- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1500-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03750-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., T. B., S. L., M. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui
- Pareiškėjas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., T. B., S. L., M. B., M. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo V. B. mirties priėmė jo palikimą pagal testamentą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Nurodė, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras duomenimis, velioniui nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, t.y. 54/100 dalis 90.67 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 54/100 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 298/595 dalį 0, 0595 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). V. B. paliko 2011 m. spalio 19 d. sudarytą testamentą, kuriuo mirties atveju nurodė jam nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo su dalimi gyvenamojo namo ir kitų statinių bei priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), palikti pareiškėjai. Iš karto po mirties ji persikėlė gyventi į tėvo namus, kadangi pašlijo mamos, gyvenusios tuo pačiu adresu, sveikata. Po mirties į notarą ji nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, apsigyvendama tėvui priklausiusioje namo dalyje. Jai buvo žinoma, kad yra vienintelė paveldėtoja pagal tėvo paliktą testamentą, taip pat ji žinojo, kad mama M. B. į savo sutuoktinio palikimą nepretenduoja. Jai liko tėvo asmeniniai daiktai, baldai, elektros prietaisai, šiuo turtu ji pradėjo naudotis iš karto po tėvo mirties. Turto atžvilgiu atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Moka mokesčius už suvartotą energiją, ūkiniame pastate laiko malkas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimo reikalavimu sutinka. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą V. B. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo V. B. turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau tekste VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškime nurodytą turtą ar jo faktinį valdymą, prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmens L. K. atsiliepime nurodė, kad jis iš esmės neprieštarauja dėl pareiškėjos reikalavimų, tik atkreipia dėmesį, jog paveldėtą turtą, jo valdymą po senelio V. B. mirties pirmiausiai priėmė L. K. su močiute, todėl neaišku, kodėl apie tai nėra nurodyta pareiškėjos pareiškime. Jis iki šiol rūpinasi, išlaiko bei prižiūri žemės sklypą su namu ir pastatais, moka mokesčius ir dalijasi jų našta su močiute, prižiūri senelio kapavietę, rūpinasi viso turto išsaugojimu, perėmė ūkio padargus, techniką, senelio daiktus, reikalingus ūkyje, t. y. mirus seneliui faktiškai priėmė jo palikimą ir valdo. Tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais jis išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku faktiškai jį valdydamas.
5. Suinteresuotas asmuo L. K. teismui pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B. mirties jo palikimą faktiškai priėmė ir valdo L. K.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad su pateiktu pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su nemokamos teisinės pagalbos teikimu pareiškėjai. Suinteresuoti asmenys M. B. ir T. B. atsiliepimu į pareiškimą prašė patenkinti suinteresuoto asmens L. K. prašymą. Nurodė, kad L. K. nuo vaikystės gyveno su seneliais, po senelio mirties toliau gyvena ir veda bendrą ūkį su močiute M. B., perėmė ūkio valdymą ir tvarkosi bendrai. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime nurodė, kad su suinteresuoto asmens L. K. pareikštu reikalavimu nesutinka, nes pagal testamentą visas turtas turi atitekti jos dukrai (pareiškėjai). Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepimu į pareiškimą su L. K. pareiškimu visiškai sutiko, prašė jį tenkinti, kadangi L. K. nuo vaikystės gyveno su seneliais, po V. B. mirties toliau gyvena ir veda bendrą ūkį su močiute M. B..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Priteisė iš suinteresuoto asmens L. K., pareiškusio savarankiškus reikalavimus, valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su nemokamos teisinės pagalbos teikimu pareiškėjai (262,28 Eur). Suinteresuoto asmens L. K. savarankišką reikalavimą atmetė.
9. Nurodė, kad teismas laikė įrodytomis šias aplinkybes: 1) pareiškėja yra vienintelė V. B. pirmos eilės įpėdinė; 2) pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą; 3) velionio V. B. valia buvo aiškiai išreikšta sudarant testamentą 2011 m. spalio 19 d.
10. Teismas konstatavo, kad V. B. vaikaitis L. K. laikomas antros eilės paveldėtoju, todėl, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, jis galėtų būti laikomas priėmusiu palikimą ir paveldėtų pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. Byloje esant pakankamai įrodymų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, teismas L. K. savarankišką reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo L. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir jo pareiškimą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad L. K. laikomas antros eilės paveldėtoju, todėl, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, galėtų būti laikomas priėmusiu palikimą ir paveldėtų pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. Nors po palikėjo mirties pareiškėja įgijo paveldėjimo teisę testamento pagrindu į jos tėvui palikimo atsiradimo dieną priklausiusį turtą, tačiau ji nepriėmė palikimo pagal testamentą, t. y. neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo – per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, termino priimti palikimą pagal testamentą atnaujinti neprašė. L. K. neprieštaravo, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai valdydama, tačiau pareiškė savarankišką reikalavimą. Teismas jo argumentus dėl aktyvių palikimo priėmimo veiksmų (dėl apelianto patirtų laidojimo išlaidų, senelio kapavietės tvarkymo, namų valdos mokesčių - elektros, telefono, šiukšlių, kitų mokesčių mokėjimo, buities tvarkymo) sprendime pripažino, jų nepaneigė kiti įrodymai. Teismo argumentas, kad esant pirmos eilės įpėdiniui, jis negali paveldėti, prieštarauja paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisminei praktikai.
1.2. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės bei pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos bylos aplinkybės. Apeliantas pateikė įrodymus, kad apmoka sąskaitas faktūras už pateiktus patarnavimus adresu (duomenys neskelbtini), rūpinasi velionio kapavietės priežiūra, nuolat rūpinasi turtu, geni medžius, iš antro aukšto nuleidžia malkas, rūpinasi sanitariniais mazgais, pastoviai moka pusę mokesčių paduodamas grynais pinigais, pasirūpino senelio laidotuvėmis, bendrai statė paminklą, po senelio mirties per tris mėnesius įrengė šildymo katilą ir t.t., tačiau teismas šias aplinkybes ignoravo. Pareiškėja neginčijo fakto, kad namų priežiūra rūpinasi, garažu naudojasi apeliantas.
1.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino CK 5.12 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. CK 5.12 straipsnis nustato specialiąją paveldėjimo atstovavimo teise tvarką, pagal kurią palikėjo vaikaitis ir/ar provaikaitis paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. CK 5.12 straipsnio sąvoka „kartu su pirmos eilės įpėdiniais“ reiškia, kad palikėjo vaikaitis paveldi atstovavimo teise tik tais atvejais, kai yra kitų pirmos eilės įpėdinių. Nepaisant to, kad yra apelianto vardu registruoto turto – 148/595 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 46/100 dalis pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 46/100 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), apeliantas gali pretenduoti į senelio palikimo dieną mirusiajam priklausiusį turtą palikimą atstovavimo teise kaip palikėjo vaikaitis kartu su pirmos eilės įpėdine (pareiškėja) į likusį paveldimą turtą pagal įstatymą lygiomis dalimis. Apeliantas, kurio motina (palikėjo dukra) yra mirusi, yra prilyginamas pirmos eilės įpėdiniui, nes pagal CK 5.12 straipsnį paveldi atstovavimo teise.
Atsiliepimas
12. Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. nėra teisinių prielaidų nustatyti, kad apeliantas senelio palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Teismas apelianto pareiškimą atmetė tuo pagrindu, kad įstatymas nenustato galimybės priimti palikimą pagal įstatymą antros eilės įpėdiniui, kai yra gyvas pirmos eilės įpėdinis, kuris palikimą priėmė. Apeliantas per tris mėnesius po palikėjo mirties neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, kadangi ne jis, o viena pareiškėja iš karto po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą, persikeldama ir apsigyvendama jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje bei pradėdama valdyti turtą kaip savo nuosavybę.
Šalies argumentai
2.2. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad palikimą jis priėmė likęs gyventi su šeima ir močiute M. B., organizuodamas senelio laidotuves bei prižiūrėdamas kapus, besąlygiškai nepatvirtina aktyvių palikimo priėmimo veiksmų. Apeliantas jau daug metų gyvena 46/100 gyvenamojo namo dalyje, atitinkamai naudojasi ir jam priklausančia 148/595 dalimi žemės sklypo bei kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Mirus V. B. apelianto gyvenamoji vieta nepasikeitė, jis ir toliau gyvena jam priklausančio gyvenamojo namo dalyje, kurioje nėra jokių V. B. priklausančių daiktų. Nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su apelianto rūpinimusi senele, padėjimu jai buityje bei senelio kapo lankymu, nes toks elgesys laikytinas visuotinai priimtinų geros moralės principų ir papročių įgyvendinimu. Apeliantas neįrodė, kad faktiškai pradėjo valdyti senelio palikimą, nes gyvenimas ir tvarkymasis jam priklausančio gyvenamojo namo dalyje, kurioje pats su savo šeima gyveno daug metų iki palikėjo mirties ir kuriuose gyvena iki šiol, namų kūrenimas malkomis, kiti namų ūkio darbai nesudaro pagrindo jo pareiškimo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė palikimo priėmimo faktą pagal testamentinės įpėdinės pareiškimą, netenkindamas įstatyminio įpėdinio pareiškimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja yra testamentinė V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).
16. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu pirmiausia aktualu nustatyti, ar palikimą priėmė testamentinė įpėdinė – pareiškėja.
17. Atmestini apelianto argumentai apie tai, kad pareiškėja nepriėmė palikimo pagal testamentą, nes neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Pareiškėjos įgyvendintą faktinį palikimo priėmimą apeliantas pripažino pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde, todėl nekartotini pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remiantis buvo nustatytas faktas apie testamentinės įpėdinės atliktus paveldimo turto valdymo veiksmus, kuriais ji priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
18. Nustačius, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė testamentinė įpėdinė, apelianto nurodomi palikimo priėmimo veiksmai nėra teisiškai reikšmingi (CK 5.2 straipsnio 2 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis). Jei pastarosios sąlygos ir nebūtų, pažymėtina, jog įvertinus aplinkybę, kad palikimą sudaro apytiksliai pusė gyvenamojo namo su priklausiniais bei žemės sklypo dalis, kad apeliantui priklauso kita pusė šio turto ir kad jis visą laiką iki palikimo atsiradimo gyveno namo pirmajame aukšte, o palikėjas antrajame aukšte, į kurį dar iki jo mirties atsikėlė gyventi testamentinė įpėdinė, apelianto įvardinti palikimo priėmimo veiksmai (palikėjo laidotuvių organizavimas, kapavietės priežiūra, medžių genėjimas) teismų praktikoje nėra pripažįstami siekiu įgyvendinti palikimo priėmimo teises, o pusės su namo priežiūra susijusių mokesčių mokėjimas vertintinas ne paveldimo turto valdymu kaip savo – tai tėra CK bendraturčio pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę vykdymas pagal CK 4.76 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006).
19. Apeliantas palikimą paveldėtų pagal įstatymą CK 5.12 straipsnyje reglamentuota atstovavimo teise, tačiau, esant palikimą priėmusiai testamentinei įpėdinei, apeliacinio skundo argumentai dėl paveldėjimo atstovavimo teise bei įpėdinių eiliškumo nesvarstytini kaip nereikšmingi tinkamam apeliacijos dalyko įvertinimui.
20. Pareiškėja už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur advokato pagalbos išlaidų. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis). Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, šios išlaidos jai priteistinos iš priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio apelianto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme pareiškėjai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.