė nuosavybės teise turi daug nekilnojamojo turto vienetų: žemės sklypų su statiniais, butų, tačiau jie yra areštuoti antstolių po keletą kartų: 2014 m. sausio 7 d., 2014 m. spalio 16 d., 2018 m. gegužės 21 d., 2019 m. sausio 8 d., 2019 m. gruodžio 23 d., 2020 m. gegužės 7 d., 2020 m. rugsėjo 10 d. Mano, jog šie duomenys patvirtina, kad atsakovė turi ir daugiau įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurie jau yra pareiškę reikalavimus atsakovei, todėl, neareštavus atsakovės turto, ieškovas gali prarasti galimybę išsiieškoti iš atsakovės jam priklausančias sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5.1. Nurodė, kad tokios aplinkybės kaip ieškinio sumos dydis ar asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės.

5.2. Nurodė, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą), teismui nepateikė (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Teigė, jog neatsiskaitymas su ieškovu ar kitais kreditoriais atsakovės nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina. Konstatavo, jog aplinkybės, kad atsakovė savo veiksmais galbūt pažeidžia ieškovo teises, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas konstatuoti, jog, priėmus ieškovui palankų teismo procesinį sprendimą, tokio sprendimo vykdymas (šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu), taip pat uždrausti atsakovei perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą tretiesiems asmenims (34 392,37 Eur suma), pavedant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą ieškovo pasirinktam antstoliui.

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad atsakovo nesąžiningumo įrodymas, t. y. jog atsakovas gali imtis veiksmų savo turtui paslėpti, perleisti ar kaip nors kitaip jį apsunkinti, ne kiekvienu atveju praktiškai yra įgyvendinamas. Teigia, jog ieškovas pateikė visus viešai prieinamus duomenis (iš Nekilnojamojo turto registro, taip pat apie teisminius procesus), o jei atsakovas ir ėmėsi kokių veiksmų savo kitam neregistruotinam turtui apsunkinti, ieškovas neturi galimybės gauti tokių duomenų. Pažymėjo, jog visas atsakovo nekilnojamasis turtas jau yra apsunkintas kitų kreditorių prašymų ir net keletą kartų. Darė išvadą, kad teismas, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui išimtinai siedamas tik su atsakovo nesąžiningumu ir nesant galimybių tokių duomenų pateikti, eliminavo galimybę remiantis bloga atsakovo finansine padėtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.

7.2. Mano, jog, įvertinus esamą atsakovo finansinę situaciją, papildomų duomenų gavimas dar ir apie atsakovo nesąžiningus veiksmus siekiant toliau dar labiau apsunkinti ar perleisti savo neregistruotiną turtą reikštų visišką atsakovo nemokumą ir ieškovo galimybė apskritai tikėtis priteistų lėšų išsiieškojimo iš atsakovo neregistruotino turto (piniginių lėšų) taptų neįmanoma.

7.3. Teigia, jog teismas negalėjo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sieti vien tik su ta aplinkybe, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą. Mano, kad ieškovo teismui pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo finansinė situacija yra kritinė, atsakovas yra nemokus ir artimiausiu metu gali apskritai nebeturėti jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti vykdant sprendimą, o tai, ieškovo vertinimu, sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu.

9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1. Teigia, jog ieškovas šiame ginče elgiasi nesąžiningai, kadangi teikdamas ieškinį teismui nuslėpė bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, kurios turi įtakos teismo vertinimui dėl ieškinio pagrįstumo prima facie. Nurodo, jog atsakovė 2020 m. spalio 14 d. į bylą pateikė prieštaravimus dėl ieškovo ieškinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose išdėstė nesutikimo su ieškiniu motyvus ir įrodymus. Akcentavo, jog atsakovė savo prieštaravimuose nurodė ir pagrindė, kad likusi 85 000 Lt suma yra negrąžintina ieškovui dėl šalių susitarimo pakeisti šalių pradinę prievolę, sukuriant naują (novacija), ieškovui įsigyjant iš atsakovės UAB „Saulės gausa“ akcijas. Mano, jog šios aplinkybės paaiškina ir ieškovo ieškinio reikalavimų loginę spragą – ieškovas nepaaiškina, kodėl jis, 2013–2014 metais skolindamas atsakovei lėšas 2–3 mėn. terminui, nereikalavo šių sumų grąžinimo 6–7 metus. Atsakovė laiko ieškovo ieškinį net tikėtinai nepagrįstu.

9.2. Nurodė, kad atskirajame skunde ieškovas tik mįslingai kalba apie atsakovės galimus veiksmus jos kitam neregistruotinam turtui apsunkinti ir kad ieškovas neturi galimybės gauti tokių duomenų. Pažymi, jog nėra sukonkretinama, apie kokį atsakovės turtą ieškovas kalba, atkreipia dėmesį, kad ieškovas iš karto pats save paneigia, nurodydamas, kad jokių duomenų apie tai neturi.

9.3. Nurodė, kad ieškovas taip pat kalba apie atsakovės turimo turto jau įregistruotus apsunkinimus, tačiau nepaaiškina, kokia egzistuoja grėsmė, kad šis turtas bus perleistas kitiems asmenims ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Taip pat nepaaiškina, kaip jau apsunkinto atsakovės turto areštas, esant nurodytiems apsunkinimams, leis ieškovui labiau užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

13. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

15. Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galbūt patvirtina pareiškimo reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas.

16. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. preliminariu sprendimu pateiktą ieškinį tenkino visiškai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas.

17. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas atskiruoju skundu nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi mano, jog teismas, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui išimtinai siedamas tik su atsakovo nesąžiningumu ir nesant galimybių tokių duomenų pateikti, eliminavo galimybę remiantis bloga atsakovo finansine padėtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).

19. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog atsakovės turtinė padėtis savaime nėra pagrindas taikyti turto areštą – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar tyčinis vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti prastą atsakovės finansinę padėtį, tai nesuteikia pagrindo pripažinti egzistuojant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovės turtinė padėtis galbūt yra prasta, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina pažymėti, jog disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovės interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo procesiniuose dokumentuose pats nurodo, jog duomenų bent apie tikėtiną atsakovės nesąžiningumą jis neturi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesant antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

21. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. teisėjos rezoliucija buvo priimti atsakovės prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio bei preliminaraus sprendimo, darytina išvada, jog civilinė byla iš esmės neišnagrinėta, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė