Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Ellora 4522899 Ltd atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „FF LIZINGAS“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui Ellora 4522899 Ltd, trečiasis šios bylos asmuo UAB „Baltijos tarptautinis lizingas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti žodinį bylos nagrinėjimą

15. Pagal bendrąją taisyklę, atskirieji skundai apeliacinės instancijos teismo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas ir dėl to reikalinga atidėti bylos nagrinėjimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir vertino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pateiktuose procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstyti ginčo dalyko esmę sudarantys argumentai, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti ne tik skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, bet ir padaryti išvadas, ar buvo pagrindas teismui priimti minėtą skundžiamą nutartį (CPK 301 straipsnio 2 dalis). Esant išdėstytiems argumentams, apelianto prašymas netenkintinas.

Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas

18. Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši dalyvaujančių byloje asmenų pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Taigi, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas turi atitikti civilinio proceso principus: šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

19. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti tuo atveju, jei 1) tai numato CPK arba 2) teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai.

20. Nagrinėjamoje byloje yra skundžiama 2022 m. liepos 20 d. nutartis, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjos UAB „Baltic Arms“ prašymą tenkinti iš dalies: išduoti pareiškėjai pažymą dėl teismo sprendimo civilinėse ir komercinėse bylose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 53 straipsnio nuostatas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo dalyje dėl 17 377,20 Eur sumos išieškojimo. Likusioje dalyje (dėl 1737,72 Eur sumos) prašymą atmeti.

21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei byloje esančios medžiagos nustatyta, jog apeliantės Ellora 4522899 Ltd atskirasis skundas dėl 2021 m. vasario 1 d. nutarties yra jau antrasis skundas dėl šios nutarties. Pirmą kartą atsakovė atskirąjį skundą dėl 2021 m. vasario 1 d. nutarties pateikė 2022 m. vasario 15 d. (DOK-29198). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą, konstatavęs, jog 2021 m. vasario 1 d. nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą, pažymėdamas, jog pirmos instancijos teismas atsisakydamas priimti apeliantės atskirąjį skundą pagrįstai nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo priimta nutartimi teikė kasacinį skundą (DOK-3640) dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų atrankos kolegija 2022 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės kasacinį skundą.

22. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

23. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Analogiškai teismas privalo patikrinti ar apeliacinį procesą inicijuojantis asmuo tinkamai įgyvendina teisę į teisminę gynybą.

24. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

25. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).

26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo (tikrumo) principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52; 2011 m. kovo 29 d. sprendimą S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18; 2015 m. birželio 9 d. sprendimą byloje DRAFT - OVA a.s. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 72493/10, par. 77; 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą byloje A. prieš Armėniją, peticijos Nr. 22343/08, par. 33).

27. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties teisėtumo apeliantės inicijuotas apeliacinis procesas (pagal 2022 m. vasario 15 d. atskirąjį skundą) jau yra pasibaigęs įsiteisėjusiais teismo sprendimais, dėl to paties sprendimo, kurie turi res judicata galią nagrinėjamos bylos kontekste, bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato galimybės pakartotino apeliacinio proceso inicijavimo, įvertinus nurodytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl UAB „Baltic Arms“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju UAB „Baltic Arms“ pateikė teismui prašymą dėl 665,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinei instancijoje apmokėti. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su pirmos instancijos nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti jos atskirąjį skundą, pateikė skundą dėl pirmos instancijos 2022 m. liepos 20 d. nutarties. Apeliantės pateiktas skundas kartu su byla buvo persiųstas apeliacinės instancijos teismui, nenustatant kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims termino atsiliepimui pateikti, kadangi byloje priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir procesas byloje yra pasibaigęs. UAB „Baltic Arms“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikė į bylą paaiškinimus dėl byloje pateikto atsirojo skundo, 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė atsiliepimą į apeliantės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo bei prašymo atidėti, arba atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, 2022 m. rugsėjo 7 d. buvo gautas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Įvertinus tai, jog UAB „Baltic Arms“ visus anksčiau nurodytus dokumentus (paaiškinimus) pateikė savo nuožiūra t. y. įstatymas jai tokios pareigos nenustatė, darytina išvada, jog UAB „Baltic Arms“ įstodama į apeliacinį procesą veikė savo rizika, todėl tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra jokio teisino pagrindo. Atsižvelgiant į tai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovės Ellora 4522899 Ltd atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.