Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. V. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. J., UAB „Avirginida“ prašymus dėl skolininko turto dalies nustatymo bei pareiškėjos I. V. skundą dėl turto arešto akto dalies panaikinimo, suinteresuoti asmenys S. V., VMI prie Finansų ministerijos, antstolė A. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad šioje byloje nesprendžiamas sutuoktinių V. bendro turto, įgyto santuokos metu, padalijimo klausimas, o sprendžiamas klausimas dėl skolininko S. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, iš kurios antstolė galėtų vykdyti išieškojimą, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šį klausimą nepasisako dėl atskirajame skunde ir pareiškėjos UAB „Avirginida“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktų argumentų dėl sutuoktinių V. santuokos metu įgyto turto bei prievolių padalijimo, nes tai ne šios nagrinėjamos bylos dalykas.

Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje atskleisdamas CPK 667 straipsnio turinio esmę yra išaiškinęs, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 ir kiti straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje H. Ž., S. B. ir kt. v. P. A., bylos Nr. 3K-3-423/2006).

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolė vykdo Šilutės 3-ojo notarų biuro 2012-07-04 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2389 dėl 40 230,55 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojo S. J. naudai; Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-03-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-735-299/2011 dėl 70 118,67 Lt skolos, 7 943,64 Lt delspinigių, 8,05 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš solidarių skolininkų S. V. ir UAB „Investlita“ išieškotojos UAB „Avirginida“ naudai; Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-04-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-993-385/2011 dėl 500 Lt skolos išieškojimo iš S. V. valstybės naudai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad visuose vykdomuose dokumentuose skolininkas yra pareiškėjos sutuoktinis ir jo prievolės, kol nenustatyta priešingai, yra asmeninės. Tokiu atveju šios prievolės turi būti vykdytinos iš skolininko asmeninio turto, o jeigu pastarojo išieškotojų reikalavimams patenkinti neužtenka, likusi skolos dalis turėtų būti išieškoma iš skolininko bendro turto su sutuoktine dalies (CK 3.112 str.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, ieškojimas bus vykdomas ne iš skolininko sutuoktinės turto dalies, o būtent iš nustatytos skolininko turto dalies (CPK 667 str. 3 d.).

CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Bylos duomenimis, pareiškėjos bei jos sutuoktinio (skolininko) 1987-11-21 įregistruota santuoka nėra nutraukta, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio turtas yra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 str.), todėl vadovaudamasi CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, bei CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, antstolė teisėtai aprašė ir areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį (CK 3.110 str. 1 d., 3.112 str. 1 d.; CPK 666 str. 1 d.).

Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismui aprašius bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir nenustačius S. V. dalies, be teisinio pagrindo neapibrėžtam laikui buvo apribota apeliantės nuosavybės teisės į gaunamą darbo užmokestį. Išaiškintina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas galias, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikosi savo pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padeda šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti tik nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė, pradėjusi vykdyti išieškojimą iš skolininko S. V. turto ir nustačiusi, kad jo asmeninio turto nepakanka, 2012-07-27 turto arešto aktu aprašė ir areštavo skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį sutuoktinės I. V. darbo užmokesčio ir 2012-07-27 patvarkymu pasiūlė išieškotojams ir bendrosios nuosavybės dalyviui – skolininko sutuoktinei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Šio siūlymo turinys patvirtina, jog antstolė atliko visus jos kompetencijai priskirtus būtinus veiksmus nustatant skolininko turtą bei jo sudėtį, tačiau šio turto nebuvo pakankamai išieškotojų reikalavimams tenkinti, todėl antstolė, remdamasi CPK 667 ir 667 straipsniais, priėmė sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su jo sutuoktine, o kadangi sutuoktinių turtas nėra padalytas, tai antstolė pagrįstai pasiūlė išieškotojams ir skolininko sutuoktinei kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė laikėsi CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos, pagrįstai aprašė ir laikinai, kol bus nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, areštavo skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį sutuoktinės I. V. darbo užmokesčio, todėl pagrindo šiuos antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais bei panaikinti pareiškėjos skundžiamą turto arešto aktą nėra.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ½ dalis skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio priklauso nuosavybės teise skolininkui ir įvertinęs byloje esančius duomenims, kad pareiškėjai nėra žinoma jos sutuoktinio buvimo vieta, pagal 2005-11-16 kredito sutartį pareiškėja viena pati grąžina bankui kreditą bei išlaiko sūnų, pagrįstai siekdamas apsaugoti skolininko sutuoktinės ir vaiko interesus nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį ir nustatė, kad ¼ dalis skolininko S. V. sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio priklauso nuosavybės teise skolininkui.

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jos visas bylinėjimosi išlaidas. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingąja teisena nagrinėjant bylas dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas yra atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-146/2008). Šiuo atveju išieškotojos UAB „Avirginida“ suinteresuotumas bylos baigtimi priešingas nei apeliantės, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti iš apeliantės išieškotojos UAB „Avirginida“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas bei turi būti ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos UAB „Avirginida“ prašymas tenkintas iš dalies, įvertinus pareiškėjo advokato parengtų procesinių dokumentų pobūdį, atsižvelgiant į sprendžiamo teisinio klausimo sudėtingumą, į advokato išsakytų posėdžio metu kalbų apimtis bei į protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.), yra pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistas pareiškėjai UAB „Avirginida“ 750 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 400 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d., 443 str. 6 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, iš pareiškėjos I. V. priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Avirginida“ naudai (CPK 337 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutarties dalį, kuria priteista iš pareiškėjos I. V. pareiškėjai UAB „Avirginida“ 750 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir jas sumažinti iki 400 Lt.

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.