Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiesiems A. Š., L. K., A. A., V. L., L. R., R. U., R. P., V. J., N. V., N. Š., D. G., L. Š., A. V., I. L., R. B., D. R., V. J., L. P., A. M., A. V., R. J.-S., E. G., M. B., J. N., M. V., P. C., L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Druskininkų m., Lietuvos Respublikoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent, jis, nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. vasario 24 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, ir 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą, numatantį, kad bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius ūkinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę būklę ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau nuo 2014 m. liepos mėn. ji yra sunkios finansinės būklės, priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir jos kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi ir laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. neteisėtai vykdė bendrovės paslaugų pardavimus žemesnėmis nei teikiamų paslaugų savikaina kainomis, dėl ko bendrovės veiklos rezultatai ženkliai pakito į blogąją pusę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2014 m. antrą pusmetį pardavimo pajamos (10 276 398 Lt (2 976 250 Eur)), buvo 2 689 913 Lt (779 025 Eur) mažesnės, nei pardavimo savikaina 12 959 311 Lt (3 753 276 Eur), tokiais tyčiniais veiksmais G. K. nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, kuris buvo paskelbtas 2015 m. vasario 3 d., bei dėl tokių veiksmų padarė 851 kreditoriui 1 029 537,46 eurų turtinę žalą.

Taip pat G. K. dėl sunkios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik kelių iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent, jis, nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. vasario 24 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį ir 37 straipsnio 12 dalies 1 puntą būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, žinodamas, kad 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės grynasis nuostolis sudaro 3 984 675 Lt (1 154 041 Eur) ir kad pagal 2014 m. lapkričio 14 d. bendrovės balanso duomenis įmonė yra nemoki, kad bendrovė dėl sunkios ekonominės padėties neturės galimybių patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimų, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. įmonės vardu išmokėjo sau pagal bendrovei suteiktas paskolos sutartis 256 761,63 Lt (74 363,31 Eur) sumą, 2014 m. lapkričio 14 d. pavedimu pagal paskolos sutartį grąžino A. L. 100 000 Lt (28 962 Eur) sumą, tokiu būdu patenkindamas tik dviejų UAB „(duomenys neskelbtini)” kreditorių – savo ir A. L. reikalavimus, dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 851 kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą, taip jiems padarant 356 761,63 litų (103 325,31 eurų) dydžio turtinę žalą.

Taip pat G. K. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent, jis, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015m. vasario 24 d., akcininko sprendimu būdamas paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktoriaus pareigas, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kurios numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų; taip pat Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimą („Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį“), veikdamas neatsargia kaltės forma, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. nenustatė tinkamos apskaitos dokumentų išsaugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų išsaugoti apskaitos dokumentai, privalomi apskaitos registrai: didžioji knyga, kasos knyga, atskaitingų asmenų avanso apyskaita, pirkimų ir pardavimų registrai, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo minėtų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, ir dėl to negalima tinkamai ir objektyviai patikrinti ir nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, o dėl šių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d.

Taip pat G. K. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent, kad jis, nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. vasario 24 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.) direktoriumi, turėdamas valdingus įgaliojimus veikti įmonės vardu, tyčia, neteisėtai, siekdamas suklaidinti Valstybinį turizmo departamentą prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ realius veiklos rezultatus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir atspausdino 2014 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, kuriame įrašė įstatinio kapitalo dydį 110 000 Lt, kai faktiškai jis buvo 10 000 Lt, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės įstatinio kapitalo dydį, po ko jį pasirašė bei 2014 m. rugpjūčio 8 d. tiesiogiai pateikė Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos. Tokiais veiksmais G. K. buvo kaltinamas, kad suklastojo tikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentą bei jį pateikė Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos.

Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė 5 metus, iš pradžių tik perpardavinėjo kitų organizuojamas keliones, buvo tarpininkas, o vėliau gavo kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir siekė veikti kaip žemų kainų įmonė. Kaip ir kiekviena įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė pelno, tačiau nesiekė iš karto uždirbti daug, tačiau keliones pardavinėjo nustatydami kainą, didesnę nei savikaina.

Dėl kaltinimo, kad darbuotojų skaičius buvo didinamas, parodė, kad darbuotojų reikėjo siekiant užtikrinti sklandžią veiklą. Nuo 2014 m. balandžio mėnesio jie pradėjo pardavinėti kelionės (duomenys neskelbtini) ženklu, tačiau šį produktą reikėjo sukurti ir jie tam ruošėsi – priėmė žmones, nes reikėjo sukurti rezervacinę sistemą, pasirinkti atostogų kryptis, peržiūrėti viešbučius, juos įvertinti, parinkti, kas aktualu turistui, paruošti interneto puslapį, susitarti su avia kompanijomis, padaryti didelį pasiruošimo darbą. Surinkta ir pardavėjų komanda, kurie važinėjo ir siūlė produktą. Darbuotojų skaičius turėjo būti net dvigubai didesnis, bet įmonės politika buvo turėti savo srities specialistus, profesionalus, kurie suprato rinką, kurie galėjo dirbti ir pusantro žmogaus darbą, ir mokėti jiems didesnį atlyginimą. 2014 metais apyvarta šoktelėjo iki 10 000 000 eurų, įmonė augo, reikėjo daugiau darbuotojų, nes keli darbuotojai nebūtų susitvarkę.

Dėl kaltinimo nulėmus blogą įmonės padėtį įsigijus automobilį lizingo bendrovėje parodė, kad iki jo įsigijimo bendrovė jam nuomojo iš kelių tiekėjų automobilį, reikalingą funkcijų vykdymui, pvz., nuo 2014 metų nuomojosi iš UAB Oleks, už automobilio nuomą mokėjo apie 2000 Lt į mėnesį, ką patvirtina sąskaitos. 2014 m. rugsėjo mėnesį nusprendė įsigyti įmonės automobilį, gavo 10 procentų nuolaidą, geras lizingo sąlygas, per mėnesį turėjo mokėti 1500 litų, taigi sutaupė 500 litų, o automobilis būtų buvęs įmonės turtu.

Dėl sutarties su UAB „Vilpra“ nutraukimo ir naujos sutarties sudarymo paaiškino, kad kaltinimas nepagrįstas, nes jis su UAB „Vilpra“ pasiekė susitarimą, kad jie atsisakys 3000 Lt sumos dėl patalpų pagerinimo, žaliuzi, virtuvėlės. Iš tų patalpų jie išsikėlė, nes jos buvo centre, nuoma buvo apie 4000, įmonė plėtėsi, darbuotojų skaičius augo, nebetilpo biure, dėl ko spalio mėnesį nutarė ieškoti naujų patalpų - jas rado Perkūnkiemyje, suderėjo geras nuomos sąlygas. Nuomos kaina, vertinant kainą už kvadratinį metrą, buvo žemesnė, nei už ankstesnes patalpas, be to, išsikėlė į miesto pakraštį, kur ir parkingo vietų buvo. 10 000 Lt buvo sumokėta nuoma į priekį – tą sumą vis tiek būtų reikėję mokėti.

Dėl apskaitos tvarkymo parodė, kad įmonė turėjo įdiegtą buhalterinę programą, mokėjo licencijos, atnaujinimo mokestį. Kai persikraustė į naujas patalpas Perkūnkiemyje, o jis tuo metu buvo Londone, darbuotojai neišsaugojo buhalterės kompiuterio ir programa buvo sugadinta, tačiau buhalteriniai dokumentai nebuvo naikinami, jie visi buvo paimti kratų metu. Buvo išsaugota ir atsarginė versija, kurią galėjo pateikti pareigūnams, bet jie atsisakė. Sugedus kompiuteriui, jie bandė atstatyti sunaikintą informaciją. Kiek jis, nebūdamas specialistas, supranta, buhalterija buvo tvarkoma gerai, tik per neatsargumą, sugedus kietajam diskui, negalėjo informacijos pateikti laikmenoje. Savo kaltę įžvelgtų tik tiek, kad neorganizavo buhalterinės apskaitos dokumentų kopijų darymo kiekvieną mėnesį, tačiau dokumentų neklastojo, visi jie yra.

Dėl kreditorinių reikalavimų vykdymo tik 3 asmenims parodė, kad kreditoriniai reikalavimai įmonėje buvo tenkinami eilės tvarka. Dėl paskutinės apie 150 000 Lt sumos paaiškino, kad tą dieną pasibaigė paskolos sutarties terminas, pinigus jis (kaltinamasis) buvo pasiskolinęs iš kito žmogaus, kuriam turėjo grąžinti, vekselis yra byloje, ta suma buvo išmokėta lapkričio 14 d., SEB banke, ir tą pačią dieną jis tą sumą grąžino žmogui, iš kurio ir skolinosi. Dėl pavedimų 2014 m. lapkričio 14 d. jam ir D. K. – darbo užmokesčio, paaiškino, kad darbo užmokestis įprastai buvo mokamas iki mėnesio 15 dienos; kitiems darbuotojams darbo užmokestis jau buvo sumokėtas lapkričio 10-12 dienomis. Buvo padaryta analizė ir byloje yra ataskaita, kaip įsiskolinimas buvo dengiamas jam (kaltinamajam) ir kitiems kreditoriams – procentaliai, iš kur matyti, kad kai kuriais mėnesiais jam visai nebuvo grąžinama skola, kas tikrai neįrodo, kad jis būtų vogęs pinigus, priešingai – rodo, kad jis skolino pinigus įmonei, užstatė savo nekilnojamąjį turtą, netgi įtikino savo artimo žmogaus motiną įkeisti turtą ir paskolinti jam, kas rodo, jog jis tikėjo įmone.

Dėl įstatinio kapitalo parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį iš savo sąskaitos į įmonės sąskaitą padarė pavedimą, 100 000 Lt buvo skirta įstatinio kapitalo didinimui, nurodė buhalterei padidinti kapitalą, todėl nuo balandžio mėnesio įstatinio kapitalo dydis apskaitoje buvo nurodytas didesnis. Buhalterė ar pamiršo, ar praleido, ir nors dokumentai buvo įforminti, bet nebuvo pateikti Registrų centrui. Po to, kai 2014 m. liepą veiklą nutraukė (duomenys neskelbtini), Turizmo departamentas padidino dėmesį jiems, kiekvieną penktadienį susitikdavo Turizmo departamente, nešdavo balansą, kurį prašydavo D. K. atspausdinti; jis pasirašydavo ir pateikdavo departamentui. Todėl Turizmo departamentui jie pateikė balansą tokį, koks buvo, su jau padidintu įstatiniu kapitalu, ir tik dėl buhalterės klaidos tas kapitalo padidinimas neatsispindėjo Registrų centre.

Taip pat paaiškino, kad nors kaltinamajame akte nurodoma, kad įmonės balansas buvo neigiamas, tačiau tuo metu, kai vykdė veiklą, skaičiai buvo kitokie ir jie negalėjo numatyti nuotolių. Jie turėjo tam tikrus saugiklius, tikėjosi tam tikras lėšas – subsidijas gauti ateityje. Pavyzdžiui, Turkijos turizmo departamentas suteikia tam tikras kompensacijas už kiekvieną atvykusį, tie pinigai būtų pervesti jų partneriams, ne jiems tiesiogiai, jeigu lėktuvo vietų yra 164, tai mokama 600 dolerių už skrydį, jei 192 vietos – 700 dolerių, Egipte mokėdavo 74 dolerius už žmogų; Madeiros sala buvo pažadėjusi 25 000 eurų, Fuerteventura – 15 000 paramą už reklamą, ir metų gale jie būtų sulaukę tų paramų, grynasis nuostolis būtų mažesnis. Paaiškino, kad jie žinojo, jog pirmi metai bus nuostolingi, tačiau tas nuostolis nebūtų tokie milijonai, kaip kad atsispindi 2015 metais, kitus metu jie planavo jau nulinį pelną, o vėliau jau planavo gauti pelną. Tiesiog jie pasirinko partnerius, kurie platino jų keliones, tačiau neatsiskaitė su jais laiku, ir būtent tie 200 000 ir buvo ta suma, kurios trūko, dėl ko nutrūko įmonės veikla.

Dėl įmonės veiklos paaiškino, kad kai pradėjo vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, pradėjo organizuoti keliones – siūlė kelionių paketą, kurį sudarė apgyvendinimo paslaugos, pervežimo paslaugos, pervežimas iš oro uosto į viešbutį ir atgal, skrydis, aptarnaujantis žmogus, kuris palydi asmenį kelionės metu. 2013 m. gruodžio mėnesį nuspręsta kurti savo produktą, pasirinktas (duomenys neskelbtini) ženklas, šūkis – Atostogos su pliuso ženklu. Reikėjo burti komandą, kuri tai darys, pirmasis žmogus buvo buhalterė D. K., nes apskaitos krūvis turėjo didėti, jai buvo pavesta ruošti visas ataskaitas, tvarką, visą įmonės dokumentaciją. Pirmoji šalis, kur keliavo turistai, buvo Turkija. Jis surado Rezervacijos skyriaus darbuotojus, kurie turėjo sisteminti informaciją klientams, gavo iš Turkijos informaciją apie viešbučius, informaciją reikėjo sisteminti, sukelti į internetą, pvz., viešbutis turi 1000 kambarių ir jie yra 20 tipų - vaizdas į kalną, vaizdas į jūrą ir t.t., taigi reikia surašyti ne tik kambarių tipus, bet kiekvienas viešbutis turi taisykles, kas gali apsigyventi, kokiomis sąlygomis, pvz., kai kurie viešbučiai vaikus iki 16 metų apgyvendino nemokamai. Buvo taip pat kainodaros žmonės, nes reikėjo sudaryti kainas – kainą sudaro skrydis, pervežimo kaina, viešbučio, ofiso išlaikymo kaštai, komisinis mokestis, valiutos nuvertėjimo sistema, išskaičiuojam infliacija. Paketų pardavimui buvo priimti pardavimo vadybininkai. Ofise dirbo apie 10 darbuotojų, o kiti žmonės dirbo kelionių vadovais. Taigi įmonė plėtėsi, darbuotojų skaičius augo, jie privalėjo rūpintis žmonėmis, kaštai didėjo. Pirmoji kryptis buvo Turkija, Antalija, naktinis skrydis - žmonės išskrisdavo 12 valandą nakties, skrydis užtrukdavo 3 valandas, ir taip sutaupydavo vieną naktį; savaitė viešbutyje kainuoja 140 eurų, o jiems kaina buvo 120 eurų, susitardavo su viešbučio personalu, kad žmonės pavakarieniauja ir naktį išskrenda į Lietuvą. Jie dirbo su Turkijos avialinijomis, Novaturas mokėjo beveik 200 eurų, o jie – 160 eurų už bilietą, nes skrido naktį, pervežimas iš oro uosto buvo su 50 procentų nuolaida. Gavosi toks geras projektas, kad supykdė konkurentus. 2014 m. liepos mėnesį organizatorius (duomenys neskelbtini) sustabdė savo veiklą ir tada pasipylė klientai, kurie neturėjo kur važiuoti, didieji organizatoriai nebeturėjo vietų lėktuvuose, todėl jis susisiekė su partneriais, buvo prijungtas mažesnis lėktuvas su 140 vietų, jie pridėjo papildomą skrydį nuo liepos 20 dienos. Pardavimai vyko puikiai, buvo vasara, jie planavo plėtrą, susitarė su Madeiros sala, kad spalio, lapkričio mėnesiais bus keli skrydžiai, į kelionę išskrisdavo iš Lietuvos 3 valandą nakties, turistai pamiegodavo lėktuve, lėktuvas Portugalijos saloje nusileisdavo 9 valandą, viešbutį pasiekdavo 11 valandą, papusryčiaudavo, o 12 valandą įleisdavo į kambarius. Kelionių į Fuerteventurą principas būtų buvęs toks pat, tik jau nebespėjo. Į Egiptą buvo dvi kryptys, skrido su Egipto avialinijomis, buvo geros viešbučių kainos.

Dėl kelionės paketo savikainos parodė, kad yra kelios dedamosios dalys. Pirmoji dalis viešbučio kaina; jie gaudavo gerą pasiūlymą dėl kainos iš Turkijos, Egipto partnerių, be to, kadangi turistai keliaudavo naktį, tai kaina dauginama būdavo iš šešių, nes septintą nakvynę sutaupydavo dėl skrydžio naktį. Kita kainos dalis – skrydis, tai buvo fiksuota kaina, tik ji kisdavo iki 10 procentų, kai perskaičiuodavo kuro kainą; skrydžiai buvo orlaiviais Argus A3-19 ir Boeing 373, 185 eurai buvo savikaina; jeigu kuro kaina kisdavo, priklausomai nuo dolerio kurso, aviakompanija pritaikydavo jiems nuolaidą, didžiausia nuolaida buvo 7 000 eurų, tai atsispindi buhalterijoje. Trečioji dalis – keleivių pervežimas, apie 10-15 eurų asmeniui nuo oro uosto iki viešbučio. Prie nurodytos savikainos pridėdavo 20 procentų ir už tokią kainą parduodavo keliones. Tie 20 procentų buvo skirti ofiso išlaikymui, atlyginimams, ir to užteko, kad padengtų 10 procentų atsiskaityti agentūroms ir jų išlaidoms; jų išlaidos sudarydavo apie 60 000 per mėnesį, o mėnesio pajamos būdavo apie 4 milijonus. Pavyzdžiui, pirmojo posėdžio metu nukentėjusioji pasakojo apie vien tik skrydžio bilieto į Madeirą įsigijimą – kaina tokia ir buvo, nes savikaina buvo apie 230 eurų, o jie pardavė už 260 eurų. Paaiškino, kad šioje veiklos srityje kainodara yra dinaminė. Pavyzdžiui, dėl viešbučio kainos, jei lapkričio mėnesį jie parduoda balandžio mėnesio keliones, tai turi nuolaidą iš viešbučio; kai mato lėktuvo užimtumą, jei vietų mažėja, tai kainas didina, o kai mato, kad vietų nemažėja, tai kainas mažina, kad pritrauktų žmonių, siekiant sumažinti nuostolį, kadangi avia kompanijoms reikėdavo mokėti fiksuotą kainą, nepaisant to, ar vietos užimtos, ar ne.

Kelionės buvo pardavinėjamos 3 būdais: patys (per interneto svetainę), per Beta.lt ir grupinis.lt, ir per kitas kelionių agentūras; patys parduodavo nedaug, 50 procentų per grupinių apsipirkimų portalus ir apie 50 procentų – per kelionių agentūras. Dėl pardavimo per beta.lt ir grupinis.lt nurodė, kad visą laiką buvo esminė sąlyga, dėl kurios ginčijosi ir nesutarė – kada baigiasi Cherry Media paslauga ir prasideda F. T. paslauga, jie traktavo, kad kai klientas nusiperka kuponą ir jį užregistruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakomybė pereina į F. T. ir pinigai už kuponus turėtų būti jiems pervesti, tačiau Cherry Media traktavo kitaip. Jų apyvarta kasdien buvo apie 100 000, planuodavo su Cherry Media, kiek jie perves pinigų, Cherry Media pasilikdavo sau 10 procentų, mokėdavo PVM ir likusius pervesdavo jiems. Vienu metu vykdavo apie 15 akcijų – kai kurios buvo paskutinės minutės akcijos, kai kurios – keliems mėnesiams į priekį, negali tiksliai atsakyti, kiek kelionių parduota į priekį. Kai keliones parduodavo per kelionių agentūras, jos pervesdavo jiems 10 procentų sumos, o likusią sumą pervesdavo ne vėliau nei per 21 dieną iki kelionės pradžios, kartais delsdavo sumokėti; jie turėjo 5 dienų ribą, po kurios klausdavo agentūros, kodėl nemoka, paprastai nurodydavo, kad sumokės kelios dienos iki skrydžio, nurodydami, kad nori apsaugoti keleivius, kad kelionė įvyks, kartais tai būdavo ženkli suma.

Dėl veiklos garantijų paaiškino, kad veikla buvo apdrausta 350 000 litų, ji buvo pakankama, Turizmo departamentas nieko negalėjo prikišti, o spalio mėnesį jie savo iniciatyva sumą padvigubino iki 700 000 litų, kad Turizmo departamentas atstotų ir žmonėms atrodytų patikimi. Tačiau 2014 m. lapkričio 14 d. veiklą sustabdė dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kuris susidarė, nors pardavimai vyko gerai, dėl to, kad spalio mėnesio pradžioje prieš pradedant skrydžius, kiekviena kompanija prašė pervesti depozitą – skrydžių į Madeirą depozitas buvo apie 50 000 eurų, į Egiptą – apie 40 000. Šias sumas jiems reikėjo įšaldyti. Atsiskaitant su viešbučiais tokio lėšų įšaldymo nebuvo, netgi buvo susitarę, kad viešbučiams galėdavo mokėti po 2-3 savaičių po turistų išvažiavimo.

Pirmą lėktuvą jie surinkto per grupinius pardavimus, kadangi agentūros sakydavo, kad pirmiausia pakelkite lėktuvą ir tada žiūrės dėl jų kelionių platinimo, vėliau sakė, kad pakelkit dar kelis lėktuvus. Surinko dar 5 lėktuvus, bet agentūros vis tiek skeptiškai žiūrėjo. Todėl jie nusprendė pardavinėti per grupinio apsipirkimo portalus. Tačiau žlugus (duomenys neskrlbtini), agentūros atsisuko į juos, pradėjo sudarinėti su jais sutartis. Vėliau pardavimų apie 60 procentų vyko per grupinio apsipirkimo portalus, o 40 procentų per agentūras, jo tikslas buvo su laiku diferencijuoti pajamas, kad nebūtų tik iš vieno pardavėjo. Komisiniai už kelionių pardavimus buvo apie 10 procentų.

2014 m. lapkričio 14 d. kilo klausimas dėl veiklos tęstinumo, įmonės sąskaitoje buvo nepakankama suma, kaltinamasis neturėjo iš ko pasiskolinti, jiems reikėjo 500 000 litų (kitame teisiamajame posėdyje duodamas parodymus, kaltinamasis minėjo, kad pritrūko 200 000-300 000 veiklos tęstinumui – sumokėti už skrydžius): šeštadienį turėjo vykti turistai į Hurgadą, sekmadienį į Šarm el Šeichą, buvo dar vienas skrydis, tačiau lėktuvai nepakilo. Cherry Media sąskaitoje buvo 700 000 litų, nuo ryto buvo Cherry Media biure ir diskutavo, jis prašė pervesti pinigus, tačiau jie buvo pervedę kitur, į Kiniją, muitams už prekes prieššventiniu laikotarpiu. Kadangi jie nerado pinigų, avia kompanijos atsisakė skraidinti, skrydžiai buvo atšaukti, ir jie neturėjo kitos išeities, kaip kad dėl apyvartinių lėšų trūkumo stabdyti veiką. Jis pranešė Turizmo departamentui, draudimas turėjo padėti grąžinti keleivius. Iki tol įmonė veikė stabiliai, neturėjo skolų nei VMI, nei Sodrai, VMI net buvo skolinga pridėtinės vertės mokesčio, antstoliai nebuvo areštavę jų turto.

Taip pat paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 14 d. buvo normali darbo diena, ryte jis nuvažiavo į Cherry Media, viskas vyko, kaip ir kasdien, gal buvo streso, nes už kelių valandų reikėjo padaryti pavedimą, iki tol būdavo tokių „kibirkščiuojančių“ situacijų. Tarėsi su Cherry Media, tačiau jis nežinojo, kad taip baigsis, su jais visada planuodavo pavedimus, jis matydavo, kaip pardavimai vyksta Cherry Media, kiek yra pinigų jų sąskaitoje, tačiau iki galo nebūdavo aišku, kada Cherry Media sumokėdavo visą sumą. Jis įmonės finansinę situaciją nuolat sekė, būdavo susitikimai su D. K., nors neanalizavo eilučių, bet aptardavo rezultatus; tarpiniai balansai buvo daromi kas savaitę, nes nešdavo Turizmo departamentui, palikdavo ten. Paaiškino, kad paskutinėmis savaitėmis po truputį jau pradėjo faktiškai kelti kainas.

Lapkričio 14 d. parašė elektroniniu laišku Turizmo departamentui, kad dėl lėšų trūkumo stabdoma įmonės veikla ir prašė perimti keleivių pergabenimą, darbuotoja K. K. siuntė keleivių sąrašus, norėdamas išvengti žiniasklaidos puolimo, tarnybinį telefoną išjungė nuo 15 val., kitu telefonu bendravo su J. R., jis prašė atvykti, bet jis (kaltinamasis) atsakė, kad viskuo gali padėti ir nuotoliniu būdu. Turizmo departamentas jų įmonei pradėjo kenkti nuo (duomenys neskelbtini) bankroto – užvertė raštais su prašymais pateikti krūvą dokumentų, jis vykdavo pas juos penktadieniais, jie klausdavo apie kainodarą, prašydavo dokumentų, balansų, atskaitomybės, raštų, draudimo išrašų, kontraktų su avia kompanijomis, viešbučiais, viešoje erdvėje Turizmo departamentas išleido pareiškimą, kad būkite atsargus, nes (duomenys neskelbtini) pardavinėja paketus mažesne kaina už savikaina.

Nukentėjusieji A. Š., L. K., A. A., V. L., L. R., R. U., R. P., V. J., N. V., N. Š., D. G., L. Š., A. V., I. L., R. B., D. R., V. J., L. P., A. M., A. V., R. J.-S., E. G., M. B., J. N., M. V., P. C., L. G. teisiamajame posėdyje parodė aplinkybes, susijusias su kelionių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ir / ar kuponų per UAB „Cherry Media“ grupinio apsipirkimo portalus) įsigijimu.

Liudytoja I. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 9 mėnesius, kai įmonė dar buvo kelionių agentūra, pardavinėjo keliones, vėliau išėjo iš darbo, o po to vėl grįžo dirbti, įmonė buvo jau kelionių organizatorius ir ji dirbo kelionių vadybininke, į jos pareigas įėjo darbas su kelionių sistema, viešbučių kainų suvedimas, paketų sudarymas. Paaiškino, kad buvo atvejis, kai teko skolinti pinigų įmonei, kai jų trūko lėktuvo iš Madeiros pakėlimui ir jos paprašė paskolinti. Ji paskolino G. K. penktadienį ir jis pirmadienį grąžino, tai buvo 30 000 litų. Dėl savo darbo pobūdžio paaiškino, kad buvo rezervacinė sistema, jie gaudavo kainynus, jai reikėdavo suvesti paketus – viešbučio, pervežimo kaina; tai matydavo kelionių agentūros; taip pat ten matėsi lėktuvų vietos. Kai klientas nusipirkdavo kuponą, jis turėdavo skambinti jiems ir jie įtraukdavo kelionę į rezervacinę sistemą. Paaiškino, kad iš pradžių dirbo viena, darbo buvo daug, spėdavo sunkiai, o vėliau buvo priimta dirbti Kristina. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik kelionių agentūra, dirbo 2 darbuotojai, o kai pradėjo veikti kaip kelionių organizatorius – darbo krūvis didėjo, didėjo ir kolektyvas, kai ji atėjo, buvo 5-6 darbuotojai, po truputį ir toliau pildėsi.

Liudytoja K. K. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo Rezervacijų skyriaus vadove, buvo atsakinga už rezervacijų įforminimą, kad klientai gautų vietas viešbutyje ir lėktuve. Dėl darbo pobūdžio paaiškino, kad buvo gaunami užsakymai elektroniniu paštu, ji per sistemą, prieš skrydį išsiųsdavo informaciją viešbučiams ir aviakompanijoms, be to, buvo pardavinėjami kuponai, žmonės, juos įsigiję, informaciją siųsdavo jiems; pagrinde krūvis buvo dirbant su kuponais, nes agentūros pačios suvesdavo į informacinę sistemą užsakymus. Iš pradžių dirbo viena, vėliau teko priimti darbuotojų, nes užsakymų buvo daug, buvo daug techninio darbo suvesti duomenis, buvo priimta Gintarė.

Liudytoja A. A. parodė, kad G. K. pažįsta nuo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžios, dirbo pardavimų vadybininke, prieš tai tokio pobūdžio darbą dirbo kitoje įmonėje. Jos darbo pobūdis buvo – sutarčių sudarymas, skyriuje dirbo ir Robertas, jie pasiskirstydavo darbus, į jų pareigas įėjo vykimas į agentūras, komunikavimas su jomis ir pan. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašiusi sutartis su apie 50 agentūrų, ne visos jos laiku atsiskaitydavo, ji kreipdavosi į agentūras, kad sumokėtų skolas, daug skambindavo – tai buvo link veiklos pabaigos. Per kelionių agentūras parduodavo apie 20 procentų kelionių, daugiausia parduodavo per grupinius pardavimus. Kai pradėjo dirbti, biure dirbo 9 darbuotojai, apie įmonės finansinę būklę nesidomėjo, pinigų neskolino, sąsajų dirbdama su pinigais neturėjo. Paskutinėmis dienomis buvo su kolegomis klausimų dėl įmonės būklės, paskutinę dieną, kai gavo žinutę atvykti, buvo nerimo, kad visi renkasi; buvo atvejis, kad agentūra paskambino paklausti, kodėl netvirtina kelionės, ji nuėjo paklausti į rezervacijų skyrių. Kitą dieną buvo atsiųsta žinutė, kad reikia susitikti, susitikimo metu pasakė, kad įmonė stabdo veiklą, kad įmonė negali atlikti funkcijų.

Liudytoja E. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2013 m. vasaros, pardavimų vadybininke, kai įmonė dar veikė kaip kelionių agentūra. Kai tapo kelionių organizatoriumi ir pradėjo kelti reisus, tada pardavinėdavo kelionių paketus, jei klientai ateidavo į agentūrą. Į jos funkcijas įėjo kelionių paketo forminimas, jo pardavimas, atsakymai į skambučius, pavyzdžiui, jei ateidavo klientas su kuponu jį aktyvinti, ji rezervacijoje suvesdavo informaciją ir pateikdavo sutartis, jeigu užsirezervuodavo internetu, tai rezervuodavo kiti darbuotojai. Įmonės finansinės būklės ji nesekė, jos neprašė skolinti pinigų; buhalterinę apskaitą tvarkė D. K., ji grynuosius pinigus įformindavo ir viskas nueidavo pas Dovilę, dažniausiai būdavo darbas su kuponais. Dėl darbo krūvio paaiškino, kad jis buvo didelis, ji negaudavo nei priedų, nei dovanų, darbo užmokestis buvo mokamas iki mėnesio 15 dienos, visada atlyginimą gaudavo stabiliai, paskutinis atlyginimas buvo iki lapkričio 15 dienos. Dėl kompiuterių paaiškino, kad kiekvienas darbuotojas turėjo savo kompiuterį. Kai persikraustė į naują ofisą, tą dieną Dovilės nebuvo, kolegė jos kompiuterį, kuris buvo po stalu, netyčia nustūmė ant žemės, ji tuo metu buvo tame kabinete, buvo faktas, kad nukrito kompiuteris ir jį pakėlė, kabinete buvo žmonių – ji, buvo A. S., kuri nuvertė kompiuterį, kitų žmonių negali nurodyti.

Liudytojas M. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta seniai, dar dirbo Novature, buvo kelionių vadovai. Kai jis išėjo iš buvusios darbovietės, Gediminas pasiūlė ateiti, nes trūko darbuotojų, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo plėtros vadovu, tikslas buvo plėsti tinklą užsienyje, jis pradėjo nuo Latvijos, važiuodavo ir į Baltarusiją, susiskambindavo, tęsdavo derybas, sekėsi visai neblogai, pirkėjų atsirado ir užsienyje, buvo plius/minus 10 agentūrų Latvijoje, Baltarusijoje viena, domino kryptis į Fuerteventūrą. Kai jis atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), buvo 7-8 darbuotojai, po jo dar atėjo A. A., K. M., Agnė, kuri dirbo administratore. Dėl kelionių kainų parodė, kad Turkijos kainos buvo labai konkurencingos, apie Madeirą negali pasakyti, nes nebuvo, su kuo lyginti. Jų įmonė siūlė žemas kainas, nes skraidė naktimis ir taip sutaupydavo vieną naktį, be to, su partneriais buvo suderėtos geros kainos, įmonė nebuvo didelė. Kai atėjo K. M., likus 3-4 savaitėms iki veiklos sustabdymo, pasakė, kad su tokia kainodara bus sunku išsikapstyti; jie tada į tai reagavo taip, kad reikia kelti kainas, tačiau jis negali pasakyti, ar buvo kas daroma šiuo klausimu, apie tai, kad reikia kelti kainą, kalbėjo ir su G.. Paaiškino, kad teko skolinti įmonei pinigų. Jis tuo metu buvo Baltarusijoje, G. K. paskambino ir pasakė, kad trūksta apyvartinių lėšų ir reikia ištempti savaitę, trūko pinigų konkrečiam skrydžiui, jis (liudytojas) įkeitė automobilį, paėmė paskolą ir paskolino pinigus – 17 500 litų, juos grąžino per porą savaičių. Paaiškino, kad buvo įvykis su kompiuteriu, kai jie persikėlė į naują ofisą. Ofisas buvo ne iki galo įrengtas, jie susinešė daiktus, paraleliai vyko darbas. Tą dieną Dovilės nebuvo, sujungė kompiuterius, ant stalo stovėjo du monitoriai ir po juo dvi dėžės, jis išgirdo necenzūrinį žodį ir kompiuterio kritimo garsą - kompiuteris stovėjo ant žemės, gal kažkas užkliuvo už laidų. Jie pabandė įjungti kompiuterį, jis įsijungė, bet sistema neužsikrovė. Tada jis paskambino A. D., paklausė, ar gali atstatyti kietąjį diską, kietąjį diską reikėjo iš naujo formatuoti, pasakė, kad svarbiausia iš jo yra Dovilės failai. A. D. ištraukė, ką galėjo. Dar kitas žmogus bandė atstatyti sistemą, bet trūko vieno failo ir sistema nebuvo atstatyta. Liudytojui perrašė failus, ten buvo kelių įmonių failai, buvo juos atsidaręs, tačiau nieko nesuprato, juos atidavė G. ar Dovilei.

Liudytoja D. K. parodė, kad su kaltinamuoju susipažino 2013 m. lapkričio mėnesį, kai ieškojo darbo buhalterijos srityje. Ji pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti 2013 m. gruodžio 2 d. Pokalbio metu kaltinamasis kalbėjo, kad pradžioje darbo nebus daug, nuo pavasario prasidės lėktuvų kėlimas, atsiras daugiau darbo, taip ir buvo. Ji dirbo viena buhalterijos srityje, parašydavo darbo sutartis, įdarbinimą, bet kai įsidarbino administratorius, jai šią informaciją tik pranešdavo, o ji pranešdavau Sodrai. Prieš tai buhalteriją tvarkė kita buhalterė, 2013 metų buhalterinę apskaitą užbaigė kartu su ja, gavo iš jos informaciją, o nuo 2014 m. perėmė buhalterinę apskaitą. Buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo įdiegta programa Rivilė, su ja ji jau buvo dirbusi ankstesnėje darbovietėje. Kai ji atėjo dirbti, buvo trys žmonės, vėliau ji priėmė daugiau žmonių - vasario 4 dieną priėmė du žmones, ką jie dirbo tiksliai, neatsimena, atėjo Robertas ir I. A., balandį atėjo K. K., gegužės mėnesį – dar vienas žmogus, formavosi kolektyvas, renkant darbuotojus, veiklos planavime ji (liudytoja) nedalyvavo.

Dėl darbo krūvio – gruodį, sausį darbo nebuvo daug, po to prasidėjo įdarbinimai, balandžio mėnesį pradėjo fiziškai nebespėti. Gegužės, birželio mėnesiais jau ėjo pas direktorių kalbėti, kad jai reikia pagalbos, vasarą jau dirbo ir naktimis, nes nebespėdavo – buvo daug dokumentacijos, sąskaitos-faktūros, pardavimai, pavyzdžiui, jei lėktuve telpa 180 žmonių, kiekvienam turėjo išrašyti sąskaitas-faktūras, jas generuodavo programa, bet reikėdavo atspausdinti, tada suvesti viską į Rivilę, atspausdinti banko išrašus – tai darydavo kiekvieną rytą, buvo labai daug apskaitininko darbo, todėl prašė papildomo žmogaus tam daryti, be to, daug žmonių pirko per grupinius pardavimus, kai žmogus nusipirkdavo ir registruodavosi, pinigus gaudavo iš Beta.lt, reikėjo daryti sudengimus, kad neliktų skolų. Parodė, kad didžiausios pajamos būdavo per grupinius pardavimus, į pačią agentūrą ateidavo nedaug žmonių. Pajamos didėjo, didėjo ir sąnaudos, daug pinigų išeidavo atlyginimams, mokesčiams. Pirmą kartą jai kilo klausimas rugpjūčio mėnesį, kai darydama balansą pastebėjo, kad kiek uždirba, tiek išleidžia, einama net į minusą, logiškai galvojant, reikėjo kelti paketo kainą arba mažinti sąnaudas. Paaiškino, kad kas mėnesį balanso nedarydavo, bet tarpinius darydavo, nes būdavo susirinkimai. Kai rugpjūčio mėnesio balansas sukėlė jai įtarimų, kalbėjo apie tai su direktoriumi, kalbėjo ir su darbuotoja, dirbusia kainodaros skyriuje, jos (liudytojos) pastebėjimas buvo, kad reikia kelti kainas, bet ji kaip buhalterė nekėlė šio klausimo, nors apie balanso situaciją direktorius žinojo. Rugsėjo mėnesio balanse nebuvo didelių pokyčių. Paaiškino, kad nors buvo savaitiniai susirinkimai, buvo kalbama apie rytojų, tačiau apie finansinę padėtį nebuvo kalbama kolektyvui; apie kainas, kiekius buvo kalbama, bet nepristatant skaičių. Artėjant lapkričio 14 d., išskirtinių susirinkimų nebuvo, bet savotišką įtampą jautė visi darbuotojai likus apie 3 savaitėms, atsirado daugiau skrydžių, kėlė daugiau lėktuvų, buvo kalbų, kad reikia pinigų, bet įtarimo, kad užsidarys, nebuvo.

Pirmosios įplaukos buvo iš G. K. – tai buvo paskolos įmonei, 2014 m. balandžio mėnesio pabaigoje, gegužės mėnesį, buvo forminta paskola; pinigus įnešė gal du kartus, kitas kartas buvo rudenį. Buvo kolegų, kurie skolino, apie vasarą buvo skolinimasis iš pašalinių asmenų – paskolos grąžintos, tik lapkričio skolos išliko. Situacija tokia buvo dėl apyvartinių lėšų trūkumo, nes prieš skrydį reikėdavo sumokėti, kad lėktuvas kiltų, ji darydavo pavedimus, sekdavo, kada agentūros turi sumokėti, kokie skolininkai. Situacijų, kada trūkdavo apyvartinių lėšų, padaugėjo rudeniop, bet nebūdavo taip, kad prieš kiekvieną skrydį jiems trūkdavo pinigų.

Dėl įmonės dokumentacijos paaiškino, kad stengėsi, jog dokumentai būtų popierine forma: pirkimai-pardavimai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, visos deklaracijos, iš rezervacinės sistemos reikėjo atspausdinti šimtais, gal ne viską spėdavo, todėl kartais viską vesdavo tiesiai iš sistemos, buvo ne visos atspausdintos faktūros, bet Rivilėje buvo viskas; didžioji knyga buvo automatiškai formuojama iš duomenų, kasos išlaidų orderius ji išrašydavo, negali pasakyti, ar kasa buvo Rivilėje. Rivilėje buvo suvesti duomenys iš popierinių dokumentų, kurie buvo saugomi, bankroto dieną visi dokumentai buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, jų pagrindu buvo galima atkurti failus, kurie buvo Rivilėje.

Dėl įstatinio kapitalo paaiškino, kad kai ji atėjo dirbti, įmonė buvo su 10 000 įstatiniu kapitalu, jie norėjo įstatinį kapitalą padidinti, kad įmonė solidžiau atrodytų prieš Turizmo departamentą, finansinė atskaitomybė taip pat teikiama Registrų centrui, bet kas gali pamatyti duomenis. Pinigai buvo įnešti gegužės mėnesį, liepą buvo priimtas sprendimas direktoriaus paskolą kapitalizuoti ir padaryti įstatiniu kapitalu, ta užduotis buvo pavesta jai, ji turėjo suruošti dokumentus, akcininkų sprendimus ir paduoti Registrų centrui, akcininkas buvo G. K., akcininkas turi pasirašyti sprendimą ir per savitarną užpildomi dokumentai - suformuojamas prašymas, registras gauna informaciją, tada paskola virsta įstatiniu kapitalu. Tačiau ji (liudytoja) to nepadarė – ji surašė akcininko sprendimą, popierine forma jis buvo atspausdintas, tačiau kažkas Registrų centrui netiko, prašymą atmetė, ji atidėjo tai vėlesniam laikui, o vėliau dėl darbo krūvio pamiršo, tai jos klaida. Parengtus balansus – tuos, kuriuos jie teikdavo kitiems, pasirašydavo ji ir direktorius, o vidiniai ne visada buvo pasirašomi, balansus atspausdindavo iš programos Rivilė, kas ketvirtį ar mėnesį turėdavo teikti balansus Turizmo departamentui. Taigi apskaitoje ji padidino įstatinį kapitalą, o kai Registrų centras atmetė prašymą, apskaitoje ji ,paliko padidintą, turėdama mintyse, kad jis bus padidintas; bankroto dienai įstatinis kapitalas buvo vėl sumažintas, nes dokumentai neatitiko realybės.

Visi išmokėjimai buvo derinami su direktoriumi, ji atnešdavo kreditorių sąrašus, nurodydavo terminus, klausdavo, ar gali sumokėti atlyginimus ir pan., ji asmeniškai niekada pati nespręsdavo, tardavosi su vadovu. Dėl paskutinių pavedimų paaiškino, kad A. L. – fizinis asmuo, iš kurio buvo skolintasi, anksčiau jis buvo akcininkas, jam buvo sumokėta direktoriaus pavedimu; kada buvo paskolos terminas, negali pasakyti, buvo kelios paskolos. Taip pat paaiškino, kad jei gerai atsimena, 56 000 eurai – tai buvo viena iš paskutinių paskolų įmonei, tą skolą gražino, jai užsifiksavo, kad 56 000 ar 58 000 eurų, ji asmeniškai 200 000 litų pavedimo nedarė, direktorius turėjo prisijungimą prie banko.

Dėl įvykio su jos kompiuteriu paaiškino, kad jie persikraustė į naujas patalpas, ji lapkričio mėnesio pirmą savaitę atostogavo, grįžusi iš atostogų, įsijungė kompiuterį, internetas veikė, bet Rivilė pakibo. Ji pasikvietė Marių, bandė perkrauti kompiuterį, tačiau kai įėjo į Rivilę, kompiuteris nulūžo; jie išėmė kietąjį diską, bandė atgauti duomenis; Rivilėje buvo 2 įmonių apskaita, programa užlūžo, kai ji buvo (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje, todėl kitos įmonės duomenys buvo išsaugoti, o (duomenys neskelbtini) – ne; vėliau ji gavo visų dokumentų popierinius variantus, suvedinėjo apskaitą iš naujo. Dėl kompiuterio jai pasakė, kad kolegė užkliuvo ir kompiuteris nukrito. Atkuriant buhalterinę apskaitą iš naujo, nebuvo lengva, bet esminių dokumentų netrūko.

Dėl savo nuomonės apie įmonės finansinę padėtį paaiškino, kad įmonė eina į minusą jeigu pardavimai maži, arba didelės sąnaudos – šiuo atveju mokesčiai, atlyginimai buvo dideli, jie kas savaitę mokėdavo lėktuvams, viešbučiams. Vietiniams tiekėjams jie skolų neturėjo, atlyginimai visada buvo mokami laiku. Dėl pagrindinių išlaidų – atlyginimams reikėjo apie 60 000-70 000 per mėnesį, nes buvo 18-20 darbuotojų, atlyginimai buvo labai geri, vidurkis 2000-2500; už vieną lėktuvą reikėjo mokėti 35 000 eurų. Kelionių agentūros mokėdavo sunkiai, ji vis darydavo skolų sąrašus, būdavo, kad agentūra dar nesumokėdavo, nors kelionės buvo išparduotos. Buvo pinigų srautų nesuvaldymas – ji tai pastebėjo spalio mėnesį, iki tol jie gražiai laviravo; o kai prisidėjo papildomi lėktuvai, pasijautė pinigų trūkumas, ji pradėjo intensyviau spausti agentūras, sudarydavo kas kelias dienas skolininkų sąrašus. Įplaukos iš Cherry Media buvo pavedimais – turėjo pervesti kažkiek dienų iki kelionės ir kažkokią dalį po kelionės; pradžioje buvo laikomasi, kai nebuvo daug srautų, bet ne per visą laikotarpį. Ji iš pradžių darė lenteles, kiek turi būti įplaukų, iš pradžių viskas gražiai vyko, rugpjūčio mėnesį jau buvo chaosas, ji jau pasimetė, už kokią akciją pervedė, už kokią ne, nes vienu metu buvo daug akcijų.

Dėl savo darbo užmokesčio paaiškino, kad jos atlygis didėjo, iki birželio ji buvo patenkinta, vasarą jau galvojo, kad nenormalu tiek dirbti už tokį atlyginimą, jai buvo padidintas atlyginimas ir žadėjo dar didinti nuo naujų metų. Dėl situacijos įmonėje negali sakyti, kad buvo chaosas arba kad buvo idealu – vienos sritys buvo sukontroliuotos, kitos apleistos; galvoja, kad reikėjo direktoriui analitiko, ji nors pašnekėdavo su juo apie konkrečias situacijas – kam mokėti, kam ne ir pan., bet planuoti rytojų, kitą mėnesį ir pan – ji to nedarė, jos nuomone, to trūko. Taip pat paaiškino, kad produkto kainodaros procese ji nedalyvavo. Priimant sprendimą įsigyti automobilį, ji nedalyvavo, gavo tik sąskaitą-faktūrą iš lizingo bendrovės. Darbuotojams daugėjant, reikėjo didesnių patalpų, nutraukus sutartį su Vilpra, buvo sumokėta bauda, persikrausčius į naujas patalpas, sumokėtas depozitas – 10 000 Lt. Liudytojos nuomone, darbuotojų netgi trūko. Nors ofise Švitrigailos gatvėje jie galėjo išsitekti, tačiau kalbant apie darbo kokybę, jai asmeniškai trukdė kolegė, jai reikėjo turi atskirą kabinetą, Perkūnkiemyje buvo numatytas darbo kabinetas jai ir jos padėjėjai.

Dėl Cherry Media mokėjimų paaiškino, kad yra girdėjusi G. K. pokalbius su Andželika, Alvyda, derinant mokėjimus, jai siųsdavo sąrašus, pagal kuriuos turėjo būti vykdomi įsipareigojimai, jie ne visada laikėsi tvarkaraščio. Lapkričio 14 d. jie pritrūko Egipto lėktuvui – trūko apie 20 000-25 000, nebuvo labai didelė suma, vadovas skambino į Cherry Media. Pavedimai lapkričio 14 d. buvo padaryti jau po fakto, kad nebekyla lėktuvai. Jie žinodavo, kad penktadieniui reikia konkrečios sumos, lapkričio 14 d. buvo penktadienis, jos nuomone, buvo atlikta daug veiksmų, buvo nuoširdžiai ieškoma pinigų, daroma viskas – pagrindiniai pinigai buvo iš Cherry Media arba agentūrų. Anksčiau būdavo įvairių situacijų, bet jie išlaviruodavo. Paskutiniai du penktadieniai buvo sunkesni, bet pavyko su Cherry Media susitarti.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad sunku prisiminti, nes daug laiko pradėjo, patvirtino, kad tai buvo jos žodžiai, taip pat kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai tikslesni, nes viskas dar buvo atmintyje. Dėl tų parodymų paaiškino, kad jos mintys dėl kainodaros buvo abstrakčios, įžvalgos iš pelno-nuostolio skirtumo, tai nebuvo 100 procentų tiesa. (duomenys neskelbtini) išlaidos – tai buvo biuro išlaikymas, atlyginimai, automobilio nuoma, tai buvo fiksuotos išlaidos, preliminariai žinomos mėnesiui. Paaiškino, kad, jo nuomone, niekas nieko specialiai nedarė, kad įmonė patirtų nuostolius, o jos nuomonė apie išlaidų didėjimą buvo asmeninė, nes ji nėra verslo kūrėja.

Liudytoja A. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje dirbo trumpai, apie porą savaičių, buvo administratorė, dirbo su dokumentais - klientams pasiūlyti kelionių draudimą ir paklausti, ar reikia vizos. Dirbo apie porą savaičių. Paaiškino, kad jai FNTT sakė, jog kažkas paliudijo, kad ji paspyrė kompiuterį, bet taip nebuvo, kompiuteris nukrito ofise po persikraustymo. Paaiškino, kad buvo du stalai, kompiuteriai buvo ant stalo, po stalu, tas kompiuteris stovėjo prie sienos pastatytas stačiai, nors jis turėjo būti ant stalo, ir jis tiesiog nuvirto, kas toliau buvo su tuo kompiuteriu, ji nežino. Kad kompiuteris buvo buhalterės, sužinojo tik FNTT, ji to įvykio nesureikšmino. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad juos davė.

Liudytoja L. J. parodė, kad G. K. kreipėsi į jų reklamos agentūrą dėl paslaugų pirkimo, buvo sudaryta metams bendradarbiavimo sutartis dėl kelionių reklamavimo medijose, pratęsimas neribojamas. Dėl paslaugų paaiškino, kad 2014 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesiais išrašė vieną sąskaitą, rugsėjį vieną sąskaitą, spalį – 3 sąskaitas, lapkritį - 1 sąskaitą, skola jų įmonei yra 20 000 eurų. Paslaugos buvo – banerių publikavimas internete, stenduose, kūrė maketus, suvenyrą- saldainį; spalį padidėjo apimtys dėl naujų krypčių reklamos - Madeira ir Fuerteventūra; buvo į Lietuvą atvykę jų turizmo departamento atstovai iš Madeiros ir Fuerteventūros, jie organizavo susitikimus, publikavo interviu.

Liudytojas R. M. parodė, kad G. K. nepažįsta, neatsimena, ar teko susidurti su (duomenys neskelbtini), jis dirba su buhalterine apskaitą, UAB „2Play dirbo buhalteriu, neatsimena sutarties tarp UAB „2Play“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad UAB 2Play pardavinėjo žaidimų kompaktinius diskus, galėjo kažką dirbti ir su reklama, buvo projektai, bet detalių jis nežino. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino.

Liudytoja I. P. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė, 2015 m. vasario 3 d. įmonei buvo iškelta bankroto byla, ji su G. K. susitiko vasario 14 d., jis perdavė jai dokumentus, vėliau iš jo gaudavo visą informaciją, kurios paprašydavo. Dėl aktualios UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo situacijos paaiškino, kad apygardos teismas yra patvirtinęs kreditorių sąrašus, su pirmos eilės kreditoriais atsiskaityta, liko antros ir trečios eilės kreditoriai. Su antros eilės kreditoriais taip pat atsiskaitys, ir liko trečia eilė, yra apie 800 kreditorių.

Bankrotas vyko sudėtingai, nes dokumentai buvo išimti, jie kopijavo, buhalterės buvo prašyta iš naujo suvesti buhalteriją, tik 2015 m. pabaigoje turėjo apskaitą, tačiau nežino, kiek teisingai suvesta apskaita, kiek teisingai atstatyta, jie vadovavosi tuo, ką jiems pateikė. Vyko bendravimas ir su Cherry Media, su kuria buvo sutartis platinti kuponus, jie rinko pinigus, o turistai turėjo registruoti kuponus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo turistų, kurie nespėjo sudaryti sutarties su (duomenys neskelbiti). Baudžiamojoje byloje buvo įšaldytos lėšos ir tik neseniai grąžintos, po ko su Cherry Media pasirašė susitarimą, kad tiems asmenims, kurie nespėjo sudaryti sutarčių su (duomenys neskelbtini), sumokės Cherry Media, o likusias lėšas perves (duomenys neskelbtini). Be to, daug turistų kreipėsi į administracinius teismus priteisti žalą iš valstybės, jie seka tą informaciją administraciniuose teismuose.

Liudytojos nuomone, įmonės bankrotas įvyko dėl to, kad norėjo per trumpą laiką išsiplėsti neturint apyvartinių lėšų – arba kelionių buvo parduota per mažai, arba kelionės buvo parduotos už per mažą kainą. Pagal duomenis, įmonę iš esmės finansavo du asmenys; dėl įstatinio kapitalo, įstatinį kapitalą buvo bandoma didinti, bet jo padidinimas nebuvo užregistruotas, todėl galutinėje apskaitoje figūruoja pradinis įstatinis kapitalas – 10 000 Lt, nors ji matė banko sąskaitos išrašą, kad pervesti pinigai įstatiniam kapitalui didinti.

Papildomai apklausta liudytoja I. P. paaiškino, kad pagal teismo paklausimą pateikiami du segtuvai su sutartimis su Cherry Media, taip pat pateikė aktualų kreditorių sąrašą bankroto byloje. Paaiškino, kad pateikiamoje lentelėje yra nurodyti visi pokyčiai, numatomi vykdant likvidavimą. Šiuo momentu netenkinta virš milijono eurų reikalavimų – lentelėje yra pateikiami planuojami pokyčiai. Dalis turistų kreipėsi į administracinius teismus, kur yra daliai jų priteista iš valstybės, dalis bylų neišnagrinėta, todėl konkrečios sumos neaiškios, tačiau lentelėje pateikiamas maksimaliausias variantas. Pirmos eilės kreditoriams reikalavimai įvykdyti, jie bus įvykdyti ir su antros eilės kreditoriais – valstybe. Trečios eilės kreditoriams turėtų tenkinti, pagal likusias lešas, apie 8 procentus reikalavimų. Lentelėje nurodyta dar nepatenkinta pirmos eilės kreditorių reikalavimų dalis, t. y. reikalavimų, susijusių su darbo santykiais – yra susiję su komandiruotėmis, delspinigiais, nes jie eina trečia eile (pirma eilė – darbo užmokestis). Iš lentelės matyti, kad pirmosios eilės patenkinti reikalavimai 56 000 eurų sumai, sumokėtas darbo užmokestis 18 darbuotojų, likusi jiems dalis – 51 000 eurų – dienpinigiai, paskolos, skolos, nesusijusios su darbo santykiais, todėl šie reikalavimai eina trečiąja eile. Antros eilės reikalavimai dar nepatenkinti, bet lėšų pakaks. Trečia eilė – bendrovės lėšų planuojama apie 162 000, kurios ir bus skirtos kreditorinių reikalavimų tenkinimui.

Papildomai paaiškino, kad jiems atskaitos taškas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos bylos iškėlimo diena, jiems (bankroto administratoriui) perduotas balansas, nes nuo 2014 m. lapkričio mėnesio įmonė dar vykdė procedūras, galėjo atsiskaitinėti su kažkokiais kreditoriais. Nuo bankroto bylos iškėlimo reikalavimai didėja, ypatingai susiję su darbo santykiais, taigi iš to laikotarpio yra skolos darbuotojams. Šiuo metu po sutarties tarp bankroto administratoriaus ir Cherry Media sudarymo, Cherry Media yra grąžinusi pinigus tiems turistams, kurie nebuvo spėję įsigiję kuponų sudaryti sutarties su (duomenys neskelbtini), dėl ko jie nelaikomi (duomenys neskelbtini) kreditoriais, likusias po šio atsiskaitymo (duomenys neskelbtini) lėšas Cherry Media grąžino bankroto administratoriui.

Liudytojas A. D. parodė, kad jis užsiima IT technologijomis. Neatsimena datos, tačiau M. V. pristatė kompiuterį, nurodydamas, kad nepasileidžia operacinė sistema, buvo disko problema, iš kurio buvo bandyta atstatyti duomenis. Paaiškino, kad buvo sugadintas disko turinys – priežastys būna įvairios, gali būti stiprus smūgis, brokas. Jo prašė atkurti buhalterinę duomenų bazę, buvo Rivilės programa, jis yra su ta programa dirbęs; kiek atsimena, kažkuri dalis buvo atstatyta. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino, paaiškino, kad kietąjį diską atidavė kartu su kompiuteriu.

Liudytoja A. P. parodė, kad 2014 metais buvo Cherry Media komercijos direktorė, pažįsta G. K., kuris buvo Cherry Media klientas, platino per jų įmonę kuponus. Bendradarbiavimas prasidėjo nuo 2013 metų, gruodžio 30 dieną buvo pirma akcija, viskas vyko sklandžiai, jie pardavė daug akcijų. Sutartys buvo pasirašytos standartinės, kaip ir su kiekvienu partneriu, su laiku jos šiek tiek keitėsi. Pagal standartines sutartis, buvo avansas, po kuponų galiojimo pabaigos – likusi dalis sumokama, buvo suderintas procento dydis, kiek jie iš anksto sumoka, ir kokią dalį, kai įvyks kelionė. Dėl kiekvienos akcijos buvo sudaroma sutartis, joje nustatomi mokėjimo terminai. Cherry Media – tarpininkas parduodant prekes ir paslaugas, reklamos kanalas, todėl kai pardavimai tapo didesni, sumos buvo didžiulės, jie, jausdami atsakomybę prieš vartotojus, prašė papildomų įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) yra įgalūs vykdyti įsipareigojimus, nors pagal sutartį neprivaloma – prašė pelno-nuostolio ataskaitos, draudimo, sutarčių su aviakompanijomis, sąskaitų už viešbučius. Draudimas buvo padidintas iki 700 000, įmonė teikė sutartis, sąskaitas, ar jos buvo tikslios – ji nežino, jie duomenų netikrino, laikė, kad tai partnerio atsakomybė. Teikė sutartis dėl lėktuvų – jei buvo nurodytas depozitas, vadinasi, lėktuvas išskrido. Pagal jų vidinę praktiką dėl avansų mokėjimo, jie avansą mokėjo iki kol jis siekė draudimo sumą, o perkopus ją – jie toliau jau žiūrėjo. Draudimą padidinti jie paprašė spalio pabaigoje, lapkričio mėnesį, nes tada (duomenys neskelbtini) paprašė didesnės avanso sumos, kuri jau perkopė draudimo sumą.

Paaiškino, kad lapkričio 14 d. paskambino G. K. ir pasakė, kad jis nemokus. Likusi nepervesta suma buvo apie 500 000 Lt, tačiau tikslios sumos ji neatsimena, nurodyta suma jau būtų buvusi avansas. (duomenys neskelbtini) trūkusią pinigų sumą jie turėjo, galėjo pervesti. Dėl atsiskaitymų, tai kas savaitę jie derindavo sumas ir jų pervedimo sąlygas, paskutiniu metu kai G. K. paprašė pervesti sumos, jie paprašė papildomo garanto, jis atsakė, kad garantas ruošiamas, jie tada dalį sumos sumokėjo. Kai lapkričio 14 d. paskambino G. K., ji organizavo valdybos posėdį, į kurį turėjo atvykti G. K., bet G. K. neatvyko. G. K. paskambino, ji paklausė, ką galima padaryti, sutarė, kad bus šaukiamas skubus susirinkimas dėl tų lėšų greitesnio perdavimo, susirinkimas vyko tą patį rytą – tai buvo telefoninė konferencija, akcininkų susirinkimas, dalyvavo iš Lietuvos, Estijos; Lietuvoje dalyvavo V. J., A. K.. Vėliau duodama parodymus, liudytoja patikslino, kad G. K. dalyvavo susirinkime. Akcininkai kalbėjo su aviakompanijomis, kurios laukė pinigų, kalbėjo arba Vilius arba Aldas, dėl galimybės jiems tiesiogiai pervesti pinigus, kad jie būtų užtikrinti, jog lėktuvas išvyks ir klientai grįš namo, tačiau kažkas įvyko, dėl ko pervedimas buvo sustabdytas, nes jie negavo patvirtinimo, kad lėktuvas išskris. Jie bandė padėti, bet galiausiai buvo apšmeižti žiniasklaidoje. Kai įvyksta bankrotas, pirmiausia yra turistų grąžinimas atgal. Taigi susitikimo metu žiūrėjo, ką galima padaryti dėl turistų, kurie jau išvykę. Jie galvojo, kad su turistais viskas gerai, nes buvo draudimas ir užsakytas lėktuvas. Ji G. K. paklausė, ar viskas gerai, ar sumokėti už lėktuvą pinigai, lapkričio 14 dieną patvirtino, kad viskas tvarkoje, tačiau lapkričio 16 dieną ji sužinojo iš spaudos, kad nėra gerai. Taigi jie bandė, skambino, buvo nutarimas pervesti dalį pinigų, kad išlaikyti kompaniją, bet iš pokalbio su G. K. ji sužinojo, kad tie pinigai nieko nebūtų padėję. Paaiškino, kad jie papildomai prašydavo sutarčių dėl lėktuvų, jose buvo nurodytas avansas, tam, kad lėktuvas grąžintų turistus, tačiau apie avanso nebuvimą iš spaudos sužinojo lapkričio 16 d., tada ji suprato, kad jiems nebuvo pateikti visi dokumentai – sutarčių prasme tai neprivaloma, bet pasitikėjimo prasme tai buvo svarbu. Jie lapkričio 14 dienai turėjo pinigų, nežino, ar visą sumą iš karto, bet per tam tikrą laiką galėjo surinkti, Latvijos filialas būtų pervedęs ryte, bet, kiek suprato, tai nebūtų išgelbėję kompanijos.

Liudytoja paaiškino, kad dėl kiekvienos akcijos buvo atskira sutartis, nurodomas avansas ir kaip kas mokama; kadangi akcijų vienu metu buvo apie 10, sumos buvo didelės, kiekvieną savaitę buvo žiūrima, kokios sumos surinktos, į kokias keliones išvyko, kokią avanso ar likutinę dalį pervesti; savaitės bėgyje derindavo sąlygas pagal viskas sutartis, kartais susitikdavo, kartais susirašydavo. Jų komisiniai buvo 10 procentų – tai buvo Cherry Media pajamos už suteiktas paslaugas. Pabrėžė, kad tų pinigų, kuriuos G. K. norėjo, kad Cherry Media jiems pervestų, jie neprivalėjo pervesti pagal sutartis, jie būtų buvę avansas. Pagal paskutines sudarytas sutartis buvo 0 procentų avanso ir 100 procentų sumos po keliones; taigi jie turėjo atsiskaityti po to, kai įvyko kelionė. Sutarčių buvo daug, visos jos buvo pateiktos tyrimui; paskutinė sutartis, kurią ji rado, nes nebedirba jau Cherry Media ir priėjimo prie visų duomenų nebeturi, buvo su nuliniu avansu, t. y. visi pinigai turėjo būti mokami po įvykdytos paslaugos. Taigi jie tik papildomai susitardavo dėl avanso ir kiek jie sumoka kaip avansą, nors jie neturėjo jo mokėti, tačiau tam jie reikalavo papildomo garanto, kad paslaugos bus įvykdytos, prašė didesnio draudimo, G. K. atsakė, kad jis derina, todėl jie pervedė didesnę sumą nei draudimo sumos ribose, bet kokios konkrečiai sumos buvo pervestos, reikia žiūrėti konkrečiai pagal sutartis. Dėl sumų mokėjimo tardavosi su Cherry Media finansų vadove A. V.. Nebuvo tokia situacija, kad G. K. prašo pinigų, o Cherry Media neduoda, jie, kaip minėjo, paprašė garanto ir tada pervedė didesnę sumą. Paaiškino, kad nurodyta už (duomenys neskelbtini) paslaugas (kuponus) surinkta suma – 500 000 įėjo į Cherry Media apyvartą. Lapkričio mėnuo yra geriausias mėnuo, Beta ir Grupinis buvo planuojamos akcijos, jie išleisdavo pinigus įsigyti prekes, didžiausia dalis buvo atvežta iš Europos Sąjungos, gali būti, kad prekes įsigydavo ir iš trečiųjų šalių, bet buvo mažas kiekis. Tačiau dažniausiai jie prekes parduodavo į priekį, surinkdavo pinigus ir tada įsigydavo prekes ir jas pristatydavo vartotojams, tik dalį pirkdavo iš anksto. Patikslino, kad Cherry Media neturėjo tikslo (duomenys neskelbtini) pinigų sunaudoti importui. Vis dėlto ji nemano, kad įmonė galėjo per 10 minučių surinkti pusę milijono litų, akcentavo, kad minėta likusi pas juos suma buvo ta suma, kurios jie neprivalėjo pervesti pagal sutartis, jie netgi buvo daugiau sumokėję į priekį, nei kad privalėjo pagal sutartis. Specialiai G. K. nebuvo trukdoma gauti pinigų, pagal paskutinius susirašinėjimus, prašomos sumos buvo pervestos. Kaip (duomenys neskelbtini) pardavinėjo paslaugas – keliones, per save ar per kitus kanalus, jie (Cherry Media) nekontroliavo. Liudytojos nuomone, ne ta suma, kurios Cherry Media nesumokėjo (duomenys neskelbtini), lėmė šios įmonės bankrotą, minėti pinigai buvo surinkti už kitų metų keliones, kas turėjo dar tik vėliau įvykti, ir jie, kiek ji suprato ir lapkričio 14 d., nebūtų išgelbėję įmonės. Parodė, kad ji bendravo su viena (duomenys neskelbtini) darbuotoja, galėjo būti D. K., kuriai ji paskambino paklausti, ar tikrai viskas blogai, liudytoja suprato, kad jų pastangos nebūtų išgelbėję įmonės. Pažymėjo, kad avia linijų verslas yra vienas sudėtingiausių, reikalingos didelės investicijos ir G. K. nebegavo investicijų.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino.

Apklausta specialistė A. M. dėl specialisto išvadų pateikimo tvarkos paaiškino, kad pateikus dokumentus, užduotį, išvados rašomos pagal klausimus; jei tyrimą atlieka daugiau specialistų, visada yra pasiskirstymas darbais – ji asmeniškai daugiau nagrinėjo finansinius duomenis, sutarčių vykdymą, o kita išvadą pasirašiusi specialistė – D. R., dirbo su duomenimis apie kasą, aprašinėjo ją, tikrino dokumentų pagrįstumą, jų įtraukimą į apskaitą, taip pat dirbo su Cherry Media platintais kuponais, klientais, kurie pateikė pretenzijas. Dėl išvados apie pirmą klausimą paaiškino, kad ją lėmė visi aprašyti momentai – įmonė kurį laiką dirbo nevienodai, lapkričio mėnesį įmonė išėjo į minusą, įtaką turėjo, kad pardavė keliones pigiau, nei kainavo, buvo sudaryti sandoriai dėl patalpų nuomos, buvo priimami žmonės, mažos pardavimų kainos, automobilis įsigytas. Dėl nemokumo – jį nustatyti tiksliai labai sunku; buvo atrinkti dokumentai ir jos apytiksliai galėjo pasakyti tą laikotarpį, kada nebevyko kelionės; pateikti duomenys buvo skirtingi; buhalterė gal 4 kartus teikė Didžiąją knygą ir vis kažką keitė, jai nežinoma, kodėl keitė; kai ji tikrino pagal registrus Didžiąją knygą, jai (specialistei) neatitikdavo, tada klausė buhalterės ir ji taisydavo klaidas. Įmonėje buvo tokia situacija, kad kai buvo sunku vykdyti sutartis, pradėjo didinti darbuotojų skaičių, pirkti automobilį; darbo užmokesčio fondas išaugo iki nepilno pusės milijono – tai yra faktai. Specialisto išvadoje yra lentelė, kur matyti, kiek žmonių priimta birželį, rugpjūčio mėnesį, kai situacija buvo varginga; kai priimama daugiau žmonių, turi būti mokami atlyginimai, buvo nuomojamos naujos patalpos, vienam žmogui pagal normas reikia 6 kv. metrų, senose patalpose vietos užteko, tuo labiau, kad visi darbuotojai ir nedirbo biure. Dėl išvados dėl savikainos, paaiškino, kad ji padaryta remiantis finansiniais rezultatais – paslaugos buvo parduodamos mažesne kaina nei savikaina; tačiau nustatyti tiksliai savikainos nebuvo galima, nebuvo galima patikrinti, kas ir kaip apskaičiuota ir ar iš viso skaičiuota, nes nebuvo pateikta duomenų. D. K. atstatinėjo apskaitą, tačiau buvo niuansų, trūko dokumentų – kasos dokumentų, buvo įtraukti nepasirašyti dokumentai, arba pasirašyti dokumentai – neįtraukti; visa tai nurodyta išvadoje. Įdomūs atvejai, susiję su pinigų įnešimu į bankomatą – iš kur tie pinigai, kieno, ar jie įnešami iš kasos ir pan. Pavyzdžiui, už pinigus iš kasos pasirašo L., o į bankomatą įnešą G. K., taigi nežinoma, ar tai tie patys pinigai, tuo labiau kad tuo metu G. K. buvo tik akcininkas. Dėl apskaitos vedimo laiku, paaiškino, kad jie neturi duomenų, kaip duomenys buvo įvedami į registrą 2014 metais, kadangi visa apskaita buvo iš naujo vedama po įmonės veiklos sustabdymo, galima prielaida, kad 2014 metais duomenys galėjo būti tvarkingai įvedami į registrą.

Dėl išvados apie automobilio įsigijimo įtaką paaiškino, kad pagal dokumentus įrašų apie įmonės išlaidas dėl automobilių nuomos nėra – yra tik įrašas „Transporto paslaugos“, buvo matyti tik apmokėtos taksi išlaidos. Dėl 2013 metų negalėjo paaiškinti, nes 2013 metų registrų jos neturėjo. Pagal sąskaitų planą, yra sąskaitos, kuriose apskaitomos kelionės, nuoma, bet ten buvo įrašyta tik transporto paslaugų sąskaita – joje 2014 metais buvo apie 10 000 Lt suma.

Dėl to, kad buhalterinė apskaita neišsaugota, nes sugedo buhalterės kompiuteris, specialistė parodė, kad situacija yra keista, nes pagal dokumentus buvo pateikta sąskaita- faktūra, pasakyta, kad sudužo kompiuteris ir jį išvežė į Ignaliną, tačiau nėra duomenų, kad sumokėta už kompiuterio remontą; V. gavo laikmeną, kur kažkas išsaugota, tačiau iki specialistų ji neatėjo; pagal sąskaitą faktūrą prekes išdavė D., taigi pagal dokumentus gaunasi, kad V. nusipirko sugedusį kompiuterį, o mokėjimas už remontą pagal dokumentus nenustatytas. Kadangi kompiuteris sugedo, kaip nurodė, tai specialistai turėjo tik 2014 metų duomenis. Specialistėms buvo pateikti popieriniai dokumentai, segtuvų buvo daug, dokumentai susegti bet kaip, jie patys atsirinkinėjo, galėjo ko ir nerasti, gautos ne visos avansinės apyskaitos – įtraukti ir pasirašyti dokumentai, ir nepasirašyti, nors avanso apyskaitoje yra dokumentai įvesti, bet dokumentų nebuvo; pateikti ne visi komandiruočių įsakymai. Atsakant į užduotį, jie tikrino apskaitą pagal registrus – ar teisingai suvesti dokumentai, pateikta atskaitomybė. Paaiškino, kad jeigu normaliai vykdoma įmonės veikla, tai pirmą pavojaus signalą turėjo pateikti buhalterė, pas ją buvo ketvirtinis balansas, gal ir kas mėnesį darė, o po to – informuotas direktorius; jis negalėjo nežinoti, tačiau su sąlyga, kad tvarkingai vedama apskaita.

Apklausta specialistė D. R. paaiškino, kad pagal pateiktus dokumentus nebuvo formuojamas kelionių paketas, buvo labai padrika apskaita – pavyzdžiui, šeima pasirašo sutartį, dalis kelionės apmokama iš Cherry Media, dalis – (duomenys neskelbtini), pagal apskaitą galutinai nustatyti, kiek šeima sumokėjo už kelionę, nebuvo galimybės. Neįtraukta dalis kasos orderių; yra suma, kuri nepagrįsta dokumentais – sunku pasakyti, kiek įmonė gavo pajamų ir turėjo išlaidų pagal orderius; kasos išlaidų orderiai yra užbraukyti, taisyti, be parašų; kasos orderio viena data – į registrą įtraukta kita data, nors apskaita turi būti nuosekliai vedama kiekvieną dieną arba iš karto, kada galima tai padaryti. Kai buvo atlikta krata, registrų dokumentų nebuvo, negalėjo nustatyti, kada įtraukta į registrą, registrai buvo teikiami periodiškai, 4 kartus ir vis taisomi. Nebuvo dokumento, iš kurio matytųsi kiekvieno mėnesio apskaita, buvo tik dalis dokumentų.

Dėl duomenų apie kuponus, paaiškino, kad nebuvo pateiktos kuponų ataskaitos, nėra galimybės pamatyti, koks konkretus asmuo nusipirkęs kuponą, neįtraukta dalis pajamų iš Cherry Media, pagal D. K. pateiktus duomenis negalima nustatyti, koks asmuo pirko keliones.

Apklaustas liudytojas J. R. paaiškino, kad dirba Turizmo departamente (toliau – ir VTD), 2014 metais nuo spalio pradžios laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Paaiškino, kad visi kelionių organizatoriais, veikiantys rinkoje, turi turėti draudimą, minimali suma buvo 350 000 litų, o toliau vykdant veiklą draudimas gali didėti priklausomai nuo apyvartos, turėjo būti ne mažiau nei 7 procentai nuo organizuotų kelionių. Kelionių organizavimo veikla labai rizikinga ir reikia solidžių lėšų, didesnių nei 10 000 litų. Tuo metu rinkoje buvo du organizatoriai – Tezturas ir Novaturas, į rinką atėjo naujas veikėjas – (duomenys neskelbtini), todėl VTD siekė bendradarbiauti, kad šis kelionių organizatorius dirbtų solidžiai, pagerintų konkurenciją. Iš pradžių bendradarbiavimas buvo sklandus. Vėliau paaiškėjo, kad ne viskas tiesa, kas buvo teikiama dokumentais. Reikalavimas dėl minimalaus draudimo - 350 000 Lt buvo įgyvendintas. Vėliau, kai (duomenys neskelbtini) paskelbė skrydžių planą - numatomi skrydžiai sezono pabaigai ir kito sezono pradžiai, kuris apėmė ne vieną milijoną, jie pasikvietė G. K. pakalbėti dėl papildomų duomenų – nežiūrint įstatymo reikalavimų, jie paprašė, kad jis viena ar kita forma didintų savo veiklos užtikrintumą. Įmonės įstatinis kapitalas buvo 10 000, o apyvartą vykdė milijoninę, todėl vieno susitikimo metu buvo pasiūlyta didinti įstatinį kapitalą. G. K. pasakė, kad didins kapitalą iki 100 000, bet kaip paaiškėjo, tai nebuvo padaryta. Taip pat klausė, ar turi sutartis su vežėjais – G. K. teigė, kad turi, bet paaiškėjo, kad skrydžiai nebuvo apmokėti, už juos buvo atsiskaitoma reguliariai ir kažkuriuo momentu užstrigo. Taip pat atnešė dokumentus dėl padidinto draudimo, nes VTD pasiūlė padidinti draudimą, nors tokio reikalavimo nebuvo. Prieš tai buvo vieno kelionių organizatoriaus bankrotas – (duomenys neskelbtini), todėl buvo šioks toks padidintas dėmesys naujam veikėjui – (duomenys neskelbtini). Lapkričio 14 dienai draudimo suma buvo 700 000 Lt. Po (duomenys neskelbtini) veiklos sustabdymo buvo keliamas klausimas, ar departamentas atliko viską, ką galėjo – nurodė, kad, jo nuomone, jie padarė viską, ką galėjo – draudimo suma buvo didesnė nei reikėjo, jiems buvo teikiamas ir balansas nors lįsti į įmonės finansus VTD negalėjo, tik dabar jiems suteikti įgaliojimai tikrinti įmonės finansus kas ketvirtį, taip pat dabar pakeisti reikalavimai, kad įmonė negali prisiimti atsakomybės daugiau, nei turi draudimo. Atsitikus tam įvykiui, buvo pranešta apie tai, kad įmonė negali tęsti veiklos dėl apyvartinių lėšų trūkumų ir dar prierašas, kad vadovas pasiekiamas bus iki 15 valandos, nors buvo žinoma, kad skrydžiai neorganizuojami, kad kils klausimas dėl viešbučių, pasielgta, liudytojo nuomone, ciniškai. Kai jie susisiekė su aviakompanija, juos informavo, kad skrydžiai nebuvo apmokėti, VTD kreipėsi į ambasadą Egipte, prašė, kad parskraidintų žmones, bet Egipto aviakompanija atsisakė, analogiškai nebuvo apmokėti skrydžiai ir Čekijos aviakompanijai. Turistus iš Egipto parskraidino Lietuvos aviakompanija, o Čekijos aviakompanija sutiko parskraidinti turistus, kai gavo Valstybinio turizmo departamento garantą. Kadangi buvo padaryta didelė žala, VTD kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Jie turėjo suvaldyti situaciją – skrydžiai nebuvo apmokėti, apie 500 žmonių buvo skirtingose valstybėse, be to, buvo penktadienis po pietų, kai paaiškėjo situacija, todėl jie iš draudimo lėšų sudarė kontraktus, kad parvežtų žmones iš Egipto, Portugalijos, pradėjo rinkti paraiškas iš nukentėjusiųjų asmenų, kad padengtų patirtus nuostolius iš draudimo. Priežiūros funkcijas Departamente vykdė trys žmonės, todėl po veiklos sustabdymo, nukentėjusiųjų buvo apie 800 žmonių, jie rinko dokumentus – tai buvo milžiniškas srautas, todėl buvo pasamdyta audito kompanija, kad sutikrintų dokumentų teisingumą, visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Sumokėjus už skrydžius, kuriais turistai gražinti į Lietuvą, iš esmės nebeliko lėšų apmokėti patirtos žalos. Taip pat paaiškino, kad sustabdžius veiklą, jie negavo visų keleivių sąrašų – G. K. el. laiške prikabino sąrašų fragmentus, iki 18 valandos buvo pateikti sąrašai apie pardavimus, kažkokia duomenų bazė, bet tik naktį, 00.00 val. jie tiksliai žinojo, kokius keleivius reikia pargabenti iš Egipto. Čekų vežėjas turėjo keleivių sąrašus. Taip pat parodė, kad buvo informacija iš Turizmo asociacijos, kad parduodamos kelionės žemesne kaina, nei yra rinkoje, bet jie į tai negalėjo kištis; taip pat buvo įvykis, kai lapkričio 3 d. turistai kreipėsi į žiniasklaidą, kad neapmokėti viešbučiai – susisiekus su G. K. jis informavo, kad tai techninis nesusipratimas ir jis jį išsprendė.

Liudytoja K. M. parodė, kad ji iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė savo veiklą, dirbo šioje įmonėje 3 savaites. Paaiškino, kad prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), kuri bankrutavo, panašiu metu veikė ir (duomenys neskelbtini), kur dalis žmonių perėjo dirbti, kvietė ir ją, bet ji iš pradžių pabijojo pereiti. Kelis mėnesius stebėjo, ar įmonė veikia stabiliai, ir rudenį įsidarbino. Į jos pareigas įėjo kainų nustatymas, derybos dėl viešbučių, paketų kainos nustatymas. Tuo metu ji tik bandė įsigilinti į sistemą, mokėsi, kaip veikia sistema, prieš tai dirbusi mergina tuo metu atostogavo, o prieš atostogas tik trumpai jai (liudytojai) papasakojo apie sistemą. Dėl atmosferos įmonėje parodė, kad ji nejautė krizės. Dėl kainodaros turizmo sektoriuje parodė, kad, pavyzdžiui, jei nėra paklausos, o yra vietų, už jas reikia paimti nors ir 100 ar 50 eurų, siekiant sumažinti nuostolius, tada kainos būna ir žemesnės nei savikaina; kainai didelę įtaką daro sezoniškumas, kainos labai svyruoja, todėl negalima spręsti iš vieno ar kelių reisų; lapkričio – gruodžio mėnesiais yra pats dugnas, nes visi ruošiasi šventėms, o kovo mėnesį dėl krypties į Egiptą atsigaunama. Dėl (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad turizmo sektoriuje yra iš esmės monopolininkai, kurie nenori į rinką įsileisti naujų kelionių organizatorių, pavyzdžiui Tez Turas paleidžia kai kurias keliones sau į minusą, tačiau bendroje masėje jie kainas sukelia ir gauna pliusą, kadangi jie turi apie 80 000 vietų, o agentūroms, kurios turi mažai vietų, išsilaikyti yra labai sudėtinga – reikia didelių investicijų iš akcininkų, kad išsilaikytų įmonės tokiose situacijose, konkurencija yra labai didelė.

Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. kovo 16 d. specialisto išvada dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/20 (toliau – ir Specialisto išvada). Užduotyje nurodyti tokie klausimai:

1. Ar laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. vasario 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu ne, tai kokie pažeidimai padaryti, ar dėl padarytų buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kas yra atsakingas už nustatytus pažeidimus.

2. Ar 2014 m. lapkričio 14 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ar įmonė turėjo kreditorinių įsipareigojimų, kokių ir kam, ar galėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, ar įmonė turėjo įsiskolinimų biudžetui ir fondams, ar atsiskaitydama su kreditoriais įmonė laikėsi mokėjimų eiliškumo tvarkos?

3. Ar laikotarpyje nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. vasario 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė, komercinė ar finansinė veikla buvo vykdoma nepažeidžiant elementarių protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamų reikalavimų? Jeigu pažeidžiant, ar šiais veiksmais buvo sukeltas pavojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių turtiniams interesams? Ar laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. vasario 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis buvo sunki ar įmonė buvo nemoki? Jeigu taip, nuo kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, susidarė sunki įmonės ekonominė padėtis, atsirado akivaizdi bankroto grėsmė, kada privalėjo būti pradėtos bankroto procedūros remiantis Lietuvos Respublikos bankroto įstatymu? Nustačius momentą, nuo kurio įmonė tapo nemoki, ar nuo šio momento įmonės tolesnė veikla buvo nukreipta dar pabloginti įmonės turtinę padėtį, ar nuo šio momento buvo sudaryti finansiškai nepagrįsti (nuostolingi sandoriai), kokie, ar buvo perleistas turtas tretiesiems asmenims, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti, ar buvo prisiimta papildomų įsipareigojimų?

4. Kokią sumą grynaisiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir iš banko sąskaitų gavo direktorius G. K. per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. vasario 9 d., kiti asmenys ar yra visi grynųjų pinigų išėmimą ir įnešimą patvirtinantys dokumentai. Ar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų panaudojimą (išlaidavimą) pateisinantys dokumentai.

Specialisto išvadoje, atsakant į pirmąjį klausimą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, kiek tai susiję su aktualiu laikotarpiu, t. y. G. K. vadovavimo įmonei laikotarpiu, nurodyta, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo:

4 straipsnio reikalavimus: „ Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, detalizuojant nurodytus pažeidimus, susijusius su kasos registro pildymu, buhalterinių pažymų dėl palūkanų surašymo, dienpinigių įforminimu, kasos išlaidų orderių surašymu ir įtraukimu į apskaitą, atitinkamų lėšų kilme ir kt. (t. 28, b. l. 54-56);

6 straipsnio 2 punkto reikalavimus, kad į apskaitą privaloma 5traukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, detalizuojant, kad atitinkami pažeidimai susiję su kasos pajamų ir išlaidų orderių surašymu ir / ar nepateikimu, atitinkamų sumų neįtraukimu į buhalterinę apskaitą; apibendrinant nurodyta, kad dėl pastarųjų pažeidimų negalima nustatyti pinigų judėjimo ir likučio bendrovės kasoje ir įsipareigojimų dydžio (t. 29, b. l. 57-60);

12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nurodytą pažeidimą detalizuojant ir nurodant, kad

1) nors į apskaitą įtraukta 1 985 938,94 Lt suma kaip sąnaudos, nurodant 18 atvejų pagrindą – „HSC Grup Tur Emlak“ vardu išrašytas sąskaitas ir minėta suma apskaityta kaip skola tiekėjams, tačiau 18 įmonės sąskaitų nepateikta, dėl ko tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, ar minėta suma buvo pagrįstai apskaityta kaip skola tiekėjams ir ar pagrįstai visa suma įtraukta į sąnaudas;

2) 1 013 168,04 Lt bendra suma įtraukta į bendrovės sąnaudas, nurodant 5 atvejais pagrindu įmonės „SpotAir“ vardu išrašytas sąskaitas, tačiau minėtos penkios sąskaitos tyrimui nepateiktos, dėl ko tyrimo metu negalima nustatyti, ar pagrįstai į apskaitą ir į sąnaudas įtraukta visa 1 013 168,04 Lt suma. Be to, su „SpotAir“ pasirašytos sutarties 2014-09-15/16 pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 1 042 516,61 Lt į „SpotAir“ sąskaitą, nors sąskaitų suma sudarė 1 013 168,04 Lt, t.y. pervesta suma viršijo įrašytų į apskaitos registrus sąskaitų sumą 29 348,57 Lt, dėl ko daroma išvada, kad ši suma buvo pervesta nepagrįstai, nors nėra pateiktų sąskaitų ir 1 042 516,61 Lt sumai. Be to, tyrimui pateiktame 2014-11-14 Bendrovės debitorių sąraše SpotAir“ skolos suma Bendrovei 366 589,58 Lt, tačiau Bendrovės vyr. buhalterės D. K. ikiteisminio tyrimo metu sudarytame, debitorių sąraše 2014-12-31 dienai, įrašyta „SpotAir“ skolos suma Bendrovei 29 348,57 Lt mažesnė. Todėl tyrimo metu, pagal pateiktus dokumentus ir apskaitos registrus negalima nustatyti įrašų pagrįstumo, nurodytų sumų skirtumo priežasčių ir bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

3) 1 065 601,87 Lt suma įrašyta į Bendrovės apskaitos registrą už „White Shark“ paslaugas, tačiau tyrimui nepateikta nei sutartis, nei sąskaita dėl paslaugų teikimo, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, ar buvo suteiktos paslaugos ir ar pagrįstai į sąnaudas įrašytai sumai; tyrimo metu, pagal D. K. apskaitos registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „White Shark“ 2014-09-12 - 2014-11-10 iš viso grynais, perlaidomis ir banko pavedimais sumokėjo 200 376,99 Lt (163 678,54+8 026,20+28 672,25), tačiau tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kokiu pagrindu D. K. apskaitė šias lėšas kaip atsiskaitymą su „White Shark“;

4) 3 000 Lt įtraukta į buhalterinės apskaitos registą sąskaitos Nr. 443 “skolos tiekėjams” ir ši suma nurašyta į sąnaudas sąskaitos 635 „Baudų ir delspinigių sąnaudos“, tačiau apskaitos registre įrašyta 2014-10-31 PVM sąskaita faktūra NVC Nr.00023272 dėl 3 000 Lt baudos už prieš laiką nutrauktą patalpų nuomos su UAB “Vilbra” sutartį tyrimui nepateikta, todėl tyrimo metu negalima nustatyti ar pagrįstai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas buvo įtraukta 3 000 Lt suma; 5) <...>

6) 2 000 Lt palūkanų pagal 2014-07-11 kasos išlaidų orderį Nr.115 išmokėta L. L., tačiau sutartimi ir sutarties priedu buvo numatyta mokėtina palūkanų suma 125 Lt. Palūkanų suma 2 000 Lt buvo įtraukta į Bendrovės sąnaudas - apskaityta sąskaitoje Nr.630 „palūkanų sąnaudos“. Todėl padaryta išvada, kad L. L. nepagrįstai išmokėta iš Bendrovės kasos 1 875 Lt palūkanų suma ir ši suma nepagrįstai buvo įtraukta į Bendrovės sąnaudas, tuo Bendrovei padarytas 1 875 Lt nuostolis ir iškreipti duomenys apie Bendrovės įsipareigojimus;

7-10) detalizuojami pažeidimai dėl atitinkamų sumų, įtrauktų į įmonės išlaidas/sąnaudas pagal avanso apyskaitas, tačiau avanso apyskaitos, išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir pan., nepateikti;

11) detalizuojamos aplinkybės dėl dienpinigių išmokėjimo, nors komandiruočių įsakymai nepateikti ir / ar dienpinigiai buvo išmokėti iš kasos pagal kitą išlaidų orderį;

12) nepateikti atitinkamas patirtas išlaidas, išmokėjus 1 580,69 Lt sumą pagal kasos išlaidų orderį, pateisinantys dokumentai;

13) aplinkybės dėl 2320 Lt sumos (nepateiktas kasos išlaidų orderis, į banką įnešta nurodyta suma kito asmens vardu);

14-16) atitinkamos sumos buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos nesant jas pagrindžiančių dokumentų;

17) 67 945,63 Lt sudaro įrašai kasos registre laikotarpiu nuo 2014-05-07 – 2014-11-14, nepagrįsti kasos išlaidų orderiais, todėl pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti pinigų judėjimo kasoje ir likučio bei Bendrovės įsipareigojimų;

18-23) pažeidimai, susiję su kasos išlaidų orderių nepateikimu ir kt. (t. 29, b. l. 61-66);

13 straipsnio 1 dalies reikalavimą – 7 punkte detalizuotas atvejis dėl kasos pajamų orderio surašymo (t. 29, b. l. 66);

16 straipsnio 3 dalies reikalavimą – pažeidimai susiję su kasos išlaidų orderių įforminimu; automobilio vertės atspindėjimu buhalterinėje apskaitoje (t. 29, b. l. 66-67);

18 straipsnio reikalavimą, susijusį su draudimu taisyti pinigų apskaitos dokumentus – pažeidimai susiję su kasos pajamų ir išlaidų orderių taisymais (t. 29, b. l. 64);

Taip pat pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

3 ir 4 punkto nuostatas dėl kasos pajamų ir išlaidų orderių pasirašymo (t. 29, b. l. 67-68);

4¹ punkto reikalavimus – pažeidimai, susiję su kasos pajamų / išlaidų orderių (ne)pasirašymu (t. 28, b. l. 68);

9 punkto reikalavimus, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, detalizuojant, kad, pažeidimai susiję su G. K. 2013-12-31 avanso apyskaita;

16 punkto reikalavimą dėl kasos knygos rekvizitų, kai kasos knyga pildoma kompiuteriu – detalizuojant dėl vieno kratos metu paimto2014 metų kasos knygos lapo (t. 29, b. l. 69-70);

17 punkto reikalavimus dėl kasininko apyskaitų darymo, detalizuojant, kokie 2014 metų kasos knygos lapai nebuvo pateikti tyrimo metu, dalyje – nepateikti ir kasos orderiai, todėl apyvartos vykdymo nustatyti nėra galimybės; be to, nurodoma, kad nėra galimybės nustatyta, kaip savalaikiškai buvo vedama apskaita, ar visi kasos orderiai pateikti ir ar visos grynųjų pinigų operacijos apskaitytos, negalima nustatyti pinigų judėjimo kasoje ir likučio (t. 29, b. l. 70);

19 punkto nuostata dėl parašo kasos išlaidų orderyje (t. 29, b. l. 70);

23 punkto reikalavimą dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo (t. 29, b. l. 70-71);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 25 d. Vyriausybės nutarimo „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos“ reikalavimus (t. 29, b. l. 71-72).

Atsakant į antrą klausimą (t. 29, b. l. 72-75), specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-01 - 2014-11-14 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, grynasis nuostolis sudarė 3 984 675 Lt. Tyrimo metu padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-01 - 2014-11-14 laikotarpiu vykdė paslaugų pardavimus žemesnėmis kainomis nei teikiamų paslaugų savikaina, o tai gali būti vertinama kaip sudaryti sandoriai, darę neigiamą įtaką Bendrovės veiklos rezultatams. Tyrimui nepateiktas pradelstų skolų apskaitos registras 2014-11-14 dienai. Taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-11-14 balanse užfiksuota turto vertė - 1 620 260 Lt, Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 5 558 172 Lt, nuosavo kapitalo dydis užfiksuotas neigiamas - minus 3 937 912 Lt, t.y. Bendrovės įsipareigojimai viršijo turtą 3 937 912 Lt suma ir 2014-11- 14 balanso duomenimis, Bendrovė buvo nemoki ir neturėjo galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais.

Taip pat specialisto išvadoje detaliai nurodyti duomenys apie skolas kreditoriams – lyginami duomenis pagal skirtingų dienų balansuose nurodytas sumas, kreditorių sąrašus ir pan., pažymint, kad tyrimo metu negalima nustatyti, kokių dokumentų pagrindu buvo atlikti koregavimai kreditorių sąrašuose 2014-11-14 ir 2014-12-31 (koregavimai atlikti pakankamai reikšmingomis sumomis), kadangi dokumentai, pagrindžiantys ūkines operacijas ir įrašus nebuvo pateikti, o bendrovės veikla sustabdyta; be to, nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus bendrovės dokumentus negalima nustatyti neįvykusių kelionių sumų, neišvykusių pirkėjų skaičius ir bendrovės įsipareigojimų; bendrovės ikiteisminio tyrimo metu sudarytame sąraše Skolos kreditoriams įsipareigojimų sumos neatitinka patvirtintų teismo nutartimi, todėl tyrimo metu negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų kreditoriams; be to, taip pat negalima tyrimo metu nustatyti, kokių dokumentų pagrindu buvo atlikti koregavimai debitorių sąrašuose 2014-11-14 ir 2014-12-31, kadangi dokumentai, pagrindžiantys ūkines operacijas ir įrašus nebuvo pateikti.

Taip pat nurodyta, kad paskutinėmis Bendrovės veiklos dienomis 2014 m. lapkričio 11 ir 14 dienomis G. K. buvo išmokėta (grąžinta) pagal paskolos sutartis 256 761,63 Lt suma, iš to skaičiaus: 35 177,63 Lt grynais iš kasos; 221 584 Lt iš banko sąskaitų; be to, 2014 m. lapkričio 14 d. banko pavedimu pervesta A. L. pagal paskolos sutartį 100 000 Lt ir 2014 m. lapkričio 14 d. iš kasos išmokėtas darbo užmokestis G. K. - 1 750 Lt ir D. K. - 1 250 L. Bendrovės apskaitos registro duomenimis, likutis kasoje 2014 m. lapkričio 14 d. buvo 0,00 Lt, o banko išrašų duomenimis, pinigų likutis bankų sąskaitose iš viso buvo neigiamas, t.y. minus 114,24 Lt. (t. 29, b. l. 72-75).

Atsakant į trečią klausimą (t. 29, b. l. 75-87), specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktų Bendrovės 2014-06-30 balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2014 metų pusmetį duomenimis, turtas (3 269 697 Lt) viršijo įsipareigojimus (2 756 372 Lt), t.y. bendrovė buvo moki.

Dėl vėlesnio laikotarpio nurodyta, kad tarp tyrimui pateiktų Bendrovės dokumentų nėra balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų 2014-09-30 ir 2014-10-30 dienai, todėl negalima nustatyti Bendrovės veiklos rezultatų ir ekonominės padėties nurodytomis datomis.

Tyrimui pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos 2014-01-01 - 2014-11-14 laikotarpio duomenimis, bendrovės pardavimo pajamos sudarė 12 335 252 Lt, pardavimų savikaina 14 689 671 Lt, užfiksuotas veiklos rezultatas 3 984 675 Lt nuostolis. Bendrovės 2014-11-14 balanso duomenimis, nuosavo kapitalo dydis buvo neigiamas - 3 937 912 Lt, t.y. įsipareigojimai viršijo turtą 3 937 912 Lt, t.y. Bendrovė buvo nemoki.

Tyrimui pateikto 2014 metų 6 (šešių) mėnesių pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, Bendrovė dirbo pelningai ir turėjo 399 917 Lt pelną. Bendrovės pardavimo pajamos buvo 2 046 602 Lt, pardavimų savikaina 1 105 794 Lt, t.y. pardavimų savikaina visų pardavimų pajamų dalyje sudarė 54 %, o Bendrovės patirtos veiklos sąnaudos 462 300 Lt ir tai sudarė 22,6 % visos pardavimo pajamų sumos dalyje. Tačiau kitų šešių mėnesių laikotarpiu (2014 metų antrą pusmetį) Bendrovės veiklos rezultatas ženkliai pakito į blogąją pusę dėl pardavimų savikainos ir veiklos sąnaudų padidėjimo, nors ženkliai padidėjo pardavimai, t.y. nors 2014 metų antrą pusmetį pardavimo pajamos buvo 10 276 398 Lt (12 323 000 Lt- 2 046 602 Lt), tačiau pardavimo savikaina buvo 12 959 311 Lt (14 065 105 Lt - 1 105 794 Lt), o tai yra 126 % II pusmečio pardavimo pajamų sumos dalyje (paslaugos buvo parduodamos pigiau už savikainą).

Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, 2014-07-01-2014-12-31 laikotarpio veiklos sąnaudos sudarė iš viso 1 576 404 Lt (2 038 704 Lt - 462 300 Lt), arba 15,3% nuo visų II pusmečio pardavimo pajamų (10 276 398 Lt). Todėl daroma išvada, kad II pusmečio pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos (12 959311 Lt + 1 576 404 Lt) sudarė 14 535 715 Lt ir viršijo pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas II pusmečio pardavimo pajamas 4 259 317 Lt.

Bendrovės 2014-01-01 - 2014-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, iš viso 2014 metų pardavimo pajamos sudarė 12 323 000 Lt, pardavimų savikaina sudarė 14 065 105 Lt, t.y. savikaina viršijo pardavimų pajamas 1 742 105 Lt. Bendrovės veiklos sąnaudos sudarė 2 038 704 Lt ir 2014 metų tipinės veiklos nuostolis sudarė 3 780 809 Lt.

Įvertinus tai, taip pat duomenis apie paslaugų savikainą, veiklos sąnaudas, padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė paslaugų pardavimus žemesnėmis kainomis nei teikiamų paslaugų savikaina, o tai gali būti vertinama kaip sudaryti sandoriai, darę neigiamą įtaką Bendrovės veiklos rezultatams.

Bendrovės 2014 metų suteiktų paslaugų savikaina sudarė 14 072 144,43 Lt arba 114% nuo pardavimo pajamų (14 072 144,43 Lt : 12 322 999,88 Lt). Bendrovės aviabilietų ir apgyvendinimo sąnaudos sudarė 13 849 877,38 Lt ir viršijo pardavimo pajamas 1 526 877,38 Lt. Be to, Bendrovei buvo priskaičiuota 1 071 711,37 Lt komisinių. Todėl daroma išvada, kad Bendrovė vykdydama pagrindinę veiklą (kelionių pardavimus) priėmė ekonomiškai nenaudingą sprendimą - parduoti keliones žemesnėmis kainomis už savikainą.

Pagal tyrimui 2015-11-02 pateiktas UAB „Cherry Media LT“ ataskaitas, pardavimai 2013- 2014 m. laikotarpiu sudarė 8 264 257 Lt, iš jų 5 422 840 Lt pardavimai per portalą beta.lt ir 2 841 417 Lt pardavimai per portalą grupinis.lt. Pagal banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad UAB „Cherry Media“ nuo 2014- 01-13 iki 2014-11-14 pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas iš viso 6 635 847,10 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pervedimų įmonei UAB „Cherry Media LT“ už 17 000 Lt (4 000 Lt bauda ir 13 000 Lt buvo pervesta 2014-11-14 nurodant pagrindą „už Makaliaus pardavimus“). Pagal sutarties sąlygas UAB „Cherry Media LT“ nuo parduotų kuponų vertės apskaičiuodavo komisinius, kuriuos atskaičiusi, sumą be komisinių pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl įvertinus priskaičiuotus komisinius bendra atsiskaitymo suma sudarė 7 695 087,82 Lt (6 635 847,10 Lt - 13 000 Lt + 1 072 240,72 Lt).

Nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus Bendrovės apskaitos registrus negalima nustatyti tikslios neįvykusių kelionių sumos, keliautojų pavardžių ir skaičiaus, kadangi apskaitos registruose neįvykusios kelionės fiksuotos ne tik įsipareigojimų (4 klasė), bet ir turto dalyje (2 klasė) per kelias sąskaitas (Nr. 2411, 2015 ir kitas; tyrimui pateikti registrai Nr. 2411, 2015, kiti nepateikti ), iš kurios dalis kelta į pajamas (5 klasę, kurioje užfiksuota dalis įvykusių/dalis neįvykusių kelionių ir jų negalima atskirti), Bendrovės apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitytos neįvykusios kelionės parduotos kitų platintojų ir pačios Bendrovės, tyrimui nepateikti. Dėl išvardintų priežasčių ir nustatytų aplinkybių, keliautojų skaičius buvo nustatytas kompleksiškai įvertinus UAB „Cherry Media LT“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Provisus“ pateiktus duomenis. Kadangi pagal susitarimus numatoma 98 219 Lt sumą pagal nepanaudotus kuponus 80 asmenų kompensuoti iš tiesiogiai iš UAB „Cherry Media LT“, tai nustatyta 2 489 068,52 Lt kompensuotina suma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 999 turistams pasiskirsto:

- 1 551 155 Lt (1 649 374 Lt - 98 219 Lt) sudaro turistų apmokėjimai į UAB „CHERRY MEDIA LT“ (1246 asmenys = 1326 - 80);

- 9 376 Lt sudaro turistų apmokėjimai į UAB „CHERRY MEDIA LT“, tačiau šie įsipareigojimai iš UAB „Cherry Media LT“ buvo perduoti Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (6 asmenys);

- 251 045,63 Lt (122 asmenys) neįvykusių kelionių suma nustatyta apmokėta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pretenzijas;

- 725,70 (7 asmenys) sudaro tyrimo metu nustatytas UAB „FRESHTRAVEL“ įsipareigojimas fiziniams asmenims dėl sudarytų papildomų išlaidų, negrąžinus turistų laiku į Lietuvą;

- 152 069,51 Lt „suma, kurią draudimas kompensuos“ pagal klientų pretenzijas pagal SIA „Cherry LV“ (88 asmenys);

- 8 763,14 Lt nustatyta kompensuotina suma pagal pretenzijas pagal portalą Cherry.ee (7 asmenys);

- 515 933,54 Lt „suma, kurią draudimas kompensuos“ pagal klientų pretenzijas pagal kitas kelionių agentūras (521 asmuo) (t. 29, b. l. 75-81).

Taip pat specialisto išvadoje konstatuoti kiti sandoriai, darę neigiamą įtaką bendrovės veiklos rezultatams:

1. Aplinkybės dėl paslaugų teikimo sutarčių su Egipto oro linijų bendrove „SpotAir“ sudarymo, pavedimais šios sutarties pagrindu, nepateikus atitinkamų sąskaitų, kurių pagrindu buvo daromi apmokėjimai; aplinkybės dėl apmokėjimų „White Shark“, nepateikus sudarytos sutarties, sąskaitų, skolų pagal tyrimui nepateiktas sąskaitas fiksavimu įmonei „HSC Grup Tur Emlak“; dėl nurodytų pažeidimų iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 29, b.l. 81-83);

2. Aplinkybės dėl apmokėjimo į UAB „Vilbra“ sąskaitas (pagal sutartį su UAB „LitTourism) (t. 29, b. l. 83-84);

3. Aplinkybės dėl 3 000 Lt baudos sumokėjimo UAB „Vilbra“, nutraukus 2014 m. gegužės 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. Vilb/Fresh, nors sutartyje nebuvo numatytas baudų mokėjimas prieš laiką nutraukiant sutartį; be to, nepateikus atitinkamų dokumentų, negalima nustatyti, ar apgrįstai į įmonės sąnaudas ir įsipareigojimus įtraukta nurodyta suma (t. 29, b. l. 84-85);

4. Aplinkybės dėl 2014 m. rugsėjo 23 d. Nuomos sutarties Nr. 20140823 su „UAB „Glorinta“ sudarymu dėl 330 kv. m. ofisinių patalpų nuomos 5 metų laikotarpiui; 2014 m. spalio 1 d. pervesta avansu 10 000 Lt bendrovei „Glorinta“, visa ši suma buvo įtraukta į apskaitos registrą „Nuomos sąnaudos“, patalpų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas tik po mėnesio 2014-11-10, todėl tyrimo metu padaryta išvada, kad bendrovė nepagrįstai padidino nuostolį visa 10 000 Lt suma (t. 29, b. l. 85);

5. Aplinkybės dėl 2014 m. rugsėjo 12 d. Finansinės nuomos sutarties Nr. 201403786, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo išperkamosios nuomos būdu įsigyti naują automobilį HYUNDAI i40, kurio kaina numatyta sutartyje lygi 99 990,02 Lt (28 959,11 €) su PVM, pagal pridėtą prie sutarties mokėjimo grafiką. Nurodoma, kad tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta Bendrovei padaryto nuostolio bendra 11 444,87 Lt (10 313,91 + 1 130,96) suma dėl automobilio perleidimo (t. 29, b. l. 85-87).

6. Aplinkybės dėl darbuotojų skaičiaus didinimo. Nurodoma, kad 2013 metais (bendrovės veiklos rezultatas buvo 36 763 Lt pelnas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vidutiniškai 4 darbuotojai ir darbo užmokesčio fondas, pagal žiniaraščius, sudarė 33 527 Lt (vidutiniškai 8 381,75 Lt vienam darbuotojui per metus), tačiau 2014 metais Bendrovėje dirbo vidutiniškai 13 darbuotojų, o darbo užmokesčio fondas sudarė 332 023,61 Lt (vidutiniškai 25 540 Lt vienam darbuotojui per metus), o Bendrovės veiklos rezultatas buvo 3 810 173 Lt nuostolis. Tyrimui pateikto 2014-12-31 apskaitos registro „Didžioji Knyga“ duomenimis, darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos iš viso sudarė 431 041,85 Lt. Be to, 2014 metais dienpinigių ir komandiruočių sąnaudos sudarė 116 560,44 Lt. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik per tarpininką UAB „Cherry Media LT“ 2014 metais pardavė kelionių už 8 274 539 Lt, tai sudarė 67% nuo visų Bendrovės pardavimų. Pažymėtina, kad komisinių sąnaudos tarpininkams - kelionių platintojams 2014 metais sudarė 1 071 711,37 Lt. Tyrimo metu galima teigti, kad darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio fondo didinimas neigiamai įtakojo Bendrovės veiklą (t. 29, b. l. 87).

Atsakant į ketvirtą klausimą (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iš grynųjų pinigų iš kasos panaudojimo), specialisto išvadoje reziumuojama, kad tyrimo metu negalima nustatyti, kiek bendrovė 2014 m. patyrė išlaidų iš kasos grynųjų pinigų litų, eurų ir dolerių valiutomis, kadangi tyrimui pateikti kasos išlaidų orderiai ne visi buvo įtrakti į bendrovės kasos apskaitos registrus ir / ar buvo įtraukti nepasirašyti gavėjo parašu kasos išlaidų orderiai. Analogiškai ir kasos pajamų orderiai ir pasirašyti ir nepasirašyti mokėtojo parašu buvo įtraukiami arba neįtraukiami į apskaitą pasirinktinai; todėl tyrimo metu negalia nustatyti, pagal kokius dokumentus faktiškai buvo gautos pajamos arba išmokėti faktiškai pinigai (t. 29, b. l. 88-111).

Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl Bendrovės 2014 metų laikotarpio nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimų, t.y. 4 str., 6 str. 2 p., 12 str. 1 d., 12 str. 4 d,; 13 str. 1 d., 16 str. 3 d., 18 str., 19 str. ir kitų norminių aktų pažeidimų, pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus (t. 29, b. l. 111).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamentas 2018 m. sausio 16 d. raštu Nr. (1.11.6.)s-487 informavo teismą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. nebuvo pateikęs prašymo dėl įstatinio kapitalo didinimo (t. 48, b.l. 73), patikslindami informaciją dėl įstatinio kapitalo didinimo (bandymo patiekti prašymą dėl įstatinio kapitalo padidinimo), 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. (1.11.6.)s-1828 pateikė papildomus duomenis apie visus 2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo G. K. bandymus prisijungti prie Registrų centro savitarnos naudojantis Juridinių asmenų registro elektronine paslauga (t. 48, b. l. 117).

2014 m. balandžio 25 d. Akcininko sprendimo dėl įmonės įstatinio kapitalo didinimo protokole įtvirtintas G. K. sprendimas: „1. Didinamas bendrovės įstatinis kapitalas 100 000 (šimtas tūkstančių) litų; didinamas akcijų skaičius. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas 100 (vienas tūkstantis) paprastųjų vardinių akcijų, kurios nominalioji vertė yra 100 (šimtas) litų.“ (t. 30, b.l. 75). Parengtų ir G. K. pasirašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 11 punkte nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 110 000 (šimtas dešimt tūkstančių) litų (t. 30, b. l. 76-79). Iš Banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2014 m. balandžio 25 d. padarytas G. K. pavedimas 322 000 litų sumai, mokėjimo paskirtį nurodant – „Avanso grąžinimas, paskolas įmonės įstatinio kapitalo didinimui“ (t. 30, b. l. 80).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė pateikė teismui papildomus duomenis apie aktualią įmonės likvidavimo stadiją – pateikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą 2018 m. kovo 27 dienai, duomenis apie kreditorinių reikalavimų pokyčius, duomenis apie kreditorius – turistus, kurie kreipėsi į administracinius teismus dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, duomenis apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas bei susitarimą tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administartoriaus UAB „Valdsita“, ir UAB „Beta Media“ (ankstesnis pavadinimas – „Cherry Media“), kuriuos susitarta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surinktų lėšų, gautų iš kuponus įsigijusių asmenų – su asmenimis, kurie, įsigiję kuponus, nespėjo jų registruoti (sudaryti kelionių sutartis) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurie laikomi UAB „Beta Media“ kreditoriais, atsiskaito UAB „Beta Media“, o likusią sumą – 139 345,80 eurų UAB „Beta Media“ įsipareigojo pervesti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytais terminais (t. 48, b. l. 165-195).

Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje G. K. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų 208 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Nurodyti kaltinimai jam pareikšti dėl inkriminuotų veiksmų (veikos) jam vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo – direktoriaus pareigas.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. balandžio 15 d. (t. 23, b. l. 118), taip pat Registrų centrui pateikti įmonės įstatai (t. 23, b. l. 119-122), pagal kuriuos bendrovės steigėjai – G. K., R. N. ir D. Š.. Iš duomenų byloje (specialisto išvados 27-28 priedai, t. 30, b. l. 72-74) nustatyta, kad nuo 2013 m. lapkričio 27 d. G. K. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas.

Išnagrinėjus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus išduoti pažymėjimus teikti iš pradžių kelionių agentūros, o vėliau – kelionių organizatoriaus paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gegužės 13 d. buvo išduotas Valstybinio turizmo departamento pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad bendrovė atitinka kelionių agentūrai keliamus reikalavimus ir gali teikti kelionių agentūros paslaugas (t. 23 b. l. 142), pažymėjimas teikti kelionių agentūros paslaugas buvo išduotas 2011 m. gegužės 13 d. (b. l. 23, b. l. 138). 2013 m. gegužės 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad įmonė atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti kelionių organizavimo paslaugas; veiklos formos – išvykstamasis, atvykstamasis ir vietinis turizmas (t. 23, b. l. 137), nuo 2014 m. kovo 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas kelionių organizatoriaus pažymėjimas Nr. 13769, nurodyta, kad kelionių organizatoriaus veiklos forma – išvykstamasis turizmas (t. 23, b. l. 136) (taip pat informacija specialisto išvadoje, t. 28, b. l. 31-32).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, G. K. nuo 2013 m. gruodžio 16 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. kovo 18 d. buvo D. K. – (t. 28, b. l. 32; specialisto išvados 15.4 priedas; taip pat ji nuo 2013 m. gruodžio 3d. paskirta eiti kasininko funkcijas (15.5 priedas).

2014 m. balandžio 4 d. buvo išduotas draudimo bendrovės Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo Kelionių organizatoriaus turizmo paslaugų sutarties prievolių įvykdymo civilinės atsakomybės laidavimo draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudos gavėjas – Valstybinis turizmo departamentas, draudimo suma – 350 000 litų (t. 23, b. l. 130). 2014 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo sutartį su Ergo Insurance SE (draudimo pradžia – 2014 m. spalio 1 d.), 350 000 litų sumai (t. 23, b. l. 19-20).

Nustatyta, kad G. K. 2014 m. lapkričio 14 d., 13.46 val. išsiuntė elektroniniu paštu Valstybiniam turizmo departamentui pranešimą, kad nuo 2014-11-14 Plius Travel (UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklas) negali tęsti veiklos dėl apyvartinių lėšų trūkumo; taip pat kad prašo Turizmo departamento organizuoti turistų, išvykusių į Egiptą ir Portugalijos salą Madeirą pargabenimą pasitelkus Plius Travel kelionių organizatoriaus laidavimo draudimą. Laiške taip pat nurodoma, kad visi viešbučiai, kuriuose ilsisi turistai, yra apmokėti; nurodyta, kad skrydžius iš Egipto sutinka organizuoti Plius Travel partneriai Spot Air, iš Madeiros – Travel Service; visi skrydžiai organizuojami už galiojančią Plius Travel kainą numatytu laiku; taip pat nurodoma, kad iki 15.00 val. jis (kaltinamasis) yra pasiekiamas telefonu (t. 1, b. l. 4).

Valstybinio turizmo departamento direktoriaus 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 buvo sustabdytas pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto nuo 2014 m. kovo 24 d., galiojimas, kelionių organizatoriui raštu pranešus Departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų (t. 23, b. l. 128).

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (specialisto išvados 12 priedas; t. 30, b. l. 25-27), įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valdsita“, įgaliotas asmuo – I. P. (13, 13.1 priedai; t. 30, 28-29). Atitinkami kreditoriniai reikalavimai įmonės bankroto byloje buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2015-05-07, 2015-10-26, 2016-02-05, 2016-05-03, 2017-05-05 nutartimis; teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto (informacija Liteko duomenų bazėje apie bylą Nr. B2-1696-653/2018; bankroto administratoriaus pateikta informacija, t. 48, b. l. 166-181).

Pagal aktualią informaciją, Vilniaus apygardos teismas yra patvirtinęs 865 kreditorių sąrašą bendrai 1 489 072,80 eurų sumai (t. 48, b. l. 166-181). Pagal planuojamus (palankiausiai) pokyčius, patenkinus reikalavimus bendrovės lėšomis, taip pat dalį – valstybės biudžeto lėšomis (daliai turistų kreipusis į administracinius teismus dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės), likusi nepatenkinta kreditorių reikalavimų dalis sudarys – 1 029 537,46 eurų (t. 48, b. l. 182).

Kaip paaiškino bankroto administratoriaus atstovė I. P., pateikdama atitinkamus duomenis (t. 48, b. l. 182), su darbo teisiniais santykiais susijusių kreditorių reikalavimai (1 kreditorių eilė) šiuo metu yra patenkinti, bus visiškai patenkinti ir II eilės kreditoriai, o III eilės kreditoriams planuojama, kad padalinus likusias lėšas, bus patenkinta apie 8 procentai jų reikalavimų.

Dėl duomenų, susijusių su kaltinimu pagal Baudžiamojo kodekso 209 straipsnį, vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą – tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

Taikant Baudžiamojo kodekso 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos – sąmoningo blogo įmonės valdymo, jos padarinių – bankroto ir didelės žalos kreditoriams, ir priežastinio ryšio tarp minėtos veikos bei jos padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Dėl nurodyto priežastinio ryšio tarp veikos ir būtinų padarinių, pažymėtina kad priežastingumas reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams lėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Be to, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn padarius nurodytą veiką, turi būti nustatyti ne tik minėtieji, tačiau ir subjektyviosios pusės požymiai, o būtent nagrinėjamos nusikalstamos veikos atveju – tyčia, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-358/2014 ir kt.).

Pažymėtina, kad kaip išaiškinta teismų praktikoje, blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos valdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veika sąlygoja kaltininko įmonės visišką nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu, tai gali būti per didelis išlaidavimas, sąmoningai atliekamos labai rizikingos operacijos, sąmoningai nesilaikoma elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių ir pan., sąmoningai neplėtojama įmonės veikla, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-358/2014), piktybiškai nevykdomos sutartys, prarandant prekių ar paslaugų rinktas, teisminiu ar neteisminiu keliu neišieškomos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-124/2014).

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę padarius nurodytą veiką, savo poziciją grindžiant tuo, jog veiklą vystė ir į kelionių organizavimo veiklos sektorių siekė įeiti priimdamas sprendimus, pagrįstus įprasta veiklos rizika, tačiau atitinkamos pasekmės kilo ne dėl jo sąmoningo blogo įmonės valdymo, o dėl susiklosčiusios situacijos, kai dėl apyvartinių lėšų trūkumo atitinkamu momentu negalėjo sumokėti skrydžių bendrovėms, kad jos pargabentų turistus iš užsienio, vis dėl to, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atitinkamus padarinius lėmė kaltinamojo veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip atitinkantys blogo įmonės valdymo BK 209 straipsnio prasme sampratą, o būtent, sąmoningai atliktos kaltinamojo itin rizikingos operacijos ir sprendimai.

Minėta, kad Valstybinis turizmo departamentas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė kelionių organizatoriaus pažymėjimą (2013 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. kovo 24 d.). Kaip išplaukia tiek iš kaltinamojo, liudytojų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymų, taip pat informacijos, nurodytos specialisto išvadoje, 2014 metais pradėjo veikti būtent kaip kelionių organizatorius (prieš tai iš esmės veikė kaip kelionių agentūra – t. y. platino kitų kelionių organizatorių rengiamas keliones) bei intensyviai platinti keliones. Nustatyta, kad kelionės buvo platinamos keliais būdais – platino pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, kaip matyti tiek iš kaltinamojo bei liudytojų parodymų, tiek ir duomenų, nurodytų specialisto išvadoje, šiuo būdu buvo išplatinama palyginus nedidelė paslaugų dalis; bei platino tarpininkai – specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui už 2014 metus buvo pateikta 60 sutarčių su kelionių tarpininkais Lietuvoje ir 17 sutarčių su kelionių tarpininkais užsienyje (t. 28, b. l. 104). Dėl kelionių platinimo per tarpininkus pažymėtina, kad viena dalis kelionių buvo platinama per grupinio apsipirkimo portalus grupinis.lt ir beta.lt (pagal sutartis su UAB „Cherry Media“ (šiuo metu – UAB „Beta Media), kita dalis – per kitas kelionių agentūras. Kaltinamasis paaiškino, kad pirmieji skrydžiai buvo suorganizuoti – kelionės išplatino vien tik per grupinio apsipirkimo portalus, kadangi kelionių agentūros, netikėdamas, kad jie pajėgūs suorganizuoti keliones, nesutiki platinti jų. Ir tik vėliau, kai keletas skrydžių buvo sėkmingai įvykdyti, bankrutavo (duomenys neskelbtini), prasidėjo kelionių platinimas per kelionių agentūras. Kaltinamojo teigimu, jų pačių platinamos kelionės sudarė nedidelę dalį, o su laiku per UAB „Cherry Media“ ir kitus tarpininkus platinamos kelionės pasidalino daugmaž po 50 procentų.

Kaip išplaukia iš G. K. pareikšto kaltinimo, blogas įmonės valdymas – priimti sprendimai, kurie bendrovei ir jos kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, valstybinio kaltintojo nuomone, pasireiškė tokiais veiksmais:

1) bendrovės paslaugų pardavimai žemesnėmis nei teikiamų paslaugų savikaina kainomis, dėl ko bendrovės rezultatai ženkliai pakito į blogąją pusę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2014 m. antrą pusmetį pajamos buvo 2 689 913 Lt (779 025 eurų) mažesnės nei pardavimo savikaina;

2) taip pat, bendrovei dirbant nuostolingai, buvo padidintos bendrovės veiklos sąnaudos: 2014 metais nepagrįstai nuo 4 iki 13 padidintas bendrovės darbuotojų skaičių, jų darbo užmokestis, dėl ko padidėjo darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusius sąnaudos padidėjo nuo 33 527 Lt (9 710 eurų) iki 431 041,85 Lt l(124 838,35 eurų); 2014 m. rugsėjo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išperkamosios nuomos būdu iš UAB „Nordea Finance Lithuania“ už 28 959,11 Eur įsigytas naujas automobilis HYUNDAI i40, už kurį nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendroje sumoje sumokėjo 11 444,87 Lt (3 314,66 Eur) ir tokiu būdu nepagrįstai padidino bedrovės išlaidas 11 444,87 Lt (3 314,66 Eur) sumai; 2014 m. rugsėjo 23 d., t. y. prieš laiką nutraukus 2014 m. gegužės 23 d. Negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. Vilb/Fresh su UAB „Vilbra“, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „Vilbra“ sumokėti 3000 Lt (868,86 Eur) baudą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „Glorinta“ sudaryta patalpų Nuomos sutartis Nr. 20140923, kurios pagrindu 2014 m. spalio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „Glorinta“ sąskaitą pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), dėl ko nepagrįstai padidino bendrovės išlaidas 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumai.

Todėl įvertinus jau nurodytas aplinkybes, būtina atskirai įvertinti kaltinamajam inkriminuotus blogo įmonės valdymo veiksmus tuo aspektu, ar jie gali būti vertinami kaip neatitinkantys protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamų reikalavimų ir, atitinkamai, ar jie gali būti siejami su BK 209 straipsniu reikalaujamais padariniais (ar yra priežastinis ryšys). Taigi pirmiausia pasisakytina dėl kaltinime nurodytų kaltinamojo sprendimų, susijusių, kaip nurodyta, su bendrovės veiklos sąnaudų padidinimu, bendrovei dirbant nuostolingai – dėl darbuotojų skaičiaus, ir, atitinkamai – darbo užmokesčio ir su juo susijusių sąnaudų padidinimo; dėl automobilio įsigijimo išperkamosios nuomos būdu; dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu prieš terminą ir naujos sutarties dėl patalpų nuomos sudarymo.

Kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės, jog nurodytais veiksmais jis nepagrįstai padidino bendrovės sąnaudas, bendrovei dirbant nuostolingai.

Pažymėtina, kad, kaip konstatuota specialisto išvadoje, pagal pateiktus tyrimui bendrovės duomenis, 2014 metų I pusmetį įmonė buvo moki – turtas (3 269 697 Lt) viršijo įsipareigojimus (2 756 372 Lt). Kaip matyti iš specialisto išvados, atitinkamos išvados dėl to, kad darbuotojų skaičiaus didinimas ir darbo užmokesčio didėjimas darė neigiamą įtaką bendrovės veiklai, padaryta iš esmės lyginant 2013 metų ir 2014 metų bendrovės veiklos rezultatus (darant išvadą, kad 2013 metais veiklos rezultatas buvo pelnas, o 2014 metais veiklos rezultatas buvo 3 810 173 Lt nuostolis (pažymint, kad vidutiniškai darbo užmokesčio fondas vienam darbuotojui 2013 metais buvo 8 381,75 Lt, o 2014 metais – 25 540 Lt vienam darbuotojui per metus). Vis dėlto, teismo nuomone, minėti sprendimai, susiję su darbuotojų skaičiaus didinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei duomenys apie jų darbo užmokestį nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas BK 209 straipsnio prasme dėl argumentų, kurie bus nurodyti vėliau.

Kaltinamasis parodė, kad nusprendęs įeiti į kelionių organizavimo rinką, sukurti savo produktą, jį aktyviai platinti, 2014 metų pradžioje buvo būtina atlikti didelį paruošiamąjį darbą, dėl ko buvo priimami darbuotojai dar prieš intensyviai pradėtą paslaugų – kelionių paketų, platinimą, kadangi reikėjo sukurti rezervavimo sistemą, kainodarą, reikėjo pardavimų vadybininkų, be to, kelionių vadovų, kurie turėjo dirbti tose šalyse, į kurias buvo planuojama ir vėliau buvo platinamos kelionės turistams. Teismo nuomone, tokie argumentais yra pagrįsti byloje esančių duomenų visuma. Kaip išplaukia iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų 2014 metais – žymaus paslaugų pardavimų padidėjimo, akivaizdu, kad atitinkamiems darbams objektyviai turėjo būti priimta daugiau darbuotojų, palyginus su ta darbų apimtimi, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė kaip kelionių agentūra (tarpininkas), ką patvirtino iš esmės visi liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, dirbę aktualiu laikotarpiu, nurodę, kad darbo krūvis buvo didelis bei pažymėję, kad netgi priešingai – darbuotojų trūko. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir duomenų, kad įmonės darbuotojams būtų buvęs mokamas nepagrįstai per didelis darbo užmokestis, neatitinkantis darbo pobūdžio, apimties ir krūvio, byloje taip pat nėra. Juolab atkreiptinas dėmesys, kad kaip išplaukia iš byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų ir pan., minėti darbuotojai iš esmės daugiausia buvo priimti 2014 metų pirmoje pusėje, kai, kaip jau minėta, pagal specialisto išvadą įmonė buvo moki, veiklos rezultatai buvo geri ir pan., dėl ko taipogi nurodyti sprendimai negali būti vertinami kaip neatitinkantys įmonės interesų aktualiu laikotarpiu. Specialisto išvadoje taip pat nurodyti suvestiniai duomenys apie darbuotojų skatinimą laikotarpiu nuo 2014 m. kovo iki spalio mėnesio – darbo užmokesčio didinimą, vienkartinius priedus, vis dėlto ir tai, teismo nuomone, nėra pakankami argumentai, kad atitinkamus G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo sprendimus skatinti darbuotojus, lėmė ne didelis darbo krūvis, o kitokios, nepagrįstos priežastys.

Taigi pripažintina, kad nėra duomenų, paneigiančių, kad darbuotojų skaičius buvo didinamas, atitinkamai didėjo darbo užmokesčio fondas dėl to, kad įmonė nuo 2014 metų pradžios siekė veikti kitame turizmo sektoriaus segmente – kaip kelionių organizatorius, ir vėliau veikė kaip kelionių organizatorius, kas objektyviai sąlygojo būtinumą priimti daugiau darbuotojų. Todėl spręstina, kad nurodyti G. K. sprendimai negali būti vertinami kaip neigiamai įtakoję bendrovės veiklą.

Dėl sprendimo 2014 m. rugsėjo 12 d. sudaryti sutartį su UAB „Nordea Finance Lithuania“, kuria įsipareigota už 28 959,11 Eur įsigyti naują automobilį HYUNDAI i40, už kurį nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendroje sumoje sumokėjo 11 444,87 Lt (3 314,66 Eur) ir tokiu būdu, kaip nurodyta kaltinamajame akte, nepagrįstai padidino bedrovės išlaidas 11 444,87 Lt (3 314,66 Eur) sumai, kaltinamasis parodė, kad, jo nuomone, tokiu sprendimu jis kaip tik siekė sumažinti bendrovės sąnaudas, kadangi iki tol transporto priemonę tarnybinėms reikmėms buvo nuomojama, už ką per mėnesį gaudavo sąskaitą apie 2000 Lt sumai, savo ruožtu šiuo atveju, nors būtų kas mėnesį mokamos įmokos, tačiau automobilis, sumokėjus įmokas, būtų likęs įmonei – t. y. būtų įmonės turtas. Nors teisiamajame posėdyje apklaustos specialistės paaiškino, kad atliekant tyrimą, nenustatė, ar įmonė patyrė atitinkamo dydžio išlaidas už automobilio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo tarnybinėms reikmėms nuomą, dėl to, kad nerado atitinkamų apskaitos dokumentų, be to, apskaitos registre „transporto paslaugos“ tokios išlaidos neatsispindėjo, vis dėlto, tokie kaltinamojo argumentai nėra paneigti pakankamais ir neginčijamais įrodymais. Juolab atkreiptinas dėmesys į kaltinamajame akte nurodytą sumą, kuria, kaip nurodoma, nepagrįstai padidintos bendrovės išlaidos – 3 314,66 eurų, bei aplinkybę, kad sutartis buvo sudaryta 2014 m. rugsėjo 12 d. Todėl atsižvelgdamas į nurodytą sumą, kuri yra iš esmės pakankamai nedidelė, palyginus su kreditoriams dėl įmonės bankroto kilusia žala, teismas vertina, kad minėtas sprendimas – įsigyti išperkamosios nuomos būdu automobilį, sudarant 2014 m. rugsėjo 12 d. sutartį, negali būti vertinamas kaip patenkantis į blogo įmonės valdymo sampratą Baudžiamojo kodekso 209 straipsnio prasme ir juolab susijęs priežastiniu ryšiu su pasekmėmis – įmonės bankrotu ir didelės turtinės žalos kilimu kreditoriams.

Taip pat, kaip minėta, kaltinamajame akte inkriminuotas sąmoningai blogo įmonės valdymo pasireiškimas tuo, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. prieš laiką nutraukus 2014 m. gegužės 23 d. Negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. Vilb/Fresh su UAB „Vilbra“, UAB „Vilbra“ įsipareigota sumokėti 3000 Lt (868,86 Eur) baudą (pažymėtina, kad pagal specialisto išvadą, šios baudos sumokėjimo faktas nenustatytas, nors suma buvo įtraukta į apskaitą, t. 28, b. l. 150), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „Glorinta“ sudarius patalpų nuomos sutartį Nr. 20140923, jos pagrindu 2014 m. spalio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „Glorinta“ sąskaitą pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), taip nepagrįstai padidinant bendrovės išlaidas 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumai.

G. K., neigdamas savo kaltę pastaruoju aspektu, nurodė, kad didėjant darbuotojų skaičiui, jis turėjo gerinti jų darbo sąlygas – ankstesnėse patalpose darbuotojai nelabai išsiteko, todėl jie ieškojo kitų patalpų, rastos patalpos, dėl kurių sudaryta sutartis su UAB „Glorinta“, buvo Perkūnkiemyje, patalpos buvo didesnės, be to, buvo Vilniaus pakrašty, dėl ko buvo geresnės automobilių parkavimo sąlygos; pažymėjo, kad lyginant vieno kvadratinio metro kainą už ankstesnes patalpas bei naujas, naujos buvo nuomojamos palankesne kaina.

Nustatyta, kad 2014 m. gegužės 23 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. Vilb/Fresh buvo sudaryta dėl patalpų adresu Švitrigailos g. 11M, 4 aukštas, patalpų plotas – 142 kv.m. (specialisto išvados 121 lapas, t. 28, b. l. 148; sutartis – t. 39, 75-83), naujų patalpų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis su UAB „Glorinta“, plotas – 330 kv. m. (t. 39, b. l. 92-108). Taigi vertinant, ar buvo būtinumas sudaryti nuomos sutartį dėl naujų patalpų tuo aspektu, kad senose patalpose negalima buvo sudaryti tinkamų darbo sąlygų darbuotojams, teismas pastebi, kad akivaizdžiai tokia išvada negali būti daroma – kiek galima spręsti pagal parodymus, biure dirbo apie 10 darbuotojų, taigi ploto dalis, tekusi vienam darbuotojui ankstesnėse patalpose (Švitrigailos g. 11M), teismo vertinimu, atitiko higienos normos. Kita vertus, daryti išvadą, jog sąlygų darbuotojams, kiek tai susiję su patalpomis, kuriose jis dirba, gerinimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik tuo aspektu – ar patalpos atitiko higienos normas (ploto, tenkančio vienam darbuotojui, aspektu), t. y. minimalius keliamus reikalavimus, taip pat nėra pagrindo. Be to, pastebėtini ir kai kurių liudytojų parodymai (pvz., D. K.), kad patalpų keitimas buvo būtinas, kadangi atsižvelgiant į skirtingą darbo pobūdį, kai kuriems darbuotojams reikėjo atskirų kabinetų ir pan., kad nebūtų trukdoma dirbti.

Taigi šiuo atveju taipogi pripažintina, kad nėra paneigta kaltinamojo pozicija, kad atitinkamą sprendimą dėl patalpų keitimo lėmė siekis pagerinti darbuotojų darbo sąlygas, o ne kitokie, objektyviai nepagrįsti motyvai ir pan. Taip pat nepaneigtas ir argumentas, jog atitinkamas mokėjimas (10 000 Lt) buvo padarytas kaip avansas – t. y. kaip būsimi mokėjimai, kuriuos vis tiek būtų reikėję atlikti. Taigi atsižvelgiant į tai, be to, į aplinkybę dėl nurodytos aktualios sumos – 2 896,20 eurų, kuri, akivaizdu, negali būti vertinama kaip turėjusi reikšmingą įtaką įmonės veiklos rezultatams, spręstina, kad nurodyti kaltinamojo veiksmai, nusprendus prieš laiką nutraukti patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutartį su UAB „Vilbra“, ir sudaryti naują sutartį su UAB „Glorinta“ dėl patalpų Perkūnkiemio g. 2, Vilnius, nuomos, kurios pagrindu pervesta UAB „Glorinta“ 10 000 Lt (2 896,20 eurų) suma, negali būti vertinami kaip atitinkantys sąmoningai blogą įmonės valdymą BK 209 straipsnio prasme bei turėję įtakos vėliau kilusiam įmonės bankrotui ir kreditoriams padarytai turtinei žalai (susiję su šiais padariniais priežastiniu ryšiu).

Kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, taip pat grindžiamas tuo, jog, kaip nurodyta, kaltinamasis, vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-11-14 neteisėtai vykdė bendrovės paslaugų pardavimus žemesnėmis nei teikiamų paslaugų savikaina kainomis, dėl ko bendrovės veiklos rezultatai ženkliai pakito į blogąją pusę. Nurodyta aplinkybė, kaip matyti iš specialisto išvados, padaryta joje įvertinus tyrimo metu pateiktus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatus.

Taigi atlikus tyrimą, specialisto išvadoje, įvertinus duomenis apie 2014-01-01 – 2014-11-14 laikotarpio įmonės veiklą, duomenis apie paslaugų savikainą, veiklos sąnaudas, konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė paslaugų pardavimus žemesnėmis kainomis nei teikiamų paslaugų savikaina, kas, pagal specialisto išvadą, gali būti vertinama kaip sudaryti sandoriai, darę neigiamą įtaką Bendrovės veiklos rezultatams.

Minėta išvada padaryta įvertinus duomenis: pagal tyrimui pateiktos 2014 metų 6 (šešių) mėnesių pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, Bendrovė dirbo pelningai ir turėjo 399 917 Lt pelną. Bendrovės pardavimo pajamos buvo 2 046 602 Lt, pardavimų savikaina 1 105 794 Lt, t.y. pardavimų savikaina visų pardavimų pajamų dalyje sudarė 54 %, o Bendrovės patirtos veiklos sąnaudos 462 300 Lt ir tai sudarė 22,6 % visos pardavimo pajamų sumos dalyje. Tačiau kitų šešių mėnesių laikotarpiu (2014 metų antrą pusmetį) Bendrovės veiklos rezultatas ženkliai pakito į blogąją pusę dėl pardavimų savikainos ir veiklos sąnaudų padidėjimo ir nors ženkliai padidėjo pardavimai, t.y. 2014 metų antrą pusmetį pardavimo pajamos buvo 10 276 398 Lt (12 323 000 Lt- 2 046 602 Lt), tačiau pardavimo savikaina buvo 12 959 311 Lt (14 065 105 Lt - 1 105 794 Lt), o tai yra 126 % II pusmečio pardavimo pajamų sumos dalyje (paslaugos buvo parduodamos pigiau už savikainą). Be to, 2014-07-01 - 2014-12-31 laikotarpio veiklos sąnaudos sudarė iš viso 1 576 404 Lt (2 038 704 Lt - 462 300 Lt), arba 15,3% nuo visų II pusmečio pardavimo pajamų (10 276 398 Lt). Todėl daroma išvada, kad II pusmečio pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos (12 959311 Lt + 1 576 404 Lt) sudarė 14 535 715 Lt ir viršijo pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas II pusmečio pardavimo pajamas 4 259 317 Lt. Bendrovės 2014-01-01 - 2014-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, iš viso 2014 metų pardavimo pajamos sudarė 12 323 000 Lt, pardavimų savikaina sudarė 14 065 105 Lt, t.y. savikaina viršijo pardavimų pajamas 1 742 105 Lt. Bendrovės veiklos sąnaudos sudarė 2 038 704 Lt ir 2014 metų tipinės veiklos nuostolis sudarė 3 780 809 Lt.

Be to, nurodyta ir tai, kad Bendrovės 2014 metų suteiktų paslaugų savikaina sudarė 14 072 144,43 Lt arba 114% nuo pardavimo pajamų (14 072 144,43 Lt : 12 322 999,88 Lt). Bendrovės aviabilietų ir apgyvendinimo sąnaudos sudarė 13 849 877,38 Lt ir viršijo pardavimo pajamas 1 526 877,38 Lt. Be to, Bendrovei buvo priskaičiuota 1 071 711,37 Lt komisinių. Todėl padaryta išvada, kad Bendrovė, vykdydama pagrindinę veiklą (kelionių pardavimus), priėmė ekonomiškai nenaudingą sprendimą - parduoti keliones žemesnėmis kainomis už savikainą.

Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė A. M. paaiškino, kad išvada dėl to, kad paslaugos buvo parduodamos mažesne kaina, nei paslaugų savikaina, buvo padaryta remiantis įmonės finansiniais rezultatais, kadangi nustatyti tiksliai ir konkrečiai paslaugų savikainą tyrimo metu nebuvo galima, nebuvo galima patikrinti, kas ir kaip apskaičiuota ir ar iš viso skaičiuota (t. y. kokia kainodara), nes nebuvo pateikta duomenų.

G. K. neigė savo kaltę dėl pastarojo kaltinimo, nurodydamas, kad paslaugos nebuvo parduodamos žemesne nei savikaina kaina – nustatant galutinę kainą, jie prie savikainos pridėdavo dar apie 20 procentų dydžio sumą, kurios pakako jų veiklos sąnaudoms kompensuoti bei komisiniams tarpininkams. Paaiškindamas dėl paslaugų kainodaros, nurodė, kad kainodara buvo dinaminė. Paaiškino, kad jų sukurtas ir pasiūlytas kelionės paketas – 7 naktys ir 6 dienos, tokiu būdų vienos nakties apgyvendinimas buvo keičiamas skrydžiu naktį, ir taip buvo sutaupoma vienos nakvynės kaina. Dėl kelionės savikainos paaiškino, kad pirmoji dalis - viešbučio kaina; jie gaudavo gerus pasiūlymus iš Turkijos, Egipto partnerių, be to, kadangi turistai keliaudavo naktį, tai kaina dauginama būdavo iš šešių, nes septintą nakvynę sutaupydavo dėl skrydžio naktį. Kita kainos dalis – skrydis, tai buvo fiksuota kaina, tik ji kisdavo iki 10 procentų, kai perskaičiuodavo kuro kainą; skrydžiai buvo orlaiviais Argus A3-19 ir Boeing 373, 185 eurai buvo savikaina; jeigu kuro kaina kisdavo, priklausomai nuo dolerio kurso, aviakompanija pritaikydavo jiems nuolaidą, didžiausia nuolaida buvo 7 000 eurų. Trečioji dalis – keleivių pervežimas, apie 10-15 eurų asmeniui nuo oro uosto iki viešbučio. Be to, kainos kinta eigoje - kai mato lėktuvo užimtumą, jei vietų mažėja, tai kainas didina, o kai mato, kad vietų nemažėja, tai kainas mažina, kad pritrauktų žmonių, siekiant sumažinti nuostolį, kadangi avia kompanijoms reikėdavo mokėti fiksuotą kainą, nepaisant to, ar vietos užimtos, ar ne.

Dėl kainodaros nurodytame sektoriuje liudytoja K. M. taip pat, kad turizmo sektoriuje jei, pavyzdžiui, nėra paklausos, o yra vietų, už jas reikia paimti nors ir 100 ar 50 eurų, siekiant sumažinti nuostolius, tada kainos būna ir žemesnės nei savikaina; be to, kainai didelę įtaką daro sezoniškumas, kainos labai svyruoja, todėl negalima spręsti iš vieno ar kelių reisų; lapkričio – gruodžio mėnesiais yra pats dugnas, nes visi ruošiasi šventėms, o kovo mėnesį dėl krypties į Egiptą atsigaunama.

Nepaisant tokių tiek kaltinamojo, tiek liudytojos K. M. paaiškinimų dėl kainodaros principų turizmo sektoriuje (organizuojant keliones ir pan.), be to, kaltinamojo paaiškinimų apie konkrečias kainų sudedamąsias dalis, visgi, teismo vertinimu, pastarieji parodymai yra pakankamai abstraktūs ir nėra duomenų ir / ar argumentų teigti, kad minėtieji kainodaros principai buvo realiai taikomi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatant kainas už jų siūlomas paslaugas – kelionių paketus, ir, atitinkamai, galinčių paneigti specialisto išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos buvo parduodamos žemesne nei savikaina kaina. Juolab įvertinus specialisto išvadoje nurodytus itin reikšmingus skirtumus tarp pardavimų pajamų ir pardavimų savikainos (t. y. duomenis, kad pardavimų savikaina reikšmingai buvo didesnė nei pardavimų pajamos). Priešingai – kai kurie byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai abejoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų paslaugų kainodara buvo pagrįsta nurodytais principais, ir, atitinkamai, patvirtina jau minėtą specialisto išvadą dėl paslaugų platinimo (pardavimo) žemesne kaina nei savikaina.

Pirmiausia pasisakytina dėl kaltinamojo parodymų, kad jie gaudavo pasiūlymus iš partnerių itin palankiomis sąlygomis, o galutinę kainą sudarydavo produkto savikaina, uždėjus apie 20 procentų dydžio sumą jų veiklos sąnaudoms padengti, kurie dėl žemiau nurodytų argumentų bei dėl savo abstraktumo teismo vertintini kritiškai. Pavyzdžiui, kaltinamasis nurodė, kad skrydžių savikaina buvo apie 185 eurai, jiems partnerių pasiūlymai dėl apgyvendinimo paslaugų buvo irgi itin palankūs, dar vieną dalį sudarė pervežimo kaina (apie 10-15 eurų). Tačiau pastebėtina, kad, pavyzdžiui, iš byloje esančios 2014-09-15/16 čarterinių skrydžių paslaugų teikimo sutarties su Egipto orolinijų bendrove „SpotAir“ sąlygų (skrydžių kryptys – į Hurgadą ir Sharm el Sheiką), kad skrydžio kaina – nuo 49 206 iki 48 675 eurų, t. y. 278 eurų vienam žmogui (t. 28, b. l. 140; specialisto išvados priedas 85 – t. 38, b. l. 42-59). Taigi vien skrydžio savikaina sudarė nurodytą 278 eurų arba apie 959 Lt sumą (be abejo, įvertinant, kad minėta suma gali šiek tiek kisti, kaip parodė ir kaltinamasis, priklausomai nuo kuro kainos, kaip išplaukia iš sutarties – priklausomai nuo atstumo ir pan.). Tačiau atitinkamo kelionių paketo kainą be pastarosios paslaugos sudarė taip pat apgyvendinimo paslaugos kaina, pervežimo mokestis (pažymint, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog pagal bendrovės apskaitoje užfiksuotas 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpio sąnaudas, jas sudarė: 45 procentai – aviabilietai (100 priedas) ir 39 procentai – apgyvendinimas (92 priedas), t. y. nors didesnę dalį sudarė aviabilietų kainos, reikšmingą dalį sudarė ir apgyvendinimo išlaidos (t. 28, b. l. 143-144). Juolab pažymėtina ir tai, kad mokestis tarpininkams (ir UAB „Cherry Media“) sudarė apie 10 procentų nuo parduodamos paslaugos sumos.

Taigi net įvertinus kai kuriuos šioje baudžiamojoje byloje esančius duomenis apie kainas, kuriomis buvo įsigytos keliones, matyti, jog jos akivaizdžiai buvo parduotos žemesne nei savikaina kaina, pavyzdžiui, nukentėjusioji A. A. įsigijo du kuponus į kelionę 2014-11-29 – 2014-12-05, vienos kelionės kaina – 1099 Lt (pastebint, kad pagal sąlygas, į kainą įėjo dar ir dovana - 25 USD vertės išvyka), A. V. už kelionę į Hurgadą dviem asmenims laikotarpiu nuo 2015-02-07 iki 2015-02-13 sumokėjo 1998 Lt, t. y. 999 Lt už kelionę vienam asmeniui, sumą (t. 15, b.l. 159-178, 184-186), R. P. už dviejų asmenų kelionę į Hurgadą 2015-02-28 – 2015-03-06 laikotarpiu sumokėjo 2398 Lt (už 2) (dar ir kelionė dovanų išvyka laivu) (šių kainų dalį turėjo sudaryti dar ir apgyvendinimas nei pervežimo mokestis) (nors, kaip minėta, vien skrydžio kaina buvo 278 eurai arba 959 Lt). Taigi šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai paneigia kaltinamojo parodymus, nes šiuo atveju kelionės buvo parduotos už kainą, artimą vien tik skrydžio savikainai. Netgi vertinant kaltinamojo parodymus, jog dėl dinaminės kainodaros kai kurios kelionės iš tikrųjų buvo parduodamos mažesne kaina – siekiant tiek įvertinti paklausą (vėliau kelionių kaina didinama), tiek ir, pavyzdžiui, siekiant sumažinti nuostolius, pagrindo vertinti, kad būtent minėti kainodaros principai lėmė atitinkamų kainų nustatymą, teismo nuomone, nėra, atsižvelgiant į aplinkybę, kad per grupinio apsipirkimo portalus, kur ir buvo nustatytos itin žemos paslaugų kainos, buvo vykdoma didžioji (didesnė) pardavimų dalis, ką iš esmės pripažino kaltinamasis, paaiškinęs, kad toks sprendimas buvo priimtas sąmoningai, kadangi veiklos pradžioje agentūros nenorėjo su jais bendradarbiauti, ir tik kai jie sėkmingai įvykdė keletą skrydžių prasidėjo bendradarbiavimas su jais. Iš specialisto išvados matyti, kad per tarpininką UAB „Cherry Media“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metais pardavė kelionių už 8 274 539 Lt, kas sudarė 67 procentus nuo visų bendrovės pardavimų (t. 29, b. l. 87) (iš specialisto išvadoje nurodytų duomenų apie į keliones neišvykusių turistų sumų pasiskirstymą pagal tai, kokiu būdu buvo įsigytos kelionės, matyti, kad didžioji dalis ir į keliones neišvykusių turistų už jas sumokėjo per UAB „Cherry Media“ (t. 28, b. l. 133). Taigi kelionių platinimas per grupinio apsipirkimo portalus, kas iš esmės suponavo išskirtinių ir itin palankių sąlygų suteikimą (pagal sutarčių su UAB „Cherry Media“ sąlygas (sutarčių 3.12 p.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo per kuponų galiojimo laikotarpį neskelbti, nesiūlyti ir per trečiuosius asmenis neteikti atitinkamų paslaugų tokiomis pat, analogiškomis arba iš esmės panašiomis ar palankesnėmis sąlygomis, nei numatyta kupone) buvo sąmoningas pasirinkimas, siekiant įeiti į rinką, atitinkamai tai leidžia paneigti jau minėtus abstrakčius argumentus apie kainodaros principus ir pan., kadangi iš duomenų apie pardavimus pagal sutartis su UAB „Cherry Media“ (sutarčių sąlygas) matyti itin intensyvus kelionių platinimas iš esmės panašiomis (tipinėmis) kainomis, be to, pakankamai didelio kelionių skaičiaus platinimas ir į ateity.

Kita vertus, pastebėtini kai kurie duomenys ir dėl kelionių platinimo per kitus tarpininkus – kelionių agentūras. Pavyzdžiui, nukentėjusioji V. B. įsigijo kelionę į Hurgadą, Mirage Aqua Park and Spa, Ultra viskas įskaičiuota; išvykimas 2014-11-22 iš kelionių agentūros Tobulita 2014-10-30 (t. y. beveik prieš mėnesį iki kelionės) dviem asmenims (tame tarpe – ir kaina už vizą 160; vienos vizos kaina - 80 Lt) – bendra suma 2758 Lt (798,77 eurų) (t. 9, b.l. 112-119, 123-130). Analogišką kelionę į Hurgadą (Mirage Aqua Park and Spa, Ultra viskas įskaičiuota) (taip pat ir tuo pačiu laikotarpiu) įsigijo ir E. L. iš grupinio apsipirkimo portalo grupinis.lt - už 2 suaugusius (2 kuponus) sumokėjo 2998 Lt (t. 9, b.l. 133-144, 150-151). Iš pateiktos 2014-09-24 paslaugų teikimo sutarties Nr. 524667165 su UAB „Cherry Media“ sąlyų nustatyta, kad nurodyto laikotarpio (2014-11-22 – 2014-11-28) kelionė su apgyvendinimu 5 žvaigždučių viešbutyje Mirage Aqua Park & Spa Ultra viskas įskaičiuota, buvo parduodama už 1449 Lt kainą, nurodyta įprasta kelionės kaina – 2594 Lt, be to, iš minėtos kainos dar išskaičiuotini komisiniai – 149,90 Lt. Taigi šie duomenys (nors, pripažintini atskiri ir pavieniai) vis dėlto leidžia vertinti, kad analogiškomis kainomis kelionės buvo parduodamos tiek per kelionių agentūras, tiek ir per grupinio apsipirkimo portalus (nors ir negalima tvirtinti, kad tai ne pavienis atvejis ir pan.).

Taigi nors kaltinamasis laikosi pozicijos, kad paslaugos buvo parduodamos už didesnę nei savikaina kaina, tai iš esmės prieštarauja jau minėtoms specialisto išvadoje konstatuotoms aplinkybėms dėl apskaitoje užfiksuoto pakankamai reikšmingo skirtumo tarp paslaugų pardavimo ir jų savikainos, pastarajai žymiai viršijant pardavimus. Šios specialisto išvados negali paneigti ir kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog paskelbus apie negalėjimą tęsti veiklos, visi kreditoriai suskubo reikšti savo reikalavimus, nors jiems terminas nebuvo suėjęs, dėl ko galutiniai rezultatai tokie blogi, paaiškindamas, kad, pavyzdžiui, su apgyvendinimo paslaugų teikėjais buvo susitarimai dėl apmokėjimo vėliau, t. y. jau turistams išvykus, vis dėlto pastarieji paaiškinimai nepaneigia apskaitoje užfiksuotos informacijos apie teikiamų paslaugų savikainą.

Atitinkamai ir argumentai, jog jie metų pabaigoje tikėjosi gauti subsidijas, kurios jiems buvo pažadėtos, teismo vertinimu, negali paneigti specialisto išvadoje nurodytų objektyvių duomenų apie įmonės veiklos rezultatus – pardavimų pajamas ir pardavimų sąnaudas, kadangi akivaizdu, jog net įvertinus, kad šios subsidijos būtų realiai gautos (jokių objektyvių ir patikimų duomenų apie tai byloje nėra), nėra duomenų, kad jos būtų tiek reikšmingos, kad būtų iš esmės dariusios įtaką įmonės veiklos rezultatams.

Šiuo aspektu pažymėtini liudytojų parodymai, kad turizmo, o būtent – kelionių organizatorių, ypač kiek tai susiję su skrydžių organizavimu, bendradarbiavimu su skrydžių bendrovėmis ir pan. veikla yra itin sudėtinga ir reikalaujanti daug investicijų – tai išplaukė, be kita ko, ir iš kaltinamojo parodymų. Juolab atkreiptinas dėmesys, kad iš paaiškinimų (tiek kaltinamojo, liudytojo J. R., liudytojos K. M. ir kt.) taip pat matyti, jog aktualiu laikotarpiu minėtoje kelionių organizavimo rinkoje vyravo du stiprūs kelionių organizatoriai – „Tezturas“ ir UAB „Novaturas“, be to, aktualiu laikotarpiu – 2014 m. liepos mėnesį, buvo sustabdyta dėl nemokumo kelionių organizatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Taigi kaltinamojo vadovaujama įmonė siekė įsitvirtinti rinkoje, kuri, kaip minėta, sudėtinga, reikalaujanti didelių investicijų, be to, joje vyravo du stiprūs kelionių organizatoriai. Iš kaltinamojo parodymų akivaizdu, jog, tai suvokdamas, jis turėjo didelių ambicijų šioje rinkoje įsitvirtinti – savo ruožtu jau nurodyti argumentai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo siekis į minėtą rinką įeiti ir įsitvirtinti buvo nepaisant ir nepamatuojant, vadovaujantis protingumo ir rūpestingumo principais, atitinkamų sprendimų – tai yra iš esmės sąmoningai priimant akivaizdžiai pernelyg rizikingus sprendimus ir ūkines operacijas.

Todėl spręstina, kad specialisto išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė ekonomiškai nenaudingą sprendimą – parduoti keliones žemesnėmis kainomis nei savikaina, yra įrodyta byloje. Atitinkamai įvertinus nurodyto sprendimo pobūdį ir jo sukeliamas pasekmes, pripažintina, kad tai yra akivaizdžiai itin rizikingas sprendimas, todėl vertintinas kaip atitinkantis sąmoningai blogo įmonės valdymo BK 209 straipsnio prasme kriterijų, ir, teismo vertinimu, būtent jis lėmė įmonės nemokumą, o vėliau – ir bankrotą bei didelės turtinės žalos kilimą įmonės kreditoriams.

Dėl pastarųjų padarinių pažymėtina, jog specialisto išvadoje konstatuota, kad Bendrovės 2014-11-14 balanso duomenimis, nuosavo kapitalo dydis buvo neigiamas - 3 937 912 Lt, įsipareigojimai viršijo turtą 3 937 912 Lt, t.y. Bendrovė buvo nemoki. Be to, po to, kai 2014 m. lapkričio 14 d. paskelbta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ stabdo veiklą, 2015 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Taigi šiuo atveju nustatyti ir BK 209 straipsnio dispozicijoje reikalaujami padariniai – bankrotas. Be to, iš jau minėtų duomenų apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir jų patvirtintus teismo nutartimi kreditorinius reikalavimus, bankroto administratoriaus pateiktą aktualią informaciją – planuojamus pokyčius, atsižvelgiant į įmonės turtą, akivaizdu, jog atitinkamiems kreditoriams buvo padaryta didelė žala. Pagal Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 1 dalį, didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. Pagal teismų praktiką, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-68/2011). Šiuo atveju kaltinamajam inkriminuoti 2014 metų laikotarpiu padaryti atitinkami veiksmai, kai iki 2015 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo” nustatytas 130 Lt bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Taigi 2014 metais didelė turtinė žala 209 straipsnio prasme laikoma suma, kuri viršijo 19 500 litų, t. y. 5 647 eurų (pastebėtina, kad ir po 2015 m. sausio 1 d. didele žala laikytina iš esmės panaši - 5 649 eurų suma). Iš bankroto administratoriaus pateiktos planuojamų pokyčių įmonės likvidavimo procedūroje informacijos matyti, kad netgi įvertinus palankiausiai (net ir įskaičiuojant planuojamus pokyčius, patenkinant dalį kreditorių reikalavimų Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, daliai turistų kreipusis į administracinius teismus dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės), netenkinti reikalavimai bus 1 029 537,46 eurų, tai yra akivaizdžiai itin didelė turtinė žala. Dėl kreditorių skaičiaus pažymėtina, kad patvirtintas 865 kreditorių sąrašas bankroto byloje, o įvertinus duomenis apie reikalavimus, kurie, planuojama, bus visiškai patenkinti, t. y. reikalavimai bus patenkinti 14 kreditorių – 12 I eilės kreditorių, ir 2 II eilės kreditoriai), darytina išvada, kad minėta žala padaryta 851 kreditoriui (865-14).

Pažymėtini ir G. K. argumentai, jog šiuo atveju verslas nepasisekė, nes pritrūko apyvartinių lėšų, savo ruožtu konkrečiu atveju 2014 m. lapkričio 14 d. pritrūko lėšų sumokėti skrydžių bendrovėms už skrydžius, kadangi jų pasirinktas kelionių tarpininkas laiku nesumokėjo jiems sumų, gautų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamas keliones. Taigi šiuo aspektu matyti, kad negalėjimą vykdyti įsipareigojimų 2014 m. lapkričio 14 d. kaltinamasis sieja su tuo, kad nors buvo deramasi su UAB „Cherry Media“, kuri savo sąskaitoje turėjo apie 700 000 Lt sumą, surinktą už jų platinamus kuponus (reklamuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamas keliones), UAB „Cherry Media“ trūkstamos sumos nepervedė, dėl ko, neturėdami apyvartinių lėšų ir nesant galimybės iš ko nors pasiskolinti, jie turėjo paskelbti apie negalėjimą tęsti veiklą, siekiant, kad panaudojant draudimo lėšas, būtų galimybė sugrąžinti keleivius, buvusius užsienyje.

Liudytoja apklausta A. P. parodė, kad nors 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „Cherry Media“ bandė imtis veiksmų, siekiant išspręsti nurodytą situaciją, visgi, kaip ji akcentavo, G. K. prašomos sumos, surinktos už keliones, kurios dar tik turėjo įvykti ateityje, jie neprivalėjo sumokėti pagal pasirašytas sutartis. Paaiškino, kad sutartyse tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Cherry Media“ buvo numatytos atsiskaitymo už išplatintus kuponus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamas keliones) sąlygos – t. y. numatytas atitinkamo dydžio avansas, kuris turėjo būti pervestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tam tikrą laikotarpį po kuponų platinimo pabaigos, o likusi dalis – per tam tikrą laikotarpį po kupono galiojimo pabaigos, t. y. po to, kai turistas grįžta iš kelionės. Kiek ji atsimena, paskutinės sutartys buvo su nuliniu avansu, t. y. pagal sutartis jie neprivalėjo po kuponų platinimo pabaigos pervesti jokios surinktų sumų dalies, o visa suma turėjo būti pervedama jau po kelionės. Paaiškino, kad jie geranoriškai, nors pagal sutartis neprivalėjo, pervesdavo avansą draudimo sumos ribose, t. y. pagal jų vidines taisykles, pervestas avansas (kurio ir neprivalėjo iš viso pervesti) turėjo būti ne didesnis nei draudimas. Paskutinėmis dienomis G. K., kaip parodė liudytoja A. P., prašė pervesti sumą, kuri jau būtų viršijusi draudimo sumą, nepaisant to, jie dar bandė kalbėti su skrydžių bendrovėmis, buvo pasirengę pervesti tiesiogiai joms atitinkamas pinigų sumas, siekiant gelbėti turistus, jei būtų iš skrydžių bendrovių gavę patikinimą, kad turistai bus sugrąžinti, tačiau nepavyko, liudytoja tiksliai pasakyti, kodėl, negalėjo.

G. K., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, ne kartą nurodė, kad jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir UAB „Cherry Media“ skirtingai traktavo sutarčių sąlygas, jis traktavo, kad kai turistas, įsigijęs kelionę, sudarydavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turizmo paslaugų sutartį, atsakomybė pereidavo jiems ir atitinkama suma, kurią turistas buvo sumokėjęs į UAB „Cherry Media“ sąskaitą, turėjo būti pervesta jiems.

Vis dėlto susipažinus su bankroto administratoriaus atstovės teisiamajame posėdyje pateiktų sutarčių su UAB „Cherry Media“ sąlygomis (pateikti segtuvai Nr. 8 ir 9), nustatyta, kad jose yra aiškiai ir konkrečiai nustatytos atsiskaitymo sąlygos, o būtent, nustatyta tokia Klientui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausančių sumų už kuponų turėtojų įsigytus kuponus tvarka: atitinkama sumos dalis sumokama Klientui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) per 10 darbo dienų nuo Kuponų platinimo termino pabaigos, o likusios priklausančios sumos (iš jų atskaičius remiantis sutartimi apskaičiuotą Paslaugų teikėjo (UAB “Cherry Media“) atlyginimą), sumokama per 10 darbo dienų nuo Kuponų galiojimo laikotarpio, nurodyto sutarties atitinkamame punkte, pabaigos; Kuponų galiojimo laikotarpis (terminas) apibrėžtas, kaip matyti iš sutarčių, kaip konkrečių kelionių datos (t. y. pasibaigus kelionei). Pažymėtina, kad pagal sutartis, sudarytas nuo 2014 m. vasario 17 d., iki 2014 m. gegužės 20 d., buvo susitarta, kad pirmoji dalis, sumokama po kuponų platinimo pabaigos, buvo 50 procentų sumos, gautos už kuponus, atskaičius UAB „Cherry Media“ atlyginimo (t. y. 10 procentų kuponų kainos), o likusi suma – per 10 dienų nuo kuponų galiojimo laikotarpio (t. y. per 10 dienų nuo konkrečių kelionių pabaigos). Tačiau jau vėlesnėse sutartyse – nuo 2014 m. birželio 2 d. iki paskutinės – 2014 m. spalio 21 d. sudarytos sutarties, apibrėžiant atsiskaitymo sąlygas, numatyta, kad pirmoji dalis, sumokama per 10 darbo dienų nuo kuponų platinimo pabaigos – tai yra 0 procentų sumos, gautos už kuponus; o likusios sumos – per 10 darbo dienų nuo Kuponų galiojimo laikotarpio pabaigos. Taigi sutartyse, kurios kaltinamojo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, buvo pasirašytos, yra aiškiai ir konkrečiai nurodytos atsiskaitymo sąlygos, dėl ko, teismo nuomone, negalėjo būti nuomonių išsiskyrimas dėl skirtingo terminų traktavimo ir pan., kadangi sutartyse yra aiškiai nurodyta, kad iš esmės visa suma (atskaičius UAB „Cherry Media“ komisinius – 10 procentų nuo kupono kainos) pervedama per 10 darbo dienų nuo konkrečių kelionių pabaigos.

Šiuo aspektu pažymėtinos ir specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, kiek tai susiję su UAB „Cherry Media“ atsiskaitymais su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta, kad pagal pateiktus duomenis UAB „Cherry Media“ neapmokėta suma 2014 m. lapkričio 14 d. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 577 752,29 Lt (t. 28, b. l. 109), kuri, pastebėtina, atitinka bendrą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus atstovo UAB „Valdsita“, ir UAB „Beta Media“ (bvusi UAB „Cherry Media“) 2017 m. spalio 18 d. susitarime nurodytą bendrą mokėtiną sumą – 27 982,80 eurų (96 619 Lt) sumą, kurią UAB „Beta Media“ pervedė tiesiogiai kuponus įsigijusiems, tačiau nespėjusiems pagal juos sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 139 345,80 eurų sumą, kurią UAB „Beta Media“ įsipareigojo pervesti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (ir kurią, kaip nustatyta iš bankroto administratoriaus atstovės I. P. parodymų, faktiškai pervedė). Specialisto išvadoje, įvertinus pateiktus tyrimo metu duomenis apie 2014 m. liepos – spalio mėnesių tarpusavio atsiskaitymus, konstatuota, kad UAB „Cherry Media LT“ neturėjo įsiskolinimų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kaip tik turėjo nuolatinę permoką beveik 200 000 Lt (t. 28, b. l. 112). Taigi šie duomenys taip pat iš esmės patvirtina liudytojos A. P. parodymus dėl atsiskaitymų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl nurodytų duomenų pagrindu teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą, vėliau – bankrotą, ir atitinkamos didelės turtinės žalos kreditoriams atsiradimą sąlygojo ne jo jau minėti sprendimai, pripažintini atitinkančiais sąmoningai blogo įmonės valdymo kriterijus BK 209 straipsnio prasme, o aplinkybė, kad UAB „Cherry Media“ nesumokėjo jų surinktų už išplatintus kuponus sumų iš kuponus įsigijusių asmenų, kadangi, kaip jau minėta, UAB „Cherry Media“ pagal pasirašytas sutartis neprivalėjo minėtų sumų jiems pervesti, t. y. debitorinio įsipareigojimo terminas dar nebuvo suėjęs. Be to, minėta UAB „Cherry Media“ surinkta pinigų suma buvo už platinamas keliones, kurios dar tik turėjo įvykti ateityje (t. y. už jas dar faktiškai nebuvo patirtos sąnaudos) – kaip matyti iš duomenų, kuriuos tyrimui pateikė UAB „Cherry Media“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesti surinkti pinigai už keliones, kurios turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014-11-14 iki 2014-12-27 (suma sudarė 250 726,66 eurų), o nesumokėtos sumos už išplatintas keliones, kurios turėjo vykti nuo 2014-12-27 iki 2015-09-12 (suma – 167 328,60 eurų (apie nurodytus suvestinius duomenis (specialisto išvados 76 priedas) specialisto išvadoje - t. 28, b. l. 119-120, 123; suvestiniai duomenys – 76 priedas, t. 34, b. l. 63-64).

Pažymėtini ir kiti kaltinamojo argumentai, o būtent, kad jis jokių lėšų nepasisavino – priešingai, kaip tik investavo savo lėšas, skolinosi iš kitų, įkalbėjo kitus investuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, kas rodo, kad jis tikėjo įmone ir tikslais, kuriuos jis kėlė. Dėl šių argumentų sutiktina, kad jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų pasisavinęs įmonės lėšas, veikęs siekdamas savanaudiškų tikslų ir pan., šiuo atveju nenustatyta. Vis dėlto pastaroji aplinkybė, teismo nuomone, neleidžia paneigti jau minėtų argumentų, dėl kurių, teismo nuomone, yra nustatytas sąmoningai blogas įmonės valdymas, nulėmęs atitinkamus padarinius, kadangi Baudžiamojo kodekso 209 straipsnio dispozicija nereikalauja, jog atitinkami veiksmai būtų atlikti turint savanaudišką tikslą ir pan. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog nepaisant to, jog kaltinamasis iš tikrųjų skolino lėšas įmonei, vis dėlto įmonės veiklos sustabdymo dienai iš esmės visos tos lėšos jam buvo grąžintos (likęs jo kreditorinis reikalavimas, kiek jis susijęs su paskolos teisiniais santykiai, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 3 d. nutarties – kilo dėl to, kad dėl neatliktų teisiškai reikšmingų veiksmų (apie juos – sprendžiant klausimą dėl kaltinimo padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą), jo 100 000 Lt suma, įnešta įstatinio kapitalo didinimui, apskaitoje ikiteisminio tyrimo metu buvo perkelta (užfiksuota) kaip jo suteikta įmonei paskola).

Taigi nors sutiktina, kad įmones valdančių veiklą plėtojančių asmenų veikla visada yra susijusi su mažesne ar didesne ekonomine rizika – atitinkamų sprendimų rezultatai gali būti visiškai kitokie, nei planuota ir tikėtasi ir rezultatas gali būti ekonomiškai nenaudingas ar nuostolingas, tačiau vertinant, ar už atitinkamų sprendimų priėmimą, sukėlusį žalos įmonei, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, t. y. ultima ratio priemonė, būtina įvertinti, ar atitinkami neigiami padariniai kilo įmonės vadovui veikiant rūpestingai ir sąžiningai įmonės atžvilgiu. Nors G. K., nepripažindamas savo kaltės, iš esmės nurodo, kad jo sprendimai buvo padiktuoti įprastos verslo rizikos, visgi dėl jau minėtų argumentų teismas su tokia pozicija nesutinka, kadangi, teismo nuomone, jis, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas – direktorius, veikė itin rizikingai, sudėtingoje kelionių organizavimo rinkoje, kuriai reikalingos, kaip minėta, itin didelės investicijos, be to, kurioje veikė itin stiprūs keli dideli kelionių organizatoriai, parduodamas paslaugas - keliones (itin didelį jų kiekį) mažesnėmis nei teikiamų paslaugų savikaina, kainomis. Būtent nurodyti itin rizikingi sprendimai, o ne kitokios objektyvios aplinkybės, teismo vertinimu, susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – įmonės bankrotu ir didelės turtinės žalos kreditoriams kilimu, kas lemia, jog nagrinėjamu atveju nustatyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, požymiai. Be to, spręstina, kad nustatyta ir kaltinamojo tyčia - o būtent, netiesioginė tyčia, t. y. jis suprato atitinkamų sprendimų rizikingumą, numatė atitinkamų pasekmių atsiradimo riziką, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Tokia išvada daroma įvertinus jau minėtus argumentus dėl kelionių organizavimo rinkos specifikos ir sudėtingumo, to, kad, kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų, jis ją gerai suvokė ir jo patirtis (nuo darbo kelionių vadovu), kaip pats nurodė, buvo pakankama imtis vadovauti kelionių organizatoriui turint itin didelių ambicijų, be to, ir kaltinamojo paaiškinimus, jog siekdamas įeiti į kelionių organizavimo rinką, jis iš esmės numatė ir planavo, kad pirmieji metai bus nuostolingi, o vėliau tikėjosi jau dirbti į pliusą, be to, aplinkybės dėl jo pasirinktos rizikingos strategijos, sudarant jau minėtas sutartis dėl paslaugų platinimo per grupinio apsipirkimo portalus, kuriose, be kita ko, numatytos itin nepalankios jiems atsiskaitymo sąlygos – ypač kiek tai susiję su nuo 2014 m. birželio mėnesio sudarytomis sutartimis, kuriose iš esmės numatyta, kad už platinamas keliones UAB „Cherry Media“ turi pareigą atsiskaityti tik jau įvykus kelionėms.

Todėl pripažinus, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje požymiai G. K. veikoje, jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą (atitinkamai iš kaltinimo pašalinus kaltinamajam inkriminuotas aplinkybes, susijusias su darbuotojų skaičiaus didinimu, automobilio įsigijimu išperkamosios nuomos būdu sutarties sudarymo bei sutarties dėl patalpų nuomos sudarymu).

Dėl duomenų, susijusių su kaltinimu pagal Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį, vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Už nurodytą nusikalstamą veiką numatyta sankcija – bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiškindamas BK 208 straipsnio taikymo ypatumus, yra nurodęs, kad objektyviai BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiškia vieno ar keleto iš kreditorių reikalavimų patenkinimu ar šių reikalavimų užtikrinimu, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal šio straipsnio 1 dalį kaip skolininko nesąžiningumą, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai bendrovė ar kitas ūkio subjektas yra atitinkamoje – sunkioje ekonominėje – padėtyje ar yra nemokūs, kai jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. Būtinasis šio nusikaltimo požymis yra turtinės žalos padarymas kreditoriams. Paprastai, esant skolininko nesąžiningumui, kreditoriams turi būti padaroma didelė turtinė žala. Būtent žalos dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį skolininko nesąžiningumas kaip nusikaltimas atribojamas nuo civilinio delikto. Tačiau ir šiuo atveju, sprendžiant dėl BK 208 straipsnio 1 dalies taikymo, reikia įvertinti tai, ar baudžiamosios atsakomybės taikymas konkrečiu atveju būtų proporcingas padarytos veikos pavojingumui. Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalą likusiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).

Kita vertus, baudžiamoji atsakomybė pagal nurodytą BK nuostatą negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno fakto, kai gresiant bankrotui ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, patenkinamas tik vieno (keleto) iš jų. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad sprendžiant nurodytą klausimą, būtina įvertinti, ar konkretūs veiksmai buvo piktavališki ar nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. <...> Paprastai nelaikytini nusikalstamais BK 208 straipsnio 1 dalies prasme veiksmai patenkinant (užtikrinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, kurie yra nulemti ekonominio būtinumo ir kuriais siekiama išvengti bendrovės bankroto, padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugą ar kitų itin pozityvių, reikšmingų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).

G. K. kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį pareikštas dėl to, kad dėl sunkios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik kelių iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent, kad jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės grynasis nuostolis sudaro 3 984 675 Lt (1 154 041 Eur) ir kad pagal 2014 m. lapkričio 14 d. bendrovės balanso duomenis įmonė yra nemoki, kad bendrovė dėl sunkios ekonominės padėties neturės galimybių patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimų, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, po paskelbimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)” nemokumą ir veiklos sustabdymą, 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. įmonės vardu išmokėjo sau pagal bendrovei suteiktas paskolos sutartis 256 761,63 Lt (74 363,31 Eur) sumą, 2014 m. lapkričio 14 d. pavedimu pagal paskolos sutartį grąžino A. L. 100 000 Lt (28 962 Eur) sumą bei 2014 m. lapkričio 14 d. iš bendrovės kasos išmokėjo sau – 1 750 Lt (506,83 Eur) ir bendrovės buhalterei D. K. – 1 250 Lt (362,02 Eur) darbo užmokestį, tokiu būdu patenkindamas tik trijų UAB „(duomenys neskelbtini)” kreditorių - savo, A. L., D. K. reikalavimus, dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą, taip jiems padarant didelę turtinę žalą.

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinime nurodytos aplinkybės dėl atitinkamų mokėjimų: 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. išmokėtos G. K. pagal bendrovei suteiktas paskolos sutartis 256 761,63 Lt (74 363,31 Eur) sumos, 2014 m. lapkričio 14 d. pagal paskolos sutartį grąžintos A. L. 100 000 Lt (28 962 Eur) sumos bei 2014 m. lapkričio 14 d. iš bendrovės kasos išmokėto darbo užmokesčio sau bei D. K. (atitinkamai 1 750 Lt (506,83 Eur) ir 1 250 Lt (362,02 Eur) sumos), iš byloje esančių duomenų yra neabejotinai nustatytos, to neneigia ir kaltinamasis. Iš byloje esančių duomenų bei specialisto išvados nustatyta, kad iš SEB banke esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 2014 m. lapkričio 14 d. buvo padarytas pavedimas A. L. – pervesta suma 100 000 Lt (t. 40, b.l. 22). 2014 m. lapkričio 11 ir 14 dienomis G. K. pagal paskolų sutartis išmokėta 256 761,63 litų suma (iš jų – 2014 m. lapkričio 11 d. 103 584 Lt suma), iš nurodytos sumos – 35 177,63 Lt grynais iš kasos ir 221 584 Lt iš banko sąskaitų (t. 29, b. l. 8; t. 40, b. l. 149).

Vis dėlto neigdamas savo kaltę, G. K. nurodo, kad minėtos sumos buvo išmokėtos laikantis reikalavimų tenkinimo eilės. Paaiškino, kad jis 2014 m. lapkričio 7 d. asmeniškai pagal vekselį pasiskolino 200 000 Lt sumą, kurią įsipareigojo grąžinti, ir suteikė įmonei paskolą vienai savaitei – t. y. iki 2014 m. lapkričio 14 d., kuri ir buvo grąžinta nurodytą dieną. Dėl mokėjimo A. L. paaiškino, kad jis taip pat buvo atliktas suėmus paskolos terminui. Darbo užmokestis buvo sumokėtas įprasta tvarka – jis mokamas paprastai iki mėnesio 15 dienos, kitiems darbuotojams darbo užmokestis jau buvo išmokėtas.

Taigi vertinant pareikštą kaltinimą, teismas pirmiausia pažymi paskutinius kaltinime nurodytus faktus, o būtent - 2014 m. lapkričio 14 d. iš bendrovės kasos G. K. ir vyriausiajai buhalterei D. K. išmokėti darbo užmokesčiai, atitinkamai 1 750 Lt (506,83 Eur) ir 1 250 Lt (362,02 Eur) sumos. Įvertinus kaltinamojo parodymus dėl šių sumų išmokėjimo, teismas sprendžia, kad byloje nepaneigta – priešingai, yra duomenų, leidžiančių patvirtinti, jog minėtos darbo užmokesčio sumos buvo mokamos nustatytu laiku (terminais), t. y. pagal bendrovėje esančią tvarką, pagal kurią darbo užmokestis buvo išmokamas iki mėnesio 15 dienos, ir kaip išplaukia tiek iš kaltinamojo, tiek liudytojų – įmonės darbuotojų parodymų, visiems kitiems darbuotojams darbo užmokestis jau buvo sumokėtas (t. y. nesumokėtas darbo užmokestis buvo tik G. K. ir D. K.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nurodyti reikalavimai – tai pirmos eilės reikalavimai, atitinkamai jų patenkinimas (darbo užmokesčio išmokėjimas) nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip lėmę (prisidėję prie) didelės turtinės žalos kreditoriams kilimą. Taigi atsižvelgiant į tai, bei jau minėtas teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ypatumų, kiek tai susiję su tuo, jog atitinkami sprendimai dėl atskirų kreditorių reikalavimo padidinimo, taip lemiant didelės turtinės žalos kitiems kreditoriams kilimą, turi būti padaromi sąmoningai kenkiant, nepagrįstai, nesiekiant pozityvių tikslų ir pan., dėl ko minėtos aplinkybės šalintinos iš kaltinimo, kadangi akivaizdu, jog jų negalima vertinti kaip galinčių sukelti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 208 straipsnio 1 dalį.

Siekiant atitinkamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir aplinkybę, jog atitinkami veiksmai, tenkinant tik vieno ar keleto kreditorių reikalavimus, buvo atlikti įmonei esant sunkioje ekonominėje padėtyje ar nemokiai. Dėl pastarosios aplinkybės specialisto išvadoje, atsakant į klausimą apie įmonės būklę (t. 29, b. l. 75-87), konstatuota, kad tyrimui pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos 2014-01-01 - 2014-11-14 laikotarpio duomenimis, bendrovės pardavimo pajamos sudarė 12 335 252 Lt, pardavimų savikaina 14 689 671 Lt, užfiksuotas veiklos rezultatas 3 984 675 Lt nuostolis. Bendrovės 2014-11-14 balanso duomenimis, nuosavo kapitalo dydis buvo neigiamas - 3 937 912 Lt, t.y. įsipareigojimai viršijo turtą 3 937 912 Lt, todėl padaryta išvada, kad Bendrovė buvo nemoki. Išvadoje taip pat pažymėta, kad kadangi tarp tyrimui pateiktų Bendrovės dokumentų nėra balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų 2014-09-30 ir 2014-10-30 dienai, negalima nustatyti Bendrovės veiklos rezultatų ir ekonominės padėties nurodytomis datomis. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo faktas 2014-11-14 dienai neabejotinai nustatytas, tai patvirtina ir faktas, jog nurodytą dieną G. K. pranešė Valstybiniam turizmo departamentui apie veiklos sustabdymą dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Tačiau nesant galimybės objektyviai (atliekant specialisto tyrimą) nustatyti situacijos ankstesniais laikotarpiais, būtina įvertinti kitus duomenis, galinčius patvirtinti ar priešingai – paneigti, jog atliekant aktualius mokėjimus (grąžinimus) kaltinamasis žinojo apie sunkią įmonės padėtį. Šiuo aspektu pažymėtinos aplinkybės, kurias parodė liudytoja D. K., nurodžiusi, kad nerimą jai sukėlė situacija po 2014 m. rugpjūčio mėnesio balanso sudarymo, kai pamatė, kad nėra pelno ir einama netgi į minusą, parodė, kad apie tai buvo informuotas įmonės vadovas. Pažymėtinos ir paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog iki 2014 m. lapkričio 14 d. buvo keletas situacijų, kai buvo sunku surinkti lėšas, reikalingas lėktuvams pakelti, iš kurių vis dėlto jie išlaviravo – paskutinioji (kaip nurodė – iki 2014 m. lapkričio 14 d. rimčiausia) buvo 2014 m. lapkričio 7 d., kai vis dėlto pavyko susitarti su UAB „Cherry Media“, kad ji pervestų atitinkamą pinigų sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš A. P. parodymų matyti, jog iš tikrųjų 2014 m. lapkričio 7 d. derybos dėl sumų išmokėjimo jau buvo sudėtingesnės, vis dėlto jie sutiko išmokėti prašomas sumas, nors jų neprivalėjo. Juolab akivaizdu, kad atitinkami faktai dėl apyvartinių lėšų trūkumo buvo ir anksčiau, ką liudija aplinkybės, susijusios su įmonės darbuotojų A. A., M. V. suteiktomis paskolomis trumpam terminui. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad sunki įmonės padėtis buvo jau ir anksčiau, nei 2014 m. lapkričio 14 d., ką kaltinamasis neabejotinai žinojo (pastebėtina, jog jis patvirtino, kad nuolat sekė įmonės finansinę padėtį).

Dėl A. L. kreditorinio reikalavimo tenkinimo 2014 m. lapkričio 14 d., pažymėtina, kad 2014 m. spalio 1 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą padarė pavedimą 200 000 Lt sumai, paskirtį nurodant – „Avansas“ (t. 40, b. l. 20). Įmonės buhalterinėje apskaitoje nurodyta suma buvo apskaityta kaip A. L. suteikta paskola (t. 40, b. l. 21). Specialisto išvadoje, aptariant nurodytą pavedimą, pažymėta, kad tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pavedimo pagrindą, paskolos sutartis (kurios pagrindu nurodyta suma užfiksuota kaip paskola bendrovei), nebuvo pateikta, todėl nesant šios paskolos sutarties, konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti, kokiomis sąlygomis ir / ar buvo suteikta paskola ir / ar buvo numatytos mokėti palūkanos. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad nėra neabejotinai nustatyta, kada suėjo nurodytos paskolos grąžinimo (išmokėjimo) terminas, atitinkamai minėti duomenys negali patvirtinti kaltinamojo parodymų, jog 100 000 Lt sumos grąžinimas A. L. buvo padarytas pagal reikalavimų tenkinimo eilę.

Pasisakant dėl sumų išmokėjimo (paskolų grąžinimo) G. K., pažymėtina, kad byloje yra 2014 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartis, kuria G. K. įmonei savaitės laikotarpiui – iki 2014 m. lapkričio 14 d. suteikė 200 262,40 Lt (58 000 eurų) paskolą (t. 40, b. l. 156-158). Iki tol pagal apyvartos žiniaraštį (t. 40, b. l. 149) negrąžinta paskolos G. K. suma nurodyta 57 190 Lt, po 2014 m. lapkričio 7 d. – 257 686,04 Lt. Iš šio apyvartos žiniaraščio nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 11 d. G. K. grąžinta 103 584 Lt paskolos suma (likutis – 154 102,04 Lt), o 2014 m. lapkričio 14 d. – 1 087,96 Lt, 26 096,75 Lt, 9 080,88 Lt, 96 678,40 Lt, 233,64 Lt ir 20 000 Lt sumos, užfiksuotas likutis – 924,41 Lt.

Taigi vertinant kaltinamojo parodymus šių duomenų pagrindu, pažymėtina, kad nors pagal paskolos sutartį iš tikrųjų 2014 m. lapkričio 7 d. paskolinta 200 000 Lt sumos grąžinimo terminas buvo 2014 m. lapkričio 14 d., visgi iš nurodytų duomenų matyti, kad minėtos paskolos grąžinimas jau buvo atliktas iš dalies ir 2014 m. lapkričio 11 d., dar nesuėjus jos grąžinimo terminui, kadangi, kaip minėta, 2014 m. lapkričio 11 d. G. K. buvo grąžinta 103 584 Lt suma, kaip paskolos grąžinimas, nors iki 200 000 Lt paskolos suteikimo ankstesnės paskolos dalis sudarė 57 190 Lt, t. y. iš nurodytos 103 584 Lt sumos akivaizdu, jog dalis (103 584 Lt - 57 190 Lt = 46 394 Lt) buvo būtent pagal 2014 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartį, kurios grąžinimo terminas dar nebuvo suėjęs. Taigi nors 2014 m. lapkričio 14 d. kiti padaryti minėtos paskolos grąžinimo veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys pasirašytos sutarties sąlygas, t. y. suėjus paskolos grąžinimo terminui, visgi jau minėta aplinkybė, vertinant su vėliau nurodytomis, leidžia spręsti apie nesąžiningumo G. K. veiksmuose buvimą.

Pažymėtina, kad pagal specialisto išvadoje nurodytus duomenis, pinigų likutis kasoje 2014 m. lapkričio 14 d., buvo 0 Lt, o banko sąskaitoje – minus 114,24 Lt (t. 29, b. l. 50), kas leidžia daryti išvadą, jog pripažinus, kad įmonė nebegali vykdyti įsipareigojimų ir privalo stabdyti savo veiklą, siekiant, kad, panaudojant draudimo lėšas, būtų iš užsienio valstybių sugrąžinti į jas išvykę turistai, įmonės sąskaitose turimos lėšos buvo panaudotos jau minėtų dviejų kreditorių – A. L. (buvusio įmonės akcininko, kuris ne kartą skolino įmonei lėšas) ir G. K. kreditorinių reikalavimų patenkinimui, tam panaudojant visas įmonės sąskaitose bei kasoje buvusias lėšas. Nors kaltinamasis, duodamas parodymus, pažymėjo, kad pavedimus iš įmonės sąskaitos jis darė 2014 m. lapkričio 14 d. ryte, o tik vėliau buvo deramasi su UAB „Cherry Media“, dar neįtariant, kad derybos nepavyks ir pan., visgi D. K., duodama parodymus, nurodė, kad minėti pavedimai buvo padaryti jau paaiškėjus, kad įmonė nebegali tęsti veiklos. Be to, kaip parodė pastaroji liudytoja, ji pati savarankiškai nespręsdavo dėl mokėjimų įmonės lėšomis – sprendimus visada priimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas – G. K..

Taigi įvertinus aplinkybes, jog kaltinamasis žinojo apie sunkią įmonės padėtį, o 2014 m. lapkričio 14 d. – jau neabejotinai žinojo apie įmonės nemokumą, dėl kurio grėsė bankroto paskelbimas (kuris ir buvo paskelbtas 2015 m. vasario 3 d.), tačiau priėmė sprendimus patenkinti tik dviejų kreditorių – A. L. ir G. K. reikalavimus, neveikė sąžiningai ir minėtų reikalavimų patenkinimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis įmonės ir jų kreditorių interesus, kadangi dėl minėtų reikalavimų patenkinimo bendras įmonės turtas sumažėjo, atitinkamai sumažėjo ir kreditorių galimybės į reikalavimų patenkinimą. Atitinkamai likusiems įmonės kreditoriams buvo padaryta 356 761,63 Lt turtinė žala, kuri atitinka didelės turtinės žalos sampratą BK 209 straipsnio prasme (pagal BK 212 straipsnio 1 dalį – daugiau nei 150 MGL dydžio suma, kuri nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta aptariant kaltinimą pagal BK 209 straipsnį, aktualiu laikotarpiu – 2014 metais, viršijo 19 500 litų, t. y. 5 647 eurų). Teismas taip pat vertina, kad nurodyti veiksmai buvo padaryti veikiant netiesiogine tyčia – kaltinamasis suvokė, kad tenkinant (užtikrinant) kelių minėtų kreditorių reikalavimus, bus padaryta turtinė žala likusiems kreditoriams, ir nors nenori šios žalos (duomenų, galinčių tai patvirtinti, byloje nenustatyta), tačiau sąmoningai leidžia jai kilti.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta G. K. kaltu padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl duomenų, susijusių su kaltinimu pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį), vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi šiame straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už tokių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei nurodytos veikos (ar viena iš jų) sukelia jau minėtus padarinius.

Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 2 straipsnio 4 dalį, buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti.

Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą – tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto, kaltinimas G. K. pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje pareikštas už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir grindžiamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d., siekdamas nuslėpti netinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymą ir dėl to kilusį bendrovės nemokumą, tyčia, neteisėtai organizavo netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, nenustatė tinkamos apskaitos vedimo bei apskaitos dokumentų išsaugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų pildomi ir išsaugomi privalomi apskaitos registrai: Didžioji knyga, kasos knyga, atskaitingų asmenų avanso apyskaita, pirkimų ir pardavimų registrai, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo minėtų apskaitos registrų, o be jų negalima tinkamai ir objektyviai patikrinti ir nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje ir dėl šių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už jau minėtą laikotarpį. Taigi kaltinimas apgaulingai tvarkius įmonės buhalterinę apskaitą, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pasireiškė, kaip matyti iš pareikšto kaltinimo esmės, tuo, kad kaltinamasis organizavo netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, nenustatė tinkamos apskaitos vedimo bei apskaitos dokumentų išsaugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų pildomi ir išsaugomi privalomi apskaitos registrai.

Pažymėtina, kad formuluojant kaltinimą kaltinamajam, yra nurodytos ir atitinkamos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimas, kiek galima spręsti iš kaltinimo formuluotės, inkriminuotas kaltinamajam:

1.1. 21 straipsnio 1 ir 2 dalys (redakcija nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), pagal kurias už apskaitos organizavima pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (1 d.); už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (2 d.);

1.2. 4 straipsnis, pagal kurį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2 pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

1.3. 6 straipsnio 2 dalis, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

1.4. 12 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;

1.5. 12 straipsnio 4 dalis, pagal kurią apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryto, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius;

1.6. 16 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose;

1.7. 18 straipsnio 2 dalis, kad visuose apskaitos dokumentuose draudžiama taisyti dokumento surašymo datą;

1.8. 19 straipsnio 1 ir 2 dalys, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis;

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

2.1. 16 punktas, kuris numato, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą;

2.2. 17 punktas, pagal kurį kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje;

2.3. 9 punktas, pagal kurį atsakingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso apyskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Minėti teisės aktų reikalavimų pažeidimai tvarkant buhalterinę apskaitą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kaip matyti, yra konstatuoti specialisto išvadoje, detaliai nurodant, kuo šie pažeidimai pasireiškė – specialisto išvados lapai nuo 177 iki 194, 234 (t. 29, b.l. 54-71, 111), be to, konstatuota, jog dėl atitinkamų 2014 metų laikotarpiu padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų (4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 12 str. 4 d., 13 str. 1 d., 16 str. 3 d., 18 ir 19 str.) ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus (specialisto išvados 234 lapas, t. 29, b. l. 111).

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, iš esmės neginčijant nurodytų išvadų, laikomasi pozicijos, kad buhalterinė apskaita, kiek jis supranta, buvo vedama tinkama, o atitinkami apskaitos registrai negalėjo būti pateikti dėl to, kad, sugedus buhalterės kompiuteriui, kuriame buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“, kurios pagalba ir buvo tvarkoma buhalterinė apskaita įmonėje, nebuvo išsaugoti atitinkami apskaitos registrai. Taigi iš esmės neneigiamos kaltinamajame akte nurodytos ir specialisto išvadoje akcentuotos aplinkybės, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai: didžioji knyga, kasos knyga, atskaitingų asmenų avanso apyskaita, pirkimų ir pardavimų registrai, t. y. minėti apskaitos registrai nebuvo išsaugoti, kadangi, kaip nurodoma, buvo pildomi tik buhalterinės apskaitos programoje ir buvo tik elektroninėje laikmenoje bei nebuvo periodiškai atspausdinami (popierine laikmena). Taigi spręstina, kad šios aplinkybės laikytinos nustatytomis. Vis dėlto, kaip minėta, neginčijant nurodytų faktinių aplinkybių, kaltinamasis neigia kaltę dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių.

Kaltinamajame akte atitinkami kaltinamojo nurodyti veiksmai, neužtikrinant apskaitos registrų išsaugojimo, kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, tačiau su tokia kvalifikacija, teismo vertinimu, sutikti negalima.

Vertinant kaltinamajam pareikštus kaltinimus, pirmiausia pažymėtina, kad jam inkriminuotas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Taigi nors pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, kas pažymėta ir kaltinamajame akte, vis dėlto tinkamas atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą (tokį nustačius) subjektas gali būti tik asmuo, kuris konkrečiai tvarkė (ne organizavo) buhalterinę apskaitą. Nagrinėjamu atveju buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterė D. K. – tai neabejotinai nustatyta byloje ir dėl šios faktinės aplinkybės jokių abejonių ar ginčų nėra. Taigi įmonės vadovas pagal teisinį reguliavimą atsakingas už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudaryta sutartis su tokias paslaugas teikiančiu subjektu ir pan. Todėl konstatuotina, kad įmonės vadovas, pavedęs atitinkamas buhalterinės apskaitos vedimo funkcijas vyriausiajam buhalteriui, laikytinas pastarąją (buhalterinės apskaitos organizavimo) pareigą įgyvendinęs. Savo ruožtu pagal BAĮ įstatymo 11 straipsnį, už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą gali būti traukiamas ir įmonės vadovas – tais atvejais, kai atitinkami veiksmai padaromi bendrininkaujant su konkrečiai buhalterinę apskaitą tvarkančiu asmeniu arba tais atvejais, kai įmonės vadovas atitinkamiems veiksmams panaudoja asmenį, tvarkantį buhalterinę apskaitą, tačiau nežinantį apie nusikalstamus kėslus (pvz., kai jis nežino, kad jam pateikiami apgaulingi apskaitos dokumentai ir pan. – pastaraisiais atvejais atsakomybėn traukiamas tik įmonės vadovas. Tačiau nagrinėjamu atveju tokie veiksmai G. K. nėra inkriminuoti (bendrininkavimas ar veikimas per atitinkamus nusikaltamus veiksmus nesuvokiantį buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį). Bet kokiu atveju kalbant apie apgaulingą apskaitos tvarkymą BK 222 straipsnio 1 dalies prasme, turimi omeny būtent buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmai – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimas, grupavimas, apibendrinimas buhalterinėje apskaitoje ir pan. Savo ruožtu, kaip matyti iš kaltinimo esmės (nurodytų kaltinamojo veiksmų), jame nurodyti kaltinamajam konkrečiai inkriminuoti veiksmai iš esmės susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu, kiek tai susiję su Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta ūkio subjekto vadovo pareiga nustatyti tam tikrą buhalterinės apskaitos vedimo ir apskaitos dokumentų bei registrų saugojimo tvarką, kas, teismo vertinimu, negali būti traktuojama kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas BK 222 straipsnio 1 dalies prasme.

Juolab pažymėtina, kad gretinant kaltinamajame akte nurodytas teisės aktų reikalavimų buhalterinės apskaitos tvarkymui nuostatas su kaltinamajame akte nurodytais kaltinamajam inkriminuotais veiksmais, akivaizdu, jog dalis nurodytų nuostatų apskritai negali būti siejami su kaltinamojo, kaip ūkio subjekto, pareigomis Buhalterinės apskaitos įstatymų ar kitų teisės aktų prasme, pavyzdžiui – BAĮ 4 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 2 dalis; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16, 17 punktais ir iš dalies 9 punktas iš esmės yra susiję su betarpiškai buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens – šiuo atveju (vyriausiojo) buhalterio, atliekamomis funkcijomis ir reikalavimais, keliamais jam, tvarkant apskaitą, ir niekaip negali būti siejama su kaltinamajame akte nurodytais kaltinamajam inkriminuotais jo veiksmais – tuo, kad jis, kaip nurodoma, nenustatė tinkamos apskaitos vedimo bei apskaitos dokumentų išsaugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų pildomi ir išsaugomi privalomi apskaitos dokumentais. Iš specialisto išvados taipogi matyti, kad nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų pažeidimai detalizuoti konkrečiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens padarytais nurodytų reikalavimų pažeidimais.

Taigi dėl nurodytų BAĮ bei kitų teisės aktų pažeidimų G. K. iš esmės negali būti kaltinamas, kadangi minėtos nuostatos reglamentuoja būtent buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, o ne jo, kaip įmonės vadovo, pareigas, atitinkamai nurodytos aplinkybės (teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios buhalterinę apskaitą tvarkančio, o ne ūkio subjekto vadovo, pareigas, šalintinos iš kaltinimo.

Tačiau, kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išsaugoti apskaitos registrai, o iš naujo turimų apskaitos dokumentų pagrindu suvesti 2014-01-01 ir 2015-02-14 laikotarpio apskaitos registrai buvo sudaryti įmonės buhalterės D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir tyrimui pateikti 2015-09-21, 2015-10-21 ir 2015-11-04/05 dienomis (t. 28, b. l. 100). Pažymėtina, kad nors kaltinamasis nurodo, kad visi apskaitos dokumentai buvo saugomi ir paimti kratų metu, liudytoja apklausta D. K. parodė, be kita ko, kad iš naujo suvedant buhalterinę apskaitą, esminių dokumentų netrūko, vis dėlto, kaip matyti iš specialisto išvados, tyrimui nebuvo pateikti atitinkami apskaitos dokumentai (specialisto išvadoje detalizuoti atitinkami pažeidimai, susiję su, be kita ko, kasos pajamų / išlaidų orderių nepateikimu tyrimui, sąskaitų (HSC Grup Tur Emlak“ „SpotAir“ „White Shark“), taip pat kitų apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atitinkamus įrašus buhalterinėje apskaitoje nepateikimu (t. 29, b. l. 57-60, 61-66); taip pat pažeidimai, susiję su Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto pažeidimu (t. 29, b. l. 69). Duodama parodymus D. K. dėl apskaitos dokumentų taip pat parodė, kad visi dokumentai buvo vedami buhalterinės programos „Rivilė“ pagalba, jos pagalba taip pat buvo išrašomos ir visos sąskaitos, tik galbūt ne visos sąskaitos dėl darbo krūvio, dėl to, kad ji nespėjo, buvo atspausdinamos.

Minėta, kad pagal BAĮ 21 straipsnio 2 dalį, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis; o Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas numato, be kita ko, kad atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Taigi pastarosios nuostatos akivaizdžiai numato ūkio subjekto – šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigą nustatyti (pasirašyti) atitinkamas tvarkas, numatyti priemones ir organizuoti tinkamą apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, tačiau pripažintina, kad tokios tvarkos bei priemonės nebuvo numatytos, kas lėmė, kad atitinkami apskaitos dokumentai bei apskaitos registrai nebuvo išsaugoti. Pažymėtina taip pat ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas vertinant ne aktualiu įmonės veiklos metu sudarytus buhalterinės apskaitos registrus ir atskaitomybės dokumentus, o bendrovės vyr. buhalterės D. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. y. jau po įmonės veiklos sustabdymo) sudarytus (t. y. turimų įmonės apskaitos dokumentų pagrindu iš naujo sudarytus) 2014-01-01 – 2014-12-31 ir 2015-01-01 – 2015-02-14 (po įmonės bankroto paskelbimo) minėtus dokumentus (t. 29, b. l. 29, b. l. 32).

Specialisto išvadoje yra konstatuota, kad dėl atitinkamų Buhalterinės apskaitos įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimų – tarp jų, ir dėl pažeidimų, susijusių su apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų neišsaugojimu, už kuriuos atsakingas G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus (specialisto išvados 234 lapas, t. 29, b. l. 111), juolab tokią išvadą neabejotinai sustiprina ir jau minėta aplinkybė, kad specialisto išvada dėl ūkinės finansinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos buvo duota ištyrus ne įmonės veiklos metu, o jau po veiklos sustabdymo iš naujo turimų dokumentų pagrindu sudarytus buhalterinės apskaitos registrus bei atskaitomybės dokumentus, kas taipogi, pripažintina, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog dėl kaltinamojo G. K. pažeistų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų – neįvykdytos savo, kaip UAB „Freshtrael“ vadovo pareigos saugoti ir išsaugoti atitinkamus dokumentus, kilo jau minėti padariniai.

Pripažinus, kad nenustatydamas jau minėtų tvarkų, priemonių ir pan., kaltinamasis pažeidė nurodytas teisės aktų, reglamentuojančių ūkio subjektų buhalterinės apskaitos tvarkymą bei organizavimą, nuostatas, būtina įvertinti, ar nurodyti pažeidimai gali būti vertinami (nustačius ir kitus būtinuosius požymius) kaip nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje. Teismas su tokia veikos kvalifikacija nesutinka. Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo – objektyvioji pusė, kadangi, kaip jau minėta, minėto straipsnio objektyviąją pusę sudaro apgaulingi buhalterinės apskaitos tvarkymo, o ne jos organizavimo ir pan. veiksmai. Savo ruožtu jau minėti atvejai, kada ūkio subjektas irgi gali būti nurodytos nusikalstamos veikos subjektu (t. y. bendrininkavimas, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą su ją tvarkančiu asmeniu, ar apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasitelkiant atitinkamų nusikalstamų kėslų nesuvokiantį buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį) šiuo atveju nei buvo inkriminuoti kaltinamajam, nei nustatyti.

Kita vertus, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, kaltinamasis buvo įspėtas, kad atitinkami jo veiksmai gali būti vertinami ir pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, taipogi numatančios baudžiamąją atsakomybę už atitinkamus nusikalstamus veiksmus vedant ūkio subjekto buhalterinę apskaitą. Šiuo aspektu kaltinamasis dėl jam inkriminuotos veikos nurodė, kad jis ir ją vertinant pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį savo kaltės nepripažįsta. Vis dėlto, teismo vertinimu, atitinkami nustatyti kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.

Minėtoje nuostatoje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą – tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taigi matyti, kad viena iš dispozicijoje aiškiai ir konkrečiai numatytų veikų – tai buhalterinės apskaitos dokumentų ne(iš)saugojimas įstatymų nustatytą laiką. Būtent šiuo atveju kaltinamajam inkriminuota veika ir pasireiškė tuo, kad jis nenustatė tinkamos buhalterinės apskaitos vedimo ir apskaitos dokumentų išsaugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų išsaugomi privalomi apskaitos registrai: Didžioji knyga, kasos knyga, atskaitingų asmenų avanso apyskaita, pirkimų ir pardavimų registrai, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo minėtų apskaitos registrų, taip pat specialisto išvadoje detalizuoti apskaitos dokumentai.

Pažymėtina, kad nesant bendrovėje nustatytos buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, būtina vertinti ir kitas susijusias aplinkybes – ar buvo apskritai imtasi kažkokių priemonių, veiksmų, užtikrinant ūkio subjekto vadovo pareigos saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus vykdymą. Duomenų, kad tokių veiksmų imtasi įmonėje, teismo nuomonėje, nėra. Nors, kaip nustatyta, įmonėje buvo apskaitos dokumentai (kaip jau minėta – ne visi), kurie ikiteisminio tyrimo metu kratos, Savanoriško dokumentų pateikimo protokolais bei pareikalavus buvo pateikti tyrimą atliekantiems specialistams, vis dėlto, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būtų paskyręs atsakingus asmenis, kuriems būtų pavesta rūpintis apskaitos dokumentų išsaugojimu nustatytą laiką, apskaita įmonėje buvo vedama buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“, tačiau nebuvo numatyta, kokiais laikotarpiais (kokiu dažnumu) būtų atspausdinami atitinkami dokumentai, siekiant užtikrinti, kad tokioje situacijoje, kaip kad nagrinėjamu atveju – t. y. sugedus kompiuteriui, kuriame buvo minėta programa (kaip jau minėta – tokia versija byloje nėra paneigta), tie dokumentai nebūtų prarasti.

Taigi šiuo atveju akivaizdu, jog pastaroji G. K. veika, kuri, kaip minėta, pripažintina įrodyta, atitinka objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, požymius, be to, kaip jau minėta, nustatyti ir įstatymo reikalaujami padariniai – dėl to negalima iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už jau minėtą laikotarpį. Taigi akivaizdu, jog kaltinamajame akte G. K. inkriminuota jo jau minėta padaryta veika, sukėlusi nurodytus padarinius, visiškai atitinka Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Atitinkamai aplinkybės, susijusius su jau minėtų teisės aktų buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims keliamais reikalavimais, kaltinimu nenustačius buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos (apskaitos vedimą nustato Buhalterinės apskaitos įstatymas ir kiti aktualūs teisės aktai), šalintinos iš kaltinimo.

Kaip išaiškinta teismų praktikoje, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, pasireiškusi buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu, gali būti padaroma tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-305/2009 ir kt.).

Nors kaip išplaukia iš kaltinamajame akte apibrėžto kaltinimo, laikomasi pozicijos, kad atitinkami veiksmai (nevertinant tų, kurie iš esmės kaltinamajam negali būti inkriminuoti ir yra susiję su buhalterinė apskaitos vedimo tvarka) buvo padaryti tyčia, t.y. nurodoma, kad atitinkamus pažeidimus buhalterinės apskaitos tvarkymo srityje G. K. įvykdė siekdamas nuslėpti netinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymą ir dėl to kilusį bendrovės nemokumą ir galimą bankrotą, laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. tyčia, atliko atitinkamus veiksmus, tačiau, teismo nuomone, tokios išvados byloje esantys duomenys nepatvirtina. Teimo vertinimu, pirmiausia nėra paneigta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad 2014 m. lapkričio pradžioje, įmonei persikraustant į nauja patalpas (kaltinamajam tuo metu nesant Lietuvoje), sugedus buhalterės D. K. kompiuteriui, kuriame buvo įdiegta buhalterinės apskaitos programa Rivilė, nebuvo išsaugoti atitinkami apskaitos registrai ir kiti dokumentai – tokias aplinkybes vienais ar kitais aspektais iš esmės patvirtino liudytojais apklausti M. V., A. D., E. T., A. S., nors, pripažintina, objektyviai ir neabejotinai nustatyti, kas ir kaip atsitiko su nurodytu kompiuteriu, teismo nuomone, galimybės nėra. Visgi, kaip minėta, kaltinamojo nurodyta versija nėra paneigta. Dėl kitų apskaitos dokumentų, nurodytų specialisto išvadoje, kurie nebuvo pateikti tyrimo metu, pažymėtina, kad nėra galimybės nustatyti jų nepateikimo priežastis – neišsaugojimo aplinkybių. Vis dėlto duomenų, kad G. K. sąmoningai, siekdamas atitinkamų tikslų – kaip kad nurodyta, nuslėpti atitinkamas aplinkybes dėl UAB „(duomenys neskelbtini) valdymo, atliko veiksmus, susijusius su konstatuotais pažeidimais, teismo vertinimu, taipogi nėra.

Pažymėtina, kad apie asmens subjektyviosios veikos pusę sprendžiama ne tik pagal jo parodymus šiuo klausimu, tačiau ir įvertinus objektyviuosius atitinkamos veikos požymius. Taigi šiuo atveju spręstina, kad atitinkama kaltinamojo veika buvo padaryta jam veikiant neatsargiai – o būtent, dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kadangi įvertinus jo išsilavinimą, nurodytus argumentus, kad jis buvo pasirengęs vadovauti įmonei, kvalifikacijos, kaip nurodo, jam netrūko ir pan. darytina išvada, jog jis žinojo apie atitinkamus reikalavimus, keliamus ūkio subjekto vadovui, susijusius su pareigomis nustatyti atitinkamas tvarkas buhalterinės apskaitos tvarkymo srityje, tačiau jų nesilaikė, ir, turėdamas suvokti, jog dėl to gali kilti atitinkami padariniai, tikėjosi jų išvengti.

Taigi įvertinęs nurodytas nustatytas aplinkybes bei argumentus, teismas pripažįsta, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai G. K. veikoje, o būtent – tai, kad jis, nurodytu laikotarpiu eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kurios numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, taip pat Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimą („Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį), veikdamas neatsargia kaltės forma, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. nenustatė tinkamos apskaitos dokumentų išsaugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų pildomi ir išsaugomi privalomi apskaitos registrai: didžioji knyga, kasos knyga, atskaitingų asmenų avanso apyskaita, pirkimų ir pardavimų registrai, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo minėtų dokumentų ir apskaitos registrų, dėl ko negalima tinkamai ir objektyviai patikrinti ir nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, o dėl šių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. Atsižvelgiant į tai, G. K. pripažintinas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.

Dėl duomenų, susijusių su kaltinimu pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą dokumentą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Kaltinimas G. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, reiškiamas, kaip nurodyta kaltinamajame akte, dėl to, kad jis suklastojo tikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentą bei jį panaudojo, t. y. pateikė Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir VTD, Valstybinis turizmo departamentas), o būtent, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tyčia, siekdamas suklaidinti Valstybinį turizmo departamentą dėl realių UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų, pagamino ir atspausdino 2014 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, kuriame įrašė įstatinio kapitalo dydį 110 000 Lt, kai faktiškai jis buvo 10 000 Lt, t. y. balanse įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės įstatinio kapitalo dydį, po ko balansą pasirašė ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. pateikė jį Valstybiniam turizmo departamentui. Taigi G. K. kaltinamas suklastojęs tikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentą – šios bendrovės balansą, bei jį panaudojęs.

Vertinant kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, pirmiausia pažymėtina, kad BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas – dokumentai, kurie gali būti atitinkamų juridinių faktų įrodymu, teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymų. Šia prasme pripažintina, kad Valstybiniam turizmo departamentui, atliekančiam, be kita ko, turizmo sektoriuje veikiančių subjektų priežiūrą, pateiktas įmonės balansas – atitinka dokumento BK 300 straipsnio prasme sąvoką. Be to, minėta, kad G. K. kaltinamas suklastojus tikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentą – balansą. Tikro dokumento suklastojimu teismų praktikoje laikomas dokumento tikrumo ir teisingumo pakeitimas, pavyzdžiui, dalies turinio pakeitimas, įtvirtinant jame neteisingą, melagingą informaciją ir pan. Šiuo atveju, kaip išplaukia iš kaltinamojo akto, tikro dokumento – UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso suklastojimas pasireiškė tuo, kad jame buvo nurodytas įstatinis kapitalas 110 000 litų, nors įstatinis kapitalas buvo 10 000 litų.

Nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – tai yra būtina nustatyti, kad kaltinamasis supranta, jog siekdamas apyvartoje panaudoti netikslius duomenis (melagingą informaciją apie atitinkamas aplinkybes, faktus ir pan.), jis suklastojo tikrą dokumentą, jame nurodydamas netikslius duomenis (pakeisdamas tikrą dokumento turinį), ir būtent to siekia, be to, tokį suklastotą dokumentą panaudoja, siekdamas atitinkamų tikslų.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš kaltinamojo akto, duomenų neteisingumas įmonės balanse buvo susijęs su jos įstatinio kapitalo dydžiu, būtina įvertinti aktualų teisinį reguliavimą, susijusį su įmonių įstatinio kapitalo didinimu.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (įstatymo Nr. 123-5574 redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.) 49 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu; įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę. Pagal šio įstatymo straipsnio 4 dalį, dokumentas, patvirtinantis sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui, o pagal 7 dalį, įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre; visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, <...> laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos.

Taigi iš cituoto teisinio reguliavimo, įtvirtinto Akcinių bendrovių įstatyme, seka, jog įstatinio kapitalo padidinimui nepakanka tik priimti atitinkamą sprendimą – nurodytam veiksmui įteisinti būtina atlikti nurodytus teisiškai reikšmingus veiksmus – pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui (Registrų centrui) sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, taip pat pateikti (įregistruoti) pakeistus bendrovės įstatus – tik po to bendrovės įstatinis kapitalas laikomas padidintu.

Iš Valstybinio turizmo departamento pateiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jo direktorius G. K.) departamentui buvo pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. I pusmečio (2014 m. birželio 30 d.) balansą (ataskaitos sudarymo data – 2014 m. liepos 2 d.), kuriame grafoje „C. Nuosavas kapitalas; I. Kapitalas“ nurodyta suma (litais) – 110 000. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. R., 2014 metais ėjęs direktoriaus pavaduotojo, o nuo spalio mėnesio – direktoriaus pareigas, parodė, kad kai į rinką atėjo naujas kelionių organizatorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo veikla buvo stebima, ir kai įmonė paskelbė solidų planuojamų skrydžių planą, jiems buvo pasiūlyta viena ar kita forma didinti savo veiklos užtikrintumą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt, todėl vieno iš susitikimų metu jie pasiūlė didinti įstatinį kapitalą, G. K. atsakė, kad didins, bet paaiškėjo, kad jis nebuvo padidintas, nors Valstybiniam turizmo departamentui pateiktame balanse buvo nurodytas jau padidintas įstatinis kapitalas.

Taigi nurodytame byloje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse užfiksuoti duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas buvo 110 000 litų. Pastarosios aplinkybės – kad minėtame balanse buvo įrašytas nurodyto dydžio įstatinis kapitalas ir šis balansas buvo pateiktas Valstybiniam turizmo departamentui, kaltinamasis neneigia. Vis dėlto neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kaltinamasis nurodo, kad 2014 m. balandžio mėnesį iš savo sąskaitos į įmonės sąskaitą padarė pavedimą, iš kurio 100 000 Lt buvo skirta įstatinio kapitalo didinimui. Jis nurodė buhalterei padidinti kapitalą, todėl nuo balandžio mėnesio įstatinio kapitalo dydis apskaitoje buvo nurodytas didesnis. Nežino, ar buhalterė pamiršo, ar praleido, ir nors dokumentai įmonėje buvo įforminti, tačiau nebuvo pateikti Registrų centrui. Paaiškino, kad 2014 m. liepą Go Planet nutraukus veiklą, Turizmo departamentas padidino jiems dėmesį, kiekvieną penktadienį susitikdavo departamente, jie prašydavo jo atnešti balansą, jis nešdavo balansą, kurį atspausdindavo D. K. iš buhalterinės apskaitos programos, jis pasirašydavo. Todėl balanse buvo nurodytas padidintas įstatinis kapitalas, tik dėl buhalterės klaidos tas padidinimas neatsispindėjo Registrų centre.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes – priešingai, duomenys jas patvirtina.

Pagal įmonės dokumentus matyti, kad 2014 m. balandžio 25 d. buvo surašytas ir pasirašytas akcininko sprendimo dėl įmonės įstatinio kapitalo didinimo protokolas, kuriame nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. K. sprendimas: „1. Didinamas bendrovės įstatinis kapitalas 100 000 (šimtas tūkstančių) litų; didinamas akcijų skaičius. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas 100 (vienas tūkstantis) paprastųjų vardinių akcijų, kurios nominalioji vertė yra 100 (šimtas) litų.“ (t. 30, b.l. 75). Parengtų ir G. K. pasirašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 11 punkte nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 110 000 (šimtas dešimt tūkstančių) litų (t. 30, b. l. 76-79). Iš Banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2014 m. balandžio 25 d. padarytas G. K. pavedimas 322 000 litų sumai, mokėjimo paskirtį nurodant – „Avanso grąžinimas, paskolas įmonės įstatinio kapitalo didinimui“ (t. 30, b. l. 80). Tačiau, kaip nustatyta – ir dėl to byloje nėra ginčo – nei minėtas sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo, nei pakeisti įstatai su jau padidintu įstatiniu kapitalu, Registrų centre nebuvo įregistruoti.

Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai ji atėjo dirbti, įmonės įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt, siekiant jį padidinti, pinigai buvo įnešti gegužės mėnesį, liepą priimtas sprendimas direktoriaus paskolą kapitalizuoti ir padaryti įstatiniu kapitalu, tai buvo pavesta jai, ji turėjo suruošti dokumentus, akcininkų sprendimus ir paduoti Registrų centrui, tačiau dėl darbo krūvio nepadarė. Nors ji surašė akcininko (G. K.) sprendimą, užpildė prašymą Registrų centro savitarnoje, tačiau kažkas Registrų centrui netiko, jie atmetė prašymą, ji tai atidėjo vėlesniam laikui, o vėliau dėl darbo krūvio pamiršo ir nebepadarė, tačiau įrašas buhalterinėje apskaitoje apie įstatinio kapitalo padidinimą išliko ir atspausdinant iš buhalterinės apskaitos programos Rivilė balansą, įstatinis kapitalas buvo nurodomas jau padidintas – 110 000 Lt. Dėl balansų sudarymo paaiškino, kad balansus ji atspausdindavo iš buhalterinės apskaitos programos Rivilė, tuos balansus, kuriuos teikdavo kitiems, pasirašydavo ji ir G. K..

Taigi matyti, kad kaltinamojo parodymus, jog sprendimas padidinti įstatinį kapitalą iki 110 000 litų buvo priimtas, pinigai įnešti, taip pat kad atitinkamų dokumentų įforminimą bei sutvarkymą jis pavedė įmonės buhalterei D. K. – patvirtina ir pastarosios liudytojos parodymai, pažymint, jog iš esmės analogiškus parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu, šie parodymai yra nuoseklūs ir nėra duomenų, juos paneigiančių.

Minėta, kad nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi kiek tai aktualu nagrinėjant G. K. pareikštą kaltinimą, turi būti neabejotinai nustatyta, kad jis suprato, kad klastoja tikrą dokumentą, t. y. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. pirmo pusmečio balansą įrašo žinomai neteisingus (melagingus) duomenis apie įstatinį kapitalą (nurodo 110 000 litų, nors žino, kad neįregistravus atitinkamų pakeitimų Juridinių asmenų registre, įstatinis kapitalas pagal teisinį reguliavimą buvo nepakeistas – 10 000 litų), ir būtent to siekia; be to, tai žinodamas, sąmoningai tokį suklastotą įmonės balansą pateikia Valstybiniam turizmo departamentui. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta G. K. kaltė padarius nurodytus veiksmus – o būtent, tiesioginė tyčia. Pastebėtina, kad sprendžiant dėl kaltės, vertinamos ne tik aplinkybės, kaip atitinkamus veiksmus ir pan. aiškina pats kaltinamasis, bet ir objektyvios aplinkybės, kiek tai susiję su informacija, reikšminga sprendžiant dėl kaltės. Šiuo atveju, teismo vertinimu, reikšmingi faktiškai atlikti veiksmai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. K. sprendimas padidinti įstatinį kapitalą buvo priimtas (surašytas, pasirašytas ir patvirtintas antspaudu), taip pat buvo surašyti ir pasirašyti pakeisti įstatai, kuriame jau nurodytas padidintas įstatinis kapitalas; duomenų, kad šie dokumentai būtų buvę surašyti ne 2014 m. balandžio mėnesį, byloje nėra. Be to, itin reikšminga aplinkybė, jog, kaip minėta, 2014 m. balandžio 25 d. buvo padarytas ir G. K. pavedimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 322 000 litų sumai, paskirtį nurodant - „Avanso grąžinimas, paskolas įmonės įstatinio kapitalo didinimui“, tai yra atitinkama suma buvo ir faktiškai pervesta į įmonės sąskaitą. Byloje nėra duomenų, galinčių paneigti tiek kaltinamojo, tiek liudytojos D. K. teiginius, jog būtent jai buvo pavesta atitinkamus dokumentus parengti (jie ir buvo parengti bei kaltinamojo pasirašyti), taip pat juos įregistruoti Juridinių asmenų registre, be to, nėra paneigti kaltinamojo parodymai, jog jis nežinojo, kad pastarųjų veiksmų (dokumentų registravimo) D. K. neatlikus, įstatinis kapitalas de jure vis dar yra nepadidintas. Atitinkamai dėl pačios inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės pažymėtina, jog, kaip parodė tiek kaltinamasis, tiek liudytoja D. K., buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“, ir patikimais ir pakankamais duomenimis nėra paneigtos jų nurodytos aplinkybės, jog priėmus sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo (ir atitinkamą pinigų sumą pervedus įmonei), nauji duomenys buvo įvesti į minėtą programą, ir po to jau būtent šios programos joje buvusių duomenų pagrindu sugeneruotą ir atspausdintą balansą kaltinamasis pasirašė ir pateikė Valstybiniam turizmo departamentui. Taigi nėra duomenų, kad kaltinamasis sąmoningai ir tyčia būtų pakeitęs duomenis apie įstatinį kapitalą balanse, siekdamas jame nurodyti melagingą informaciją, bei pastarąjį balansą panaudojo – pateikė Valstybiniam turizmo departamentui, ir atitinkamai nėra paneigta kaltinamojo versija, kad atlikus faktinius veiksmus dėl įstatinio kapitalo didinimo – priėmus sprendimą, padarius pavedimą į įmonės sąskaitą – jis tikėjo, kad įstatinis kapitalas buvo padidintas, taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas su tokiais duomenimis ir buvo atspausdintas, jo pasirašytas ir pateiktas Valstybiniam turizmo departamentui.

Pastebėtina, kad, kaip minėta, apklausta teisiamajame posėdyje D. K. parodė, kad ji bandė per Registrų centro savitarną pateikti prašymą dėl įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo, sprendimą dėl įstatinio kapitalo, bet kažkas Registrų centrui netiko, jie atmetė prašymą. Dėl pastarųjų nurodytų aplinkybių buvo kreiptasis į Registrų centrą, prašant informacijos, ar buvo atitinkami prisijungimai, ar buvo pateikti prašymai dėl įstatinio kapitalo didinimo, tačiau, kaip matyti iš Registrų centro pateiktų duomenų, tokie prisijungimai ar bandymai pateikti prašymus neužfiksuoti. Visgi net vertinant šias aplinkybes, jos iš esmės yra susijusios su liudytojos D. K. veiksmais ir niekaip negali paneigti kaltinamojo teiginių, jog jis nežinojo, kad dokumentai nėra sutvarkyti pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus (neįregistruoti nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre ir pan.) ir, atitinkamai, pagal Akcinių bendrovių įstatymą įstatinis kapitalas laikomas nepadidintu.

Todėl nesant duomenų, paneigiančių kaltinamojo nurodytą versiją ir patikimai patvirtinančių, jog kaltinamasis, žinodamas, kad įstatinis kapitalas de jure nėra padidintas (sprendimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir pakeisti įstatai nėra įregistruoti Juridinių asmenų registre), sąmoningai pasirašė balansą, kuriame yra nurodytas jau padidintas įstatinis kapitalas, t. y. suklastojo minėtą dokumentą bei, tai žinodamas, jį pateikė Valstybiniam turizmo departamentui, be to, atsižvelgiant ir į principą, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad G. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta., todėl jis išteisintinas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Sankcija už nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje padarymą – bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, už numatytos BK 209 straipsnyje – tik laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė, o už numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo G. K. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarka, numatyti BK 208 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje, bei neatsargus nusikaltimas finansų sistemai, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamos veikos baigtos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje pasekmes - itin didelę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams padarytą žalą. Be to, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybe – administracine tvarka baustas (t. 43, b. l. 93-95), neteistas (t. 43, b. l. 91-92), dirbantis, turi tris nepilnamečius vaikus, duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ar psichikos sveikatos ligų, byloje nėra (t. 43, b. l. 96-98).

Todėl įvertinus minėtų duomenų visumą, spręstina, kad už nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą G. K. skirtinos baudos, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis baudų dydį, o už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje – laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei vidurkis. Pažymėtina, kad BK 209 straipsnio sankcija numato vienintelės rūšies bausmę – laisvės atėmimą, argumentų, dėl kurių būtų pagrindas pagal BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį skirti švelnesnės rūšies bausmę, teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, ypač atsižvelgdamas į aplinkybes, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į aplinkybę dėl didelės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams sukeltos žalos.

Minėtos bausmės, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatomis, bendrintinos, skiriant laisvės atėmimo bausmę pagal BK 209 straipsnį, ir subendrinant dalinio sudėjimo būdu atskirai vykdytinas baudos bausmes, paskirtas pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. buvo laikinai sulaikytas pagal BPK 140 straipsnį – nuo 2014 m. lapkričio 25 d. 18.50 val. iki 2014 m. lapkričio 26 d. 20.00 val. (t. 43, b. l. 99-100, 102-103). Šis laikinojo sulaikymo laikas (2 paros) įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmės laiką.

Visgi teismas, įvertinęs duomenis apie kaltinamąjį – jis dirba, turi šeimą, neteistas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo jo atžvilgiu taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą vienerių metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant jam pareigą be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (BK 75 str. 2 d. 8 p.).

Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus- naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji A. Š. ir A. Š. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo G. K. A. Š. naudai 387,22 Eur turtinės žalos atlyginimo, A. Š. naudai – 608,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš viso – 946,04 Eur. Nurodo, kad 2014 m. spalio 30 d. sudarė Turizmo paslaugų sutartį su kelionių organizatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kelionės į Egiptą (Šarm El Šeichą),tą pačią dieną sumokėjo sutartyje nurodytą kainą 3437 Lt (995,42 Eur). 2014 m. lapkričio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta, o 2015 m. vasario 3 d. šiai bendrovei iškelta bankroto byla. Draudimo kompanija ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo jiems 49,34 Eur draudimo išmoką, tad liko neatlyginta 946,04 Eur turtinės žalos. Taip pat ieškovai prašo priteisti jiems 150 eurų neturtinės žalos, kadangi jie su šeima ir draugais iš anksto planavo kelionę, atostogos buvo suplanuotos šventinio laikotarpio metu – per Šv. Kalėdas, buvo planuojama vykti į ekskursiją į Jeruzalę. Sužinojus, kad kelionė neįvyks, jie patyrė didelį nusivylimą, ypač jų mažametis 13 metų amžiaus sūnus, kuriam sunku buvo paaiškinti, kodėl atsitinka tokie neteisėti dalykai. Be to, investavę lėšas į šią kelionę, jie neturėjo galimybių nusipirkti kitos kelionės. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jiems 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 946,04 Eur sumos nuo 2014 m. spalio 30 d. (nuo pinigų pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už kelionę dienos) iki visiško skolos išieškojimo (46 tomas, b.l. 56, 57).

Nukentėjusieji V. P. ir V. P. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. K. 556,63 Eur turtinės žalos. Nurodo, kad 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė Turizmo paslaugų sutartį su kelionių organizatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kelionės į Madeirą, tą pačią dieną sumokėjo sutartyje nurodytą kainą 2150 Lt (622,68 Eur). Neįvykus kelionei dalį sumokėtos sumos, t.y. 37,02 Eur grąžino UAB „Tobulita“ ir Valstybės turizmo departamentas jiems pervedė 29,03 Eur dydžio kompensaciją, tad negrąžinta pinigų suma yra 556,63 Eur (47 tomas, b.l. 101).

Nukentėjusieji A. B. ir R. B. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. K. 868 Eur turtinės žalos. Nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. iš „Beta.lt“ tinklapio įsigijo 4 kuponus poilsinei kelionei į Egiptą. Kartu su sesers šeima turėjo vykti į kelionę nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. Pinigai už kelionę 5996 Lt (1736,56 Eur) buvo sumokėti 2014 m. rugsėjo 9 d. Sesers šeima į kelionę išvyko, o jiems išvykti į kelionę nepavyko, nes A. B. prieš pat kelionę 2014 m. spalio 29 d. patyrė dešinės kojos traumą, jai skubos tvarka buvo atlikta operacija ir po operacijos ji ligoninėje gulėjo iki 2014 m. lapkričio 19 d. Atsitikus nelaimei, kelionės organizatoriai apie tai buvo iš karto informuoti telefonu ir nukentėjusiesiems buvo pasiūlyta kelionę perkelti į 2015 metus. Jie sutiko, prašė kelionės organizatorių pateikti jiems pinigų užskaitymą patvirtinantį dokumentą. Kelionės organizatoriai vis žadėjo pateikti tokį dokumentą, tačiau to taip ir nepadarė, o 2015 m. lapkričio 14 d. jie sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Nuo to laiko į jų telefoninius skambučius ir el.paštą niekas neatsakinėjo (47 tomas, 125-126).

Nukentėjusieji A. V. ir Z. V. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. K. 594,02 Eur turtinės žalos. Nurodo, kad 2014 m. lapkričio 6 d. sudarė Turizmo paslaugų sutartį su kelionių organizatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kelionės į Egiptą (Hurgadą). Kelionė buvo numatyta nuo 2015 m. vasario 7 d. iki 2015 m. vasario 13 d. 2014 m. lapkričio 6 d. už kelionę buvo sumokėta 1998 Lt (578,66 Eur) bei 160 Lt (46,64 Eur) už vizas. Neįvykus kelionei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nemokiai, ERGO draudimas pervedė jiems 30,98 Eur, tad negrąžinta suma yra 594,02 Eur. (47 tomas, b.l. 140).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta. Pagal galiojančias BPK nuostatas civilinis ieškinys turi būti pagrįstas ir įrodytas objektyviais duomenimis. BPK 115 straipsnio 2 dalis numato galimybę išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismas nagrinėjamu atveju pripažįsta, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams buvo padaryta žala dėl G. K. nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, kadangi, kaip jau konstatuota, jo veiksmai lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, atitinkamai, dėl to nebuvo suteiktas paslaugos nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, be to, nesant pakankamai turto, nėra ir objektyvių galimybių, kaip išplaukia ir iš bankroto administratoriaus atstovės paaiškinimų, jų kreditorinių reikalavimų, pareikštų įmonės bankroto byloje, tenkinti pilnai.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu vis dar vyksta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo procedūra ir civiliniai ieškovai taip pat yra pareiškę reikalavimus bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, kylančius iš to, kad jiems nebuvo suteiktas paslaugos, už kurias jie sumokėję (nepaisant, kad pareikšti ir su minėtais reikalavimais neatsiejamai susiję ir kiti reikalavimai, pvz., dėl neturtinės žalos), Vilniaus apygardos teismas yra į patvirtintų kreditorių sąrašus įtraukusi civilinius ieškovus, jų kreditorinius reikalavimus, iš bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ atstovės paaiškinimų matyti, kad dalis (nors ir nedidelė) nurodytų reikalavimų, tikėtina, bus patenkinta, be to, iš Liteko duomenų bazės nustatyta, kad A. Š. ir A. Š. yra kreipęsi ir į administracinius teismus, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės atitinkamą žalą, neatsiejamai susijusią su teisiniais santykiai, iš kurių kildinamą žalą prašo atlyginti ir iš kaltinamojo, sprendžia, kad šiuo metu dar nėra objektyvios galimybės nustatyti konkrečią civilinio ieškinio sumą, kuri nebus patenkinta civilinio proceso tvarka iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi nesant galimybės apskaičiuoti ieškinio dydžio dėl nurodytų argumentų, civiliniams ieškovams pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Baudžiamojoje byloje teismo 2017 m. vasario 20 ir 21 d. nutartimi buvo pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui laikinas nuosavybės teisės apribojimas į atitinkamą šiose nutartyse nurodytą turtą bei lėšas (t. 48, b. l. 119-127). Pažymėtina, kad bendra pareikštų civilinių ieškinių suma baudžiamojoje byloje – 3114,69 eurai, tačiau laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje yra taikomas žymiai didesnei sumai, dėl ko yra pagrindas dalyje laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti (panaikinant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo turtą), paliekant laikiną nuosavybės apribojimą į kredito unijoje „Centrinė taupomoji kasa“ esančias pinigines lėšas iki sprendimo dėl civilinių ieškinių priėmimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 100 MGL dydžio baudą.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, ir skirti jam bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 150 MGL dydžio baudą.

G. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį ir 223 straipsnio 1 dalį, taikant dalinį baudų, paskirtų pagal Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, sudėjimą, ir skirti G. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 200 MGL dydžio, t. y. 7532 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, G. K. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.).

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti G. K. laikinojo sulaikymo nuo 2014 m. lapkričio 25 d. 18.50 val. iki 2014 m. lapkričio 26 d. 20.00 val. laiką, t. y. 2 paras, prilyginant jas 2 laisvės atėmimo bausmės dienoms.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Pripažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. Š. ir A. Š., V. P. ir V. P., A. B. ir R. B., A. V. ir Z. V. teisę į pareikštus civilinius ieškinius, o klausimą dėl civilinių ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi pratęstą laikiną G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. kredito unijoje „Centrinė taupomoji kasa“ pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas – 9412,65 EUR (devynis tūkstančius keturis šimtus dvylika eurų 65 centus) ir įplaukiančias pinigines lėšas, uždraudžiant valdyti, disponuoti ir naudotis visu turtu, leidžiant įmokas į nurodytą sąskaitą, iki sprendimo dėl civilinių ieškinių priėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį turtą – nešiojamą kompiuterį „APLE MAC BOOK“, modelis A1370, ID: QDS-BRCM1052, IC:4324A-BRCM1052 ir nešiojamą kompiuterį „DELL“, modelis PP37L, Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant G. K. visiškai juo disponuoti;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi pratęstą laikiną G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą, paliekant prokurorės nustatytas apribojimo sąlygas, t.y.

„EVP International“, UAB sąskaitoje (duomenys neskelbtini);AB DNB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB DNB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); BAB banko „Snoras“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR); BAB banko „Snoras“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB DNB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); BAB banko „Snoras“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR); Danske Bank A/S Lietuvos filialas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR, USD);„Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) (1/2 buto dalis priklauso L. L., gim. (duomenys neskelbtini)); ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (1/2 buto dalis priklauso L. L., gim. (duomenys neskelbtini)); 3115/714900 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini); 1/154 negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini);

Į automobilį PEUGEOT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterines CD ir USB laikmenas (20 vnt.) palikti saugoti su byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.