Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Juodaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui E. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo priteisimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) teismui pateikė išvadą (DOK-33352) kurioje iš esmės nurodė, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, S. K. ir E. M. šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta nebuvo. S. K. šeimai nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. liepos 18 d. buvo taikoma atvejo vadyba Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Atsakovui E. M. atvejo vadyba buvo taikoma nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 liepos 31 d. SPIS duomenimis, K. M. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2013 m., kovo 26 d. iki 2013 m. gegužės 16 d., nustatymo pagrindas – abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra neveiksnus nepilnametis. Motinos prašymu jai išvykus į užsienio valstybę, nepilnametei K. M. nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo nustatyta laikinoji priežiūra, laikinai prižiūrinčiu asmeniu paskirta K. M. senelė. Šeimoje registruotas vienas pranešimas dėl galimų K. M. teisių pažeidimo. 2024 m. liepos 6 d. Skyriuje gautas pranešimas elektroniniu paštu dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp asmenų, pavojų keliantis asmuo yra E. M., pavojų patiriantis asmuo S. K., aplinkoje auga vaikas K. M., namuose taip pat yra dar vienas mažametis vaikas. Skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – LR VTAPĮ) 36 straipsniu, atliko reagavimo veiksmus 2024 m. liepos 6 d. pranešimo pagrindu, 2024 m. liepos 12 d. buvo atliktas K. M. situacijos vertinimas. Pažymėtina, kad vertinant K. M. situaciją buvo nustatytas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 25.3.3. papunktyje numatytas rizikos veiksnys: vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar galimai turi piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidimų priklausomybės požymių ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai, Aprašo 25.3.6. papunktyje numatytas rizikos veiksnys: neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku, Aprašo 25.3.9. papunktyje numatyti kiti galimi vaiko teisių ir interesų pažeidimai (vaiko tėvas sukėlė vaiko motinai smurto artimoje aplinkoje pavojų, vaikas gyvena su pavojų patiriančiu asmeniu, gyvena aplinkoje, kurioje įvyko įvykis), bei Aprašo 25.3.9. papunktyje numatyti kiti galimi vaiko teisių ir interesų pažeidimai (tėvas su vaiku nebendrauja, neteikia išlaikymo vaikui). Pažymėtina, kad visi rizikos veiksniai nustatyti vaiko tėvui, motina geba užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Atlikus vaiko situacijos vertinimą vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, priimtas sprendimas netaikyti laikinosios priežiūros priemonės. Šeimai inicijuota atvejo vadyba. Skyriaus specialistas 2024 m. rugpjūčio 5 d. su Ieškove bendravo mobiliuoju telefonu, atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė gyvena Danijos Karalystėje. Ieškovė nurodė, jog jau nuo 2016 m. vykdavo į Daniją dirbti sezoninių darbų, o dabar jau kuris laikas gyvena Danijoje, yra sukūrusi naują šeimą. Ieškovė pasakojo, kad jos dukra K. M. gyveno Lietuvoje kartu su močiute, ji ne kartą buvo susitvarkiusi laikiną priežiūrą tėvų prašymu, kadangi pati dirbo Danijoje, jos dukrą prižiūrėjo jos mama, tačiau dukra vasarą atostogaudavo pas ją Danijoje, todėl pažįsta šalį. S. K. teigimu, dukra ir dabar yra pas ją Danijoje, ketina tvarkytis visus dokumentus, jog galėtų likti Danijoje gyventi ir dukra, dukra lankytų čia mokyklą, mamos teigimu, ir pati dukra nori likti gyventi Danijoje. Ieškovė nurodė, jog su šeima perka namą, kuriame jau gyvena, namas 6 kambarių, apie 144 m² ploto, dukrai K. M. yra įrengtas atskiras kambarys, namuose yra visi patogumai, sudarytos tinkamos sąlygos augti. Ieškovė nurodė, jog ji šiuo metu nedirba, kadangi augina 6 mėn. kūdikį, šiuo metu yra motinystės atostogose, jos pajamos per mėnesį apie 2000 Eur į rankas. S. K. teigimu, dukros tėvas E. M. neteikia išlaikymo, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, su dukra tėvas nebendrauja, nesidomi jos gyvenimu, laisvalaikiu, mokslu, sveikata. Ieškovės teigimu, jos ir dukros santykiai labai geri, turi stiprų ryšį, ji dukrą prižiūrėjo, išlaikė, o tėvas visiškai neprisidėjo, Ieškovės teigimu, dukra bijo tėvo, jis pasirodo retai, nėra ryšio tarp dukros ir tėvo, todėl prašo gyvenamąją dukros vietą nustatyti su ja (pagrindas – Skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. Tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 12TSD-1623). LR VTAPĮ 4 straipsnyje numatytas vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas numato, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuotolinio vaizdo skambučiu buvo bendrauta su K. M.. Mergaitė bendraujama su Skyriaus specialistu nurodė, jog dabar yra Danijoje, čia labai jai smagu ir čia ketina likti gyventi ir mokintis. Danijoje gyvena kartu su mama, broliu ir mamos draugu, iki tol gyveno Lietuvoje su močiute, mamos mama. Mergaitė nurodė, jog labai nori likti gyventi Danijoje kartu su mama, čia lankys kursus, kad išmoktų danų kalbą. Mergaitė pasakojo, jog gyvena dabar name, turi savo atskirą kambarį. Paprašius mergaitės aprodyti kambarį, mergaitė noriai per telefoną aprodė visą kambarį, papasakojo, kas jame yra. Kambarys didelis ir erdvus, kambaryje yra didelė lova, rašomasis stalas, veidrodis ir drabužių spinta. Mergaitė nurodė, kad Danijoje lankosi ne pirmą kartą, kadangi gyvendama Lietuvoje su močiute, mergaitė nuo mažens kiekvieną vasarą atvažiuodavo į Daniją pas mamą, su mama bendraudavo kiekvieną dieną telefonu. Mergaitė nurodė, jog su mama sutaria labai gerai, namuose turi pareigų, padeda mamai, dažnai visur važiuoja: važiuoja prie jūros, pramogauja. K. M. nurodė, jog su tėčiu jos santykiai nėra geri, visai nebendrauja, mergaitė sakė, jog „aš tėtį visur užblokavus, nes jis prišneka nesąmonių man, yra prišnekėjęs visiems, kad man duoda pinigų, bet jų neduoda, nenoriu su juo bendrauti“. Mergaitės teigimu, net ir būnant Lietuvoje su tėčiu ji nebendravo, nes pasak mergaitės: „tėtis visad negražiai kalba, visą laiką girtas būna“. Pasiteiravus mergaitės, ar jos nuomone yra kažkas, ką tėtis galėtų pakeisti, kad ji sutiktų su juo bendrauti, mergaitė nurodė, jog: „vis tiek nenorėčiau bendrauti su tėčiu, nes kiek pamenu, tėtis visada būdavo girtas“. Pasiteiravus mergaitės, kaip ji įsivaizduoja savo ateitį, K. M. nurodė: „noriu likti gyventi čia Danijoje su mama, su tėčiu bendrauti nenorėčiau“. Pasiteiravus mergaitės, kaip ji apibūdintų mamą, K. M. nurodė, jog „mama visada labai gera, visada padeda, niekada nepyksta, kai ką nors pridarau, visada gražiai kalba“. Pasiteiravus K. M. , o kaip ji apibūdintų tėtį, mergaitė atsakė: „tėtis žiauriai blogas, visada būna girtas, niekada nemačius, kad jis negertų“. K. M. patinka piešti, norėtų lankyti kokį nors piešimo būrelį, Lietuvoje mokykloje lankė būrelių, mergaitė sakė, jog „pusiau gaila“ palikti Lietuvą, bet vasarą žada grįžti į Lietuvą aplankyti močiutę (pagrindas – Skyriaus 2024 m. rugpjūčio 9 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 12VAIK-173). Skyriaus specialistas su Atsakovu E. M. bendravo mobiliuoju telefonu. E. M. nurodė, jog teismo procesinių dokumentų nėra gavęs ir nėra susipažinęs su ieškinio reikalavimais, kadangi jis dirba Škotijoje, bet yra girdėjęs apie tai, kad Ieškovė kreipėsi į teismą. Skyriaus specialistas trumpai pagarsino ieškinio reikalavimus. Atsakovas nurodė, jog turi nuolatinį darbą užsienyje, jo finansinė padėtis gera, kitų nepilnamečių vaikų neturi, tik dukrą K. M.. Su Ieškove išsiskyrė kai dukrai buvo 9 metai, kai gyveno kartu išlaikė visą šeimą, o nuo to laikotarpio, kai išsiskyrė neteikė išlaikymo ir retai bendravo su dukra, kadangi nuvykus aplankyti dukros negalėdavo, nes tik nuvažiavus pas mergaitės močiutę būdavo kviečiama policija, o telefonu nepavykdavo susisiekti ir bendrauti, nes E. M. teigimu, ir dukra ir jos mama yra užblokavusios jo telefono numerį. E. M. teigimu, jo santykiai su dukra jiems gyvenant kartu buvo geri, jis norėtų bendrauti su dukra, tačiau jo ir dukros mamos santykiai konfliktiški, jie išvis nebendrauja. Atsakovo žiniomis, dukra vasaras praleidžia pas mamą užsienyje, tačiau mokyklą turėtų lankyti Lietuvoje, tačiau jis neprieštarautų, jeigu mergaitė gyventų su motina užsienyje, jei tik pati dukra to norėtų. Atsakovas nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau nesutinka teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį po 350 Eur, sutiktų išlaikymą teikti po 200 Eur/mėn., (pagrindas – Skyriaus 2024 m. rugpjūčio 19 d. Tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 12TSD-1690). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai Skyrius, remdamasis teisiniu reglamentavimu, bei išklausęs nepilnamečio vaiko K. M. nuomonę, į tai, kad mergaitė išreiškė norą gyventi su motina, į tai, kad šalių nepilnametė dukra ir šiuo metu faktiškai gyvena su motina, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo tarp šalių dėl gyvenamosios vietos nėra, be to, Skyrius neturi duomenų apie netinkamą Ieškovės elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl Skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečio vaiko K. M. gyvenamosios vietos nustatymas su Ieškove – motina S. K. šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko teises ir geriausius jos interesus. Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tai, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros K. M. kiekvieną mėnesį būtinos išlaidos yra šios: maistui, drabužiams, avalynei, vitaminams, higienos priemonėms, būsto išlaidoms, lavinimosi priemonėms, pramogoms ir kita ir būtiniausių poreikių užtikrinimui reikalinga apie 700-800 Eur/mėn., ir prašo iš Atsakovo priteisti materialinį išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Taip pat Ieškovė nurodė, jog Atsakovas neteikė dukrai išlaikymo nuo 2021 m. liepos 15 d., todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m., liepos 15 d. iki 2024 m. liepos 14 d., kuris sudaro 10 525 Eur. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į tai, kad vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, Skyriaus specialistų nuomone, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš Atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės, todėl Skyrius pritaria ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. M. priteisimo ir mano, kad Ieškovės prašomas priteisti iš Atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymas po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Byloje nesant duomenų, jog Atsakovas teikė atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui, Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas. Jeigu Atsakovas pateiktų byloje įrodymus, kad jis realiai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, tuomet išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti mažintinas. Skyriaus nuomone, šioje civilinės bylos stadijoje, šis reikalavimas vertintinas kaip nepažeidžiantis vaiko teisių ir interesų. Ieškinyje prašoma nustatyti uzufrukto teisę Ieškovei S. K. į vaiko išlaikymui mokamas lėšas. LR CK 3.190 straipsnyje įtvirtinta vaiko atstovų pagal įstatymą teisė tvarkyti nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teise. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nustačius nepilnametės K. M. gyvenamąją vietą kartu su Ieškove S.K., Ieškovės skyrimas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko materialinį išlaikymą, neprieštarauja vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K. M., gimusi (duomenys neskelbtini) yra ieškovės S. K. ir atsakovo E. M. dukra (2024 m. liepos 15 d., CBP – 5873, priedai). Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašė teismo nustatyti nepilnametės šalių dukros K. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nėra pareiškęs byloje pozicijos dėl nepilnametės dukros Sandros gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau tikėtina, kad jis bendraudamas su VVTAS darbuotoja šiam reikalavimui neprieštaravo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog nepaneigta, kad atsakovas dukra ilgas laiko tarpas, daugiau kaip vienerius metus nesidomi, jos nelanko, nepilnametė šalių dukra K. nuo jos gimimo gyvena kartu su motina ir yra jos prižiūrima, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, nepilnametės šalių dukros K. M., gimusios (duomenys neskelbtini) išsakytą nuomonę, šalių dukros K. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina S. K. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai K. po 350 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, mokamomis per mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki dukros Lėjos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. K. nuosavybės teise turi tik 1 ha žemės sklypo. Brangaus kilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Ji Danijoje išsimokėtinai įgyja būstą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė nedirba. Ji dirba Danijoje, jos darbo užmokestis apie 2000 Eur per mėnesį. Ieškovė už dukrą negauna Valstybės vaikui mokamos išmokos.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis svyruojantis, už 2024 m. rugpjūčio mėn. - 1107,14 Eur, už 2024 m. rugsėjo mėn. - 1550 Eur.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaikais gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečių vaikų tinkamą vystymąsi ir poreikius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius apie 777 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, legaliai dirba, duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas byloje nėra, pagrįstai tikėtina, kad jis gauna pajamas iš darbinės (statybininko) veiklos, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą savo dukrai K. Situacija, kad jis neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, negali jo atleisti nuo pareigos teikti savo nepilnametei dukrai K. išlaikymo. Be to, atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, t. y. nepateikė jokių prieštaravimų jos prašymui. Teismo vertinimu, atsakovas turi imtis visų įmanomų būdų periodiškai teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnametei dukrai K., o ne visą naštą perkelti vienai ieškovei, kuri viena deda visas pastangas, kad išlaikytų savo nepilnametę dukrą K., tačiau ieškovės galimybės yra ribotos. Tuo tarpu atsakovas dukros visiškai neišlaiko, jos neaugina, neprižiūri ir ja nesirūpina.

Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnametės dukros išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnametė dukra K. gyvena su ieškove, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą dukrai, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės šalių nepilnametės dukros išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnametės dukros K. poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus.

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė K. M., gimusi (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu yra 12 metų amžiaus. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dukros poreikiams per mėnesį reikalinga skirti apie 700 Eur sumą, į kurią, be kitų būtinųjų poreikių, taip pat įeina atitinkama dalis už būstui teikiamą energiją bei dalis už komunalinius patarnavimus. Byloje nustatyta, kad nepilnametė K. lanko mokyklą. Prasidėjus mokslo metams reikės pinigų pratybų įsigijimui ir kt.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augančiam nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Teismo vertinimu, ieškovės prašoma suma šalių dukros K. išlaikymui atitinka jos poreikius, nėra užaukštinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023), todėl teismas šios išmokų sumos iš atsakovui priteisto išlaikymo nemažina, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, išlaikytinių skaičių, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovo nepilnametei K. M. po 350 Eur mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 15 d. iki K. M. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaikų motina S. K. (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatytas tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė teismo prašė iš atsakovo priteisti 10525,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 15 d. iki ieškinio padavimo dienos (2024 m. liepos 14 d.). Atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo (CPK 178 straipsnis).

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį kaip nurodyta anksčiau laikytinas MMA dydis (CK 3.200 straipsnis). Teismas įvertinęs orientacinį kriterijų dėl išlaikymo dydžio, konstatuoja, jog išlaikymo įsiskolinimas vadovaujantis prieš tai nurodytomis CK nuostatomis ir ieškovės reiškiamu reikalavimu, priteistinas iš atsakovo nuo 2021 m. liepos 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. liepos 14 d. 10525,00 Eur suma. Remiantis tuo, kas išdėstyta iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas 10525,00 Eur sumoje (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjusi 188,94 Eur žyminio mokesčio, bei sumokėjusi 500 Eur advokato pagalbai atlyginti. Advokato pagalbai apmokėti išlaidos pagrįstos, ne didesnės nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintoms rekomendacijoms dėl užmokesčio dydžio. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys tenkintas, todėl jos turėtos bendros 688,94 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 94,50 Eur (350 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-71/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šioje byloje susidarė 23,79 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos valstybei priteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Sprendimas išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo dalyse nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 15 d. iki K. M. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės K. M. motinai S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10525,00 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų dvidešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. liepos 15 d.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 688,94 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 118,19 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų 19 ct) sumą bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu), kuri turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.