- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-595-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- V. B., D. Z., A. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, B. Z.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, atsakovų V. B., D. Z., A. S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2893-912/2019 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, D. Z., V. B., A. S., B. Z., antstolei Daivai Prunskienei, J. S. ir K. A. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė M. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio 2012 m. liepos 27 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-2407 „Dėl sklypo A. g. 31 plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 2 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo A. g. 31, Vilniuje, dalių dydžių nustatymo ir pardavimo“; 4) pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo pat pradžios) 2015 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią 1 867 kv. m ploto ginčo sklypo dalis perėjo A. S. nuosavybėn už 13 429,54 Eur kainą; 5) pripažinti negaliojančia ab initio 2015 m. gegužės 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią 1 866 kv. m ploto ginčo sklypo dalis perėjo V. B. nuosavybėn už 13 421,29 Eur kainą; 6) pripažinti negaliojančia ab initio 2015 m. liepos 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią 1 867 kv. m ploto ginčo sklypo dalis perėjo D. Z. nuosavybėn už 13 429,54 Eur kainą; 7) taikyti restituciją natūra – priteisti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise iš atsakovo D. Z. 1 867 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 5 600 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), o iš Lietuvos Respublikos priteisti D. Z. 13 429,54 Eur kainą; 8) taikyti restituciją natūra – priteisti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise iš atsakovo V. B. 1 866 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 5 600 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), o iš Lietuvos Respublikos priteisti V. B. 13 421,29 Eur kainą; 9) taikyti restituciją natūra – priteisti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise iš atsakovės A. S. 1 867 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 5 600 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), o iš Lietuvos Respublikos priteisti A. S. 13 429,54 Eur kainą; 10) panaikinti antstolės Daivos Prunskienės 2012 m. lapkričio 26 d. patvirtintą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą; 11) panaikinti 2013 m. vasario 5 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovas D. Z. padovanojo B. Z. 1/3 statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini));12) panaikinti 2013 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutartį, kuria B. Z. padovanojo atsakovui D. Z. 1/3 statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje išnagrinėta medžiaga pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, padarytų sudarant pirkimo-pardavimo sutartis dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimo nuosavybės teise atsakovams D. Z., V. B., A. S.. Ieškovo teigimu, išnagrinėjus minėtą medžiagą nustatyta, kad ginčo žemės sklypas negalėjo būti suformuotas kaip naudojamas valstybinės žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir ne aukciono tvarka parduotas atsakovams – fiziniams asmenims. Nustačius tokias aplinkybes, naikintini administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo suformuotas šis sklypas, o sandoriai, pagal kuriuos žemės sklypas perėjo privačion asmenų nuosavybėn, pripažintini negaliojančiais ab initio ir taikytina restitucija, grąžinant negaliojančių sandorių šalis į buvusią padėtį.
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat sutiko su ieškinio argumentais, kad ginčijami administraciniai aktai priimti pažeidžiant įstatymų reikalavimus.
5. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) prašė ginčą pagal ieškinį spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
6. Atsakovai D. Z., A. S. ir V. B. prašė ieškinį atmesti, o tuo atveju, jei reikalavimai dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarčių nuginčijimo būtų patenkinti – priteisti jiems iš Lietuvos Respublikos 1 500 000 Eur kompensaciją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pabrėžė, kad prokuroro reikalavimas panaikinti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio pažymą yra nepagrįstas, nes neįrodyta, kad ši pažyma išduota neteisėtai, šios pažymos išdavimas nekoreliuoja su viešojo intereso apsauga. Be to, atsakovai nesutiko su ieškovo argumentais dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto ir sklypo dovanojimo sutarčių panaikinimo. Atsakovų teigimu, ginčo žemės sklypas yra užstatytas atsakovams nuosavybės teise priklausančiais statiniais, kurių paskirtis yra gyvenamoji ir pagalbinio ūkio, todėl Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai priėmė įsakymą, kurio pagrindu buvo sudarytos ginčo žemės sklypo dalių pirkimo– pardavimo sutartys. Atsakovai taip pat akcentavo, jog mechaniškas restitucijos taikymas yra nepagrįstas, jog nusprendus pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovams turi būti priteista suma, atitinkanti žemės sklypo rinkos kainą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkino, o bylos dalį dėl restitucijos taikymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinio reikalavimus dėl restitucijos taikymo tenkino iš dalies – taikė restituciją natūra dėl nuginčytų žemės sklypo sandorių. Teismas priteisė iš atsakovų A. S., D. Z. ir V. B. valstybei nuosavybės teise atitinkamas ginčo žemės sklypo dalis, o iš valstybės priteisė atsakovams žemės sklypų įgijimo kainą: atsakovei A. S. – 13 429,54 Eur, atsakovui D. Z. – 13 429,54 Eur, atsakovui V. B. – 13 421,29 Eur. Teismas taip pat priteisė iš valstybės atsakovams D. Z., A. S. bei V. B. po 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistų jiems pinigų sumų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas netaikė restitucijos dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)) perleidimo sandorio, įforminto turto pardavimo skolininko pasiūlytiems pirkėjams aktu, nuginčijimo.
10. Teismas nustatė, kad nuo to laiko, kai buvo sudaryti ginčo sandoriai, iki teismo sprendimo priėmimo dienos žemės sklypo būklė nepakito, atsakovai įsigytais žemės sklypais nesinaudojo, juose nėra gyvenamosios paskirties pastatų, kuriuose atsakovai būtų gyvenę. Teismo vertinimu, atsakovams ginčo žemės sklypas (atitinkamos jo dalys) neturi asmeninės, emocinės ar kitokios ypatingos nefinansinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad administraciniai teisės aktai šioje byloje panaikinti ne dėl valstybės institucijos padarytos klaidos, bet dėl prašymą išduoti statybos pažymą teikusio A. S. panaudotos apgaulės, o statinius įsigiję atsakovai A. S., D. Z. ir V. B. buvo susiję su skolininku vykdomajam procese ir pradiniu statinių savininku A. S.. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog taikant restituciją natūra dėl žemės sklypų, sklypo rinkos verte grįstos kompensacijos priteisimas atsakovams neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, jog ginčo sklype esantys statiniai nebuvo valstybės nuosavybė, o į bylą įtrauktiems mirusio statinių savininko A. S. įpėdiniams (atsakovams J. S. ir K. A.) restitucijos taikymu priteisus statinius nuosavybės teise, būtų neprotinga juos įpareigoti atsakovams (skolininko pasiūlytiems pirkėjams) A. S., D. Z. ir V. B. atlyginti sumokėtą statinių kainą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje susiklostė išimtinis atvejis, kuomet restitucija dėl ginčo sklype esančių statinių netaikytina ir šie statiniai paliktini atsakovams A. S., D. Z. ir V. B. nuosavybės teise.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria atsakovų naudai priteistos procesinės palūkanos bei netaikyta restitucija dėl nuginčyto statinių perleidimo sandorio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Byloje nenustatyta, kad atsakovai arba kokie kiti asmenys kada nors būtų teisėtai įgiję nuosavybės teisę į statinius ginčo žemės sklype. Apeliacinės instancijos teismas, anksčiau nagrinėdamas šią bylą, jau konstatavo, kad A. S. neįgijo nuosavybės teisės į ginčo sklype esančius statinius.
12.2. Palikus ginčo statinius atsakovų nuosavybe, būtų įteisinta imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančių sandorių (kurių šalys buvo patys atsakovai) pagrindu atsiradusi nuosavybė ir tokiu būdu pažeisti fundamentalūs teisės principai.
12.3. Jei nebūtų atlikti neteisėti A. S. veiksmai, šiuos veiksmus atlikusio asmens paveldėtojai (procesinių teisių perėmėjai šioje byloje) būtų paveldėję ir to asmens skolinius įsipareigojimus, kurie buvo likviduoti byloje nuginčytu sandoriu realizavus ginčo statinius.
12.4. Atsakovai buvo susiję su statinių perleidėju A. S., todėl toks jų (ne)sąžiningumo laipsnis neturėjo turėti įtakos restitucijos ginčo statinių atžvilgiu netaikymui, o restitucijos taikymo klausimas dėl statinių turėjo būtų sprendžiamas taip pat kaip ir restitucijos pritaikymas ginčo sklypo atžvilgiu.
12.5. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pažymą dėl ginčo statinių statybos nenukrypstant nuo projekto (kurio apskritai nebuvo), ginčo statinių nuosavybės teisė turėjo būti laikoma panaikinta.
12.6. Šioje byloje nebuvo pagrindo valstybės veiksmų laikyti neteisėtais ir taikyti valstybei civilinę atsakomybę procesinių palūkanų priteisimo forma.
Šalies argumentai
13. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą dalį, kuria iš valstybės priteistos procesinės palūkanos. Apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais argumentais:
13.1. Restitucijos prievolės atsiradimo momentas yra teismo sprendimo, kuriuo taikyta restitucija, įsiteisėjimas, todėl teismas nepagrįstai atsakovams priteisė 5 proc. dydžio palūkanas dar nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
13.2. Skundžiama sprendimo dalis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje išaiškinta, jog procesinės palūkanos taikant restituciją skaičiuojamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.
14. Atsakovai V. B., D. Z. ir A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimą dėl restitucijos taikymo. Apeliaciniu skundu atsakovai taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą, jeigu teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo nebūtų panaikinta, – pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos atsakovams D. Z., V. B. ir A. S. po 491 573,21 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Šių atsakovų apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas, taikydamas restituciją natūra žemės sklypo atžvilgiu, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
14.2. Teismas restituciją natūra taikė nepagrįstai, nes atsakovai yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai.
14.3. Taikydamas restituciją natūra teismas neatsižvelgė į atsakovų teisėtus lūkesčius, nevertino nuosavybės teisių apsaugos ir pasitikėjimo valstybės institucijų priimamais sprendimais aspektų.
14.4. Teismo panaikinta 2012 m. liepos 27 d. pažyma apie statybą negalėjo būti išduota dėl daugybės dokumentų trūkumų, t. y. pažyma buvo išduota dėl valstybės tarnautojų aplaidumo, todėl nesutiktina su teismo išvada, jog pažyma išduota ne dėl institucijos padarytos klaidos, bet dėl pažymą prašiusio išduoti subjekto panaudotos apgaulės.
14.5. Teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo natūra naikintinas, kadangi nebuvo vertintas restitucijos objekto pobūdis, neįvertintas padarytas pažeidimas, dėl kurio buvo siekiama apriboti atsakovų nuosavybės teises, nevertinta klaidingai sukurtų teisėtų lūkesčių trukmė, klaidos identifikavimo ir priemonių ją ištaisyti ėmimosi sparta.
14.6. Tuo atveju, jei skundžiamo sprendimo dalis dėl restitucijos natūra žemės sklypo atžvilgiu taikymo nebūtų pakeista, atsakovams priteistina papildoma kompensacija, kadangi restitucija dėl atsakovų, kurie yra sąžiningi turto įgijėjai, negali būti taikoma mechaniškai.
Atsiliepimas
15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į prokuroro bei Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus prašo šiuo skundus spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus ir vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis bei aktualia teismų praktika. Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime nurodytas teisinis reguliavimas ir teismų praktika, susijusi su restitucijos instituto prigimtimi bei taikymu, taip pat procesinių palūkanų esme ir jų paskirtimi.
16. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į prokuroro ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus su prokuroro skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, o Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą prašė spręsti atsižvelgiant į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais argumentais:
16.1. Ginčo statiniai pastatyti be jokio statybą leidžiančio dokumento, todėl jie sukurti be teisinio pagrindo ir negalėjo būti perleisti atsakovams.
16.2. Teismas ginčo atveju turėtų ne taikyti restituciją, bet išspręsti ginčo sklype esančios neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą, juos nugriaunant ir sutvarkant statybvietę. Siekiant visiško buvusios padėties atkūrimo ir viešojo intereso byloje apgynimo, turėtų būti išsprendžiami neteisėtų administracinių aktų ir sutarčių pagrindu atsiradusių statybos padarinių šalinimo klausimai.
16.3. Prokuroras nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl restitucijos taikymo statinių atžvilgiu, todėl teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas neteisėtu.
16.4. Teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokios palūkanos priteisiamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo.
17. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepime į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą su jos skundu sutiko.
18. Atsakovai A. S., D. Z. ir V. B. atsiliepimu į ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus prašė šiuos skundus atmesti. Atsakovų atsiliepimas motyvuojamas tokiais argumentais:
18.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti vindikaciją, todėl pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo išreikalauti iš atsakovų.
18.2. Jeigu dėl statinių netaikytinos vindikaciją reglamentuojančios teisės normos, tai restitucija taip pat neturi būti taikoma, ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.
18.3. Ieškovas nėra suinteresuotas asmuo reikšti reikalavimą dėl vindikacijos ar restitucijos taikymo ginčo statinių atžvilgiu, taip pat nėra suinteresuotas asmuo ginčyti iš Nacionalinės žemės tarnybos priteistas palūkanas.
18.4. Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas. Nacionalinė žemės tarnyba iš atsakovų pinigines lėšas gavo dar 2015 metais ir ji šiomis lėšomis disponuoja, todėl procesinės palūkanos pagrįstai priteistos nuo bylos iškėlimo momento.
19. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą su skundo dalimi dėl procesinių palūkanų priteisimo sutiko, o kitą skundo dalį prašė spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus. Atsakovės atsiliepimas motyvuojamas šiais argumentais:
19.1. Ieškovo apeliacinio skundo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo sutampa su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniu skundu.
19.2. Civilinis kodeksas nenumato, kad restitucija gali būti taikoma ir tuo atveju, jei daiktas nepriklauso nuosavybės teise.
19.3. Ginčo žemės sklype esantys statiniai pastatyti neteisėtai, todėl nebuvo įgyti nuosavybės teise ir negali būti restitucijos objektu.
20. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atsakovų A. S., D. Z. ir V. B. apeliacinį skundą prašė skundą spręsti atsižvelgiant į jos nurodytus argumentus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismui nustačius, jog sklypas buvo įgytas apgaulės būdu, negalima sutikti, kad šioje situacijoje taikytinos vindikaciją reglamentuojančios ir sąžiningą įgijėją ginančios teisės normos.
20.2. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog taikant restituciją natūra, teisėtų lūkesčių apsauga, proporcingumo principas reikalauja spręsti, ar suinteresuotam asmeniui turėtų būti sumokėta kompensacija už nuosavybės paėmimą, taip užtikrinant proporcingą naštos tarp santykių subjektų paskirstymą, o klausimas dėl kompensacijos turi būti sprendžiamas tos pačios bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl restitucijos taikymo, procese.
21. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į atsakovų A. S., D. Z. ir V. B. apeliacinį skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012 m. liepos 27 d. pažyma apie statybą buvo išduota ne dėl institucijos padarytos klaidos, o dėl to, kad pažymą išduoti prašęs subjektas panaudojo apgaulę.
21.2. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų apeliacinio skundo motyvais, kad reikėtų netaikyti restitucijos atsakovų atžvilgiu, nes jų padėtis esą nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, kadangi jie prarastų didelės vertės turtą, o valstybės atitinkamai pagerėtų – ji įgytų tą turtą.
21.3. Teismas tinkamai įvertino, kad atsakovai ginčo žemės sklypus įsigijo ne už jų rinkos kainą, bet lengvatine tvarka – ne aukciono būdu, kaip savininkai statinių, esančių ginčo sklype.
22. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepimu į atsakovų A. S., D. Z. ir V. B. apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas motyvuojamas šiais argumentais:
22.1. Atsakovų skunde nurodyta kasacinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose faktinės aplinkybės dėl valstybės institucijų padarytų klaidų skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo – tose kasacinėse bylose nebuvo nustatyta, kad asmenų, tiesiogiai įtakojusių valstybės institucijų padarytas klaidas, veiksmuose buvo nusikalstamos veikos – dokumentų suklastojimo požymių.
22.2. Atsakovai žemės sklypą įsigijo lengvatine tvarka, todėl motyvai dėl jų teisėtų lūkesčių pažeidimo atmestini.
22.3. Atsakovų argumentai, kad teismas neidentifikavo konkretaus reikšmingo visuomenei intereso, taip pat atmestini.
22.4. Restitucijos esmė yra šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį, todėl atsakovų apeliacinio skundo patenkinimas akivaizdžiai išbalansuotų valstybės ir atsakovų interesų pusiausvyrą valstybės nenaudai.
23. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atsakovų A. S., D. Z. ir V. B. apeliacinį skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
23.1. Teismas pagrįstai taikė restituciją sandorių dėl žemės sklypo atžvilgiu.
23.2. Sandorių dėl valstybinės žemės sudaryme vyrauja viešasis interesas, todėl jo buvimas nekvestionuotinas.
23.3. Valstybinės žemės perleidimas lengvatine ne aukciono tvarka yra išimtis iš bendros taisyklės.
23.4. Apeliantų argumentai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja valstybės kaltė, yra atmestini.
23.5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantai neketino ginčo statinių naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jų paskirtį, todėl apeliantų teisėti lūkesčiai negalėjo susiformuoti.
23.6. Sklypo rinkos verte grįstos kompensacijos priteisimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl restitucijos taikymo
25. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu pritaikė restituciją dėl sandorių su ginčo žemės sklypais, tačiau netaikė restitucijos dėl sandorio ginčo statinių atžvilgiu.
26. Atsakovai V. B., D. Z. ir A. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikyta restitucija dėl jų įsigytų žemės sklypų ir prašė restitucijos natūra žemės sklypams netaikyti arba pakeisti teismo sprendimą dėl jiems priteistos kompensacijos dydžio, t. y. priteisti kompensaciją pagal šiuo metu esančias žemės sklypo rinkos kainas.
27. Restitucija taikoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Restitucija yra sandorių pripažinimo negaliojančiais rezultatas. Tik išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, t. y. tik tada, kai dėl restitucijos taikymo vienos iš šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Atsakovai V. B., D. Z. ir A. S. apeliaciniame skunde nurodė, jog šiuo atveju restitucija netaikytina dėl to, kad jie prarastų didelės vertės turtą ir tokiu būdu jų padėtis smarkiai pablogėtų, o valstybės padėtis nepagrįstai pagerėtų. Su tokia atsakovų reiškiama pozicija nesutiktina.
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tuo atveju, kai restitucija natūra netaikoma, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 str. 1 d.).
29. Byloje nustatyta, kad pagal 2015 m. liepos 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui D. Z. buvo parduota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis už 13 429,54 Eur (el. b. t. I l. 27-29). Pagal 2015 m. gegužės 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui V. B. buvo perleista žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis už 13 421,29 Eur (el. b. t. I l. 30-32). Atsakovei A. S. pagal 2015 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį buvo perleista žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis už 13 429,54 Eur (el. b. t. I l. 33-35). Šiose valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, jog žemės sklypo kaina apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.6 punktą, sutarčių sudarymo metu numačiusį, jog žemės sklypo kainos nustatomos pagal žemės verčių zonų žemėlapius. Byloje nėra duomenų apie valstybinės žemės sklypo rinkos vertę žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu, tačiau į bylą pateiktose nekilnojamo turto vertinimo išvadose nurodyta, jog 2016 m. lapkričio 4 d. ginčo žemės sklypo vertė buvo 1 500 000 Eur, o 2019 m. kovo 4 d. – 1 515 000 Eur (el. b. t. II l. 3-67; t. VII l. 36-70). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo tada, kai atsakovai įgijo žemės sklypą (atitinkamas jo dalis), šio žemės sklypo faktinė būklė nepakito, kad žemės sklypas atsakovams neturi asmeninės, emocinės ar kokios nors ypatingos nefinansinės vertės. Apeliaciniame skunde atsakovai šios teismo išvados neginčijo, tik nurodė, jog tokie kriterijai nėra taikytini sprendžiant dėl kompensacijos dydžio.
30. Atsakovai V. B., D. Z. ir A. S. apeliaciniu skundu ginčija, kad taikydamas restituciją teismas pažeidė teisėtų lūkesčių principą, kadangi atsakovai yra sąžiningi turto įgijėjai. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Šioje byloje duomenų, akivaizdžiai pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą, nėra, tačiau nustatyta, jog atsakovai V. B., D. Z. ir A. S. yra susiję su galimai neteisėtus veiksmus atlikusiu ir po to statinius ginčo žemės sklype įgijusiu A. S.. Kita vertus, šalių teisėtų lūkesčių principas negali būti absoliutinamas – teismas, nagrinėdamas bylą, privalo atsižvelgti ir į kitus bendruosius teisės principus – sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo ir kt. Savo apeliaciniame skunde atsakovai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, pateiktais išaiškinimais. Visų pirma, sutiktina su ieškovo pozicija, jog nagrinėjamos bylos ir minėtos kasacinio teismo bylos racio decidendi nesutampa. Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė išaiškinimus dėl restitucijos natūra (ne)taikymo tais atvejais, kai sandoriai yra panaikinami dėl valstybės institucijų padarytų klaidų. Atsakovai akcentuoja valstybės institucijų aplaidumą ir nepakankamą rūpestingumą, tačiau analizuojamu atveju negalima daryti išvados, jog būtent valstybės institucijų klaidos ir netinkamas veikimas buvo esminė sąlyga, dėl kurios buvo panaikinti valstybės institucijų priimti administraciniai aktai ir pripažinti negaliojančiais šalių sudaryti ginčo sandoriai. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog valstybės institucijų sprendimus nulėmė aktyvūs A. S. veiksmai (pavyzdžiui, tikėtinai suklastoto dokumento pateikimas) siekiant suklaidinti valstybės institucijas. Antra, aptariamoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, jog šalims nesutinkant taikyti restituciją natūra, ir nesant kitų pagrindų, kuomet būtina taikyti restituciją natūra, teisėtų lūkesčių principo pažeidimas sąžiningų asmenų atžvilgiu gali lemti, jog restitucija netaikoma arba taikant restituciją pagal ekvivalentą suinteresuotas asmuo, įgijęs žemės sklypą, turi sumokėti skirtumą tarp sumokėtos kainos ir perleisto turto vertės, buvusios to sandorio sudarymo metu. Atsakovai šioje byloje prašo restitucijos netaikyti arba taikant restituciją priteisti jiems po 491 573,21 Eur kompensaciją, tačiau nėra pareiškę reikalavimo taikyti restituciją pagal ekvivalentą priteisiant valstybei žemės sklypo vertę, išskaičiavus jų jau sumokėtą kainos dalį.
31. Be kita ko, atsakovai V. B., D. Z. ir A. S. apeliaciniame skunde sutiko, kad ginčo atveju taikytinos restituciją reglamentuojančios teisės normos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia šalių reiškiami reikalavimai, o civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, jog teismas civiliniame procese paprastai nėra aktyvus (CPK 12 str.). Kolegija pažymi, jog valstybė (atstovaujama prokuroro) nagrinėjamu atveju pati pasirinko jos, kaip turto savininkės, teisių gynimo būdą – prašė taikyti restituciją ir neprašė vindikacijos. Vadinasi, tokioje situacijoje teismas turėjo pasisakyti tik dėl teisės normų, reguliuojančių restituciją, taikymo ir aiškinimo.
32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog šioje byloje dėl neteisėtų sandorių su ginčo žemės sklypu nėra teisinio pagrindo netaikyti restitucijos natūra, o už atsakovų V. B., D. Z. ir A. S. sumokėtą žemės sklypo kainą priteisimas jiems daugiau kaip 36 kartus didesnės kompensacijos prieštarautų ne tik restitucijos instituto esmei, bet ir neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikydamas restituciją dėl neteisėtų sandorių su žemės sklypu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.
33. Kaip jau minėta, restitucija gali būti netaikoma tik išimtiniais atvejais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad buvęs skolininkas priverstinio vykdymo procese A. S. yra miręs, o byloje dalyvauja jo įpėdiniai, padarė išvadą, jog panaikinus 2012 m. lapkričio 26 d. turto (statinių ginčo žemės sklype) pardavimo skolininko pasiūlytiems pirkėjams aktą, restitucija netaikytina. Apeliacinio teismo vertinimu, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra pagrindo sutikti.
34. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) privalo išspręsti restitucijos taikymo klausimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014). Vadinasi, net ir nesant šioje byloje pareikšto reikalavimo dėl restitucijos taikymo nuginčytam sandoriui (turto pardavimo aktui) dėl ginčo statinių perleidimo, teismas privalo šį klausimą išspręsti savo iniciatyva.
35. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimu buvo panaikintas antstolio sudarytas 2012 m. lapkričio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kuriuo parduoti statiniai, esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), skolininko A. S. pasiūlytiems pirkėjams V. B., D. Z. ir A. S. už 16 299,81 Eur (56 280 Lt). Pagal testamentų registro duomenis mirusiojo A. S. palikimą priėmė K. A. ir A. S., perleidusi savo paveldėjimo teises J. S.. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas palikimą priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytą paveldėjimo santykių teisinį reguliavimą, įpėdiniai gali paveldėti tiek palikėjo turtą, tiek ir jam tenkančias turtines prievoles. Tokiu būdu šioje byloje negalima būtų daryti išvados, jog vien tai, kad viena iš negaliojančio sandorio šalių (konkrečiu atveju – statinių perleidėjas A. S.) yra mirusi, susidarytų išskirtinė aplinkybė, sukurianti pagrindą apskritai netaikyti restitucijos.
36. Ieškovo teigimu, ginčo žemės sklype esantys statiniai laikytini daiktais, turinčiais bešeimininkio turto požymių. Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimu šioje byloje nustačius, jog gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybą ginčo žemės sklype leidžiančio dokumento apskritai nėra, konstatuota, kad neteisėtas statytojas A. S. neįgijo nuosavybės teisės į ginčo sklype esančius (pastatytus) statinius. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad statinys nuosavybės teisės objektu gali būti tik tuo atveju, jei statyba buvo teisėta, o teisiniu požiūriu neteisėtas statybas vykdęs statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Atitinkamai, sprendžiamo ginčo atveju statiniai, esantys valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), negalėjo priklausyti A. S. nuosavybės teise, tačiau nuosavybės teise jie gali būti valdomi kaip statybinės medžiagos. Teisėjų kolegijos vertinimu, joks bylos dokumentas nepaneigia, kad neteisėtas statytojas A. S. buvo ginčo žemės sklype esančių statybinių medžiagų savininkas. Be to, teikdamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, A. S. nurodė vykdęs statybas, nes buvę padaryti pamatai, rūsys (el. b. t. V l. 150-153). Įvertinus byloje esančius duomenis, daiktinių objektų (laikytinų statybinėmis medžiagomis), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), negalima pripažinti bešeimininkiu turtu.
37. Nenustačius išskirtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija, pripažinus statinių perleidimo sandorį negaliojančiu (panaikinus turto perleidimo aktą), negalėtų būti taikoma, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis netaikyti restitucijos yra naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – taikyti restituciją natūra dėl nuginčyto statinių perleidimo sandorio. Taikant restituciją natūra A. S. (sandorio šalies – turto perleidėjo) įpėdiniams J. S. ir K. A. pripažintinos nuosavybės teisės į valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias statybines medžiagas, o atsakovams V. B., D. Z. ir A. S. (sandorio šaliai – turto įgijėjams) iš A. S. įpėdinių J. S. ir K. A. priteistina pagal 2012 m. lapkričio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą sumokėta suma – 16 299,81 Eur (56 280 Lt), t. y. kiekvienam atsakovui po 5 433,27 Eur
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
38. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovų V. B., D. Z. ir A. S. reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisė jiems iš valstybės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba ginčija priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, nurodydami, jog dėl restitucijos taikymo priteisiamos procesinės palūkanos skaičiuotinos tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.
39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 proc. metinių palūkanų dydis skolininkui praleidus terminę įvykdyti piniginę prievolę. Viena iš procesinių palūkanų funkcijų yra skatinimas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įprastai teismo sprendimu prievolė yra ne sukuriama, bet tik patvirtinamas jos egzistavimas, tačiau kai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikoma restitucija, nė viena iš sandorio šalių neturi pareigos vykdyti restituciją anksčiau nei įsiteisėja teismo sprendimas, todėl tokiu atveju procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo momento, bet nuo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).
40. Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo keistina, nustatant, jog procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo momento, t. y. nuo 2020 m. sausio 30 d. (CPK 279 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 6 dalies nuostatos).
Dėl ginčo šalių kitų argumentų
41. Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą ar jo dalį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria netaikyta restitucija dėl statinių valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)). Šioje dalyje priimti naują sprendimą – taikyti restituciją tokiu būdu: priteisti iš atsakovų J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 5 433,27 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt tris eurus 27 ct) atsakovui D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 433,27 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt tris eurus 27 ct) atsakovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 433,27 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt tris eurus 27 ct) atsakovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) o atsakovams J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į statybines medžiagas, esančias valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)).
Pakeisti sprendimo dalį dėl 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo iš valstybės atsakovams D. Z., V. B. ir A. S., nurodant, kad priteistos procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2020 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.