Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Ž. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ „Registrų Centras“ (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-290-2025 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo tinkamai informuotas. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant proceso šalims, rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Iš teismui pateikto E. Ž. skundo matyti, jog iš esmės pareiškėjas savo skundą motyvuoja tuo, jog, vadovaujantis buhalterės suteikta informacija, buvo įsitikinęs, kad visos prievolės, susijusios su įmone, yra įvykdytos, pati įmonė nevykdė jokios veiklos nuo 2023 m. sausio 1 d. ir yra įregistruota kaip nevykdanti veiklos, be to, jis pats nebeina vadovo pareigų nuo 2022 m. kovo mėnesio, todėl neturėjo pareigos JAR tvarkytojui pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio.

ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti JAR tvarkytojui. Teismų praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl asmens pareigos vykdyti vadovo pareigas, svarbu nustatyti, jog asmuo buvo paskirtas bendrovės vadovu ir nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų ABI 37 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79- 1121/2021, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-503-1023/2023). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog E. Ž. nuo 2014 m. gruodžio 11 d. yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir vienas iš akcininkų (b. l. 16-20), tuo tarpu jokių duomenų, patvirtinančių apie visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu būtų priimtas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) vadovo E. Ž. atšaukimo iš užimamų pareigų – nėra. Pažymėtina, kad taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad E. Ž. būtų atsistatydinęs iš savo užimamų (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų ir apie tai informavęs JAR tvarkytoją.

Visgi skunde pareiškėjas nurodo, jog nuo 2022 m. metų kovo mėnesio nebeina vadovo pareigų. Šiuo atveju pažymėtina, jog juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas JAR iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Taigi akivaizdžiai matyti, jog šiuo atveju vadovo pareigas ėjo būtent pareiškėjas, kadangi jokie imperatyvūs veiksmai, numatyti ABĮ 37 straipsnyje, nebuvo atlikti, kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas turėjo pareigą pateikti JAR tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pažymėtina, jog įmonės vadovo įgaliojimai negali būti suteikti arba pasibaigti nesilaikant ABĮ numatytos tvarkos bei nesant asmens, einančio vadovo pareigas, įgaliojimų pradžią ar pabaigą lemiančių sprendimų. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu/atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl E. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde argumentuoja, jog iš esmės veikė pagal informaciją, kurią suteikė buhalterė. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tai reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-744/2024). Nepaisant to, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo bendrovę, kuri tvarkys jos buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovas privalo kontroliuoti jų tinkamą darbą, todėl jų pareigų neatlikimas, savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-651/2019). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjas būdamas įmonės vadovu, turėjo pareigą tinkamai organizuoti įmonės vidinę veiklą, jog ataskaitų rinkiniai būtų įstatyme nustatyta tvarka pateikti Juridinių asmenų registrų tvarkytojui.

Skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodo, jog kadangi nebeina vadovo pareigų, todėl neturi ir prieigos prie el. pašto, dėl ko negavo asmeninio pranešimo apie prievolę pateikti ataskaitas bei paskirtą baudą. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog Institucija visus procesinius dokumentus pareiškėjui siuntė el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32), kuris yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose. Pažymėtina, jog iš teismui pateikto Institucijos atsiliepimo matyti, jog pareiškėjo skundas buvo atsiųstas taip pat iš minėto E. Ž. el. pašto adreso, iš ko galima spręsti, jog pareiškėjas šiuo el. pašto adresu naudojasi ir mato juo gaunamą korespondenciją. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami el. paštu, kai asmens el. pašto adresas nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, ar valstybės informacinėse sistemose, ar registruose, kurie naudojami el. būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, spręstina, jog Institucija, siųsdama procesinius dokumentus minėtu E. Ž. el. pašto adresu, nepažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas laiko nustatytu, kad E. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikdamas Registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, todėl E. Ž. paskirta ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcijos minimumui artima 615 Eur bauda, kuri yra teisinga ir proporcinga jo asmenybei ir padarytam nusižengimui, tokia bauda nėra per griežta bei atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, jos mažinti ar panaikinti nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. Ž. skundo netenkinti ir VĮ „Registrų Centras“ 2024 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-290-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.