Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Car Rent“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Car Rent“ patikslintas ieškinys atsakovui A. K. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies tenkindama darbuotojo prašymą, nusprendė išieškoti A. K. iš darbdavės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Car Rent“: 1) 2 972,03 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 29 d.), sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršiančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 602,19 Eur (neatskaičius mokesčių) – vykdyti skubiai; 2) 860 Eur dienpinigių (už komandiruotės laikotarpį nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. vasario 13 d.); 3) 5 062,92 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu paliktas nenagrinėtas ieškovės patikslintas ieškinys, ieškovės atstovui į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus be svarbių priežasčių, o atsakovui neprašius priimti sprendimo už akių, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

17. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – lėktuvo bilietus ir vertimų įmonės atsakymą į ieškovės kreipimąsi dėl procesinių dokumentų vertimo į užsienio kalbą. Apeliantės nuomone, lėktuvo bilietų turinys pagrindžia atskirojo skundo argumentą, jog ieškovės atstovas laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. iki 2024 m. spalio 8 d. buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje, o vertimų įmonės atsakymas į ieškovės kreipimąsi dėl procesinių dokumentų vertimo į užsienio kalbą patvirtina, kad ieškovė, sužinojusi apie teismo ieškovei nustatytą įpareigojimą pateikti procesinių dokumentų vertimą į užsienio kalbą, ėmėsi priemonių šį įpareigojimą įvykdyti.

18. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, jų pateikimo poreikis iškilo tik teismui priėmus skundžiamą nutartį, atliepiant į nutartyje nurodytas aplinkybes. Atsižvelgtina ir į aktyvų teismo vaidmenį darbo bylose imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas darbo ginčas dėl teisės. Dėl paminėto spręstina, kad yra pagrindas naujus įrodymus priimti (CPK 314 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad DGK (duomenys neskelbtini) sprendimu išnagrinėjo darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies tenkindama darbuotojo prašymą.

21. Ieškovė (darbdavė), nesutikdama su minėtu DGK sprendimu, kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2024 m. rugpjūčio 27 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašė procesinius dokumentus ieškovei teikti per EPP sistemą.

22. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskyrė byloje parengiamąjį teismo posėdį 2024 m. spalio 7 d. Teismo šaukimas atvykti į 2024 m. spalio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarties nuorašas ieškovei išsiųstas per EPP 2024 m. rugsėjo 9 d., laikomas įteiktas 2024 m. rugsėjo 10 d.

23. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 19 d. teisėjos rezoliucija įpareigota iki 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikti į bylą ieškinio ir jo priedų vertimus į rusų kalbą. Teismo pranešimas ieškovei dėl šio teismo įpareigojimo išsiųstas per EPP, laikomas įteiktas 2024 m. rugsėjo 20 d. Ieškovė per teismo nustatytą terminą teismui ieškinio ir jo priedų vertimo į rusų kalbą nepateikė, neinformavo teismo apie vertimo nepateikimo priežastis. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. spalio 4 d. vertimų įmonės atsakymas į ieškovės kreipimąsi dėl procesinių dokumentų vertimo į užsienio kalbą, kuris patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į vertimo paslaugų įmonę dėl procesinių dokumentų vertimo į užsienio kalbą.

24. Ieškovės atstovas į 2024 m. spalio 7 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.

25. Iš ieškovės pateiktų lėktuvo bilietų matyti, kad ieškovės direktorius T. K. laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. iki 2024 m. spalio 8 d. buvo išvykęs į Vokietiją.

26. Šiame faktinių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė, tinkamai informuota apie 2024 m. spalio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį, neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

27. Ieškovė (apeliantė), ginčydama minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, kelia klausimą dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą. Patikslinto ieškinio palikimas nenagrinėto galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovės teigimu, paneigiami teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, nes iš esmės neišnagrinėjus bylos, DGK priimtas sprendimas, prieštaraujantis turimų dokumentų visumai, pažeidžia ieškovės teises, suteikia atsakovui galimybę iš ieškovės neteisėtai pasipelnyti remiantis vien jo žodiniais ir niekuo nepagrįstais parodymais.

Dėl pagrindų palikti ieškinį nenagrinėtą (ne)buvimo

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartą faktinę situaciją, pripažįsta pagrįstais atskirajame skunde išdėstytus argumentus, jog nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtas nepagrįstai.

29. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris reglamentuoja ieškovo (jo atstovo) neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

30. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1564/2009).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie 2024 m. spalio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį. Šią išvadą patvirtina bylos duomenys, kad pranešimas apie 2024 m. spalio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį ieškovei išsiųstas per EPP 2024 m. rugsėjo 9 d., laikomas įteiktas 2024 m. rugsėjo 10 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Tai, kad ieškovės atstovas (įmonės direktorius) kurį laiką nepatikrino atstovaujamos įmonės LITEKO VEP posistemio paskyros, nėra pateisinama neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis. Ieškovei įstatymu nustatyta prievolė gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Byloje nustatyta, jog ieškovė yra Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, vartotoja, turtinti aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, todėl, remiantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatomis, ieškovei visi procesiniai dokumentai galėjo būti įteikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis. Juolab, kad ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje prašė teismo procesinius dokumentus jai siųsti per EPP. Aplinkybė, jog ieškovės atstovas laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. iki 2024 m. spalio 8 d. buvo išvykęs į komandiruotę Vokietijoje, taip pat nėra pateisinama nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje priežastis, nes tokiu atveju ieškovas turėjo galimybę dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis, arba pasirūpinti tinkamu ieškovės atstovavimu, prašyti atidėti posėdį.

32. Kita vertus, nors įstatymas įpareigoja šalis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, domėtis bylos eiga, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis), tačiau proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovei tuo atveju, kai nustatomas ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

34. Nagrinėjamu atveju šios bylos proceso eiga nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė pasyvi, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų, iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuota bylos baigtimi, nesidomėjo bylos eiga, vilkino procesą ar veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė į bylą teikė ieškinį, pirmosios instancijos teismui 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustačius terminą pašalinti ieškinio trūkumus, 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė patikslintą ieškinį, kartu su minėtais procesiniais dokumentais teikė įrodymus, t. y. buvo aktyvi bylos dalyvė. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė aiškiai išreiškė savo poziciją, kad yra suinteresuota bylinėtis. Kitų atvejų, kada ieškovės atstovas būtų neatvykęs į teismo paskirtus posėdžius ir tokiu būdu siekęs vilkinti bylos nagrinėjimą, nenustatyta. Nors ieškovė teismo nustatytu terminu nepateikė procesinių dokumentų vertimo į rusų kalbą, kas galimai buvo nulemta aplinkybės, kad ieškovės atstovas nepatikrino atstovaujamos įmonės LITEKO VEP posistemio paskyros, tačiau iš ieškovės pateikto vertimo paslaugų įmonės atsakymo matyti, jog teismui informavus ieškovės atstovą apie šį teismo įpareigojimą, pastarasis ėmėsi priemonių dėl teismo įpareigojimo įvykdymo – kreipėsi į vertimo paslaugų įmonę dėl procesinių dokumentų vertimo. Aplinkybės, jog ieškovės atstovas vieną kartą neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį bei vieną kartą laiku neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti procesinių dokumentų vertimą į užsienio kalbą bei neinformavo teismo apie tą padaryti sutrukdžiusias priežastis, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nėra atstovaujama profesionalaus teisininko, nėra pakankamos konstatuoti, jog ieškovė yra pasyvi, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų, nebėra suinteresuota byla, vilkina procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, piktnaudžiauja procesu.

35. Be to, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje yra išspręstas patikslinto ieškinio priėmimo klausimas, gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, ieškovė kreipėsi į teismą darbo byloje, byla nagrinėjama nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d., todėl šiuo atveju, nenustačius aplinkybių, kad ieškovė sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradusi suinteresuotumą nagrinėjama byla, patikslinto ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų.

36. Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo formalų CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą palikti patikslintą ieškinį nenagrinėtą, tačiau, šiuo atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pripažintina, kad patikslinto ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti vertinamas pagrįsta ir teisėta šio konkretaus proceso baigtimi.

37. Atsižvelgiantį nurodytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas – CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, dėl ko nepagrįstai patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

38. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

39. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-10262-1112/2024, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.