Tauragės apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Avirginida“ atstovui advokatui S. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Andželai Tamašauskienei, UAB „Avirginida“, S. J., S. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie LR FM) dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimu pripažinta, kad prievolės UAB „Avirginida“, S. J., VMI prie LR FM yra asmeninės S. V. prievolės. Tuo pačiu teismo sprendimu iš I. V. S. V. naudai priteista 6236 Eur kompensacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimas paliktas galioti.

Savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.100 straipsnyje įtvirtintais sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindais, vienas jų - nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių ((Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Taip pat CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. I. V. ir S. V. santuokos nutraukimo byla iškelta dar 2011-05-27. Todėl teismui pripažinus, kad iš I. V. išieškota S. V. skolos dalis yra asmeninės S. V. prievolės, antstolė privalo I. V. sugrąžinti iš pareiškėjos darbo užmokesčio priverstinai išieškotą S. V. skolų dalį ir antstolio atlygį, viršijantį teismo sprendimu S. V. priteistą 6236 Eur kompensaciją.

Įstatymų leidėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą sieja su konkrečiu faktu (pagrindu), nurodytu CK 3.100 str., o ne su data, kuomet teisme iškeliama santuokos nutraukimo byla. Tik įvykus konkrečiam faktui, pvz., vienam iš sutuoktiniui mirus, nutraukus santuoką, teismui padalijus bendrą turtą ar kt., galima konstatuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą. CK 3.67 str. 1 d. įtvirtinta norma, kuria grindžia savo reikalavimą pareiškėja, nepaneigia 3.100 str. įtvirtinto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų. Kol santuoka tarp I. V. ir S. V. nebuvo nutraukta, vyko išieškojimas iš S. V. priklausančios bendro turto dalies. Šita dalis buvo nustatyta teismo ir negali būti laikoma I. V. priklausančiu turtu, kaip klaidingai mano pareiškėja. Gyventojų registro duomenimis, santuokos nutraukimo data yra 2015-05-18, ir šiuo faktu vadovavosi antstolė, skaičiuodama išieškotinas sumas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-28 nutartį iki santuokos nutraukimo - viso buvo gauta 5768 Eur. Po santuokos nutraukimo datos 2015-05-18 buvo skaičiuota priteista kompensacija 6236 Eur, ši suma gauta iki 2016-12-23.Išieškojimas iš I. V. darbo užmokesčio dalies buvo pradėtas po to, kai Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-07-03 nutartimi Nr. 2-86-750/2013, o vėliau ir Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-28 nutartimi Nr. 2S-1559-163/2013 nustatė, jog S. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 I. V. darbo užmokesčio. Būtent šie pinigai buvo gaunami iš pareiškėjos darbo užmokesčio, kol santuoka nebuvo nutraukta ir nebeliko bendro sutuoktinių turto - CK 3.100 str. 4 d. Minėti teismo sprendimai buvo vykdomi jiems įsiteisėjus, vykdymo metu buvo galiojantys ir iki šiol nepanaikinti ar pakeisti, dėl jų teisėtumo nėra abejonių. Pagal CPK 18 str., teismo sprendimai privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi, taigi I. V. prašymas dėl iki santuokos pabaigos išieškotų lėšų grąžinimo nepagrįstas.Nuo santuokos nutraukimo momento, kai pasibaigė bendro sutuoktinių turto režimas, t.y. nuo 2015-05-18 ir iki 2016-12-23 iš I. V. darbo užmokesčio buvo gaunama teismo priteista 6236 Eur kompensacija, mokėtina S. V.. Šios kompensacijos priteisimą patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-12 nutartimi Nr. 3K-3-88-687/2016. Pareiškėja šios sumos išieškojimo neginčija, apie tai parašė savo 2016-12-14 skunde, bei patikslintame 2017-03-24 skunde, taigi neaišku, kodėl pareiškėja mano turinti teisę susigrąžinti iki santuokos nutraukimo išieškotos S. V. priklausančias lėšas sumoje 5768 Eur. Pažymėjo, kad CPK 111 str. 1 d. 4 p. nurodyta pareiga pareiškėjui procesiniame dokumente nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir pateikti (įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. I. V. jokių įrodymų, kad iki 2015-05-18 išieškotos S. V. priklausančios lėšos jam nepriklauso, o priklauso pareiškėjai, savo patikslintame skunde nepateikė, taigi šis skundas nepagrįstas.

Suinteresuoto asmens UAB „Avirginida“ atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad Šilutės rajono apylinkės teisme buvo sprendžiamas skolininko S. V. turto dalies bendrojoje jungtinėje su pareiškėja nuosavybėje nustatymo klausimas ir teismas 2013-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-86-750/2013 nutarė, jog S. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 pareiškėjos gaunamų pajamų. Teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2013-11-28.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18str.).

Suinteresuoto asmens atstovo nuomone atmestinas pareiškėjos argumentas apie tai, kad neva antstolė pažeidė CPK 510 str. reikalavimus. Visų pirma, CPK 510 str. reikalavimai su įvykdytu išieškojimu yra visiškai nesusiję, nes ši norma reglamentuoja skundo pateikimo procedūras, o pareiškėja ginčija konkrečius išieškojimo veiksmus. Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (Civilinio proceso kodekso 512str.). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja iš esmės skundžia 2012-07-27 arešto aktą, kurio skundimui yra aiškiai praleistas skundo pateikimo terminas. Iš antstolės 2016-11-28 patvarkymo yra aiškiai matyti, kad patvarkymas yra pagrįstas, t. y. antstolė pagrįstai neatnaujino termino pareiškėjos skundui pateikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja nereiškia prašymo atnaujinti skundo pateikimo terminą, neskundžia 2016-11-28 patvarkymo ir neprašo jį panaikinti. Šiuo metu 2016-11- 28 patvarkymui skųsti yra jau praleistas CPK 512 str. nustatytas terminas.

2016-11-18 patvarkyme nurodoma, kad pareiškėja 2016-11-23 skundu skundė 2012-07-27 patvarkymą dėl turto arešto. Antstolė pažymėjo, kad dėl 2012-07-27 patvarkymo pareiškėja skundą teikė dar 2012-08-17, kuris antstolės buvo netenkintas ir Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-11-28 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, kaip nepagrįstą. Todėl pakartotinis ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebegalimas. Be to antstolė nurodo, kad 2012-07-27 arešto aktas, kurį skundžia pareiškėja buvo panaikintas dar 2013-12-12 pačios antstolės, todėl pareiškėjos skundo objekto apskirtai nėra, o antstolės 2015-09-02, 2016-06-16, 2016-07-05 veiksmų (vykdymo proceso dokumentų) pareiškėja apskritai neskundžia ir nenurodo jokių argumentų dėl šių veiksmų neteisėtumo.

Minėta, kad antstolė vykdo išieškojimą ne iš asmeninio pareiškėjos turto, o iš jai priteistos 6236,00 Eur asmeninės prievolės, kurią ieškovė privalo įvykdyti skolininkui S. V.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja neginčija, jog prievolė tokia buvo ir kad buvo iš jos galima vykdyti S. V. skolos išieškojimą. Patikslintame skunde pareiškėja net nekelia pretenzijų į iš minėtos kompensacijos išieškotą sumą. Nurodyta pareiškėjos 6236,00 Eur prievolė prieš S. V. yra pareiškėjos asmeninė ir antstolis tokiu atveju gali vykdyti išieškojimą Civilinio proceso kodekso 688 str. numatyta tvarka. Pareiškėja skunde nepateikia absoliučiai jokių argumentų dėl CPK 688 str. pažeidimo, todėl antstolės veiksmų teisėtumas nėra paneigtas, o pareiškėjos skundas yra laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atmestinu. Todėl yra akivaizdu, kad pareiškėja neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti antstolę grąžinti 5768,00 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš civilinės bylos medžiagos, pareiškėjos atstovo ir suinteresuoto asmens antstolės A. Tamašauskienės, suinteresuoto asmens UAB „Avirginida“ atstovų paaiškinimų ir vykdomųjų bylų Nr. 0153/11/00887, 0153/11/00511, 0153/12/00599, Nr. 0153/13/00765 medžiagų nustatyta, kad pareiškėja I. V. skundžia antstolės Andželos Tamašauskienės veiksmus ir prašo įpareigoti antstolę A. Tamašauskienę grąžinti I. V. priverstinai iš jos išieškotus 5768 Eur (el. b.l. 55-56).

Suinteresuoto asmens UAB „Avirginida“ atstovas advokatas S. T. nurodė, kad patikslintas skundas kaip skundas su tokiu pagrindu ir dalyku nebuvo pateiktas antstoliui, kaip numatyta CPK 510 str. 2 d., todėl mano, kad toks patikslintas skundas negali būti nagrinėjamas teisme, nes nebuvo laikomasi tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, taip pat praleido skundo padavimo terminą dėl 2012-07-27 turto arešto ir neprašo jo atnaujinti.

CPK 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų atsisakymo atlikti procesinius veiksmus padavimo tvarką. Skundo objektas gali būti tik antstolio, antstolio padėjėjo ar antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai. Antstolio padėjėjo atlikti procesiniai veiksmai turi būti skundžiami tokia pačia tvarka kaip ir antstolio procesiniai veiksmai. Antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai skundžiami kaip savarankiško subjekto (antstolio atstovo) atlikti veiksmai. Skundas gali būti paduodamas tik dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti. CPK tiesiogiai nenurodo, kokie antstolio veiksmai laikomi procesiniais. Antstolio procesinius veiksmus ar neveikimą galima skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu skundžiamus veiksmus jis atliko vykdydamas savo funkcijas: vykdydamas įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodamas faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodamas ir įteikdamas dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikdamas kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, kurios esminis bruožas - ypatingas valstybės interesas, kai ji privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios.

Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas. Nėra reikalavimo, kad skundžiamas procesinis veiksmas būtų įformintas antstolio patvarkymu ar pan.

Išnagrinėjus visą pareiškėjos bendravimo su antstole istoriją matyti, kad pareiškėja reguliariai rašė antstolei raštus, skundus, nesutiko su antstolės atliekamais išieškojimo veiksmais, dėl to galima daryti išvadą, jog faktiškai terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti nėra praleistas ir skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėtinas iš esmės.

Dėl įpareigojimo antstolę A. Tamašauskienę grąžinti pareiškėjai priverstinai iš jos išieškotus 5768 Eur.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko asmeninį turtą, į skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į skolininko turto dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Taigi, vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nustato imperatyvius antstolio bei išieškotojo vykdymo veiksmus, vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Andžela Tamašauskienė vykdė keturias vykdomąsias bylas Nr. 0153/11/00887, 0153/11/00511, 0153/12/00599, 0153/13/00765 dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojams VMI prie LR FM, UAB „Avirginida“ ir S. J.. Vykdant vykdomąsias bylas antstolė nustatė, kad S. V. 1987-11-21 sudarė santuoką su I. V., todėl 2012-07-27 antstolė areštavo 50 proc. darbo užmokesčio, kurį S. V. sutuoktinė I. V. gauna Rusnės specialiojoje mokykloje ir įpareigojo kreditorius kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (vykd. b. Nr. 0153/12/00599 b.l. 46-47). Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-07-13 nutartimi iš dalies pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-28 nutartimi, pareiškėjų S. J. ir UAB „Avirginida“ prašymus tenkino iš dalies ir nustatė, kad S. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. ¼ dalis sutuoktinės I. V. gaunamo darbo užmokesčio (civilinė byla Nr. 2-86-750/2013, teisminio proceso Nr. 2-43-3-01488-2012-8). Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2013-11-28, ji nebuvo apskųsta kasacine tvarka ir nebuvo panaikinta.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis civilinė byla pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo Šilutės rajono apylinkės teismui pateikta 2011-05-27 (civilinė byla 2-708-385/2011, teisminio proceso Nr. 2-43-3-01049-2011-0). Šilutės rajono apylinkės teisme santuokos nutraukimo byla (civilinės byla Nr. 2-8-385/2014, teisminio proceso Nr. 2-43-3-01998-2012-4) išnagrinėta 2014-12-22. Klaipėdos apygardos teismas Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą pakeitė iš dalies 2015-05-18 nutartimi, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-12 nutartimi paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą, o Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-18 nutartį panaikino (civilinės bylos Nr. 3K-3-88-687/2016, teisminio proceso Nr. 2-43-3-01998-2012-4). Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2015-05-18.

Pareiškėja savo reikalavimą įpareigoti antstolę A. Tamašauskienę grąžinti I. V. priverstinai iš jos išieškotus 5768 Eur grindžia CK 3.67 straipsniu, kuriuo reglamentuota santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms ir teigia , kad pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Nustatyta, kad I. V. ir S. V. santuokos nutraukimo byla iškelta 2012-12- 07.

Sutuoktinių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).

CK 3.67 straipsnis reglamentuoja, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. <...> Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Šioje normoje nustatyti padariniai taikomi priklausomai nuo teismo nustatytų aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal CK 3.67 straipsnio 1 ar 2 dalį. Santuokos nutraukimo bylos iškėlimas savaime nereiškia, kad būtent nuo to momento sutuoktiniai nustoja kartu gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Šebsta“ ir T. K. prašymus nustatyti skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalį, bylos Nr. 3K-3-599/2013.).

Kai skolininkas yra fizinis asmuo ir yra šio asmens asmeninė prievolė, tai vykdant išieškojimą yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Pirmiausia yra išieškoma iš turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o to turto nepakankant gali būti vykdomas išieškojimas iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str., CPK 666 str.). Iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).

Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatoma vadovaujantis CPK 667 str. nuostatomis. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458–494). Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, išieškoma iš skolininko turto dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Nagrinėjamoje byloje santuoka tarp šalių nutraukta 2015-05-18, jokio kito šeimos iširimo momento, kuris būtų nustatytas teismo sprendimu nėra. Įstatymų leidėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą sieja su konkrečiu faktu (pagrindu), nurodytu CK 3.100 str., o ne su data, kuomet teisme iškeliama santuokos nutraukimo byla. Tik įvykus konkrečiam faktui, pvz., vienam iš sutuoktiniui mirus, nutraukus santuoką, teismui padalijus bendrą turtą ar kt., galima konstatuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą. LR CK 3.67 str. 1 d. įtvirtinta norma, kuria grindžia savo reikalavimą pareiškėja, nepaneigia 3.100 str. įtvirtinto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų.

Išieškojimas iš I. V. darbo užmokesčio dalies buvo pradėtas po to, kai Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-07-03 nutartimi Nr. 2-86-750/2013, o vėliau ir Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-28 nutartimi Nr. 2S-1559-163/2013 nustatė, jog S. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 I. V. darbo užmokesčio. Būtent šie pinigai buvo gaunami iš pareiškėjos darbo užmokesčio, kol santuoka nebuvo nutraukta ir nebeliko bendro sutuoktinių turto (CK 3.100 str. 4 d.). Minėtą teismo nutartį antstolė vykdė jai įsiteisėjus, vykdymo metu ji buvo galiojanti, iki šiol nepanaikinta ar pakeista, todėl dėl jos teisėtumo nėra abejonių. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18str.). Esant tokioms aplinkybėms antstolė pagrįstai vykdydama S. V. skolų išieškojimą išieškojo iš pareiškėjos I. V. minėta teismo nutartimi ¼ dalį minėtam skolininkui priklausančios turto dalies 5768 Eur iki santuokos nutraukimo, kuri buvo paskirstyta išieškotojams VMI prie LR FM, UAB „Avirginida“ ir S. J..

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta konstatuotina, kad I. V. prašymas dėl iki santuokos pabaigos išieškotų lėšų grąžinimo yra nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo antstolės A. Tamašauskienės veiksmus pripažinti neteisėtais ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjai iš jos išieškotus 5768 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Suinteresuoto asmens UAB „Avirginida“ atstovas advokatas S. Tamošaitis pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos I. V. UAB „Avirginida“ naudai 1013,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestinas, todėl iš jos priteistinos suinteresuoto asmens UAB „Avirginida“ patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Sprendžiant šį klausimą, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 d. nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą darytina išvada, kad atsiliepimo parengimas bei dalyvavimas teismo posėdžiuose nereikalavo ypatingai daug darbo ir laiko sąnaudų, todėl yra pagrindas mažinti priteistinų išlaidų dydį iki 800 Eur, tokia suma būtų teisinga ir protinga atlyginti už suteiktas teisines paslaugas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos I. V. skundą atmesti.

Priteisti iš I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens UAB „Avirginida“, juridinio asmens kodas 176597816, naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.