Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-507-851/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-31
Bylos Nr.: 1A-507-851/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00078-2014-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis: G. K.
Civilinis ieškovas: A. Š., V. P., A. B., R. B., A. V., Z. V.

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-507-851/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00078-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei,nuteistajam G. K. ir jo gynėjui Viliui Malinauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 208 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 223 straipsnio1 dalį 150 MGL (5469 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujanti BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio bauamių sudėjimo būdu, paskirta G. K. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 200 MGL (7532 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant G. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, G. K. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat šiuo nuosprendžiu civiliniams ieškovams A. Š. ir A. Š., V. P. ir V. P., A. B. ir R. B., A. V. ir Z. V. pripažinta teisė į pareikštus civilinius ieškinius, klausimą dėl civilinių ieškinių dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. K. nuteistas už tai, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent, jis nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. vasario 24 d. būdamas UAB „Freshtravel“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu J. K. g. 11-17, Vilniaus m.) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, ir 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą, numatantį, kad bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius ūkinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę būklę ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau nuo 2014 m. liepos mėn. ji yra sunkios finansinės būklės, priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir jos kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, ir laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. neteisėtai vykdė bendrovės paslaugų pardavimus žemesnėmis nei teikiamų paslaugų savikaina kainomis, dėl ko bendrovės veiklos rezultatai ženkliai pakito į blogąją pusę ir UAB „Freshtravel“ per 2014 m. antrą pusmetį pardavimo pajamos [10 276 398 Lt (2 976 250 Eur)], buvo 2 689 913 Lt (779 025 Eur) mažesnės, nei pardavimo savikaina 12 959 311 Lt (3 753 276 Eur), tokiais tyčiniais veiksmais G. K. nulėmė UAB „Freshtravel“ bankrotą, kuris buvo paskelbtas 2015 m. vasario 3 d., bei dėl tokių veiksmų padarė 851 kreditoriui 1 029 537,46 eurų turtinę žalą.

2. Taip pat G. K. dėl sunkios UAB „Freshtravel“ ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik kelių iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent, jis nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. vasario 24 d. būdamas UAB „Freshtravel“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu J. K. g. 11-17, Vilniaus m.) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį ir 37 straipsnio 12 dalies 1 puntą būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, žinodamas, kad 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „Freshtravel“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės grynasis nuostolis sudaro 3 984 675 Lt (1 154 041 Eur) ir kad pagal 2014 m. lapkričio 14 d. bendrovės balanso duomenis įmonė yra nemoki, kad bendrovė dėl sunkios ekonominės padėties neturės galimybių patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimų, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. įmonės vardu išmokėjo sau pagal bendrovei suteiktas paskolos sutartis 256 761,63 Lt (74 363,31 Eur) sumą, 2014 m. lapkričio 14 d. pavedimu pagal paskolos sutartį grąžino A. L. 100 000 Lt (28 962 Eur) sumą, tokiu būdu patenkindamas tik dviejų UAB „Freshtravel” kreditorių – savo ir A. L. reikalavimus, dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB „Freshtravel“ 851 kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą, taip jiems padarant 356 761,63 litų (103 325,31 eurų) dydžio turtinę žalą.

3. Taip pat G. K. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent, jis, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015m. vasario 24 d., akcininko sprendimu būdamas paskirtas į UAB „Freshtravel“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu J. K. g. 11-17, Vilniuje) direktoriaus pareigas, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kurios numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų; taip pat Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimą („Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį“), veikdamas neatsargia kaltės forma, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. nenustatė tinkamos apskaitos dokumentų išsaugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų išsaugoti apskaitos dokumentai, privalomi apskaitos registrai: didžioji knyga, kasos knyga, atskaitingų asmenų avanso apyskaita, pirkimų ir pardavimų registrai, dėl ko UAB „Freshtravel“ neišsaugojo minėtų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, ir dėl to negalima tinkamai ir objektyviai patikrinti ir nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo apskaityti UAB „Freshtravel“ apskaitoje, o dėl šių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Freshtravel“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d.

4. Taip pat G. K. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent, kad jis, nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. vasario 24 d. būdamas UAB „Freshtravel“ (įmonės kodas 302329638, įregistruota adresu J. K. g. 11-17, Vilniaus m.) direktoriumi, turėdamas valdingus įgaliojimus veikti įmonės vardu, tyčia, neteisėtai, siekdamas suklaidinti Valstybinį turizmo departamentą prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos apie UAB „Freshtravel“ realius veiklos rezultatus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir atspausdino 2014 m. birželio 30 d. UAB „Freshtravel“ balansą, kuriame įrašė įstatinio kapitalo dydį 110 000 Lt, kai faktiškai jis buvo 10 000 Lt, t. y. UAB „Freshtravel“ balanse įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės įstatinio kapitalo dydį, po ko jį pasirašė bei 2014 m. rugpjūčio 8 d. tiesiogiai pateikė Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos. Tokiais veiksmais G. K. buvo kaltinamas, kad suklastojo tikrą UAB „Freshtravel“ dokumentą bei jį pateikė Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisino G. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-29 nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kur jis (G. K.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 208 str. 1 d., 209 str. ir 223 str. l d., priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

5.1. Teigia, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Apelianto teigimu, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes teismo apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos išvados neparemtos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu. Apelianto manymu, teismo išvados grindžiamos tik prielaidomis, todėl visos abejonės turėjo būti traktuojamos jo (G. K.) naudai, be to, jo veika nebuvo tiek pavojinga, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė.

5.2. Teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, nenustatė, nuo kada UAB „Freshtravel“ tapo nemoki. Pažymi, jog, nors teismas vadovavosi specialisto išvada, esančia byloje, tačiau nevertino, kad bylą nagrinėjant iš esmės, buvo apklausti specialistai, kurie taip pat parodė, jog nemokumo momento UAB „Freshtravel“ nustatyti neįmanoma. Tačiau, nežiūrint į tai, teismas abstrakčiai, neturėdamas pagrįstų įrodymų, padarė išvadą, jog bendrovė laikotarpyje nuo 2014-07-01 iki 2014-11-14 buvo nemoki. Todėl, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrovės nemokumo momentą, vadovavosi tik prielaidomis ir abejonėmis, o ne byloje esančiais duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka.

5.3. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas nevertino, kad esant faktiniam nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno ar kelių kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminas, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nes bendrovė vykdo kasdieninę veiklą bei įsipareigojimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/20I2).

5.4. Nurodo, jog atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą nustato LR CK 6.930¹ str. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2118-258/2017 bei kreditorių interesų tenkinimo analizė. Šioje civilinėje byloje pagal bendrovės bankroto administratoriaus ieškinį buvo nagrinėjamas tarp jo (G. K.) ir bendrovės sudarytų paskolų vykdymas. Teigia, jog teismas nevertino nei jo nurodytų aplinkybių, nei pateiktų rašytinių įrodymų, ir dėl jų nepasisakė, nors Vilniaus apygardos teismas savo sprendime konstatavo, jog tiek jam (G. K.), tiek kitiems kreditoriams finansinių įsipareigojimų dengimas atitiko 0,03 procento trečiosios eilės kreditorių pradelstų reikalavimų apimtį, t.y. nenustatyta, kad jo (G. K.) atliktais mokėjimais buvo padengta didesnė, nei kitų trečiosios eilės kreditorių reikalavimų dalis. Taigi Vilniaus apygardos teismas nenustatė, kad buvo pažeisti esminiai principai atsiskaitant su bendrovės kreditoriais ir kad jam (G. K.) buvo suteikta privilegijuota padėtis kitų kreditorių atžvilgiu, ir buvo pažeisti kreditorių lygiateisiškumo principai. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nevertino nurodytų faktinių aplinkybių ir konstatavo, jog sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas yra nusikaltimas, o jo veiksmai siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus – nesąžiningi. Apelianto manymu, teismas, pripažindamas jo veiksmus nusikalstamais, pažeidė ultima ratio (kraštutinės priemonės) taikymo principą ir jo (G. K.) veiksmus nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo kriminalizavo, tokiu būdu ignoruodamas teismų praktiką, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė galima tik už pavojingas veikas.

5.5. Pažymi, kad nei vienam iš kreditorių nebuvo sąmoningai sudaryta tokia situacija, jog jis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis ginti savo pažeistų teisių. Dar daugiau, nagrinėjant bylą teisme buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog buvo tinkamai vykdomi įstatymai ir įstatymų nustatyta tvarka pasirūpinta teisės normomis reikalaujamu keliautojų (kreditorių) draudimu. Ir tokias faktines aplinkybes patvirtino liudininku apklaustas Turizmo departamento atstovas, kuris pažymėjo, jog 2014- 11-14 d. bendrovė turėjo daugiau nei pakankamą draudimą ir turimas draudimas apėmė 700 000,00 Lt. sumą. Be to, bendrovės kreditoriams (keliautojams) kreipusis į Lietuvos Respublikos Administracinį teismą, buvo nustatyta, jog dėl kreditorių (keliautojų) patirtos žalos yra atsakinga Lietuvos Valstybė, kuri netinkamai įgyvendino Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir neužtikrino valstybinio reguliavimo keliautojų (kreditorių) teisių apsaugoje, dėl ko keliautojai (kreditoriai) patyrė žalą. Teigia, kad jo, kaip bendrovės vadovo, visi veiksmai buvo atlikti, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir, netgi, savanoriškai įsigyjant papildomą draudimą, kuris papildomai garantavo keliautojų teisių apsaugą. Apelianto manymu, teismas, tik formaliai vertindamas byloje esančius įrodymus, tokiu būdu pažeidė BPK nuostatas dėl įrodymų vertinimo. Kadangi, vertinant įrodymus, apelianto manymu, buvo pažeistos BPK nuostatos, daro išvadą, jog teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 208 straipsnio l dalį, netinkamai aiškino sąžiningumo sąvoką.

6. Taip pat apeliantas teigia, jog yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 209 straipsnį. Teigia, kad jo veiksmuose nėra ir šio nusikaltimo sudėties. Nurodo, jog pagal nurodytą baudžiamojo kodekso straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo nustatyti objektyviuosius veikos, t.y. sąmoningo blogo įmonės valdymo ir jos padarinių – bankroto, didelės žalos kreditoriams, – bei priežastinio ryšio tarp veikos bei jos padarinių požymius. Teigia, kad nagrinėjant bylą jo (G. K.) tyčinių veiksmų nebuvo nustatyta. Priešingai, buvo nustatyta, jog veikė apdairiai, įvertindamas visas rizikas bei aplinkybes, dėl bendrovės nemokumo nedelsiant kreipėsi į atitinkamas institucijas, veikė sąžiningai, siekdamas pagalbos keliautojams ir kitiems bendrovės kreditoriams.

6.1. Teigia, jog teismas nepagrįstai prioritetą teikė specialisto išvadai, kurioje tik preliminariai yra pateikti paskaičiavimai dėl kelionių savikainos. Be to, specialistas pažymėjo, jog nustatant kelionės savikainą, trūko dokumentų, tačiau kokių dokumentų trūko, teisminio proceso metu nurodyti negalėjo. Teigia, jog teismas analizuoja tik keletą atvejų, kai kelionės buvo parduodamos už savikainą, tačiau kitų aplinkybių, kurios leidžia keliones parduoti už savikainą, neanalizuoja. Taip pat teismas nekreipė dėmesio nei į jo, nei į liudytojų paaiškinimus dėl gaunamų nuolatinių nuolaidų viešbučiams, nebuvo įvertintos ir priimančių šalių gaunamos kompensacijos iš valstybinių institucijų įvykdžius planuotus skrydžius. Apelianto teigimu byloje nėra jokių atliktų analizių, kurios įgalintų daryti vienokį ar kitokį rinkos rizikos įvertinimą. Taip pat pažymi, kad klausimas dėl rinkos rizikos vertinimo nebuvo suformuluotas ir specialistams, atliekantiems finansines analizes, kurie teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat pažymėjo, jog rinkos rizikos vertinimas nebuvo atliktas ir negalėjo būti atliktas, nes jie tokių vertinimų neatlieka. Anot apelianto, teismas vadovavosi tik preliminariomis prielaidomis, kurias patvirtinti ir paneigti gali tik atlikta rinkos rizikos vertinimo analizė, kuri nebuvo atlikta. Abejoja, ar teismas gali turėti pakankamai žinių, kurios užtikrintų teisingą rinkos rizikos įvertinimą, faktorius, įtakojančius riziką, neturint absoliučiai jokių duomenų, kurie būtini tokios rizikos vertinimui bei patvirtintų ir/ar paneigtų tam tikrus rinkos rizikos rodiklius.

6.2. Apelianto vertinimu, teismas, tik atsižvelgdamas į visuotinį tokios bylos nagrinėjimo susidomėjimą, priėmė prielaidomis pagristą nuosprendį, kuris neatitinka teisingumo principų bei pažeidžia esminius baudžiamosios teisės principus, t.y. teisę į tinkamą teismo procesą, teisę į gynybą ir nekaltumo prezumpciją.

7. Taip pat nesutinka su jam inkriminuotu aplaidžiu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada.

7.1 Apelianto manymu, teismas, priimdamas nuosprendį, faktiškai rėmėsi tik specialisto išvada. Kiti byloje esantys įrodymai nebuvo vertinami arba nemotyvuotai atmesti. Anot apelianto, specialisto išvada byloje yra abejotino objektyvumo, nes specialistas savo išvadą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, jog laikotarpyje nuo 2009 metų iki 2013 metų nėra išsaugoti apskaitos registrai.

7.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad jam pareikšti kaltinimai už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. Pažymi, kad būtent nurodytu laikotarpiu jis buvo UAB „Freshtravel“ direktoriumi, todėl specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės, jog nėra išsaugoti 2009 metų iki 2013 metų apskaitos registrai, negali būti taikomi jo atžvilgiu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis (G. K.) nurodė, kad UAB „Freshtravel“ daromos ir vedamos apskaitos kopija buvo perkelta į išorinį kietąjį diską, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai jį atsisakė paimti, nurodydami, jog tai neturės jokios įtakos atliekamam ikiteisminiam tyrimui. Taip pat pažymi, jog kompiuterio kietasis diskas, kurio veikimas dėl jam nežinomų priežasčių buvo sustojęs, tuo metu buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnų žinioje. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, kad išgautų iš kietojo disko buhalterinės apskaitos duomenis. Priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje šių aplinkybių nevertino ir teismas, tik formaliai atkartojo specialisto išvadoje nurodytas faktines aplinkybes, jog nuo 2009 m. iki 2013 m. nėra išsaugoti apskaitos registrai, ir tuo pagrindu konstatavo aplinkybes, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis išimtinai tik specialisto išvada, nevertino, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja bankroto administratorė I. P., atstovaujanti UAB „Valdsita“, ne kartą nurodė ir pažymėjo, kad jokių problemų nebuvo nustatant įmonės kreditorius, UAB „Freshtravel“ įsipareigojimų dydžius, struktūrą, turimą turtą, o visi reikiami dokumentai buvo gauti iš ikiteisminį tyrimą atlikusios institucijos ir pagal gautus dokumentus atstatyti visi reikiami apskaitos registrai. Taigi teismas, anot apelianto, priimdamas nuosprendį, remdamasis tik vieninteliu kaltinančiu įrodymu, nesivadovavo įrodymų visetu ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo G. K. veika pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, 208 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl G. K. veikos kvalifikavimo pagal 223 straipsnio 1 dalį

11. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-237-489/2015, 2K-406-895/2015).

12. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tačiau pagal teismų praktiką tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, baudžiamosios atsakomybės subjektu pagal BK 223 straipsnį gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-507/2015, 2K-615-507/2015).

13. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad kaltinimai jam pareikšti už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d., kai jis buvo UAB „Freshtravel“ direktoriumi, todėl jis negali atsakyti už tai, jog neišsaugoti UAB „Freshtravel“ apskaitos registrai, skaičiuojant nuo 2009 metų iki 2013 metų, teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimas iš tikrųjų buvo atliktas už laikotarpį nuo 2009-04-15 iki 2015-02-09, tikslu nustatyti, kaip UAB „Freshtravel“ tiriamuoju laikotarpiu buvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, kad nustatytų G. K. atsakomybės ribas ir kad jis nebūtų nepagrįstai apkaltintas. G. K. nėra pareikšti kaltinimai už tai, jog UAB „Freshtravel“, skaičiuojant nuo 2009 metų iki 2013 metų, buvo sistemingai pažeidinėjamos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, tarp jų nustatančios Įmonės vadovo atsakomybę už dokumentų neišsaugojimą ir tokios tvarkos nebuvimą.

14. Specialisto išvadoje nustatyta, kad Sodra duomenimis atitinkamu laikotarpiu UAB „Freshtravel“ vadovais buvę: direktorius G. K. nuo 2009-04-21 iki 2009-05-12; direktorius V. M. nuo 2009-05-13 iki 2009-08-03; direktorė R. R. (Perlienė) nuo 2009-08-03 iki 2009-11-02; direktorė D. L. nuo 2009-11-03 iki 2010-05-18; direktorė L. L. (G. K. sugyventinė) nuo 2010-05-19 iki 2014-06-13 pagal 2010-05-18 Darbo sutartį Nr. 7, (15.2 priedas) Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad G. K. UAB „Freshtravel“ 35 akcijas įgijo 2009-03-30. Jau 2011-12-08 UAB „Freshtravel“ akcijų turėtojai buvo tik A. L. (35 akcijos) ir G. K. (65 akcijos); 2013-03-01 neeilinio akcininkų susirinkimo protokole įrašyta, kad A. L. siūlymu nutarta nuo 2013-03-12 atleisti iš pareigų direktorę L. L. (pačiai prašant) ir nuo 2013-03-13 skirti į direktoriaus pareigas G. K.; pagal 2013-11-27 UAB „Freshtravel“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį A. L. už 1 LT pardavė savo akcijas G. K., ir nuo 2013-11-27 G. K. tapo vienintelis UAB „Freshtravel“ akcininkas; nuo 2013-03-12 G. K. pagal 2013-03-10 Darbo sutartį Nr. 15-1 (15.3 priedas) UAB „Freshtravel“ ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, nors VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2013-12-16 jis ėjo bendrovės direktoriaus pareigas; 2014-05-26 L. L. prašymu (15.6 priedas) ir Bendrovės direktoriaus G. K. 2014-05-26 įsakymu Nr. NK-14-028 (15.7 priedas) L. L. nuo 2014-06-13 buvo atleista iš direktoriaus pareigų. Taigi specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui nepateikti 2009-2013 metų laikotarpio Bendrovėje dirbusių direktorių įsakymai ir/ar darbo sutartys su Bendrovės buhalteriu ar buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone, taip pat tyrimui nebuvo pateikti UAB „Freshtravel“ 2009-2012 metų laikotarpio buhalterinės apskaitos, atspausdinti ir pasirašyti juos sudariusio asmens, registrai. Buhalterinės apskaitos registrų nepateikimo priežastimi buvo nurodytas kompiuterio, kuriame buvo apskaitos programa, sudaužymas. Taip pat konstatuota, jog Bendrovės 2009-2012 metų laikotarpio apskaitos registrai neišsaugoti, pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2008 09 01 pagal 2008 07 03 LR įstat. Nr. X-1679) 19 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, bei apskaitos registrai nebuvo perimti, pažeidžiant šio Įstatymo 19 str. 4 d. reikalavimą: „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas”, kadangi Bendrovės direktoriai atitinkamu laikotarpiu keitėsi. UAB „Freshtravel“ buhalterinės apskaitos registrai, pagal kuriuos sudaroma atskaitomybė, kiekvienų metų pabaigoje nebuvo atspausdinti ir pasirašyti, juos sudariusio asmens, nėra pateiktos ir minėtų direktorių nustatytos dokumentų saugojimo tvarkos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. K. pirmasis ėjo UAB „Freshtravel“ direktorius pareigas nuo 2009-04-21 iki 2009-05-12, tačiau šis laikotarpis jam nėra inkriminuotas ir dėl jo teisėjų kolegija plačiau nepasisakys.

15. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, jog tyrimui nebuvo pateikti UAB „Freshtravel“ ir 2013 metų laikotarpio buhalterinės apskaitos, pasirašyti juos sudariusio asmens, registrai. Buvo nurodyta ta pati buhalterinės apskaitos registrų nepateikimo priežastis – kompiuterio, kuriame buvo apskaitos programa, sudaužymas. Tuo buvo pažeistas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2008-09-01 pagal 2008-07-03 LR įstat. Nr. X-1679) 19 straipsnio 1 punkto reikalavimas: „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”, bei šio Įstatymo 19 str. 4 p. reikalavimas: „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, taip pat šio įstatymo 19 str. 5 p. (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr. XI-1988) reikalavimas: „Jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui”, be to nurodyta, kad bendrovės buhalterinės apskaitos registrai, pagal kuriuos sudaroma atskaitomybė, kiekvienų metų pabaigoje nebuvo atspausdinti ir pasirašyti juos sudariusio asmens.

16. Būtent todėl išvadoje konstatuota, jog dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų ir nenustatytos tvarkos, kad būtų pildomi ir išsaugomi privalomi buhalterinės apskaitos registrai, tyrimo metu negalima patikrinti ir palyginti bei nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo apskaityti UAB „Freshtravel“ buhalterinėje apskaitoje, nors pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas “ ir 2 p. nuostatą: „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimų įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tyrimui nebuvo pateikti 2009-2014 metų inventorizacijų aktai ir nepateikti vadovų įsakymai, dėl inventorizacijų atlikimo. Tuo buvo pažeistas 1999-06-03 Vyriausybės nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (2008-04-17 redakcija) II skyr. 7 punkto reikalavimas: „Subjektai, <...>, privalo inventorizuoti visų turtų ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartų per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymų pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, <...>“. Todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti atitinkamo laikotarpio kasos likučių, bendrovės turto vertės, įsipareigojimų.

17. Kad G. K. vadovavimo UAB „Freshtravel“ laikotarpiu nebuvo nustatyta šios bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimo tvarka, patvirtina ir 2014-11-25 kratos protokolai, kuriuose užfiksuota, kad atliktos kratos G. K. ir L. L. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasti ir paimti UAB „Freshtravel“ dokumentai, UAB „Freshtravel“ antspaudas, SEB banko prisijungimo prie banko sąskaitos kodų generatoriai ir kiti daiktai (t. 21, b. 1. 86-87); atliktos kratos UAB „Freshtravel“ veiklos vykdymo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasti ir paimti UAB „Freshtravel“ dokumentai, kiti daiktai (t. 21, b. 1. 94-95); atliktos kratos pas D. K., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasti ir paimti UAB „Freshtravel“ apskaitos dokumentai, UAB „Freshtravel“ antspaudas, SEB banko ir banko Swedbank kodų generatoriai bei kiti daiktai (t. 21, b. 1. 107-108); atliktos kratos L. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasti ir paimti 2011-08-01 priėmimo-perdavimo aktas dėl UAB „Freshtravel“ inventoriaus perdavimo, 2011-03-07 prašymas dėl grįžimo į darbą UAB „Freshtravel“ direktorei, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis (t. 21, b. 1. 115-116); atliktos kratos automobilyje „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pas L. L. metu rasti ir paimti 2014-05-30 paprastasis neprotestuotinas vekselis 200 000 Lt sumai, 2014-11-21 vekselio turėtojo T. V. pranešimas G. K. (t. 21, b.1. 122-123); taip pat tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, tai yra 2015-02-12 raštu (124 priedas) UAB „Freshtravel“ direktorius G. K. (jau po 2014-11-25 atliktos kratos) pateikė FNNT tyrėjai E. K. papildomus dokumentus, nurodydamas, kad po kratos darydamas tvarką namuose, darbo kabineto stalo stalčiuje surado įmonei priklausančių dokumentų, tarp jų tris vekselius: 1) 2014-10-24 paprastas vekselis (123.7 priedas) dėl 30 000 Lt, duotas UAB „Freshtravel“ direktoriaus G. K. fiziniam asmeniui – I. A., Bendrovės direktorius įsipareigojo apmokėti vekselį 2014-10-27, pagal įrašus pasirašė G. K., I. A. buvo pervesta 30 000 Lt (123.10 priedas) iš bendrovės SEB Banko sąskaitos 2014-10-27 pavedimu Nr. 1531, tačiau pagal tyrimui pateiktus dokumentus, negalima nustatyti 30 000 Lt kilmės, nes nėra duomenų apie I. A. įnašus į Bendrovės sąskaitą; 2) paprastas neprotestuotinas 2014-05-16 vekselis dėl 100 000 Lt, mokėtoju nurodytas UAB „Freshtravel“ direktorius G. K. (123.11 priedas), tačiau neįrašytas asmuo ar įmonė, kam duotas vekselis, nenurodyta apmokėjimo data, pagal įrašus pasirašė G. K. (dokumentas neturi visų būtinų paprastojo vekselio rekvizitų); 3) paprastas neprotestuotinas be datos vekselis (123.12 priedas) dėl 100 000 Lt, mokėtoju nurodyta UAB „Freshtravel“, tačiau asmuo ar įmonė, kam duotas vekselis, neįrašyta, apmokėjimo data nenurodyta, pagal įrašus pasirašė G. K. su nuoroda „Laiduoju asmeniškai“ (dokumentas neturi visų būtinų paprastojo vekselio rekvizitų). Dėl nurodytų priežasčių vekseliai nebuvo vertinami ir nėra galimybės nustatyti, kam ir/ar buvo panaudoti. Taip pat tyrimui buvo pateiktas 2014-05-30 paprastas neprotestuotinas vekselis (123.13-123.13.1 priedai) dėl 200 000 Lt, kuriuo G. K. (kaip fizinis asmuo) įsipareigojo T. V. iki 2014-11-21 sumokėti minėtą sumą, bei 2014-11-21 Pranešimas (vekselio pateikimas apmokėti). Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, nėra galimybės nustatyti, ar buvo šie pinigai panaudoti Bendrovės veikloje, kadangi G. K. vardu pervestos paskolos buvo 2014-04-25 ir 2014-11-07 ( t.29 b.l. 13).

18. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad G. K. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015m. vasario 24 d. eidamas UAB „Freshtravel“ direktoriaus pareigas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kurios numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, taip pat Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimą („Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį), laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. nenustatė tinkamos apskaitos dokumentų išsaugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų pildomi ir išsaugomi privalomi apskaitos registrai: didžioji knyga, kasos knyga, atskaitingų asmenų avanso apyskaita, pirkimų ir pardavimų registrai, dėl ko UAB „Freshtravel“ neišsaugojo minėtų dokumentų ir apskaitos registrų, dėl ko negalima tinkamai ir objektyviai patikrinti ir nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo apskaityti UAB „Freshtravel“ apskaitoje, tai yra, būtent dėl G. K. pažeistų šių teisės aktų nuostatų iš dalies negalima nustatyti UAB „Freshtravel“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d.

19. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą yra numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai per tikrinamą laikotarpį dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sumokėta tam tikra suma mokesčių, o baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 223 straipsnį kyla, kai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo numatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335-648/2016). Šioje byloje nustatyta, kad dėl neišsaugotų UAB „Freshtravel“ buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį, kurio metu G. K. buvo UAB „Freshtravel“ vadovu ir turėjo pareigą išsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Todėl apeliantui pagrįstai taikyta baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė.

20. Byloje nėra nustatyta, kad G. K. būtų atlikęs tyčinius veiksmus, siekdamas sunaikinti ar kitaip neišsaugoti kaltinime nurodytus UAB „Freshtravel“ buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat nėra duomenų, kad neturėjo ir negalėjo suvokti, kad nesaugodamas buhalterinės apskaitos dokumentų jis sukels BK 223 straipsnio 1 dalyje aprašytus padarinius. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas neatsargiai.

21. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas G. K. veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Būtent detalaus viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertų byloje esančių įrodymų viseto pagrindu G. K. veika pagrįstai perkvalifikuota iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį, ir G. K. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl G. K. veikos kvalifikavimo pagal 209 straipsnį

22. Pagal BK 209 straipsnį atsako tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

23. Tam, kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, būtina nustatyti objektyviuosius veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymius. Analizuojant BK 209 straipsnyje įtvirtintus požymius, galima teigti, kad įstatymų leidėjas šia baudžiamosios teisės norma pirmiausia norėjo apsaugoti kreditorių interesus. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis, įtraukia įmonę į nusikalstamą veiklą ir pan. Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Šios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Tad pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Nusikalstamo bankroto normos dispozicija sukoncentruota taip, kad pati savaime suponuoja tyčinės kaltės buvimą asmens veikoje – tas, kas sąmoningai blogai valdydamas..., kitaip tariant, tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2014). Taigi, įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).

24. UAB „Freshtravel“ 2009-04-15 įstatų duomenimis registruota veikla: EVRK – 791100. Kelionių agentūrų ir ekskursijų organizavimo veikla, kelionių agentūrų veikla, ekskursijų organizatorių veikla, kitų išankstinio užsakymo ir susijusių paslaugų veikla – galiojo nuo 2009-04-15 (11 priedas). Bendrovei buvo išduoti: 2010-05-13 kelionių agentūros pažymėjimas (11.2 - 11.2.1 priedai), 2011-05-13 kelionių agentūros pažymėjimas (11.3 priedas), 2013-05-02 kelionių organizatoriaus pažymėjimas pagal veiklos formas: išvykstamasis, atvykstamasis ir vietinis turizmas (11.4 priedas) ir 2014-03-24 kelionių organizatoriaus pažymėjimas Nr. 13769 pagal veiklos formą išvykstamasis turizmas (11.5 priedas).

25. Apklaustas pirmosios instancijos teisme G. K. parodė, kad savo patirtį turizmo versle pradėjo nuo 13 metų ir dirbo 14 metų. Yra kūręs šį produktą. 2009 m. UAB „Freshtravel“ buvo kaip hobis padėti artimiems žmonėms keliauti po pasaulį. UAB „Freshtravel“ vadovu nebuvo. Nuo 2009 su draugu buvo UAB „Freshtravel“ akcininkai. Bendrovės akcininkai ir vadovai keitėsi, Po 3 metų akcijas perėmė iš draugo. Nuo 2014 metų pradėjo dirbti pilnu etatu. Dirbo metus. Iki 2014 metų balandžio mėnesio UAB „Freshtravel“ užsiiminėjo tarpininkavimu, nors kelionių organizavimo pažymėjimą turėjo nuo 2012 metų. Tik 2014 metų balandžio mėnesį pardavė savo pirmąją kelionę. G. K. taip pat parodė, kad UAB „Freshtravel“, kaip ir kiekviena įmonė, siekė pelno. Kadangi iš karto nesiekė uždirbti daug pinigų, keliones pardavinėjo uždėdami daugiau, nei savikaina. Įmonė veikė 5 metus, pradžioje perpardavinėjo bilietus. Kaip naujas rinkos dalyvis turėjo daryti nuolaidas bei pardavimų akcijas, kad įsitvirtintų rinkoje, todėl pristatė UAB „Freshtravel“ kaip žemų kainų įmonę. Kadangi pasirinko partnerius, kurie platino jų keliones ir neatsiskaitė su jais laiku, tai būtų apie 200 000 lt sumoje, tai būtent tokia suma, kurios trūko, ir dėl ko nutrūko veikla. Jeigu tie pinigai būtų juos pasiekę, to nebūtų atsitikę. Vėliau teismo posėdyje atsakydamas į klausimus G. K. jau nurodė, kad lapkričio 14 dieną buvo kova dėl veiklos tęstinumo. Įmonės sąskaitoje buvo nepakankama suma, reikėjo 500 000 litų, tačiau neturėjo iš ko pasiskolinti.

25.1. Vėlesniame 2018-02-28 teismo posėdyje G. K. jau parodė, kad spalio mėnesį trūko 200 000 – 300 000 litų. Sąskaitose buvo pinigų, bet kiek jų buvo, neatsimena, o lapkričio 14 dieną pritrūko 200 000-300 000 Lt veiklos tęstinumui, mokėti už skrydžius. Būtent šeštadienį turėjo vykti į Hurgadą, sekmadienį į Šarm el Šeichą ir buvo dar vienas skrydis. Naudojosi aviakompanijomis, kurios bazuodavosi ten, kur buvo jų kelionių kryptis. Tačiau lėktuvai nepakilo, nes pritrūko apyvartinių lėšų visoms kompanijoms sumokėti už skrydžius. Su „Cherry Media“ derybos neįvyko, todėl nebuvo pinigų skrydžiams, dėl ko lapkričio 14 dieną apie 13 val. parašė laišką turizmo departamentui, kad dėl lėšų trūkumo stabdoma įmonės veikla, ir prašo perimti keleivių pargabenimą.

25.2. Tačiau šiuos nuteistojo argumentus paneigia apklaustos pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojos A. P. parodymai, kur ji parodė, kad 2014 metais buvo „Cherry media“ komercijos direktore. Jų įmonė – tarpininkas parduodant prekes ir paslaugas ir reklamos kanalais. Didėjant pardavimams, prašė papildomų įrodymų, kad įmonė veiksni vykdyti, nors pagal sutartį tas neprivaloma, bet sumos buvo didelės. Jie prašė pelno-nuostolio ataskaitos, draudimo. Draudimas buvo padidintas. Prašė lėktuvų sutarčių, sąskaitų už viešbučius. Duomenų netikrino, nes tai neprivaloma – tai partnerio atsakomybė. Pagal papildomus duomenis, kurių prašė, yra lėktuvų sutartys. Tokiose sutartyse yra nurodytas avansas. Jis naudojamas tam, kad lėktuvas grąžintų turistus į vieną pusę. Papildomai buvo susitarę dėl avanso ir jo dydžio. Tai yra papildomas garantas, kad įmonė veikia legaliai ir paslaugos bus įvykdytos. Iš UAB „Freshtravel“ vadovo kaip garanto paprašė didesnio draudimo. G. K. atsakė, kad derina. Nebuvo taip, kad G. K. paprašęs pinigų, jų negautų. Apie avanso nesumokėjimą sužinojo iš spaudos ne anksčiau, kaip lapkričio 16 dieną. Suprato, kad jiems nebuvo pateikti visi dokumentai. Nors pagal sutartis tai neprivaloma, bet pasitikėjimo prasme buvo svarbu. Jų papildomos priemonės nebuvo išnaudotos. Kas savaitę yra derinamos sumos ir jų pervedimo sąlygos. Kai paskutiniu metu G. K. paprašė pinigų, buvo paprašytas pateikti papildomą garantą. Atsakė, kad ruošiamas. Dalis pinigų jam buvo sumokėta. Lapkričio 14 dieną ryte paskambinęs G. K. pranešė, kad jis yra nemokus. Galvojo, kad su turistais viskas gerai, nes buvo draudimas ir užsakytas lėktuvas. G. K., paklaustas apie tai lapkričio 14 dieną, patvirtino, kad pinigai už lėktuvą sumokėti, draudimo išmokos ir sumokėto avanso užteks turistams grąžinti. Lapkričio 16 dieną iš spaudos sužinojo, kad G. K. melavo. Lapkričio 14 dieną buvo nepervesta apie 500 000 litų, tikslios sumos nežino, tačiau šių pinigų G. K. neprašė. Jie turėjo visą reikiamą sumą ir galėjo ją pervesti. Avialinijų verslas sudėtingiausias verslas pasaulyje, reikalingos didelės investicijos, G. K. tokių investicijų negavo. Vienas lėktuvas pagal tas sumas, kiek G. K. buvo skolingas, nebuvo problema.

25.3. Taip pat G. K. argumentus paneigia ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad įvertinus pateiktus tyrimo metu duomenis apie 2014 m. liepos – spalio mėnesių tarpusavio atsiskaitymus, konstatuota, kad UAB „Cherry Media LT“ neturėjo įsiskolinimų įmonei UAB „Freshtravel“, o kaip tik turėjo nuolatinę permoką beveik 200 000 Lt (t. 28, b. l. 112). Taigi šie duomenys taip pat iš esmės patvirtina liudytojos A. P. parodymus dėl atsiskaitymų su UAB „Freshtravel“. UAB „Cherry Media“ pagal pasirašytas sutartis neprivalėjo minėtų sumų pervesti, t. y. debitorinio įsipareigojimo terminas dar nebuvo suėjęs. Be to, UAB „Cherry Media“ surinkta pinigų suma buvo už platinamas keliones, kurios dar tik turėjo įvykti ateityje (t. y. už jas dar faktiškai nebuvo patirtos sąnaudos) – kaip matyti iš duomenų, kuriuos tyrimui pateikė UAB „Cherry Media“, UAB „Freshtravel“ buvo pervesti surinkti pinigai už keliones, kurios turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014-11-14 iki 2014-12-27 (suma sudarė 250 726,66 eurų), o nesumokėtos sumos už išplatintas keliones, kurios turėjo vykti nuo 2014-12-27 iki 2015-09-12, (suma – 167 328,60 eurų) (apie nurodytus suvestinius duomenis (specialisto išvados 76 priedas) specialisto išvadoje ( t. 28, b. l. 119-120, 123); suvestiniai duomenys – 76 priedas, t. 34, b. l. 63-64). Taip pat juos paneigia ir bankroto administratoriaus atstovės teisiamajame posėdyje pateiktos sutartys su UAB „Cherry Media“ sąlygomis (pateikti segtuvai Nr. 8 ir 9), kuriose yra aiškiai ir konkrečiai nustatytos atsiskaitymo sąlygos, o būtent, nustatyta tokia klientui (UAB „Freshtravel“) priklausančių sumų už kuponų turėtojų įsigytus kuponus tvarka: atitinkama sumos dalis sumokama klientui (UAB „Freshtravel“) per 10 darbo dienų nuo kuponų platinimo termino pabaigos, o likusios priklausančios sumos (iš jų atskaičius remiantis sutartimi apskaičiuotą paslaugų teikėjo (UAB „Cherry Media“) atlyginimą), sumokama per 10 darbo dienų nuo kuponų galiojimo laikotarpio, nurodyto sutarties atitinkamame punkte, pabaigos; Kuponų galiojimo laikotarpis. Nuo 2014 m. vasario 17 d., iki 2014 m. gegužės 20 d., sudarytose sutartyse šalys susitarė, kad pirmoji dalis, sumokama po kuponų platinimo pabaigos, buvo 50 procentų sumos, gautos už kuponus, atskaičius UAB „Cherry Media“ atlyginimo (t. y. 10 procentų kuponų kainos), o likusi suma – per 10 dienų nuo kuponų galiojimo laikotarpio (t. y. per 10 dienų nuo konkrečių kelionių pabaigos). Tačiau jau vėlesnėse sutartyse – nuo 2014 m. birželio 2 d. iki paskutinės – 2014 m. spalio 21 d. sudarytos sutarties, apibrėžiant atsiskaitymo sąlygas, numatyta, kad pirmoji dalis, sumokama per 10 darbo dienų nuo kuponų platinimo pabaigos – tai yra 0 procentų sumos, gautos už kuponus; o likusios sumos – per 10 darbo dienų nuo kuponų galiojimo laikotarpio pabaigos. Taigi sutartyse, kurios G. K., kaip UAB „Freshtravel“ vadovo, buvo pasirašytos, yra aiškiai ir konkrečiai nurodytos atsiskaitymo sąlygos, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad negalėjo būti nuomonių išsiskyrimas dėl skirtingo terminų traktavimo ir pan., kadangi sutartyse yra aiškiai nurodyta, kad iš esmės visa suma (atskaičius UAB „Cherry Media“ komisinius – 10 procentų nuo kupono kainos) pervedama per 10 darbo dienų nuo konkrečių kelionių pabaigos.

25.4. Priešingai, nei teigia apeliantas, kaltę dėl UAB „Freshtravel“ bankroto bandydamas perkelti verslo partneriams, faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad jis (G. K.), siekdamas įsitvirtinti kelionių organizavimo avialinijomis verslo rinkoje, neįvertinęs savo galimybių ir verslo rizikos, 2014-07-01 – 2014-11-14 laikotarpiu nutarė didinti bendrovės paslaugų pardavimus žemesnėmis kainomis, nei teikiamų paslaugų savikaina, neturėdamas tam apyvartinių lėšų, avansinius molėjimus avialinijoms padengdamas lėšomis, gautomis iš jo paties (G. K.) ir kitų fizinių asmenų trumpalaikių paskolų.

25.5. Iš tyrimui pateiktų dokumentų matyti, jog UAB „Freshtravel“ nuo 2014-04-25 pradėjo skolintis apyvartines lėšas iš fizinių asmenų. Buvo sudarytos paskolos sutartys bei pasirašyti vekseliai. Vien nuo 2014-04-25 iki 2014-11-07 pagal 7 paskolų sutartis gavo paskolinių lėšų 775 262,40 Lt. Be to, pagal 2014-10-24 pasirašytą vekselį su I. A. buvo gauta 30 000 Lt paskolinių lėšų. Bendra suma sudarė 805 262,40 Lt. Pagrindiniai paskolų teikėjai buvo pats G. K., jo sugyventinė ir buvusi UAB „Freshtravel“ direktorė L. L., buvęs UAB „Freshtravel“ akcininkas A. L. ir šio sutuoktinė I. L., bendrovės darbuotojai (I. A., M. V.).

25.6. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju M. V. parodė, kad įmonėje buvo sunki finansinė padėtis, G. K. paskambino ir pasakė, kad trūkta apyvartinių lėšų, ir reikia ištempti savaitę, trūko pinigų konkrečiam skrydžiui, todėl jis įkeitė automobilį ir paėmęs paskolą paskolino 17 500 litų, kuriuos pervedė įmonei kaip avansą, pinigai jam buvo grąžinti per porą savaičių. K. M. likus 3-4 savaitėms iki veiklos sustabdymo pasakė, kad su tokia kainodara bus sunku išsikapstyti, ir reikia kelti kainas. Nežino, ar buvo kas daroma tuo klausimu. Apie tai, kad reikia kelti kainą, kalbėjo su G. K..

25.7. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja D. K. parodė, kad pirmas įplaukas į bendrovės sąskaitą įnešė G. K.. Tai buvo paskolos įmonei (2014 m. balandžio pabaiga, gegužė). Kiek kartų skolino, neatsimena, taip pat skolino ir bendrovės darbuotojai. Iš pašalinių žmonių pradėjo skolintis vasarą, tiksliai neatsimena. Paskolos gražintos, bet ne visos. Lapkričio mėnesį išliko skola. Trūko apyvartinių lėšų. Pinigų srautų trūkumas pasijautė, kuomet prisidėjo papildomi lėktuvai Prieš skrydį reikia sumokėti, kad kiltų lėktuvas. Situacijų, kada pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, padaugėjo rudeniop. Suvesdama balansą rugpjūčio mėnesį pastebėjo, kad kiek uždirbama, tiek ir išleidžiama, ar net einama į minusą. Vadovaujantis logika, reikėjo kelti paketo kainą, arba mažinti sąnaudas. Kalbėjo apie tai su direktoriumi.

25.8. Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. K. patvirtino, kad nuolatos sekdavo įmonės finansinę situaciją, su D. K. aptardavo klausimus, situacijas, taigi jis patvirtino, kad jam buvo žinoma, kad jo nepamatuoti sprendimai gali lemti įmonės bankrotą, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų bendrovės finansinei būklei pagerinti, ir toliau buvo linkęs tokio pobūdžio probleminius klausimus spręsti trumpalaikių paskolų pagalba, pasak jo (G. K.), buvo panaši diena, kai turėjo būti skrydis į Kretą, bet birželio mėnesį buvo priversti atšaukti skrydį, nes nesugebėjęs konkuruoti su didesnėmis kelionių agentūromis, todėl turėjo sumokėti už tuščią lėktuvą. Tuomet susitvarkė, paėmęs paskolą iš A. L., tai normali praktika, pinigų visada reikėjo.

3. Taigi G. K., būdamas profesionalus verslininkas, kuriam galioja didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, kas reiškia, kad jis geba pamatuoti prisiimtą riziką, akivaizdžiai suvokdamas, kad priima UAB „Freshtravel“ nuostolingus sprendimus, savo veiksmus grindė niekuo nepagrįstu tikėjimu, jog pirmi metai bus nuostolingi, tačiau kitais metais jau gaus nulinį pelną, o vėliau ir pelną. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad G. K. savo kaltę dėl susidariusios situacijos nepagrįstai perkelia jo pasiriktiems partneriams, kurie, anot G. K., platino jų keliones, tačiau neatsiskaitė su jais laiku, nes 200 000 Lt ir buvo ta suma, kurios trūko, dėl ko nutrūko įmonės veikla, kai tuo tarpu tuo pačiu metu, būtent 2014-11-11 ir 14 d. G. K. sau išsimokėjo (susigrąžino) pagal paskolos sutartis 256 761,63 Lt sumą, iš to skaičiaus: 35 1 77,63 Lt grynais iš kasos; 221 584 Lt iš banko sąskaitų, o 2014-11-14 banko pavedimu A. L. pagal paskolos sutartį buvo pervedė 100 000 Lt.

4. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad G. K., žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę būklę ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau nuo 2014 m. liepos mėn. įmonė yra sunkios finansinės būklės, priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir jos kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, ir laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. neteisėtai vykdė bendrovės paslaugų pardavimus žemesnėmis nei teikiamų paslaugų savikaina kainomis, dėl ko bendrovės veiklos rezultatai ženkliai pakito į blogąją pusę ir UAB „Freshtravel“ per 2014 m. antrą pusmetį pardavimo pajamos [10 276 398 Lt (2 976 250 Eur)], buvo 2 689 913 Lt (779 025 Eur) mažesnės, nei pardavimo savikaina 12 959 311 Lt (3 753 276 Eur), tokiais tyčiniais veiksmais G. K. nulėmė UAB „Freshtravel“ bankrotą, kuris buvo paskelbtas 2015 m. vasario 3 d., bei dėl tokių veiksmų padarė 851 kreditoriui 1 029 537,46 eurų turtinę žalą.

5. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas G. K. veiką pagal BK 209 straipsnį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė ne tik objektyviuosius veikos: (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymius, bet ir subjektyviuosius šios veikos požymius. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. K. nusikaltimą, numatytą BK 209 straipsnyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę, ir nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad darbuotojų skatinimas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo iki spalio mėnesio – darbo užmokesčio didinimas, vienkartinių priedų mokėjimas, sprendimas – įsigyti išperkamosios nuomos būdu automobilį, sudarant 2014 m. rugsėjo 12 d. sutartį, bei veiksmai, nusprendus prieš laiką nutraukti patalpų Švitrigailos g. 11M, Vilniuje, sutartį su UAB „Vilbra“, ir sudaryti naują sutartį su UAB „Glorinta“ dėl patalpų Perkūnkiemio g. 2, Vilnius, nuomos, kurios pagrindu pervesta UAB „Glorinta“ 10 000 Lt (2 896,20 eurų) suma, negali būti vertinami, kaip atitinkantys sąmoningai blogą įmonės valdymą BK 209 straipsnio prasme bei turėję įtakos vėliau kilusiam įmonės bankrotui ir kreditoriams padarytai turtinei žalai (susiję su šiais padariniais priežastiniu ryšiu). Dėl to šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo.

Dėl G. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį

7. Pagal BK 208 straipsnio (skolininko nesąžiningumas) 1 dalį atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

8. Iš tikrųjų, formuojamoje teismų praktikoje 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno fakto, kai akivaizdžiai gresiant bankrotui ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkinamas tik vieno (keleto) iš jų reikalavimas taip padarant turtinę žalą likusiems kreditoriams, nes šiuo atveju kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas esant skolininko nesąžiningumui pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės normų uždavinys.

31.2. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilines bylas, yra konstatavęs, jog sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-485/2010, Nr. 3K-3-511/2012, 3K-3-513/2014). Pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-130/2013, Nr. 3K-3-400/2013), todėl, sprendžiant, ar skolininko nesąžiningumas laikytinas nusikaltimu ar tik civiliniu deliktu, turi būti įvertina objektyvių ir subjektyvių šios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, visuma.

31.3. Gi BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas objektyviai pasireiškia vieno ar keleto iš kreditorių reikalavimų patenkinimu ar šių reikalavimų užtikrinimu, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal šio straipsnio 1 dalį kaip skolininko nesąžiningumą, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai bendrovė ar kitas ūkio subjektas yra atitinkamoje – sunkioje ekonominėje – padėtyje ar yra nemokūs, kai jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. Būtinasis šio nusikaltimo požymis yra turtinės žalos padarymas kreditoriams. Įstatymų leidėjas nenurodo, kokio dydžio turtinės žalos padarymas likusiems kreditoriams reiškia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį atsiradimą. Tačiau, formuojamoje teismų praktikoje, BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, aiškinant kartu su teisiniu reguliavimu, nustatytu BK 205 straipsnyje, 206 straipsnio 2 dalyje, 209, 211 straipsniuose, esant skolininko nesąžiningumui (BK 208 straipsnio 1 dalis), kreditoriams turi būti padaroma didelė turtinė žala, t. y.150 MGL dydžio sumą viršijanti žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).

31.4. Be to, skolininko nesąžiningumo pavojingumui, kartu ir šios veikos kaip nusikaltimo atribojimui nuo civilinio delikto, itin didelę reikšmę turi subjektyvieji jos požymiai. BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – padaromas arba tiesiogine, arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas, tenkindamas (užtikrindamas) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, suvokia, kad bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas ir kad nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat suvokia, kad tenkinant (užtikrinant) šių kreditorių reikalavimus bus padaryta turtinė žala likusiems kreditoriams, ir nori šios žalos (tiesioginė tyčia) ar sąmoningai jai leidžia atsirasti (netiesioginė tyčia). Taigi, sprendžiant, ar tokius veiksmus šio straipsnio prasme laikyti nusikalstamais, atsižvelgtina ir į tai, ar šie veiksmai buvo piktavališki ar nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Viena vertus, veiksmai, užtikrinant (patenkinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, susiję su ypatingu kaltininko nesąžiningumu, sąmoningu kitų kreditorių turtinių teisių pažeidimu, veikimu savanaudiškais tikslais ar kitokiu kaltininko elgesiu šiurkščiai pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus dažniausiai, esant kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, laikytini skolininko nesąžiningumu BK 208 straipsnio 1 dalies prasme. Kita vertus, paprastai nelaikytini nusikalstamais BK 208 straipsnio 1 dalies prasme veiksmai patenkinant (užtikrinat) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, kurie yra nulemti ekonominio būtinumo ir kuriais siekiama išvengti bendrovės bankroto, padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugą ar kitų itin pozityvių, reikšmingų tikslų.

31.5. Šiame kontekste vertinant G. K. apeliacinio skundo argumentus bei gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus, jų teigimu pavirtinančius, kad G. K. visų kreditorių interesus tenkino vienodai, ir A. L. nebuvo vienintelis išskirtinis kreditorius, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ši nuteistojo gynybinė pozicija teismui buvo žinoma ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai paneigė nuteistojo argumentus, kad minėtos sumos buvo išmokėtos laikantis reikalavimų tenkinimo eilės, kad jis (G. K.) 2014 m. lapkričio 7 d. asmeniškai pagal vekselį pasiskolino 200 000 Lt sumą, kurią įsipareigojo grąžinti, ir suteikė įmonei paskolą vienai savaitei – t. y. iki 2014 m. lapkričio 14 d., kuri ir buvo grąžinta nurodytą dieną.

31.6. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog G. K. ir vyriausiajai buhalterei D. K. iš bendrovės kasos išmokėtas darbo užmokestis, atitinkamai 1 750 Lt (506,83 Eur) ir 1 250 Lt (362,02 Eur) nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip lėmę (prisidėję prie) didelės turtinės žalos kreditoriams kilimą, tuo pačiu pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. K. gynėjo pateikti dokumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, kad G. K., eidamas UAB „Freshtravel“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „Freshtravel“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės grynasis nuostolis sudaro 3 984 675 Lt (1 154 041 Eur) ir kad pagal 2014 m. lapkričio 14 d. bendrovės balanso duomenis įmonė yra nemoki, kad bendrovė dėl sunkios ekonominės padėties neturės galimybių patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimų, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, jau po paskelbimo apie UAB „Freshtravel” nemokumą ir veiklos sustabdymą, 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. įmonės vardu išmokėjo sau pagal bendrovei suteiktas paskolos sutartis 256 761,63 Lt (74 363,31 Eur) sumą, 2014 m. lapkričio 14 d. pavedimu pagal paskolos sutartį grąžino A. L. 100 000 Lt (28 962 Eur) sumą.

31.7. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje bankroto administratoriaus atstovė I. P. pateikė teismui atitinkamus duomenis (t. 48, b. l. 182) ir paaiškino, kad su darbo teisiniais santykiais susijusių kreditorių reikalavimai (1 kreditorių eilė) šiuo metu yra patenkinti, bus visiškai patenkinti ir II eilės kreditoriai, o III eilės kreditoriams planuojama, kad padalinus likusias lėšas, bus patenkinta tik apie 8 procentai jų reikalavimų. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 208 straipsnio 1 dalies dispoziciją kreditoriai neskirstomi pagal jų reikalavimų patenkinimo eiliškumą, todėl gynėjo pateiktas bankroto administratorės UAB „Valsita“ direktorės I. P. 2018-09-17 atsakymas į advokato V. M. 2018-09-14 prašymą, tik patvirtina, kad nusikalstamais G. K. veiksmais kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala – šiai dienai netenkinti III eile tenkinami reikalavimai 1. 395. 060,09 Eur sumai (paslaugų teikėjams – 708.371,64 Eur ir turistams 686.688,45).

31.8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, viena vertus, pats nuteistasis patvirtino, kad bendrovės bankrotą lėmė apyvartinių lėšų trūkumas (pasak G. K., pritrūko 200000 Lt, kad sumokėtų avialinijoms), kita vertus, iš SEB banke esančios UAB „Freshtravel“ sąskaitos matyti, kad 2014 m. lapkričio 14 d. buvo padarytas pavedimas A. L. – pervesta suma 100 000 Lt (t. 40, b.l. 22), o 2014 m. lapkričio 11 ir 14 dienomis G. K. pagal paskolų sutartis išmokėta 256 761,63 litų suma (iš jų – 2014 m. lapkričio 11 d. 103 584 Lt suma), iš nurodytos sumos – 35 177,63 Lt grynais iš kasos ir 221 584 Lt iš banko sąskaitų (t. 29, b. l. 8; t. 40, b. l. 149), tai yra G. K. ir A. L. bendrai išmokėtos sumos būtų užtekę sumokėti avialinijoms, ir tokiu būdu išvengti bendrovės bankroto, juolab, kad pagal G. K., kaip UAB „Freshtravel“ vadovo, ir UAB „Cherry Media“ pasirašytas sutartis yra aiškiai ir konkrečiai nurodytos atsiskaitymo sąlygos, kad iš esmės visa suma (atskaičius UAB „Cherry Media“ komisinius – 10 procentų nuo kupono kainos) pervedama per 10 darbo dienų nuo konkrečių kelionių pabaigos.

31.9 .Vertinat tai, kad tiek G. K., vienintelis UAB „Freshtravel“ akcijų turėtojas ir bendrovės direktorius, tiek A. L., buvęs UAB „Freshtravel“ 35 akcijų turėtojas, kurio siūlymu G. K. paskirtas UAB „Freshtravel“ direktoriumi, ir kuris turėtas bendrovės akcijas už 1 Lt pardavė G. K., ir vėliau už suteiktas paskolas gaudavo nemažas palūkanas, tai yra asmuo, būdamas suinteresuotas skolinti UAB „Freshtravel“ pinigus (vien tik pagal pateiktus tyrimui dokumentus (2014-06-16, 2014-06-30, 2014-07-09, 2014-07-10 Buhalterines pažymas jam už suteiktas paskolas A. L. priskaičiuota 5000 Lt palūkanų), akivaizdžiai žinojo apie sunkią UAB „Freshtravel“ finansinę būklę ir gresiantį bankrotą. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad G. K. ir jo sugyventinė, buvusi UAB „Freshtravel“ direktorė, L. L. paskolas bendrovei teikė su 6% metinėmis palūkanomis, gi, A. L. paskolos buvo beprocentinės. Pats G. K. neneigia, kad bendrovės finansinė būklė jam buvo žinoma. Apie tai, kad jis nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų bendrovės bankroto ir padarytų veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugą, ar kitų itin pozityvių, reikšmingų tikslų, patvirtina G. K. prioritetinis veiksmas 2014 m. lapkričio 14 d. sumokėti ne avialinijoms, kad išvengtų bankroto, bet išmokėti A. L. –100 000 Lt sumą (t. 40, b.l. 22), o 2014 m. lapkričio 11 ir 14 dienomis ir sau (G. K.) – 256 761,63 litų sumą (iš jų – 2014 m. lapkričio 11 d. 103 584 Lt suma), iš nurodytos sumos – 35 177,63 Lt grynais iš kasos ir 221 584 Lt iš banko sąskaitų (t. 29, b. l. 8; t. 40, b. l. 149). Tai yra G. K., nesiimdamas jokių veiksmų, kad išvengtų UAB „Freshtravel“ bankroto, suvokdamas, jog dėl galimo įmonės bankroto bus sudėtinga šias lėšas atgauti, tenkindamas tik savo ir savo draugo A. L. kreditorinius reikalavimus, tuo pačiu apsunkindamas likusių UAB „Freshtravel“ 851 kreditoriaus reikalavimo teisę į apmokėtų, tačiau nesuteiktų paslaugų atlyginimą, tokiais savo veiksmais padarė jiems 356 761,63 litų (103 325,31 eurų) dydžio didelę turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas G. K. veiką pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė ir pasisakė dėl visų nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuomone, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliantas bei jo gynėjas, vadovaudamiesi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė sprendimą, kuris netenkina nuteistojo ar jo gynėjo, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas