Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-301-343/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-31
Bylos Nr.: e2A-301-343/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas, Anita Sereikienė
Atsakovas: E. S., L. R., N. M., S. B., T. S., A. V., R. T., uždarajai akcinei bendrovei „Mikrovisatos valda“, V. P.
Ieškovas: D. K.
Trečiasis asmuo: V. T., uždarajai akcinei bendrovei „Nolina“, R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., H. K., R. V., A. B., Z. B., R. A., R. R., uždarajai akcinei bendrovei „Simaka“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-301-343/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04119-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. S., E. S., L. R., N. M., S. B., T. S. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams A. V., E. S., E. S., L. R., N. M., R. T., S. B., T. S., uždarajai akcinei bendrovei „Mikrovisatos valda“, V. P. ir tretiesiems asmenims V. T., uždarajai akcinei bendrovei „Nolina“, R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., H. K., R. V., A. B., Z. B., R. A., R. R., uždarajai akcinei bendrovei „Simaka“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo atlikti veiksmus be sklypo dalies patikėtinio ir sklypo naudotojų sutikimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. K. (toliau – ir ieškovė) ieškinyje teismo prašė: 1) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projektų vystymo grupė“ (inžinierė N. S.) 2018 m. gegužės 24 d. parengtą žemės sklypo planą: 1.1. indeksais A (41 m²) ir Al (14 m²) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti bendrai naudotis V. P. ir S. B.; 1.2. indeksais B (125 m²) ir B1 (496 m²) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti šio sklypo bendraturtei ieškovei naudotis atskirai nuo kito žemės sklypo bendraturčio ir naudotojų; 1.3. indeksais C (422 m²) ir C1 (170 m²) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti bendrai naudotis R. R., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Simaka“, V. T., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nolina“, R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., R. A., H. K. ir sklypo bendraturtei ieškovei; 1.4. indeksais D (217 m²) ir D1 (84 m²) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti bendrai naudotis N. M., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mikrovisatos valda“, V. P., L. R., T. S., R. T., Z. B., S. B., A. V., E. S. ir E. S.; 1.5. indeksais E (81 m²) ir EI (29 m²) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti bendrai naudotis L. R., T. S., R. V. ir A. B.; 1.6. indeksu F (186 m²) įvardintą minėto žemės sklypo dalį priskirti bendrai naudotis kaip pravažiavimo keliu R. R., UAB „Simaka“, V. T., UAB „Nolina“, R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., R. A., H. K., N. M., UAB „Mikrovisatos valda“, V. P., L. R., T. S., R. T., Z. B., S. B., A. V., E. S., E. S., R. V., A. B. ir sklypo bendraturtei ieškovei (iš minėto F dalies ploto 7 m² tenka minėtiems dalių A ir Al naudotojams, 68 m² – minėtai dalių B ir BĮ naudotojai, 65 m² – minėtiems dalių C ir C1 naudotojams, 33 m² – minėtiems dalių D ir D1 naudotojams, 13 m² – minėtiems dalių E ir EI naudotojams); 2) pripažinti ieškovei teisę be atsakovų A. V., E. S., E. S., L. R., N. M., R. T., S. B., T. S., UAB „Mikrovisatos valda“, V. P. (toliau – ir atsakovai) sutikimo pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „1 Planas“ 2018 m. gegužės 16 d. parengtą objekto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektinio pasiūlymo sklypo plano schemą, statyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ne aukštesnius nei 15 m gyvenamosios paskirties pastatus, atlikti jų kadastrinius matavimus ir pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovei ir Lietuvos Respublikai (toliau – Valstybė) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Ieškovei priklauso 866/1865 idealioji dalis Sklypo, o Valstybei – 999/1865 dalis. Valstybei tenkanti Sklypo dalis patikėjimo teise yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Ieškovė turi teisę naudoti Sklypo dalį, proporcingą jai priklausančiai idealiajai Sklypo daliai. Kiti statinių ir patalpų savininkai ir bendraturčiai turi teisę naudoti Sklypo dalį, proporcingą Valstybei priklausančiai idealiajai Sklypo daliai. Ieškovė siekia nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ 2018 m. gegužės 24d. parengtą naudojimosi tvarką (toliau – Tvarka), taip pat statyti Sklype ne aukštesnius nei 15 m gyvenamosios paskirties pastatus, atlikti jų kadastrinius matavimus, pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau visa tai – Statybos). Šiuo tikslu UAB „1 Planas“ 2018 m. gegužės 16 d. parengė objekto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektinio pasiūlymo Sklypo plano schemą (toliau – Schema), kurioje nurodyta siekiamų statyti pastatų vieta ir pateikti kiti duomenys. Atsakovai su naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymu pagal Tvarką bei su Statybomis nesutiko. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į NŽT dėl naudojimosi tvarkos suderinimo. Jai buvo nurodyta, kad naudojimosi tvarką galėtų nustatyti tik jei tam pritartų Sklypo naudotojai. Pagrindinė kliūtis nusistatyti Sklypo naudojimosi tvarką yra atsakovų nesutikimas. Ieškovės teigimu, jos siūloma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka Sklypo bendraturčiams priklausančias idealiąsias dalis. Tvarka taip pat atitinka statinių savininkams / bendraturčiams nustatytas Sklypo dalis, apibrėžiančias statinių eksploatavimui reikalingus žemės kiekius. Tvarka kiek įmanoma yra patogi, tiesių linijų, joje yra numatytas bendras pravažiavimo kelias, skirtas visų statinių eksploatavimui. Tvarka sudaryta atsižvelgiant į statinių išsidėstymą Sklype ir atitinkamus jų eksploatavimo poreikius. Tvarkos nustatymas sudarytų racionalias prielaidas ieškovei vykdyti Sklype prasmingas statybas. Nustačius naudojimosi Sklypu tvarką pagal ieškovės siūlymą, pastatai būtų statomi ieškovės naudojamoje Sklypo dalyje, šiuo metu esamų ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų vietoje. Taigi Statybos nei Sklypo bendraturtės Valstybės, nei kitų sklypo naudotojų teisių ir teisėtų interesų nepažeistų. Be to, ženkli dalis Sklypo naudotojų – tretieji asmenys – sutikimus Statyboms ieškovei davė.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepimų nepateikė. Teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė ieškovės reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės Sklypas, turintis išskirtą bendro naudojimo dalį, suformuotas konkrečių esamų pastatų eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį. Atsakovams, kaip ir kitiems daugiabučio namo patalpų savininkams, yra užtikrinta teisė turėti bendrą kiemą ir juo naudotis. Tokios teisės negali eliminuoti jokios naudojimosi tvarkos nustatymas, nepaisant Sklypo valdymo ir naudojimo pagrindo. Šiuo metu visas Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Valstybei ir ieškovei. Tam tikra Valstybės žemės Sklypo dalis išnuomota nuomininkams A. B. ir S. B.. Kiti patalpų savininkai suformuotu žemės Sklypu ir jo bendra dalimi naudojasi Žemės įstatymo ir Taisyklių pagrindu. Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką atsakovai bei kiti patalpų savininkai netenka teisės naudotis bendru kiemu, statyti automobilius ir kt. Atsakovai išskyrė tris priežasčių grupes, dėl kurių ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami: pirma, ieškovės siūlomas variantas iš esmės pažeidžia atsakovų ir kitų patalpų savininkų (žemės Sklypo naudotojų) teises ir teisėtus interesus, susijusius su galimybėmis naudotis kiemu, turėti vietos automobilių stovėjimui, poilsiui, vaikų poreikių tenkinimui ir želdinimui; antra, siūlomas variantas dėl nustatytų dalių kontūrų techniškai negali būti įgyvendintas ir sukels konfliktinės situacijos atsiradimą; trečia, ieškinio reikalavimų tenkinimą riboja imperatyviosios viešosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės naudojimo ir disponavimo taip pat statybos proceso ir kitus susijusius klausimus. Anot atsakovų, ginčo atveju svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą Nr. e3K-3-380-611/2019.

4. Trečiasis asmuo NŽT Kauno miesto skyrius pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad neturi suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje ir prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ (inžinierė N. S.) 2018 m. gegužės 24 d. parengtą žemės sklypo planą (t. y. naudojimosi tvarkos planą), pagal kurį:

5.1. indeksais A (41 m²) ir Al (14 m²) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskyrė bendrai naudotis V. P. ir S. B.;

5.2. indeksais B (125 m²) ir B1 (496 m²) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskyrė šio sklypo bendraturtei ieškovei naudotis atskirai nuo kito žemės sklypo bendraturčio ir naudotojų;

5.3. indeksais C (422 m²) ir C1 (170 m²) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskyrė bendrai naudotis R. R., UAB „Simaka“, V. T., UAB „Nolina“, R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., R. A., H. K. ir sklypo bendraturtei ieškovei;

5.4. indeksais D (217 m²) ir D1 (84 m²) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskyrė bendrai naudotis N. M., UAB „Mikrovisatos valda“, V. P., L. R., T. S., R. T., Z. B., S. B., A. V., E. S. ir E. S.;

5.5. indeksais E (81 m²) ir EI (29 m²) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskyrė bendrai naudotis L. R., T. S., R. V. ir A. B.;

5.6. indeksu F (186 m²) įvardintą minėto žemės sklypo dalį priskyrė bendrai naudotis kaip pravažiavimo keliu R. R., UAB „Simaka“, V. T., UAB „Nolina“, R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., R. A., H. K., N. M., UAB „Mikrovisatos valda“, V. P., L. R., T. S., R. T., Z. B., S. B., A. V., E. S., E. S., R. V., A. B. ir sklypo bendraturtei ieškovei (iš minėto F dalies ploto 7 m² tenka minėtiems dalių A ir Al naudotojams, 68 m² – minėtai dalių B ir BĮ naudotojai, 65 m² – minėtiems dalių C ir C1 naudotojams, 33 m² – minėtiems dalių D ir D1 naudotojams, 13 m² – minėtiems dalių E ir EI naudotojams);

5.7. pripažino ieškovei teisę be atsakovų sutikimo pagal UAB „1 Planas“ 2018 m. gegužės 16d. parengtą objekto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektinio pasiūlymo sklypo plano schemą, statyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ne aukštesnius nei 15 m gyvenamosios paskirties pastatus, atlikti jų kadastrinius matavimus ir pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre;

5.8. priteisė ieškovės naudai iš kiekvieno atsakovo po 15 Eur žyminio mokesčio ir 317,50 Eur išlaidas už teisinę pagalbą.

5.9. priteisė valstybės naudai iš kiekvieno atsakovo po 41,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

6. Nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (866/1865 idealioji dalis Sklypo) ir Valstybei (999/1865 idealioji dalis Sklypo). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino 0,1875 ha žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planą. UAB „Projektų vystymo grupė“ 2015 m. balandžio 20 d. parengė valstybinio žemės Sklypo (duomenys neskelbtini), planą, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui žemės Sklypo dalys: (duomenys neskelbtini) (3A2p) – 0,0125 ha, dalis „B“ ir iš bendro naudojimo „A“ – 0,0625 ha; (duomenys neskelbtini) (14G1p) – 0,0081 ha, dalis „E“ ir iš bendro naudojimo „A“ – 0,0042 ha; (duomenys neskelbtini) (1A2p) – 0,0422 ha, dalis „C“ ir iš bendro naudojimo „A“ – 0,0235 ha; (duomenys neskelbtini) (2A2p) – 0,0217ha, dalis „D“ ir iš bendro naudojimo „A“ – 0,0118 ha. Bendro naudojimo žemės Sklypo dalis „A“ nustatyta 0,1020 ha ploto. Žemės sklypo „A“ (žemės sklypo bendro naudojimo) dalyje ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatai: (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – negyvenamas namas, 4A1m, kurio užstatytas plotas 172 m² ir pastatas – pamatai, 5A, kurio užstatytas plotas 160 m². Sklypo dalys statinių ir patalpų savininkams bei bendraturčiams nustatytos 2015 m. rugsėjo 21 d. NŽT Kauno miesto skyriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį keitusiu bei papildžiusiu 2016 m. rugpjūčio 5 d. NŽT Kauno miesto skyriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į UAB „Projektų vystymo grupė“ 2015 m. balandžio 23 d. parengtą planinę medžiagą. Ieškovė jai tenkančią 0,0866 ha Sklypo dalį įsigijo nuosavybės teise pagal 2018 m. vasario 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Konstatavo, kad ieškovė siekia nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ 2018 m. gegužės 24 d. parengtą naudojimosi tvarką bei statyti ne aukštesnius nei 15 m gyvenamosios paskirties pastatus (toje žemės Sklypo dalyje, kurioje yra ieškovei priklausantis pastatas – negyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikti jų kadastrinius matavimus, pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo tikslu UAB „1 Planas“ 2018 m. gegužės 16 d. parengė objekto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektinio pasiūlymo Sklypo plano schemą.

8. Vertino, kad atsakovų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019 ginčas vyko tarp valstybinės žemės nuomininkų, ginčo žemės sklypas buvo išimtinai tik valstybės nuosavybė. Minėtos bylos faktai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktų, nes šiuo atveju Sklypas yra mišri bendroji dalinė nuosavybė – 866/1865 idealioji dalis Sklypo privačios nuosavybės teise priklauso ieškovei, o likusi 999/1865 idealioji dalis Sklypo yra Valstybės nuosavybė ir ginčas vyksta tarp žemės savininkės, ieškovės, ir žemės Sklypo naudotojų – butų savininkų atsakovų.

9. Nurodė, kad žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Nustatė, kad toks planas buvo paruoštas ir dėl ginčo Sklypo, vėliau patvirtintas ir 2015 m. balandžio 20d. paruoštas valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planas (funkcionavimo planas), kuriame išskirtos kiekvienam statiniui žemės Sklypo dalys. Funkcionavimo planui niekas neprieštaravo, jo neginčijo, todėl jo pagrindu 2015 m. rugsėjo 21 d. bei 2016 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymais buvo nustatytos bei patikslintos žemės Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys.

10. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad 2015 m. parengtu funkcionavimo planu bei nurodytų įsakymų pagrindu buvo nustatyta naudojimosi tvarka ginčo Sklypu. Nurodė, kad šiais administraciniais aktais buvo apskaičiuotos dalys, reikalingos pastatams eksploatuoti. Administracinių aktų paskirtis nėra naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymas ir nėra tolygus bendraturčių ir/ar naudotojų susitarimui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Aplinkybes, kad minėtais įsakymais nebuvo nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka, patvirtina ir tai, jog Nekilnojamojo turto registre NŽT įsakymai dėl Sklypo dalių statiniams išskyrimo ir Sklypo planai su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui nėra registruojami kaip naudojimosi žemės sklypais tvarka.

11. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovei neteisėtai ir nepagrįstai buvo parduota nurodyto ginčo Sklypo dalis. Tokios pozicijos laikėsi, nes administraciniai aktai, kurių pagrindu ginčo žemės Sklypo dalis buvo parduota ieškovei, ginčyti nebuvo, nors apie juos atsakovai buvo informuoti. Taip pat nenuginčyta ir pirkimo – pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad atsakovai nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl nurodytų administracinių aktų bei jų pagrindu sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo.

12. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, kad ieškovės siūloma žemės Sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia jų bei kitų žemės sklypo naudotojų (nuomininkų), bei daugiabučių namų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus, nes netenkama galimybės naudotis atitinkamomis patalpomis ir statinių dalimis, praėjimu į (duomenys neskelbtini), automobilių parkavimo vietomis, laisvalaikio zona. Iš pateikto plano bei UAB „Projektų vystymosi grupė“ į bylą pateikto aiškinamojo rašto teismas nustatė, kad planas parengtas vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis, Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu bei faktine pastatų padėtimi. Buvo atsižvelgta į tai, kiek žemės sklypo ploto užima statinių užstatyta žemė ir kiek tenka kiekvienam pastatui kieme statiniais neužstatytos žemės. Siekiant užtikrinti patekimą iki kiekvienos žemės sklypo naudotojų dalies, numatyta bendro naudojimo dalis, kurios plotas apskaičiuotas ir išdalintas proporcingai žemės sklypų naudotojų valdomiems nuosavybės teise/naudojamiems plotams (plane pažymėta indeksu „F“). Sklypo dalyje žymimoje indeksu „C“ išskirta žemė po pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nenumatant ir nepratęsiant bendro naudojimo dalies „F“ per pastate esantį praėjimą, kadangi tai proporcingai sumažintų prie kiekvieno pastato kieme naudojamas individualias dalis bei atsižvelgiama į tai, jog yra numatytas tiesioginis patekimas į (duomenys neskelbtini) – 197 m² servitutu eiti/važiuoti, per šalia esantį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sandėlis) eksploatacijai reikalinga žemės sklypo dalis neišskirta, tad parengtame žemės sklypo naudojimo tvarkos plane jo naudojamos dalies nėra. Be to, visas pastatas yra po žeme, nėra išsikišusių jo dalių horizontalioje projekcijoje bei yra fiziškai pažeistas ir nenaudojamas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atmetė atsakovų argumentus, kad nustačius sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovės reikalavimus, jie netektų praėjimo į (duomenys neskelbtini), kadangi jie į (duomenys neskelbtini) turi galimybes patekti naudodamiesi nustatytu servitutu sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Taipogi atmetė ir kitus atsakovų argumentus dėl automobilių parkavimo ir galimybės manevruoti automobiliais. Sutiko su ieškove, kad šiam argumentui pagrįsti turėjo būti pateikti apskaičiavimai, kurių atsakovai nepateikė.

13. Sprendė, kad pagal siūlomą naudojimosi tvarką kiekvienam statinio / patalpų savininkui išlieka galimybės racionaliai naudotis savo statiniu / patalpomis, po kiekvienu pastatu ir prie jo yra numatytas jo eksploatavimui skirtas žemės plotas bei numatytas ir bendro naudojimo pravažiavimas. Pagal tokią naudojimosi tvarką tiek ieškovė, tiek valstybinės sklypo dalies naudotojai / nuomininkai turi realias galimybes įvažiuoti į Sklypą ir patekti prie savo statinių / patalpų. Ieškovės siūlomoje naudojimosi Sklypu tvarkoje, realiosios Sklypo dalys yra apskaičiuotos pagal bendraturčių turimas idealiąsias dalis, todėl atsakovų teiginiai, kad valstybinės Sklypo dalies naudotojams neužtenka tokių plotų, negali būti pagrindu suteikti atsakovams teisę naudotis Sklypu ieškovei privačios nuosavybės teise priklausančios idealiosios dalies sąskaita.

14. Sutiko su ieškove, kad atsakovai nepagrįstai vadovaujasi dabar galiojančiais norminiais teisės aktais dėl statinių projektavimo sklypuose, kadangi statiniai čia buvo pastatyti daug metų prieš atsakovų nurodomų teisės aktų priėmimą. Sprendė, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog, nustačius ieškovės prašomą naudojimosi tvarką, jų padėtis bus pabloginta, nes naudojimosi Sklypu tvarkoje nėra vietos valstybinės žemės naudotojams / nuomininkams vaikų žaidimų aikštelei, sporto aikštelei, ramiai vietai vyresniojo amžiaus asmenų poilsiui. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad tokios laisvalaikio zonos ar įrenginiai ginčo Sklype būtų įrengti ar įrenginėjami. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad atsakovai sklypą naudoja ne minėtiems objektams, o automobilių parkavimui.

15. Nurodė, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog žemės sklypuose, kurie buvo suformuoti kaip sklypai statinių eksploatavimui, negali būti vykdomos jokios naujų statinių statybos. Pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypui (ar jo daliai) tapus privačia nuosavybe, privačiam sklypui (ar privačiai sklypo daliai) nėra taikytini ribojimai, kurie teisės normose numatyti tik valstybinei žemei. Tai, kad ginčo Sklypas buvo suformuotas statinių eksploatavimui, nėra jokia kliūtis ieškovei privačioje Sklypo dalyje vykdyti statybas. Sprendė, kad ieškovės siekiamos vykdyti statybos valstybės (valstybinės žemės naudotojų ir nuomininkų) teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl ieškovės reikalavimą tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi žemės Sklypu tvarkos nustatymą ir statybos vykdymą, nesivadovavo aktualia teismų praktika nurodytais klausimais, netinkamai vertino aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas dėl galimybės patvirtinti naudojimosi tvarką žemės Sklypu, kurio didžioji dalis priklauso Valstybei, taip pat dėl galimybės patenkinti reikalavimą dėl statybos vykdymo konkrečioje Sklypo dalyje, kai ieškovė dar neturi teisės naudotis jokia individualizuota Sklypo dalimi ir negali būti statytoja.

16.2. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovės siūloma žemės Sklypo naudojimosi tvarka, kaip ir numatomos statybos, pagal pateiktus projektinius pasiūlymus iš esmės pažeidžia atsakovų bei kitų žemės Sklypo naudotojų (nuomininkų) bei daugiabučių namų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus. Byloje pateikti naudojimosi tvarkos bei naujų statinių statybos projektinių pasiūlymų sprendiniai pagal savo pobūdį negali būti techniškai įgyvendinami ir užkerta kelią (ar iš esmės apriboja galimybę) tam tikriems patalpų savininkams naudotis atitinkamomis patalpomis ir statinių dalimis. Pažymi, kad naudojimosi tvarkos nustatymą ir atitinkamos teisės statyti naujus statinius esamų statinių eksploatavimui skirtame žemės Sklype įgyvendinimą riboja imperatyvios viešosios teisės normos.

16.3. Teismas nevertino atsakovų paaiškinimuose nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020. Apie žemės naudotojų ir nuomininkų statusą pasisakyta ir kitoje kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-380-611/2019.

16.4. Reikalavimai, kilę iš materialinio santykio dėl bendraturčių (žemės sklypo savininkų) naudojimosi žemės Sklypu, negalėjo būti reiškiami apeliantams ir kitiems atsakovams, todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą dėl asmenų, kurie neturi teisės priimti sprendimų dėl žemės Sklypo valdymo ir disponavimo juo, ir atitinkamai yra netinkami atsakovai byloje.

16.5. Pagal ieškovės pasiūlytą ir teismo patvirtintą naudojimosi tvarką, atsakovai bei kiti patalpų savininkai netenka teisės naudotis bendru kiemu, statyti automobilius ir kt. Daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovai turi butus ir kitas patalpas, ieškovės parengtame naudojimosi tvarkos plane skirta itin maža žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „D1“, kas reiškia, kad šio namo patalpų savininkai turės siaurą juostą pateikimui į namą tik iš bendros „F“ dalies ir neturės jokios galimybės naudotis kiemu, neturės nė vienos vietos automobilių parkavimui. Pasisakydami dėl sklypo „D1“ dalies kontūrų, apibrėžtų taškais 52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-52, nurodo, kad garažo savininkai negalės naudotis savo patalpomis pagal paskirtį, nes plane šiam pastatui priskirtos „E1“ dalies neužtenka automobilio įvažiavimui į garažo boksus ir išvažiavimui iš jų. Įvertinant standartinius lengvųjų automobilių gabaritus, nebus realios galimybės atlikti reikiamus manevrus nesinaudojant atskiromis „D1“ ir net „A1“ bei „B1“ dalimis, taip pat nebus įmanomi jokie įvažiavimo, apsisukimo ir išvažiavimo manevrai nesinaudojant „A1“ ar „C1“ dalimis. Pagal naudojimosi tvarkos plano sprendinius atsakovai ir kiti patalpų savininkai neturės galimybės naudotis bendro naudojimo praėjimu į žemės sklypą (bendrą kiemą) iš (duomenys neskelbtini) pusės, nes šia dalimi galės naudotis tik pastato (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu „C“, patalpų savininkai. Atsakovų nuomone, tokios praėjimui skirtos erdvės naudojimas negali būti apribotas jokiais susitarimais ar teismo sprendimais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

16.6. Ieškovės pasiūlyti ir teismo patvirtinti naudojimosi Sklypu tvarkos ir projektinio pasiūlymo sprendiniai nėra suderinami su elementariais bei minimaliais reikalavimais, keliamais daugiabučių namų (kitų gyvenamųjų namų ir pastatų) naudojimui suformuotam sklypui (kiemui). Namas neturės nė vienos automobilio stovėjimo vietos, įskaitant vietas žmonėms su negalia ir vyresnio amžiaus žmonėms, nors turi 8 butus ir 2 kitos paskirties patalpas, neturės galimybės naudotis kiemu, nebus įgyvendinti reikalavimai, susiję su vieta vaikų žaidimo aikštelei ir gyventojų poilsiui bei želdiniams. Sklype neliks pakankamai vietos ir įvairių tarnybų transporto (greitosios pagalbos, gaisrinė ir pan.) apsisukimui ir manevravimui, kas gali kelti rimtą pavojų tinkamam pagalbos suteikimui.

16.7. Teismas nepagrįstai pritarė ieškovės argumentams, kad STR numatyta tvarka netaikytina senam kiemui. Pažymi, kad pateiktais priešprojektiniais dokumentais ieškovė numato vykdyti naują statybą ir kiemo rekonstrukciją, todėl nurodytos nuostatos taikytinos jos numatomiems statybos darbams ir jų projektavimui.

16.8. Teismas sprendime pasisakė apie būtinas sąlygas statytojo teisei įgyvendinti, tačiau padarė visiškai priešingas išvadas dėl ieškovės galimybės būti statytoja. Ieškovė dar nėra žemės Sklypo dalies, kurioje planuojama vykdyti statyba, vienintelė valdytoja ir neturi pagrindo įgyvendinti statytojo teisių. Taip pat visiškai nepagrįsti teismo argumentai apie ieškovės planuojamus statybos darbus, kurie, pasak teismo, gali būti vertinami kaip faktiškai išnykusių statinių remontas ar atstatymas.

16.9. Žemės pardavimo sandorio sudarymo metu ieškovei, kaip nurodyto turto savininkei, galėjo būti parduota iš viso 447,24 kv. m. žemės Sklypo dalis, tačiau buvo parduota – 866 kv. m. Tokie duomenys patvirtina, kad parduodant valstybinės žemės sklypo dalį ieškovei, buvo pažeistos principinės Taisyklių nuostatos, įpareigojančios NŽT laikytis proporcingumo kriterijų ir tinkamai paskaičiuoti parduodamos statinių savininkams žemės sklypo dalies plotus. Dėl nurodytų pažeidimų Valstybė negali tinkamai įgyvendinti Žemės įstatyme įtvirtintos funkcijos ir užtikrinti tinkamą valstybinės žemės pardavimą (nuomą) kitiems žemės sklypo naudotojams (statinių savininkams). Taigi, 2018 m. vasario 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalis dėl 418,76kv.m. žemės Sklypo ploto pardavimo ieškovei laikytina niekine.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliantai nepagrįstai sprendimą ginčija argumentuodami tuo, kad atsakovu byloje turėjo būti NŽT. Pažymi, kad NŽT jokių savarankiškų interesų dėl Sklypo naudojimo neturi. Be to, NŽT neteikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo, taigi su juo sutiko.

17.2. Atsakovai argumentus dėl sutarties dalies pripažinimo niekine reiškia piktnaudžiaudami teise. Jie turėjo visas galimybes argumentus dėl sutarties, kuria ieškovė įsigijo nuosavybę į 866/1865 dalį Sklypo, reikšti savo atsiliepime į ieškinį, tačiau atsiliepimas apskritai nebuvo pateiktas, o argumentus dėl sutarties dalies tariamo buvimo niekine atsakovai pirmą kartą pareiškė nuo bylos iškėlimo praėjus daugiau nei 1,5 metų.

17.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad sutarties dalis negali būti pripažinta niekine nenuginčijus administracinių aktų, kuriais yra nustatytos Sklypo dalys. Pažymi, kad Sklypo dalių ieškovei ir Valstybei nustatymo pagrindas yra ne sutartis, o administraciniai aktai – NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį keitęs bei papildęs NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Įsakymai šiuo metu yra galiojantys, nepanaikinti, atsakovai jų niekada neginčijo.

17.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad 2015 m. balandžio 20 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtas Sklypo dalių funkcionavimo nustatymo prie naudojamų pastatų ir statinių planas, pagal kurį Sklypo dalis nustatė įsakymai, nėra naudojimosi Sklypu tvarka ir neužkerta kelio naudojimosi tvarkai nustatyti.

17.5. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad Sklypui, kuris yra mišri nuosavybė, naudojimosi žemės Sklypu tvarka negali būti nustatoma. Apeliaciniame skunde atsakovai klaidingai supranta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir nepagrįstai mėgina juos taikyti šiai bylai, kurios faktai skiriasi nuo atsakovų nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų faktinių aplinkybių.

17.6. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad žemės sklypuose, kurie buvo suformuoti kaip sklypai statinių eksploatavimui, negali būti vykdomos jokios naujų statinių statybos. Pažymi, kad statiniai būtų statomi šiuo metu esamų ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų vietoje, todėl bet kuriuo atveju statybos Valstybės (nei patikėtinės NŽT), nei kitų Sklypo naudotojų / nuomininkų teisių ir teisėtų interesų nepažeistų. Be to, ženkli dalis Sklypo naudotojų / nuomininkų susitikimus statyboms ieškovei davė. Taigi akivaizdu, kad statybos atitinka daugumos Sklypo naudotojų / nuomininkų interesus.

17.7. Teismas pagrįstai nustatė ieškovės siūlomą naudojimosi Sklypu tvarką. Ieškovės siūloma tvarka visiškai atitinka Sklypo bendraturčiams priklausančias idealiąsias dalis. Tvarka taip pat atitinka statinių savininkams / bendraturčiams nustatytas Sklypo dalis, apibrėžiančias statinių eksploatavimui reikalingus žemės kiekius. Tvarka kiek įmanoma yra patogi, tiesių linijų, joje yra numatytas bendras pravažiavimo kelias, skirtas visų statinių eksploatavimui. Tuo tarpu atsakovai, teigdami, kad ieškovės siūloma Tvarka tariamai neatitinka jų interesų ir blogina jų padėtį, jokių savo „geresnės“ tvarkos pasiūlymų neteikė ir priešieškinio nereiškė.

17.8. Teismas pagrįstai pripažino ieškovei teisę be atsakovų sutikimo pagal schemą statyti Sklype ne aukštesnius nei 15 m gyvenamosios paskirties pastatus, atlikti jų kadastrinius matavimus ir pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

17.9. Atsakovų nuogąstavimai, kad nebus tenkinami kokie nors teisės aktų normatyvai yra visiškai nepagrįsti, kadangi teismo sprendimu nėra leidžiama automatiškai vykdyti statybą. Ieškovė bet kuriuo atveju turės rengti projektą, jį suderinti, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Visų šių administracinių procedūrų metu jos parengtas projektas bus tikrinamas ir patvirtintas bus tik tas, kuris atitiks visus teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas tik dėl šių veiksmų atlikimo be atsakovų sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl naudojimosi žemės Sklypu tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo atlikti veiksmus be Sklypo dalies patikėtinio ir Sklypo naudotojų sutikimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovei ir Valstybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 866/1865 idealioji dalis Sklypo, o Valstybei – 999/1865 idealioji dalis. Valstybei tenkanti Sklypo dalis patikėjimo teise yra valdoma NŽT. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Sklype yra registruoti nekilnojamieji daiktai – pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame patalpas nuosavybės / bendrosios nuosavybės teisėmis turi ieškovė, R. R., V. T., UAB „Nolina“, R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., R. A. ir H. K.; gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame patalpas nuosavybės / bendrosios nuosavybės teisėmis turi A. V., E. S., E. S., L. R., N. M., R. T., S. B., T. S., UAB „Mikrovisatos valda“, V. P. ir Z. B.; pastatas – negyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ir jam priklausantis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso ieškovei; pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovei; pastate – garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas nuosavybės teise turi R. V., A. B., L. R. ir T. S.; pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (2453/2500 idealioji dalis pastato), S. B. ir V. P.. Sklypo dalys statinių ir patalpų savininkams bei bendraturčiams yra nustatytos 2015 m. rugsėjo 21 d. NŽT Kauno miesto skyriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį keitusiu bei papildžiusiu 2016 m. rugpjūčio 5 d. NŽT Kauno miesto skyriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė jai tenkančią 0,0866 ha Sklypo dalį įsigijo pagal 2018 m. vasario 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi Tvarką pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ (inžinierė N. S.) 2018 m. gegužės 24 d. parengtą žemės Sklypo planą (naudojimosi tvarkos planą); pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo pagal UAB „1 Planas“ 2018 m. gegužės 16 d. parengtą objekto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektinio pasiūlymo Sklypo plano schemą statyti ne aukštesnius nei 15m gyvenamosios paskirties pastatus (jie būtų statomi šiuo metu esamų ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų vietoje), atlikti jų kadastrinius matavimus, pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Sprendė, kad pagal ieškovės siūlomą naudojimosi Tvarką kiekvienam statinio / patalpų savininkui išlieka galimybės racionaliai naudotis savo statiniu / patalpomis, po kiekvienu pastatu ir prie jo yra numatytas jo eksploatavimui skirtas žemės plotas bei numatytas ir bendro naudojimo pravažiavimas. Pagal tokią naudojimosi Tvarką tiek ieškovė, tiek valstybinės Sklypo dalies naudotojai / nuomininkai turi realias galimybes įvažiuoti į Sklypą ir patekti prie savo statinių / patalpų. Nustatė, kad ieškovės siūlomoje naudojimosi sklypu Tvarkoje realiosios Sklypo dalys yra apskaičiuotos pagal bendraturčių turimas idealiąsias dalis, todėl atsakovų teiginiai, kad valstybinės Sklypo dalies naudotojams neužtenka tokių plotų, negali būti pagrindu suteikti atsakovams teisę naudotis Sklypu ieškovei privačios nuosavybės teise priklausančios idealiosios dalies sąskaita. Vertino neigiamai atsakovų argumentus, kad, nustačius ieškovės prašomą naudojimosi Tvarką jų padėtis bus pabloginta, kadangi naudojimosi sklypu Tvarkoje nėra vietos valstybinės žemės naudotojams / nuomininkams vaikų žaidimų aikštelei, sporto aikštelei, ramiai vietai vyresniojo amžiaus asmenų poilsiui. Atsakydamas į šį argumentą teismas nurodė, kad atsakovai Sklypą naudoja ne minėtiems objektams, o automobilių parkavimui. Laikėsi pozicijos, kad ieškovės siekiamos vykdyti statybos valstybės (valstybinės žemės naudotojų ir nuomininkų) teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl ir šį ieškovės reikalavimą tenkino.

24. Apeliantai su priimtu teismo sprendimu nesutinka. Dėl jo pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Jų manymu, apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi žemės Sklypu tvarkos nustatymą ir statybos vykdymą, nesivadovavo aktualia teismų praktika, netinkamai vertino aplinkybes, ko pasėkoje padarė neteisingas išvadas dėl galimybės patvirtinti naudojimosi Tvarką žemės Sklypu.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, todėl teisėtą ir teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Toliau nutartyje teisėjų kolegija pasisakys, kodėl laikosi tokios pozicijos.

26. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad ieškovės siūloma žemės Sklypo naudojimosi Tvarka, kaip ir numatomos statybos, pagal pateiktus projektinius pasiūlymus iš esmės pažeidžia atsakovų bei kitų žemės Sklypo naudotojų (nuomininkų) bei daugiabučių namų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus. Antra, teisėjų kolegija vertina neigiamai apeliantų teiginius, kad pagal ieškovės pasiūlytą ir teismo patvirtintą naudojimosi Tvarką, atsakovai bei kiti patalpų savininkai netenka teisės naudotis bendru kiemu, statyti automobilius, taip pat, kad ieškovės pasiūlyti ir teismo patvirtinti naudojimosi sklypu Tvarkos ir projektinio pasiūlymo sprendiniai nėra suderinami su elementariais bei minimaliais reikalavimais, keliamais daugiabučių namų naudojimui suformuotam sklypui (kiemui), t. y. namas neturės nė vienos automobilio stovėjimo vietos, įskaitant vietas žmonėms su negalia ir vyresnio amžiaus žmonėms, nebus įgyvendinti reikalavimai, susiję su vieta vaikų žaidimo aikštelei ir gyventojų poilsiui bei želdiniams, Sklype neliks pakankamai vietos įvairių tarnybų transporto (greitosios pagalbos, gaisrinės ir pan.) apsisukimui ir manevravimui, kas gali kelti rimtą pavojų tinkamam pagalbos suteikimui.

27. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog paskyrimas naudotis žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinantis galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo dalies, tenkančios konkrečiam bendraturčiui, naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčio valdomą namo dalį. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims joms atidalyto namo dalies naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2014).

28. Minėta, nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašo nustatyti naudojimosi Sklypu Tvarką pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ (inžinierė N. S.) 2018 m. gegužės 24 d. parengtą žemės Sklypo planą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtu planu bei UAB „Projektų vystymo grupė“ 2020 m. birželio 11 d. aiškinamuoju raštu, nustatė, kad planas buvo parengtas vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu bei faktine pastatų padėtimi. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad rengiant žemės Sklypo naudojimosi tvarkos planą grafiškai pavaizduota, kiek žemės Sklypo ploto užima statinių užstatyta žemė ir kiek tenka kiekvienam pastatui kieme statiniais neužstatytos žemės. Siekiant užtikrinti patekimą iki kiekvienos žemės Sklypo naudotojų dalies, numatyta bendro naudojimo dalis, plane žymima indeksu „F“, kurios plotas apskaičiuotas ir išdalintas proporcingai žemės sklypų naudotojų valdomiems nuosavybės teise/naudojamiems plotams. Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Sklypo dalyje žymimoje indeksu „C“ išskirta žemė po pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nenumatant ir nepratęsiant bendro naudojimo dalies „F“ per pastate esantį praėjimą, kadangi tai proporcingai sumažintų prie kiekvieno pastato kieme naudojamas individualias dalis bei atsižvelgiama į tai, jog yra numatytas tiesioginis patekimas į (duomenys neskelbtini) – 197 m² servitutas eiti/važiuoti, per šalia esantį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, pagal ieškovės siūlomą naudojimosi Tvarką kiekvienam statinio / patalpų savininkui išlieka galimybės racionaliai naudotis savo statiniu / patalpomis, po kiekvienu pastatu ir prie jo yra numatytas jo eksploatavimui skirtas žemės plotas bei numatytas ir bendro naudojimo pravažiavimas. Darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek valstybinės sklypo dalies naudotojai / nuomininkai turi realias galimybes įvažiuoti į Sklypą ir patekti prie savo statinių / patalpų.

29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų teiginius, kad nustačius ieškovės prašomą naudojimosi Tvarką bus pabloginta jų padėtis, kadangi namas neturės nė vienos automobilio stovėjimo vietos, įskaitant vietas žmonėms su negalia ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat neturės galimybės naudotis kiemu, nebus įgyvendinti reikalavimai, susiję su vieta vaikų žaidimo aikštelei ir gyventojų poilsiui bei želdiniams, sklype neliks pakankamai vietos įvairių tarnybų transporto (greitosios pagalbos, gaisrinės ir pan.) apsisukimui ir manevravimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, laikosi pozicijos, kad apeliantai neįrodė, jog šiuo metu tokios zonos apskritai egzistuoja, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad vaikų žaidimų aikštelės, sporto aikštelės, ramios vietos vyresniojo amžiaus asmenų poilsiui sklype iki šiol nebuvo įrengtos, todėl neįmanoma pabloginti atsakovų padėties, kai jų nurodomos vietos neegzistuoja. Taip pat atsakovai nepateikė matininko atliktų skaičiavimų dėl automobilių parkavimo ir galimybės manevruoti automobiliais apsunkinimo, o jų deklaratyvūs teiginiai, kad bus apsunkinta galimybė manevruoti ne tik lengvaisiais automobiliais, bet ir įvairių tarnybų transporto priemonėms, nelaikytini patikimais įrodymais. Galiausiai, atsakovai, nesutikdami su ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi sklypu Tvarka, galėjo teikti savo projektų variantus dėl tvarkos nustatymo, teikti priešieškinį, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Priešingai, jie neteikė net atsiliepimo į ieškinį, o savo poziciją išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose.

30. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pagal naudojimosi tvarkos plano sprendinius atsakovai ir kiti patalpų savininkai neturės galimybės naudotis bendro naudojimo praėjimu į žemės sklypą (bendrą kiemą) iš (duomenys neskelbtini) pusės, nes šia dalimi galės naudotis tik pastato (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu „C“, patalpų savininkai. Atsakovų nuomone, tokios praėjimui skirtos erdvės naudojimas negali būti apribotas jokiais susitarimais ar teismo sprendimais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie į (duomenys neskelbtini) turi galimybes patekti naudodamiesi nustatytu servitutu sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

31. Be jau aptartų argumentų apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad žemės pardavimo sandorio sudarymo metu ieškovei, kaip nurodyto turto savininkei, galėjo būti parduota iš viso 447,24 kv. m. žemės Sklypo dalis, tačiau buvo parduota – 866 kv. m. Anot apeliantų, šie duomenys patvirtina, kad, parduodant valstybinės žemės sklypo dalį ieškovei, buvo pažeistos principinės Taisyklių nuostatos, įpareigojančios NŽT laikytis proporcingumo kriterijaus ir tinkamai paskaičiuoti parduodamos statinių savininkams žemės Sklypo dalies plotus. Apeliantų tvirtinimu, 2018 m. vasario 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalis dėl 418,76 kv. m. žemės Sklypo ploto pardavimo ieškovei laikytina niekine. Teisėjų kolegija su apeliantų nurodytais argumentais nesutinka. Pasisakant šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad Sklypo dalių ieškovei ir Valstybei nustatymo pagrindas yra ne sutartis, o administraciniai aktai – NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį keitęs bei papildęs NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Antra, įsakymų atsakovai niekada neginčijo, jie nepanaikinti, todėl galiojantys. Trečia, minėtas atsakovų argumentas / reikalavimas apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ir antrąjį ieškovės ieškinio reikalavimą – pripažino ieškovei teisę be atsakovų sutikimo pagal schemą statyti Sklype ne aukštesnius nei 15 m gyvenamosios paskirties pastatus, atlikti jų kadastrinius matavimus ir pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kaip ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, sklypo bendraturtis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti sklype statybas. Kiti sklypo bendraturčiai (ar sklypo naudotojai) gali ginčyti ne apskritai sklypo bendraturčio teisę vykdyti statybas, o tik šios teisės įgyvendinimo būdą, jei jis pažeidžia sklypo bendraturčių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju ieškovės pastatai būtų statomi jos naudojamoje Sklypo dalyje, esamų ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų vietoje. Taigi akivaizdu, jog bet kuriuo atveju Statybos nei Valstybės (nei jos patikėtinės NŽT), nei kitų Sklypo naudotojų / nuomininkų teisių ir teisėtų interesų nepažeistų. Be to, atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog teismo sprendimu nėra leidžiama ieškovei tuojau pat vykdyti statybą. Ieškovė turės rengti projektą, jį suderinti, gauti statybą leidžiantį dokumentą bei atlikti kitus įstatyme numatytus reikalingus veiksmus. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė reiškė reikalavimą tik dėl šių veiksmų atlikimo be atsakovų sutikimo.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovės naudojimosi žemės sklypu Tvarka ir siekiamos vykdyti statybos kaip nors pažeidžia ar pažeis jų teises, ar teisėtus interesus, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovų pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantų apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

36. Atsakovų apeliacinio skundo netenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė. Ieškovė prašo priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikti įrodymai – 2022 m. sausio 10 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. ADV 281 bei 2022 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderis Nr. 81 patvirtina, kad ieškovė patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (1,3 koeficientas x 1 598,1 Eur = 2 077,53 Eur), todėl priteistina iš atsakovų. Įvertinus aplinkybę, kad apeliacinį skundą pateikė septyni atsakovai, todėl ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma dalintina į septynias dalis, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 172,86 Eur (1 210 Eur / 7 = 172,857Eur) (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 172, 86 Eur (šimtą septyniasdešimt dviejų eurų ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta PalubinskaitėAnita SereikienėArvydas Žibas