Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai Palaimienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, valstybės institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui, prašydama pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-124-786/2016 ir iš R. B. nepilnamečių vaikų R. B. ir R. B. išlaikymui priteisti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 200 Eur kiekvienam iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimusio R. B. ir (duomenys neskelbtini) gimusio R. B. tėvai yra ieškovė A. B. ir atsakovas R. B. (b. l. 8, 9). Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bei priteistas išlaikymas vaikams. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-252/2017 buvo pakeistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir iš atsakovo R. B. priteistas nepilnamečių vaikų R. B. ir R. B. išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos po 120 Eur kiekvienam, nuo 2016 n. sausio 5 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 5-7). Iš į bylą pateiktos Neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr. 753 matyti, kad R. B. nustatytas lengvas neįgalumo lygis nuo 2018-02-19 iki 2019-09-23 (iki asmeniui sukaks 18 metų) (b. l. 11). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad R. B. buvo mokama šalpos neįgalumo išmoka, kurios dydis 132 Eur ir vaiko išlaikymo išmoka 68,40 Eur (b. l. 13-14). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad R. B. mokama vaiko išlaikymo išmoka 68,40 Eur (b. l. 15-16). Iš į bylą pateiktos ieškovės pažymos apie darbo užmokestį matyti, jog ieškovė dirba Aknystos socialinės globos namuose, jos vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 546 Eur (b. l. 17). Iš SODROS duomenų bazėje esančių duomenų matyti, kad atsakovas R. B. dirba A. K. individualioje įmonėje, jo darbo užmokesčio dydis 278 Eur (b. l. 43-53). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise 2018-12-19 sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-67). Iš Kelių transporto priemonių registro matyti, kad R. B. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 68). Iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad R. B. atžvilgiu yra vykdoma 10 vykdomųjų bylų, tame tarpe ir dėl išlaikymo išieškojimo vaikams (b. l. 69-98).

8. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

9. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Trečioje straipsnio dalyje nurodyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.

10. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Kreipiantis į teismą CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

11. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

12. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia iš esmės pasikeitusiais (padidėjusiais) šalių sūnų poreikiais. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių sūnums materialinis išlaikymas teismo sprendimu buvo priteistas nuo 2016 m. sausio 5 d., t. y. beveik prieš 4 metus, kad tuo metu šalių sūnui R. buvo 15 metų, o R. – 12 metų, o šiuo metu R. jau yra tapęs pilnamečiu, o R. yra 15 metų, jie toliau auga ir vystosi, kad visuotinai pripažintina, jog augant nepilnamečių vaikų poreikiai didėja, kad per nurodytą laikotarpį šalies ekonominė situacija keitėsi ir produktų bei paslaugų kainos kilo, sprendžia, jog yra akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus beveik keturių metų laiko tarpui, šalių nepilnamečiams sūnums natūraliai nuolat augant ir vystantis, padidėjo ir jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jų būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi. Taigi, iš esmės sutiktina, kad yra padidėję berniukų poreikiai ir jų išlaikymui nebeužtenka 2016 metais priteistos sumos, kuri yra 120 Eur per mėnesį vienam vaikui.

14. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėtas proporcingumo principas įtvirtintas ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

15. Konstatavus, jog egzistuoja pagrindas pakeisti pirmiau paminėtu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams – R. B. ir R. B. dydį, būtina nustatyti jų poreikius bei išlaidas jiems tenkinti, o kartu ir įvertinti jų tėvų turtinę padėtį, t. y. nustatyti kriterijus, remiantis kuriais nustatomas nepilnamečiams vaikams teiktino materialinio išlaikymo dydis.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių sūnų R. ir R. poreikių bei išlaidų jiems tenkinti, taip pat dėl atsakovo galimybių teikti šalių sūnums ieškovės prašomo dydžio išlaikymą proporcingai jo turtinei padėčiai. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodoma išlaidų šalių sūnų poreikiams tenkinti suma yra pernelyg didelė ir neatitinkanti tėvų turtinės padėties, todėl turėtų būti mažesnė.

17. Teismas pažymi, jog būtent vaiko poreikiai yra pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai. Ieškovės teismui pateiktose šalių sūnų R. ir R. poreikių lentelėse nurodyti ne tik būtinieji jų poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti, bet ir išlaidos lavinimui, laisvalaikiui, bendravimo galimybių užtikrinimui.

19. Kartu teismas pažymi, kad įrodinėjant įprastus nepilnamečio vaiko poreikius, tokius kaip maistas, apranga, išlaidos mokyklinėms prekėms ir pan., neracionalu reikalauti pateikti visas išlaidas pagrindžiančius kvitus (mokėjimų nurodymus ar kt.), kadangi iš pateiktų mokėjimo dokumentų būtų neįmanoma nustatyti, kokios prekės (pavyzdžiui, maistas) ar paslaugos buvo pirktos išimtinai vaiko poreikių tenkinimui, kokios – kitų asmenų (kartu su vaiku gyvenančių asmenų). Teismas taip pat pažymi, jog šiuo atveju ieškovei nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Byloje nėra duomenų, kad su ieškove gyvenantys R. ir R. B. yra netinkamai prižiūrimi, auginami ar auklėjami. Teismas, išklausęs ieškovės žodinius paaiškinimus apie sūnų poreikius ir turimas išlaidas, šiuos duomenis įvertinęs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aspektu, sprendžia, kad iš esmės visi ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra protingi ir adekvatūs.

20. Pasisakydamas dėl ieškovės sudarytoje poreikių lentelėje nurodytų poreikių ir išlaidų jiems tenkinti, teismas, kaip jau ir buvo minėjęs, pažymi, kad vaikų poreikis maistui, būstui, drabužiams, avalynei nekvestionuojamas. Šalių sūnūs yra moksleiviai, todėl neabejotinai yra patiriamos išlaidos ir lavinimui bei ugdymui. Vaikams yra perkamos kanceliarinės prekės, pratybos, knygos, todėl teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko teisę į lavinimą ir ugdymą, šias išlaidas laiko būtinomis ir pagrįstomis. Pasisakydamas dėl šalių sūnų poreikių laisvalaikiui, laisvalaikio priemonėms, telefono aparatui, planšetei, kompiuteriui ir kt., teismas sprendžia, jog nurodyti poreikiai yra būtini šalių sūnums norint užtikrinti jų laisvalaikį ir socialinį bendravimą. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, jog poreikių lentelėse nurodytos išlaidų sumos visiems aukščiau išvardintiems sūnų poreikiams tenkinti laikytinos kiek per didelėmis atsižvelgiant į pačios ieškovės gaunamas pajamas bei galimybę skirti tiek išlaidų šiems vaikų poreikiams tenkinti.

21. Vertinant nustatytus specialiuosius R. B. poreikius dėl jam nustatyto lengvo neįgalumo, teismas sprendžia, jog šių specialių poreikių patenkinimui jam buvo mokama šalpos neįgalumo pensija, kuri ir padengė jo padidėjusius poreikius dėl neįgalumo. Todėl teismas abiejų berniukų padidėjusius poreikius vertino neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, kadangi kaip jau nurodyta, šių specialių R. B. poreikių patenkinimas buvo dengiamas papildomai mokant jam šalpos neįgalumo pensiją.

22. Vertinant atsakovo R. B. finansines galimybes nustatyta, kad atsakovas gera valia šalių sūnums priteisto materialinio išlaikymo neteikia, todėl ieškovė teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį gauna iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Atsakovas teismui nurodė, kad turėtų būti palikta teismo sprendimu priteista 120 Eur suma, kadangi daugiau mokėti jis galimybių neturi. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra darbingas, kadangi byloje nėra duomenų apie jo neįgalumą ar kitokias sveikatos problemas, todėl atsakovas gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo dviejų sūnų poreikiams patenkinti. Atsakovo neatsakingą požiūrį į jo, kaip tėvo pareigų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymą, teismo vertinimu patvirtina ir kitos su atsakovu susijusios aplinkybės. Kaip nurodė atsakovas, jis teisę vairuoti transporto priemonę prarado dėl vairavimo esant neblaiviam, dėl tos pačios priežasties buvo konfiskuota ir transporto priemonė, kurią jis turėjo. Atsakovas turi daug skolų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai. Teismo vertinimu, pats atsakovas nėra suinteresuotas rasti gerai apmokamą ir jo poreikius atitinkantį darbą, nes tuomet antstoliai į šias pajamas nukreiptų išieškojimą. Teismo vertinimu, būtent siekis išvengti priverstinio skolų išieškojimo veiksmų, gali lemti atsakovo nenorą daugiau dirbti ir uždirbti, ir gauti jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius atitinkantį darbo užmokestį. Atsakovo socialiai neatsakingą požiūrį į esamą situaciją patvirtina ir tai, kad jis jau 15 metų dirba darbe, kuriame yra įdarbintas puse etato ir per mėnesį uždirba tik 260 Eur. Tačiau kartu pastebėtina, jog 2018-12-19 atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog jis turi finansinių išteklių nekilnojamojo turto įsigijimui. Teismo vertinimu, atsakovo nenoras gerinti savo finansinę padėtį nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti jo sūnų poreikius atitinkantį materialinį išlaikymą. Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo galimybes imtis priemonių susirasti kitą darbą ir gauti didesnes su darbo santykiais susijusias pajamas, nei kad atsakovas nurodo gaunantis šiuo metu, todėl atsakovo blogesnė finansinė padėtis, nei kad ieškovės, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti jo sūnums reikalingo dydžio išlaikymą.

23. Kaip žinoma, pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sūnūs gyvena tik su vienu iš tėvų – su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis vaikų aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai motina ar tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Spręsdamas vaikų išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas konkretų priteistino išlaikymo dydį nustato atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, vaikų amžių ir kita.

24. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pagal byloje surinktus duomenis, nei viena iš proceso šalių neturi daugiau jokių išlaikymo prievolių, t. y. kitų vaikų neturi. Atsakovas savo vardu įgijo nekilnojamojo turto, dirba, tačiau turi daug skolų, kurias išieško antstoliai. Tačiau, kaip jau yra paminėta, atsakovas yra darbingo amžiaus, į bylą nėra pateiktų duomenų apie jo neįgalumą ar kitas svarias priežastis, dėl kurių būtų apsunkintos jo galimybės gauti pajamas ir išlaikyti savo vaikus.

25. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas (6 straipsnio 1 dalis), kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 50,00 Eur. Ši suma kas mėnesį yra mokama šalių sūnums, todėl ji taip pat įtrauktina į šalių sūnų išlaikymui skirtą išlaikymo sumą.

26. Esant teismo nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, konstatuotina, kad nepilnamečių R. B. ir R. B. išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 390 Eur, iš šios sumos atėmus valstybės mokamą 50 Eur išmoką vaikui, lieka 340 Eur suma, kuri dalintina abiems tėvams per pusę, t. y. po 170 Eur (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau sprendime išdėstytus argumentus ir motyvus, sprendžia, jog nėra pagrindo visa apimtimi tenkinti ieškovės ieškinį, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovės nurodyta šalių nepilnamečių sūnų poreikių išlaidų suma neatitinka pačios ieškovės galimybių, be to, teismas įvertino šalių sūnums skiriamą valstybės išmoką. Todėl tenkinti ieškovės reikalavimą padidinti išlaikymo sumą iki 200 Eur, visa apimtimi šiuo atveju nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kiekviena iš šalių neturi finansinių galimybių sūnums kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikti išlaikymą po 170 Eur. Įvertinus tai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies – pakeistinas Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-124-786/2016 (pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-252/2017) priteisto išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams R. B. ir R. B. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. birželio 28 d., iki vaikų pilnametystės (R. B. 2019 m. rugsėjo 24 d. tapo pilnamečiu), šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis); nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

27. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

28. Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio už šį ieškinį mokėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nepriklausomai nuo to, kad ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, valstybei iš ieškovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

30. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. balandžio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B. šioje civilinėje byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 19-20). Iš į bylą pateiktos 2019-08-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šioje byloje už ieškovei A. B. suteiktą teisinę pagalbą valstybė patyrė 390,00 Eur išlaidų (b. l. 38).

31. Proporcingai patenkintų reikalavimų sumai (ieškiniu yra patenkinta 85 procentai ieškovės reikalavimų) atsakovui tenkanti sumokėti žyminio mokesčio dalis sudaro 122 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 122 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos taip pat priteistino proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 331,50 Eur suma (CPK 96 str. 1 d.).

32. Proceso metu taip pat susidarė 6,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 2-124-786/2016 (pakeisto Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-252/2017) priteisto R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-06-28) iki kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečių vaikų atstovei – motinai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 122,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 6,91 Eur (šešis eurus 91 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso – 128,91 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 91 ct).

Žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 331,50 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą 50 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, valstybės naudai. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.