- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-1920-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20408-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- E. R., R. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. R. ir R. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl turto pardavimo kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: sumažinti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą 118 000 EUR sumą iki 105 840 EUR sumos ir priteisti skirtumą – 12 160 EUR priteisimo; priteisti 2 872,70 EUR (tame tarpe 2 000 EUR už žemės lyginimo darbus; 412,90 EUR už notaro paslaugas; 459,80 EUR ikiteisminių nuostolių) sumos priteisimo; priteisti 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė argumentais:
1.1. 2020 m. gruodžio 2 d. tarp ieškovo E. R. ir atsakovo A. Š. buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo - pardavimo sutartis (toliau – Preliminarioji sutartis). Sudaryta Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), garažo ir žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) pirkimo – pardavimo. Preliminarioje sutartyje buvo numatytas preliminarus buto plotas – 126 kv. m., žemės sklypo dalies plotas – 0,7 ha. Šalys sutarė, jog turtas bus parduodamas už bendrą 118 000 EUR sumą.
1.2. Šalių susitarimu iki 2021 m. liepos 1 d. turėjo būti sudaryta pagrindinė notaro patvirtinta Turto pirkimo - pardavimo sutartis (toliau – Pagrindinė sutartis). Atsakovas įsipareigojo Preliminariosios sutarties priede Nr. 1 numatytus darbus (turi būti: grindys betonuotos, sienos tinkuotos, išvedžiota elektra, išvedžiotas grindinis šildymas 1 ir 2 aukšte, išvedžiota santechnika, įvažiavimas – aikštelė nuklota su skalda, teritorija ir juodžemis išlygintas, valymo įrenginys August ir ko atskiras, vandens gręžinys, įrengtos pertvaros pagal iš anksto suderintą planą tarp patalpų (toliau – Darbai)) atlikti iki Pagrindinės sutarties. Ieškovas E. R. sumokėjo Sutartyje nustatyto dydžio avansą lygų 10 000 EUR sumai.
1.3. Sutarties vykdymo metu E. R. teiravosi atsakovo dėl Darbų vykdymo terminų, ar atsakovas tikrai spės iki nustatyto termino užbaigti visus Darbus bei sudaryti Pagrindinę sutartį. Atsakovas ne kartą patikino E. R., jog Darbai vykdomi sklandžiai, vėlavimo nebus. Atitinkamai ieškovas E. R. teiravosi ar gali parduoti jam priklausantį butą, kuriame gyvena su šeima, nes po to, kai bus sudaryta Pagrindinė sutartis, norėtų keltis į Turtą. Atsakovas patikino E. R., jog turimą butą E. R. tikrai gali parduoti, vykdomi darbai neužsitęs. E. R. surado savo buto pirkėją, sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį ir butą pardavė. Tačiau, kai atėjo laikas sudaryti Pagrindinę sutartį paaiškėjo, jog atsakovas sutartų Darbų yra neatlikęs, Turtas nėra užbaigtas statyti, pardavėjui trūksta pinigų pabaigti darbus, Turtas neįregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, todėl iki sutarto termino Pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, ieškovui E. R. su šeima (viso 5 asmenų) teko ieškotis gyvenamojo būsto ir patirti nepatogumus.
1.4. Ieškovas E. R. buvo suinteresuotas kuo greičiau įsigyti Turtą, nes pardavus savo butą nebeturėjo kur gyventi, todėl papildomai sutiko sumokėti atsakovui avansu dar 7 500 EUR sumą, vien dėl to, kad atsakovas kuo greičiau užbaigtų Turto statybas. Taip pat nurodė, jog ieškovas pats samdė santechnikus ir finansavo santechnikos darbus už 3 300 EUR sumą, kuriuos turėjo atlikti atsakovas. E. R. iki Pagrindinės sutarties sudarymo atsakovui iš viso buvo sumokėjęs net 20 800 EUR dydžio avansą (toliau – Avansas) už Turtą vien tam, jog Turto statybos būtų vykdomos.
1.5. Papildomai sumokėjęs padidintą avansinę įmoką, atsakovas neskubėjo įgyvendinti įsipareigojimų, visų Darbų net ir šiai dienai faktiškai nėra atlikęs: (i) įvažiavimas nėra nuklotas skalda; (ii) nėra pastatyto ir pajungto atskiro valymo įrenginio August ir ko (pastatytas tik vienas bendras valymo įrenginys dvejiems butams ir net nepajungtas); (iii) žemės sklypas nebuvo gerai išlygintas (nurodo, jog ieškovas pats lygino žemės sklypą savo kaštais); (iv) nebuvo išvežtos statybinės atliekos iš žemės sklypo (nurodo, jog ieškovas statybines atliekas vežė savo sąskaita).
1.6. Atsakovas vėlavo sudaryti Pagrindinę sutartį metus laiko. Pagrindinė sutartis buvo sudaryta 2022 m. liepos 20 d., o darbai nėra iki galo užbaigti. Pagrindine sutartimi Turtą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise E. R. su sutuoktine R. R..
1.7. 2022 m. rugpjūčio 18 d. ieškovai pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija) atsakovui, kuria reikalavo atlyginti patirtas išlaidas už įvykdytus darbus, kuriuos turėjo atlikti atsakovas bei atitinkamai grąžinti sumokėtas sumas už tuos darbus, kurių atsakovas išvis nėra atlikęs, nors buvo įsipareigojęs juos atlikti, o taip pat grąžinti skolą už notaro paslaugas apmokėtą sąskaitą, kompensuoti Turto ploto skirtumą, už kurį ieškovai permokėjo atsakovui. Atsakovas į gautą Pretenziją neatsakė, susisiekus su atsakovu telefonu buvo pasakyta, jog neva jis jau yra atlikęs visus darbus, o į Pretenziją atsakys artimiausiu metu. Tačiau ieškovams atsakyta taip ir nebuvo. Darbai taip ir liko nepadaryti, išlaidos neatlygintos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė argumentais:
2.1. 2020 m. gruodžio 2 d. sudarytos Preliminariosios sutarties 2.1. punkte aiškiai apibrėžiamas Preliminariosios sutarties dalykas, t. y. šalys susitarė per Preliminariosios sutarties 3.1. punkte nurodytą terminą sudaryti Pagrindinę sutartį, kurios esminės sąlygos yra nustatytos Preliminariosios sutarties 4 straipsnyje. Ieškovas ir atsakovas sudarė ne rangos sutartį, pagal kurią atsakovas tariamai turėjo įvykdyti konkrečius statybos darbus, o susitarė dėl kitos sutarties, t. y. Pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.
2.2. Preliminariosios sutarties objektas – butas dvibučiame name. Pagrindinės sutarties sudarymo metu butas turėjo būti 85 procentų baigtas. Ieškovas su atsakovu sudarė organizacinio pobūdžio Preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo sudaryti nepilnai įrengto ir pastatyto buto pirkimo – pardavimo sutartį. Kitokių veiksmų atsakovas pagal Preliminariąją sutartį ieškovui neįsipareigojo atlikti.
2.3. Dvibutis namas, kuriame yra Turtas, buvo statomas pagal MB „Statybos meno“ studija parengtą gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato (6.2) Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Kadangi ieškovas ieškojo jo ir jo šeimos poreikius tenkinančio nekilnojamojo turto objekto, tad jis įsivertino dvibučio namo statybos projektą ir jame esančius projektinius sprendinius. Atsakovo nuomone, sudarydamas Sutartį, o vėliau įsigydamas Turtą ieškovas pripažino, kad projekto sprendiniai pilnai atitinka jo ir jo šeimos poreikius. Ieškovo reiškiamos pretenzijos yra siekis atsakovo sąskaita atlikti dvibučio namo projektinių sprendinių pagerinimus, kas, atsakovo nuomone, yra nesąžininga ir neteisėta.
2.4. Ieškovai iš atsakovo įsigijo ne šiaip bet kokį daiktą, o nekilnojamąjį daiktą – dvibučiame name, esantį Turtą, kuris sutarties sudarymo metu nebuvo baigtas statyti. Atsakovas mano, jog šiuo atveju iš ieškovų pagrįstai buvo galima tikėtis prieš sudarant susitarimus, t. y. perkant butą asmeniniam naudojimui pasitikrinti, kokia yra buto būklė, kokie yra dvibučio namo projektiniai sprendiniai. Tarp šalių sudarytos Preliminariosios sutarties 4.1.1.3. punkto, apibrėžiančio vieną iš esminių Pagrindinės sutarties sąlygų, antrajame sakinyje nustatyta, kad pirkėjas turės patvirtinti Pagrindinėje sutartyje, kad iki Pagrindinės sutarties sudarymo apžiūrėjo ir kvalifikuotai įvertino Turto techninę būklę ir neturi dėl jos jokių pretenzijų. Atsakovo nuomone, esminė ieškovui tekusi pareiga prieš Pagrindinės sutarties sudarymą buvo atidžiai ir kvalifikuotai apžiūrėti ir įvertinti Turto techninę būklę. Kadangi ieškovas įsigijo butą, tai reiškia, kad ieškovas prieš sudarydamas Pagrindinę buto 2022 m. liepos 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį atidžiai ir kvalifikuotai apžiūrėjo ir įvertino Turto techninę būklę ir ji (buto būklė) jį visiškai tenkino.
2.5. Ieškovai prieš sudarydami Pagrindinę sutartį įvykdė esminę savo pareigą ir atliko faktinį buto vertinimą ir buto būklė visiškai atitiko Pirkėjų butui keliamus techninius reikalavimus. Pagrindinėje sutartyje nėra nurodyta, kad buto faktinė būklė neatitinka ieškovų lūkesčių, kad butas neatitinka techninių reikalavimų, butas yra su trūkumais (įvažiavimas nėra nuklotas skalda, nėra pastatyto ir pajungto atskiro valymo įrenginio, žemės sklypas nėra išlygintas) ir t.t. Priešingai, Pagrindinės sutarties sudarymo metu ieškovai jokių pretenzijų dėl esamos buto būklės atsakovui neturėjo. Atsakovo nuomone, nėra jokių duomenų, kad atsakovas trukdė ieškovams ar ieškovo pasamdytiems specialistams apžiūrėti ir įvertinti butą, dvibučio namo atitikimą projektiniams sprendiniams, buto techninę būklę.
2.6. Su ieškiniu nėra pateikta absoliučiai jokių duomenų, kurie leistų suprasti, kokiu būdu atsakovas pažeidė Sutartį ir/ar Pagrindinę sutartį. Atsakovo nuomone, ieškovų pateiktas ieškinys apsiriboja tik subjektyviais ieškovų vertinimais, nepateikiant jokių reiškiamas pretenzijas patvirtinančių realių įrodymų, pvz., specialistų vertinimų. Faktiškai su ieškiniu tėra pateiktos tik nuotraukos, tačiau nelabai aišku, kaip ieškovų pateiktos nuotraukos (neaišku kada darytos) patvirtina ieškovų kaltinimus esą atsakovas pažeidė Sutartį ir/ar Pagrindinę sutartį.
2.7. Prieš Pagrindinės sutarties sudarymą įvažiavimas į butą bei visa teritorija apie dvibutį namą, kurioje buvo numatyta kloti trinkeles, buvo nuklota skalda (dolomito atsijų ir skaldos mišiniu), paruoštas pagrindas trinkelių klojimui, t. y. įvažiavimas į butą buvo parengtas išgrįsti trinkelėmis. Ieškovai ignoruoja projektinius sprendinius, kitaip nei numatyta projekte ketina įsirengti įvažiavimą į butą, yra jų atsakomybė. Už ieškovų priimtus sprendimus, kuriais keičiami projektiniai sprendiniai ir dėl kurių reikia atlikti papildomus kelio/įvažiavimo darbus, atsakovas negali būti atsakingas.
2.8. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. raštą Nr. A33(8)-777(25.4.5) ties Žemės sklypu nenutiesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, todėl tikslinga suprojektuoti vietinius vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklus atsižvelgiant į Vilniaus rajono nuotekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T3-448. Kai bus nutiesti centralizuoti tinklai, prisijungti prie jų. Ieškovas išsirinko objektą su konkrečiais projektiniais sprendiniais. Prieš sudarant Sutartį ieškovui vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų projektiniai sprendiniai tiko. Jokių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų projektinių sprendinių pakeitimų nei ieškovai, nei ieškovų samdyti specialistai neiniciavo. Pagal techninio darbo projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje priimtus projektinius sprendinius naujai projektuojami buitinių nuotekų valymo įrenginiai skirti naudoti laikinai. Projektuojamais įrenginiais gali naudotis ne daugiau kaip 7 ar 8 gyventojai. Pastačius centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus pastatą prie jų prijungti privaloma. Dvibutis gyvenamasis namas pastatytas pagal konkretų projektą. Atsakovas nurodo, jog ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad dvibutis gyvenamasis namas pastatytas nukrypstant nuo projektinių sprendinių, tad, atsakovo nuomone, ieškovų dėstomi argumentai apie sutartinius pažeidimus yra nepagrįsti.
2.9. Nėra aišku, kodėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nurodytas išlaidas ir kokių faktinių duomenų pagrindu ieškovai tvirtina, kad Žemės sklypas buvo netinkamai išlygintas. Ieškovai nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl, atsakovo nuomone, šie teiginiai yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio. Nėra aišku, kokiu būdu ieškovai įvertino, kad jie patyrė 2 000 Eur išlaidų, kurias vertina kaip nuostolį. Kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių šias išlaidas pagrindžiančių duomenų.
Šalies argumentai
3. Ieškovai dubliku prašė ieškinį tenkinti. Dublike nurodė, kad:
3.1. ieškovai Turte atliko pilnos apdailos įrengimo darbus, nusipirko baldus ir pilnai įsirengė Turtą dar iki Pagrindinės sutarties sudarymo. Galiausiai ieškovams pilnai įrengus Turtą buvo būtina sudaryti Pagrindinę sutartį, kadangi ieškovai buvo gavę valstybės finansinę paskatą šiam Turtui įsigyti (paskatos dydis 30 proc. būsto kredito sumos), o dėl atsakovo vėlavimo (vėlavimas tęsėsi metus laiko: Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta 2021 m. liepos 1 d., o buvo sudaryta tik 2022 m. liepos 20 d.) atsirado didelė rizika, jog šia paskata nebus galimybės pasinaudoti.
3.2. Atsakovas jau ilgą laiką nesugebėjo užbaigti visų Darbų, už juos neatsiskaitė su rangovais (pvz. su UAB Artva), todėl siekiant, jog Turtas priklausytų ieškovams, siekiant apsisaugoti nuo atsakovo kreditorių, buvo būtina kuo greičiau sudaryti Pagrindinę sutartį, tikintis, jog neįvykdyti sutartiniai įsipareigojimai bus užbaigti po Pagrindinės sutarties sudarymo.
3.3. Ieškovai yra vartotojai, Turtą užsakę savo asmeniniams poreikiams tenkinti – savo šeimos gyvenimui jame. Jiems nebuvo pateiktas Projektas ir suteiktos galimybės susipažinti su Turto projektine dokumentacija. Ieškovai net ir po Pagrindinės sutarties pasirašymo negavo Projekto ir su juo lyg šiol nėra susipažinę. Ieškovo manymu, būtent atsakovas, kaip tuo metu buvęs Turto savininkas ir pardavėjas, privalėjo ieškovams atskleisti esminę reikšmę turinčią informaciją bei derinti bet kokius Turto statybų pasikeitimus su ieškovais. Tačiau užuot atlikęs jam tenkančias pareigas, atsakovas apskritai nusprendė neatlikti sutartų Darbų, apie tai neinformuodamas ieškovų ir nesumažindamas Turto Kainos.
3.4. Preliminarioje sutartyje šalys nesusitarė, kad ieškovai įgiję Turtą turės už savo lėšas įrengti įvažiavimą trinkelėmis. Nei viena Preliminariosios sutarties bei Pagrindinės sutarties sąlyga šitokių pareigų ieškovams nenumatė. Be to, įvažiavimas, kurį atsakovas turėjo nukloti skalda yra bendras dvejiems butams.
Atsiliepimas
3.5. Atsakovas neįvykdė Darbų, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti: (i)įvažiavimas nėra nuklotas skalda, įvažiavimas taip pat nėra parengtas trinkelių sudėjimui, kaip nurodė atsiliepime atsakovas; (ii) žemės sklypas nebuvo tinkamai išlygintas, kita ne ieškovui priklausanti žemės sklypo pusė lyg šiol nėra tinkamai sutvarkyta; (iii) pastatytas tik vienas valymo įrenginys, kuris visai ne „August ir ko“ įmonės, o „Biomax“, ir nėra tinkamai pajungtas, nepateiktos įrenginio garantijos, sertifikatai, naudojimosi/priežiūros instrukcijos. Ieškovai pažymi, kad po to, kai buvo sudaryta Preliminarioji sutartis atsakovas nei karto nesusisiekė su ieškovais ir nenurodė, jog nebus įrengiamas įvažiavimas nuklotas skalda, kad nebus pastatytas „August ir ko“ atskiras valymo įrenginys ar, kad atsakovas neišlygins žemės sklypo. Kaip paaiškėjo, atsakovas tyčia nuslėpė faktą, jog Projekte yra numatyta įrengti įvažiavimą iš betono trinkelių, bei jog nėra planuojama įrengti dviejų atskirų valymo įrenginių ar užbaigti žemės sklypo lyginimo darbų.
4. Atsakovas tripliku prašė atmesti ieškovo ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas triplike nurodė kad:
4.1. nėra aišku, kurios iš sutarties pažeidimu ieškovai kaltina atsakovą, t. y. ar atsakovas pažeidė Preliminariąją sutartį, ar Pagrindinę sutartį, ar jas abi. Preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo Pagrindinės sutarties dalyko, t. y. buto. Todėl šalys sudarė Preliminariąją sutartį dėl Pagrindinės sutarties sudarymo, o ne Pagrindinę sutartį. Šalys Preliminariąja sutartimi susitarė, kad Pagrindinė sutartis turės būti sudaryta ne tuomet, kai Butas bus pilnai baigtas statyti. Ieškovai iš atsakovo turėjo įsigyti nebaigtos statybos nekilnojamojo turto objektą.
4.2. Pagrindinė sutartis buvo sudaryta, kuomet Turto baigtumas buvo 100 proc., nekeičia to, dėl ko buvo sutarę ieškovas ir atsakovas Preliminariąja sutartimi. Ieškovai neteikia jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių dėstomas aplinkybes, esą atsakovas turėjo pilnai nutiesti kelią ir privažiavimą prie Turto, įrengti atskirą jų Turtui, o ne bendrą dviem butams, valymo įrenginį, ir iki galo sutvarkyti teritoriją bei išlyginti juodžemį. Turtas yra pastatytas nenukrypstant nuo projektinių sprendinių, to ieškovai neginčija ir neįrodinėja priešingai.
4.3. Ieškovai, būdami atidūs ir atsakingi bei pirkdami nemažos vertės nekilnojamąjį turtą, turėjo galimybę susipažinti su statomo buto projektine dokumentacija ir ją išsianalizuoti ar konsultuotis su specialistais. Duomenų, kad ieškovai būtų reiškę atsakovui pretenzijas iki sudarant Pagrindinę sutartį, ieškovai nepateikė. Taip pat ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad jie siekė į Pagrindinę sutartį įtraukti sąlygas, kurios apibrėžtų atsakovo tariamai neatliktus ar netinkamai atliktus darbus, o atsakovas būtų vengęs šias sąlygas įtraukti į Pagrindinės sutarties tekstą, būtų klaidinęs ieškovus ar pan., t. y. kad atsakovas buvo nesąžiningas.
4.4. Preliminarioji sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2020 m. gruodžio 2 d., Pagrindinę sutartį ginčo šalys sudarė 2022 m. liepos 20 d. Per visą šį laiką atsakovas nėra gavęs iš ieškovų jokių paklausimų, o tuo labiau pretenzijų dėl to, kad ieškovams nėra teikiama buto projektinė dokumentacija. Pagrindinėje sutartyje ieškovai nurodė, kad jie iki sutarties sudarymo turėjo galimybę susipažinti su statomo buto projektine dokumentacija ir ją išsianalizuoti. Po Pagrindinės sutarties sudarymo ieškovai neprašė atsakovo pateikti buto projektinės dokumentacijos. 2022 m. rugpjūčio 19 d. pretenzijoje dėl nevykdomų įsipareigojimų ieškovai nieko apie jiems neįteiktą buto projektinę dokumentaciją neužsiminė. 2022 m. spalio 18 d. patikslintame ieškinyje taip pat apie jiems neįteiktą buto projektinę dokumentaciją nekalbama.
4.5. Ieškovai nėra pateikę jokių specialistų išvadų, kad pastatytas valymo įrenginys yra netinkamas ir/ar jis turi kokius nors trūkumus. Nurodė, jog ieškovų nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Žemės sklype yra pastatytas BIOMAX valymo įrenginys M-81. Priešingai nei teigia ieškovai, žemės sklype esantis įrenginys gali aptarnauti ne dviejų – trijų asmenų šeimą, o šešių – aštuonių asmenų grupę ir yra visiškai tinkamas aptarnauti du butus. Buto projektinėje dokumentacijoje nurodoma, kad būtent toks valymo įrenginys bus pastatytas žemės sklype.
4.6. Ieškovai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovai butu negali naudotis ar jo naudojimas yra apsunkintas. Nesant jokių duomenų, kad butu negalima naudotis pagal paskirtį, jis neatitinka Pagrindinės sutarties sąlygų ir/ar yra su trūkumais, ieškovų ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Nesant realių duomenų apie buto trūkumus, atsakovas neturi galimybės kaip nors plačiau pasisakyti apie ieškovų dėstomus priekaištus, kadangi jie yra išskirtai subjektyvaus pobūdžio, neturintys nieko bendro su Pagrindinės sutarties sąlygomis ir faktine buto būkle. Atsakovo nuomone, ieškovai tiesiog siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė: priimti ieškovų ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą ir bylos dalį dėl 412,90 EUR nuostolių, patirtų už notaro paslaugas, priteisimo nutraukti; tenkinti ieškinį likusioje dalyje iš dalies – sumažinti 2022 m. liepos 20 d. Pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. JŠ-7627) kainą 8 934,79 EUR ir priteisti solidariems ieškovams E. R. ir R. R. iš atsakovo A. Š. 8 934,79 EUR sumažintą kainos dalį, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 8 934,79 EUR už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2022 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 880,49 EUR bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovai yra vartotojai, todėl taikytinos ir teisės normos, ginančios vartotojų interesus.
7. Teismas nustatė, kad Preliminariosios sutarties 4.1.1.2 punkte yra nurodyta, jog atsakovas privalės atlikti darbus numatytus priede prie Preliminariosios sutarties. Taigi, parduodamas Turtas privalėjo atitikti Preliminariosios sutarties kiekybinius ir kokybinius reikalavimus.
8. Teismas, pasisakydamas dėl teismingumo, nurodė, kad Preliminarioji sutartis yra paruošiamoji sutartis, kurios pasekmė yra Pagrindinė sutartis. Pagrindine sutartimi šalys gali pakeisti sąlygas buvusias iki jos sudarymo. Pagrindine sutartimi šalys sutarė, jog teismingumas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Ieškovai pareiškė reikalavimus tiesiogiai kylančius iš Pagrindinės sutarties (notarinio užmokesčio priteisimo ir Pagrindinės sutarties kainos sumažinimo). Kadangi šie reikalavimai tiesiogiai įtakoja Pagrindinę sutartį, todėl teismingumas nustatytinas Pagrindinės sutarties 13.6 punkto nustatyta tvarka – pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog dalis reikalavimų kildinami iš Preliminariosios sutarties, tačiau CPK 30 straipsnio 12 dalis suteikia ieškovams pasirinkimo teisę. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ši byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
9. Teismas, pasisakydamas dėl nuotekų valymo įrenginio, nurodė, kad Preliminariosios sutarties Priedo Nr. 1 8 punkte šalys sutarė, jog atsakovas įrengs valymo įrenginį „August ir Ko“ (atskirą). Dėl įrenginio našumo šalys nesusitarė, todėl teismas padarė išvadą, jog našumas turėjo būti toks, koks nurodytas projekte. Iš statybos specialisto konsultacinės išvados teismas nustatė, kad atsakovas įrengė buitinių nuotekų valymo įrenginį „Biomax M-8“, kurio našumas 1,2 m3/per dieną. Taigi, atsakovas įrengė ne analogišką, bet beveik 20 procentų mažesnio galingumo nuotekų valymo įrenginį. Aplinkybė, jog projekte nurodytas vienas nuotekų valymo įrenginys, neužkerta kelio šalims susitarti dėl papildomų ar kitokių sprendinių, todėl šalys galėjo Preliminariąja sutartimi sutarti dėl kitokio nuotekų valymo įrenginio įrengimo. Preliminariosios sutarties Priedo Nr. 1 8 punktu šalims sutarus, jog ieškovų Butui bus įrengtas atskiras buitinių nuotekų valymo įrenginys, atsakovas privalėjo tokį įrenginį įrengti. Taip pat teismas iš 2020 m. spalio 27 d. Preliminariosios buto pirkimo pardavimo sutarties nustatė, kad atsakovas buvo prisiėmęs analogiškus įsipareigojimus, t. y. įvažiavimas-aikštelė nuklota su skalda (6 punktas), teritorija išlyginta, juodžemis išlygintas (7 punktas), valymo įrenginys „August ir Ko“ (atskiras). Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovas abiem potencialiems sublokuoto namo butų pirkėjams buvo įsipareigojęs įrengti atskirus buitinių nuotekų valymo įrenginius. Teismas sprendė, kad atsakovas įrengė buitinių nuotekų valymo įrenginį, kuris neatitiko nei Preliminariosios sutarties reikalavimų, nei Statybos projekto Suvestinių inžinerinių tinklų plano, t. y. projektinių sprendinių. UAB „Vandenvala“ komercinis pasiūlymas patvirtina, jog „August ir Ko“ bendrovės buitinių nuotekų valymo įrenginio AT-8, kurio našumas yra 0,9 m3/per parą (mažesnis įrenginys AT-6 valo tik 0,6 m3/per parą, todėl netinkamas), įrengimas kainuoja 6 020 Eur. Kadangi atsakovas neįrengė Preliminariąja sutartimi sutaro atskiro valymo įrenginio, todėl ieškovų reikalavimą šioje dalyje teismas tenkino ir Pagrindinės sutarties kainą sumažino 6 020 Eur suma (CK 6.3641 straipsnio 4 dalis, CK 6.3643 straipsnio 1 dalis).
10. Pasisakydamas dėl įvažiavimo-aikštelės įrengimo, teismas nurodė, kad Preliminariosios sutarties Priedo Nr.1 6 punkte šalys sutarė, jog įvažiavimas ir aikštelė nuklotas skalda. Ieškovai pateikė MB Valdexa komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad siūlomų darbų kaina 6140 Eur. Iš Statybos projekto Bendro aiškinamojo rašto 3.3. punkto (rašto Lapas 5) teismas nustatė, kad „Gerbūvis: įvažiavimas ir nuogrindos, takai – žvyro danga (trinkelės).“ Ši aplinkybė leidžia teigti, kad pagal projekto aprašomąją dalį galėjo būti įrengiamas įvažiavimas žvyro danga arba trinkelės. Iš projektinių brėžinių matyti, jog buvo projektuojamas įvažiavimas ir takai grįsti trinkelėmis. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog brėžinyje buvo pažymėtos trinkelės, nedraudė atsakovui keisti projektinių pasiūlymų ir įrenginėti skalda dengto įvažiavimo ir prisiimti tokius įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį. Prisiėmęs įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį įvažiavimą grįsti skalda, atsakovas, esant būtinybei, galėjo keisti projektinius brėžinius, nes pagal Statybos projekto Bendro aiškinamojo rašto 3.3. punkto (rašto Lapas 5) nuostatas „Gerbūvis: įvažiavimas ir nuogrindos, takai – žvyro danga. Taigi, įvažiavimas galėjo būti ir žvyro skaldos. Jei atsakovas pradėjo ruošti įvažiavimo įrengimą trinkelėms, kaip jis ir teigia buvus pagal projektą, tai atsakovas privalėjo įvažiavimą išgrįsti pagal vieną iš projektinių variantų, t. y. trinkelėmis, tačiau to pilnai nepadarė. Aplinkybę, jog įvažiavimas nėra dengtas skalda, patvirtina ir ieškovų fotonuotraukos, darytos 2023 m. kovo mėnesį, taip pat antstolio faktinių aplinkybių protokole esančios fotonuotraukos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs įrengti didesnio ploto, nei reikalingas ieškovams, todėl ieškovų reikalavimai dėl didesnio ploto įrengimo yra atmestini. Atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovų įvažiavimo-aikštelės padengimo žvyro danga kaina yra 2 914,79 Eur, kuria mažintina Pagrindinės sutarties kaina (CK 6.3641 straipsnio 4 dalis, CK 6.3643 straipsnio 1 dalis) ir priteistina iš atsakovo, likusi dalis atmestina, kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis).
11. Teismas, pasisakydamas dėl sklypo lyginimo darbų, nurodė, kad iš Preliminariosios sutarties Priedo Nr.1 7 punkto matyti, kad turėjo būti teritorija išlyginta, atvežtas ir išlygintas juodžemis. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad šių darbų atsakovas neatliko. Be ieškovų teiginių, jog jų teritorijos lyginimo ir juodžemio tvarkymo darbai kainavo 2 000 Eur, kitų įrodymų byloje nėra. Ieškovai nurodė, jog pirko juodžemį ir patys ūkio būdu atliko darbus. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovai pirko juodžemį. Byloje nėra įrodymų kokia juodžemio rinkos kaina, kokį kiekį juodžemio sunaudojo ieškovai. Byloje nesant įrodymų, jog ieškovai žemės lyginimo darbams atlikti patyrė 2 000 Eur išlaidų, šis reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantas (atsakovas) A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų atsakovo A. Š. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Teismas sprendime dėl nepaaiškinamų priežasčių nusprendė nevertinti esminių su ginčo dalyku susijusių faktinių aplinkybių, t. y. sutarčių sąlygų tikrojo turinio, sutarties šalių tikrosios valios, sutarties vykdymo aplinkybių, darbų priėmimo/perdavimo proceso, pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybių, o tiesiog nutarė pasisakyti, „ar nustatyti trūkumai yra mažareikšmiai, ar ne mažareikšmiai (sprendimo 65 p.)“. Teismas, net nesiaiškindamas dėl ko konkrečiai šalys sutarė, nutarė ir preziumavo, kad byloje jau yra nustatyti tam tikri trūkumai, susiję su nuotekų valymo įrenginiu ir įvažiavimo-aikštelės įrengimu. Taigi, teismas sutartinę civilinę atsakomybę iš esmės preziumavo, nenustatinėjęs ar byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė bei žala.
12.2. Teismo sprendime nėra pateikta jokių argumentų, iš kurių būtų galima suprasti, kokių faktinių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad preliminarioje sutartyje ginčo šalys sulygo būtent dėl tų konkrečių darbų, kurių neatlikimu ieškovai apkaltino apeliantą. Nėra aišku, kokių faktinių duomenų pagrindu teismas priėjo išvados, kad preliminarioje sutartyje ginčo šalys sutarė dėl atskiro buitinių nuotekų valymo įrenginio August ir Ko AT-8, o ne, pvz. AT-6 ar AT-10. Tai yra esminė faktinė aplinkybė, kadangi tik nustačius dėl kokių konkrečių darbų ginčo šalys buvo sutarusios, galima spręsti darbai atlikti tinkamai ar netinkamai, t. y. tik nustačius sutartinio įsipareigojimo turinį, galima daryti išvadą apie sutarties neįvykdymą ir iš to kylančias teisines pasekmes.
12.3. 2023 m. gegužės 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad jis nematė jokio poreikio bendradarbiauti su atsakovu, kadangi tai yra jo vieno (atsakovo) problema. Esą jis turėjo pats spręsti savo darbų atlikimo problemas. Tai rodo, kad esant tokiai situacijai, kuomet byloje nėra jokių tariamą susitarimą patvirtinančių duomenų, tokia ieškovo pozicija rodo jo visišką bendradarbiavimo pareigos neigimą. Šiuo atveju teismas bylos nagrinėjimo metu visiškai nevertino ieškovų veiksmų bendradarbiavimo pareigos vykdymo aspektu, t. y. kad per pusantrų metų jie nėra pareiškę apeliantui jokių pretenzijų dėl vykdomų darbų.
12.4. Teismui pripažinus, kad apeliantas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, teismas privalėjo įvertinti, ar su žalos atsiradimu nėra susiję ieškovų veiksmai preliminariosios sutarties vykdymo bei pagrindinės sutarties sudarymo metu. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
12.5. Preliminarioje sutartyje buvo nustatyta, kad pagrindinė sutartis tarp šalių bus sudaryta tuo atveju, kai bus pasiekti tam tikri buto įrengimo kokybiniai parametrai. Tai reiškia, kad pagrindinės sutarties sudarymas parodo, kad preliminarioje sutartyje nustatyti buto įrengimo kokybiniai parametrai yra pasiekti, t. y. pagrindinės sutarties sudarymo faktas patvirtina, jog abi šalys įvykdė preliminarioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Kitaip sakant, preliminariąją sutartį vertinant kaip turinčią tam tikrų rangos sutarčiai būdingų bruožų, pagrindinės sutarties sudarymas rodo, kad preliminarioje sutartyje nustatyti statybos darbai, kuriuos turėjo atlikti atsakovas, yra atlikti ir yra perduodami ieškovams, ieškovai priimamus darbus priima kaip atliktus tinkamai (apeliantui pasiekus tuos kokybinius parametrus, dėl kurių šalys sutarė), t. y. pagrindinė sutartis be pirkimo – pardavimo (nuosavybės teisės perdavimo) funkcijos atliko statybos darbų priėmimo – perdavimo akto funkciją.
12.6. Byloje nustatyta, kad ieškovams apie pagrindinės sutarties sudarymą buvo pranešta prieš savaitę iki pagrindinės sutarties sudarymo. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovai nesiekė į pagrindinės sutarties tekstą įtraukti kokių nors sąlygų, kuriomis būtų apibrėžti atsakovo tariamai neatlikti darbai. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovams buvo trukdoma į pagrindinės sutarties tekstą įtraukti papildomas sąlygas ar jie buvo klaidinami ir pan. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas neatliko kokių nors pagal preliminariąją sutartį sutartų darbų ar juos atliko netinkamai, kadangi apelianto atlikti darbai ieškovų buvo priimti be jokių pretenzijų, nenurodant jokių atliktų darbų trūkumų, ieškovai jokių pretenzijų apeliantui niekada nereiškė. Šias faktines aplinkybes teismas visiškai ignoravo ir jų nevertino.
12.7. Teismas nenustatinėjo ir nesiaiškino tikrųjų ginčo šalių sudaryto susitarimo sąlygų, jų turinio, vykdymo ypatumų. Teismas nevertino ieškovų veiksmų sudarant preliminariąją sutartį, sutarties vykdymo bei pagrindinės sutarties sudarymo metu. Teismas be jokio teisinio pagrindo viršijo jam suteiktus įgaliojimus, peržengė ieškiniu apibrėžtas ginčo ribas bei atliko ne bešališko teismo vaidmenį, o rodė savo prielankumą ieškovams, praktiškai už juos, savo nuožiūra nustatė byloje nenagrinėtas faktines aplinkybes.
12.8. Nepaisant taip suformuoto ieškovų ieškinio pagrindo bei procesinės pozicijos, teismas sprendimo dalyje „dėl nuotekų valymo įrengimo“ (79-87 p.) dėsto abstraktaus pobūdžio niekuo nepagrįstus samprotavimus, išeinančius už bylos nagrinėjimo ribų, bei padaro išvadą, kad apeliantas pažeidė pagrindinę sutartį, todėl jis laikytinas atsakingu pagrindinės sutarties 9.1. punkto pagrindu, t. y. esą apeliantas atsakingas už paslėptus trūkumus, dėl kurių ieškovų įsigyto būsto negalima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jo visai pirkę arba nebūtų už jį tiek mokėję. Šią išvadą teismas padarė, nepaisant to, kad byloje nebuvo nustatyta jokių paslėptų įsigyto būsto trūkumų, taip pat nenustatyta jokių trūkumų, dėl kurių ieškovai įsigyto būsto negali naudoti pagal paskirtį. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai įsigytame būste gyvena bei, kaip patys tvirtina savo procesiniuose dokumentuose, jie apeliantui jokių pretenzijų dėl būsto kokybės trūkumų neturi. Tad šios teismo išvados ne tik prieštarauja byloje nustatytiems faktams, bet ir pačiai ieškovų pozicijai.
12.9. Ieškovams nepateikus jokių tariamo susitarimo dėl atskiro jų butui skirto nuotekų valymo įrenginio įrengimo, nenurodžius jokių tariamo susitarimo sąlygų, apibrėžiančių susitarimo objektą (pvz., našumas), vykdymo terminus, įrengimo vietą, byloje liko nenustatyta, koks iš tiesų buvo konkretus ieškovų ir atsakovų tariamo susitarimo turinys. Teismas iš dalies pripažino, kad ginčo šalys dėl valymo įrenginio našumo nesusitarė, o tai reiškia, kad susitarimo objektą identifikuojančių duomenų byloje nėra nustatyta, t. y. byloje nėra nustatyta, dėl kokio objekto ginčo šalys susitarė. Taigi, nenustačius dėl ko ginčo šalys susitarė, teismas pagal tokiu būdu suformuotą ieškinio pagrindą ieškinį turėjo atmesti, kadangi ieškovai neįrodė savo ieškinio pagrindo – tariamo susitarimo tarp ieškovų ir apelianto turinio. Tačiau vietoje to, kad atmestų ieškinio reikalavimą kaip neįrodytą, teismas pradėjo nagrinėti ir analizuoti įrengto buitinių nuotekų valymo įrenginio našumo savybes, savo iniciatyva interpretuoti tariamo susitarimo turinį, esą neįrodyto susitarimo objekto (buitinių nuotekų valymo įrenginio) našumas turėjo būti toks, kaip nurodyta projekte.
12.10. Teismas sprendime nurodo, kad jis, be kita ko, remiasi ir byloje esančia 2020 m. spalio 27 d. preliminariąja sutartimi. Minėtą preliminariąją sutartį ieškovai pateikė 2023 m. sausio 26 d. kartu su prašymu dėl liudytojų šaukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kartu su prašymu pateiktų rašytinių duomenų priėmimo klausimą teismas sprendė tą pačią dieną vykusio teismo posėdžio metu ir nutarė prijungti prie bylos ieškovų atstovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei susirašinėjimą su UAB „Traidenis“. Tad teismas nei 2020 m. spalio 27 d., nei 2021 m. birželio 13 d. preliminariųjų sutarčių neprijungė prie bylos, kadangi laikė, kad tai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Nepaisant to, teismas, priimdamas sprendimą, remiasi viena iš 2023 m. sausio 26 d. ieškovų pateiktų preliminariųjų sutarčių.
12.11. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl, teismo nuomone, ieškovų buto aptarnavimui yra reikalinga įrengti būtent buitinių nuotekų valymo įrenginį August ir Ko AT-8, o ne, pvz., AT-6, kadangi buitinių nuotekų valymo įrenginys AT-6 yra skirtas aptarnauti iki 4 suaugusių asmenų, o AT-8 – iki 6 suaugusių asmenų. Minėta, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovų šeimą sudarė du suaugę bei du mažamečiai vaikai (M. R. amžius buvo 2 metai ir 7 mėnesiai, E. R. – nebuvo nė metų). Teismas iš esmės pagerino ieškovų padėtį atsakovo sąskaita, nes buitinių nuotekų valymo įrenginys yra skirtas tenkinti didesniam asmenų skaičiui nei preliminariosios sutarties sudarymo metu sudarė ieškovų šeimą.
12.12. Susipažinęs su teismo sprendimo turiniu bei jame dėstomais siurpriziniais argumentais, atsakovas kreipėsi tiesiogiai į UAB „August ir Ko“ prašydamas pateikti pasiūlymą už kiek realiai UAB „August ir Ko“ gali įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginį AT-8. 2023 m. birželio 20 d. atsakovas gavo UAB „August ir Ko“ pasiūlymą Nr. 2300061, kuriame nurodoma, kad tokio buitinio nuotekų valymo įrenginio August ir Ko AT-8 įrengimas viso kainuoja ne 6 020 Eur, o 4 490 Eur, t. y. 1 530 Eur arba 25 proc. pigiau nei ieškovų pateikto pasiūlymo kaina.
12.13. Taip pat apeliantas kreipėsi į UAB „Vandenvala“, kad pastaroji pateiktų August ir Ko AT-8 nuotekų valymo įrenginio įrengimo sąmatą. 2023 m. birželio 26 d. UAB „Vandenvala“ pateikė preliminarų komercinį pasiūlymą M-M-2023-06-26-39UJ, iš kurio matyti, kad pagal „Vandenvala“ buitinio nuotekų valymo įrenginio August ir Ko AT-8 įrengimo kaina su montavimo darbais yra 4 016,40 Eur.
12.14. Patys ieškovai nurodo, kad ieškovai ir atsakovas susitarė dėl atitinkamos technologijos kelio įrengimo (15 cm skalda ir 5 cm žvyro), neaišku kokiu teisiniu pagrindu teismas, ieškovams niekaip nepagrindžiant smėlio sluoksnio būtinumo, priteisė iš atsakovo sumą, skirtą smėlio sluoksnio įrengimui. Pagal ieškovų pateiktą kelio dangos technologiją, kuri buvo ieškovų ir atsakovo susitarimo dalyku, kelio dangai turėjo būti naudojamos dvi dangos – skalda ir žvyras. Ieškinys pareikštas tik dėl skaldos sluoksnio neįrengimo, tad teismas būtent dėl skaldos sluoksnio ir turėjo teisę spręsti ir pasisakyti.
12.15. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo MB „Valdexa“ pasiūlyme nurodytos sumos dalį už smėlį. Ieškovai nei bylos nagrinėjimo metu duodami paaiškinimus, nei savo procesiniuose dokumentuose nenurodė kitokio susitarimo tarp ieškovų ir atsakovo turinio, t. y. kelio dangų įrengimo technologijos. Tai, kad ieškovai, pateikdami MB „Valdexa“ pasiūlymą, iš esmės siekia kitokių technologinių sprendimų kelio įrengimo, neteikia pagrindo teismui pagerinti ieškovų padėtį lyginant su ta, kuri buvo sulygta preliminariąja sutartimi.
12.16. Teismas visiškai ignoravo atsakovo pateiktas skaldos kainas ir nenurodė, kodėl šiuo atveju apskaičiuojant sutartinės atsakomybės apimtį rėmėsi vien tik MB „Valdexa“ pasiūlyme nurodyta skaldos kaina. Atsakovo nuomone, MB „Valdexa“ pateiktas pasiūlymas apskritai negalėjo būti vertinamas kaip pagrindas apskaičiuojant ieškovų patirtą žalos dydį, kadangi jame nėra pateikta jokių kelio dangai įrengti ketinamos panaudoti skaldos savybių (frakcija), kurios iš esmės nulemia skaldos kainą. Būtent skaldos frakcija nulemia skaldos kainą, šiuo MB „Valdexa“ pateiktame pasiūlyme tokių duomenų nėra, o tai reiškia, kad šis įrodymas negalėjo būti naudojamas apskaičiuojant sutartinės atsakomybės apimtį.
12.17. Teismas be jokio teisinio pagrindo civilinėje byloje taikė teisės normas, ginančias vartotojų interesus. Teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovai yra vartotojai, nes įgijo Turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o atsakovas yra verslininkas, nes yra pastatęs ne vieną Turtą ir Turtas buvo statomas tikslu parduoti bei gauti pajamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas praeityje buvo statęs ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Taip pat nėra aišku, kokių duomenų pagrindu Teismas nustatė, kad nekilnojamasis turtas, kuriame yra ieškovų butas, buvo statomas su tikslu jį parduoti.
12.18. Teismas be jokio teisinio pagrindo atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Neteisėtai atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, ieškovų naujai pateikti duomenys negalėjo būti vertinami. Ieškovų reikalavimai nebuvo grindžiami jokiais statybos normatyviniais teisės aktais, todėl teismas negali ignoruoti ieškovų pateiktuose dokumentuose nurodytų kelio dangų storių.
12.19. Teismas, be kita ko, pažeidė sutartinio teismingumo taisykles. Kaip matyti iš ieškinio turinio, visi ieškovų reikalavimai buvo grindžiami vien tik preliminariosios sutarties pažeidimu. Preliminariosios sutarties 7.3 punktu šalys sutarė, jog ginčai bus sprendžiami teisme pagal buto buvimo vietą. Butas yra Vilniaus rajone, todėl pagal preliminariąją sutartį ginčas galėtų būti teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė teismo atkreipti dėmesį į preliminariosios sutarties 7.3. punkto nuostatą bei ginčo pobūdį, tačiau teismas bylos pagal sutartinį teismingumą neperdavė kitam teismui. Teismas nurodė, kad ieškovai pareiškė reikalavimus, tiesiogiai kylančius iš pagrindinės sutarties, t. y. jie prašė pagrindinės sutarties kainos sumažinimo. Teismas šiuo atveju nėra teisus, kadangi ieškovai pareiškė reikalavimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo dėl to, kad atsakovas tariamai netinkamai įvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovų pareikšti reikalavimai, priešingai nei nurodo teismas, niekaip neįtakoja pagrindinės sutarties.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti; skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovų naudai iš apelianto, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
13.1. ieškovai visos bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog apeliantas Darbus atliko netinkamai ir ne iki galo, ne taip, kaip buvo įsipareigojęs ieškovams, nors šie darbai buvo įskaičiuoti į Turto kainą. Be to, įrodinėjo ir tai, jog apelianto atlikti darbai (vieno valymo įrenginio įrengimas, sklypo išlyginimas, kelias ir aikštelė) yra atlikti netinkamai arba išviso neatlikti. Tai tvirtino ir gavę statybos specialistų išvadą, kurioje buvo aiškiai įvardinti apelianto atliktų Darbų trūkumai.
13.2. Apeliantas net ir neįrodinėjo, jog šalys būtų keitusios sudarytą Preliminariąją sutartį bei jos sąlygas, mažinusios apelianto darbų apimtis ir pan. Jokių susitarimų tarp ieškovų ir apelianto dėl Turto kainos mažinimo ir/ar darbų neatlikimo, jų keitimo niekuomet nebuvo, todėl ieškovai, įsigydami Turtą, sumokėjo apeliantui visą Preliminariąja sutartimi sutartą kainą. Kaip teisingai spendime teismas ir pažymėjo, jog Preliminariosios sutarties 4.1.1.2 punktas atitinka Pagrindinės sutarties 3.1. punktą. Todėl nesant jokių kitų rašytinių įrodymų, teismas pagrįstai sprendė, jog Turtas privalėjo atitikti Preliminariosios sutarties kiekybinius ir kokybinius reikalavimus.
13.3. Ieškovų atstovams pareikalavus įvykdyti įsipareigojimus, apeliantas atsakė, jog neva visus Darbus pagal Sutartį jau yra atlikęs tinkamai ir daugiau nieko nebedarys. Atsisakymą atlikti neįvykdytus Darbus apeliantas taip pat motyvavo tuo, jog nekilnojamojo turto kainos per tuos metus pakilo ir apskritai tegul ieškovai džiaugiasi, kad jiems nebuvo pakelta Turto kaina. Taigi, išties apelianto tikrieji motyvai ir pozicija dėl nevykdomų įsipareigojimų, yra visai kitokia, nei teigiama apeliaciniame skunde ir buvo įrodinėjama bylos nagrinėjimo metu.
13.4. Teismas teisingai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir atliko tinkamą teisinį įvertinimą. Priimdamas sprendimą, teismas neišėjo už pareikšto ieškinio ribų, netenkino daugiau reikalavimų nei ieškovai jų pareiškė, neišaiškino ir netyrė su byla nesusijusių aplinkybių.
13.5. Apelianto atstovas visos bylos nagrinėjimo metu net ir neginčijo fakto, jog apeliantas yra verslininkas, o sudarytos sutartys atitinka vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis. Be to, net ir bylos nagrinėjimo metu, apelianto atstovas, apeliantą ne kartą vadino vystytoju, kas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nuostatomis reiškia – statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose: formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda (2 straipsnio 29 punktas). Teismui 2023 m. sausio 26 d. kartu su kitais rašytiniais įrodymais, kurie buvo prijungti prie bylos medžiagos, buvo pateiktos net kelios prieš tai sudarytos apelianto preliminariosios sutartys dėl kitos namo pusės pardavimo (2021 m. spalio 27 d. sudaryta preliminarioji sutartis su K. ir R. K. bei 2021 m. birželio 13 d. sudaryta preliminarioji sutartis su M. D.).
13.6. Teismas pagrįstai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nagrinėjamoje byloje pagrįstai aiškino Pagrindinės sutarties sąlygas ieškovų naudai, t. y. jog sudaryta sutartimi parduotas Turtas privalėjo atitikti Preliminariosios sutarties kiekybinius ir kokybinius reikalavimus, kurių neįgyvendino apeliantas. Be to, teismas spręsdamas apelianto prisiimtų įsipareigojimų apimtį, pagrįstai vertino ir pasisakė dėl kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. 2021 m. spalio 27 d. sudarytos preliminariosios sutarties bei 2021 m. birželio 13 d. sudarytos preliminariosios sutarties, kurių sąlygos dėl atskiro nuotėkų valymo įrenginio įrengimo – butui ir įvažiavimo kelio bei aikštelės nuklotos skalda, yra identiškos su ieškovų sudarytos Preliminariosios sutarties sąlygomis.
13.7. Preliminariosios sutarties priede Nr. 1, 6 punkte nurodyta: įvažiavimas – aikštelė nuklota skalda. Atitinkamai apeliantas iš skaldos turėjo įrengti įvažiavimą į ieškovų Turtą ir aikštelę prie garažo. Ieškovai mano, jog minėtas Preliminariosios sutarties punktas neįpareigojo apelianto paruošti įvažiavimo ir aikštelės trinkelių klojimui kadangi to parašyta priede Nr. 1, 6 punkte paprasčiausiai ir nėra. Be to, šalys dėl to ir nesitarė. Šio punkto apibrėžimas, ieškovų nuomone, yra pakankamai aiškus. Lygiai taip pat kaip ir kitas Preliminariosios sutarties priede Nr. 1, 8 punktas: valymo įrenginys August ir ko (atskiras). Vadinasi, valymo įrenginys turėjo būti įrengtas ne vienas bendras dvejiems butams, tačiau ieškovų butui vienas atskiras kadangi toks ir buvo susitarimas su apeliantu.
13.8. Dėl apelianto argumentų, jog šalių sudarytos sutartys atitiko rangos teisinius santykius, o sudaryta Pagrindinė sutartis atitinka apelianto atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, pažymi, jog tokių aplinkybių apeliantas niekuomet nebuvo nurodęs anksčiau nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu. Šios taktikos apeliantas ėmėsi tapačiai, kaip tai buvo daroma pabaigus nagrinėti bylą iš esmės 2023 m. kovo 9 d. vykusiame teismo posėdyje. Tik per baigiamąsias kalbas apelianto atstovas ėmė ginčyti komercinį pasiūlymą, ėmė kelti naujas aplinkybes, dėstyti visiškai naujus motyvus, kurie nebuvo aptarinėjami bylos nagrinėjimo metu, t. y. iškėlė ginčą dėl žvyro skalda dengiamo ploto ir koks turėtų būti beriamų medžiagų storis (šiam plotui padengti reikalingų medžiagų kiekių) bei neva ikiteismines išlaidas pagrindžiančių mokėjimų nebuvimą, nors šie duomenys buvo pateikti 2023 m. kovo 9 d. bylos nagrinėjimo metu.
13.9. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai ne kartą teiravosi apelianto, kodėl jis neteikia jokių įrodymų, jeigu mano, kad nuotėkų valymo įrenginio ir jo įrengimo kaina bei kelio ir aikštelės įrengimo kaina yra žymiai mažesnė, kad nereikia atlikti nurodytų darbų, ar kad darbai yra atlikti tinkamai. Bylos nagrinėjimo metu apelianto pozicija buvo tokia, jog jis neturi nieko įrodinėti ir pateikti. Todėl apelianto pateiktas apeliacinis skundas, su naujais įrodymais ir naujai nurodomomis aplinkybėmis, šioje dalyje neatitinka procesiniam dokumentui – apeliaciniam skundui – keliamų reikalavimų.
13.10. Nepagrįstai teigiama, jog ieškovai kontroliavo apelianto atliekamus darbus, nes apeliantas jokių atliekamų darbų su ieškovais nederino. Šalys sudarė Preliminariąją sutartį, kurioje buvo numatyti įsipareigojimai, už kurių įvykdymą buvo atsakingas apeliantas. Tad, ieškovams rūpėjo galutinis produktas – Turtas, o ne tai, kokiomis priemonėmis šiuos įsipareigojimus vykdo apeliantas. Be to, apeliantas viso proceso metu nepateikė jokių įrodymų ir neteikė jokių paaiškinimų, jog neva ieškovai kontroliavo apelianto atliekamus darbus ir kaip ši kontrolė pasireiškė.
13.11. Apelianto cituojamas Pagrindinės sutarties 8.2. punktas, nei vienas šio punkto sakinys, anaiptol nereiškia jokio ieškovų patvirtinimo dėl apelianto tinkamai įvykdytų įsipareigojimų. Minimame punkte apskritai nėra tokių sąlygų, kurios reikštų, kad visi apelianto darbai numatyti Preliminarioje sutartyje yra atlikti tinkamai ir dėl jų ieškovai pretenzijų neturi. Todėl apeliantas net ir šį punktą visiškai nepagrįstai interpretuoja ir bando „pritempti“ sau palankia linkme.
13.12. Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, taip pat pagrįstai sprendė, jog apelianto įrengtas valymo įrenginys neatitinka sudarytų sutarčių sąlygų, o taip pat neatitinka ir paties apelianto parengto Projekto sprendinių. Apelianto įrengto Biomax valymo įrenginio našumas neatitinka Projekto reikalavimų.
13.13. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog apeliantui nebuvo draudžiama keisti projektinių pasiūlymų ir įrenginėti skalda dengto įvažiavimo. Prisiėmęs įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį įvažiavimą grįsti skalda, apeliantas galėjo keisti projektinius brėžinius, be to pagal Projekto sprendinius, įvažiavimas galėjo būti ir žvyro skaldos. Todėl teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai nusprendė, jog apeliantas neįvykdė Preliminariosios sutarties Priedo Nr. 1, 6 punkte prisiimto įsipareigojimo – įvažiavimo ir aikštelės nenuklojo su skalda.
13.14. Teismas pagristai sprendė, jog byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui kadangi ieškinys buvo pareikštas po Pagrindinės sutarties sudarymo ir ieškinio reikalavimai susiję su parduoto Turto kainos mažinimu dėl netinkamai įvykdytų pardavėjo – apelianto prisiimtų įsipareigojimų, dėl parduotos prekės (Turto) trūkumų, nuostolių atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 2 d. šalys sudarė preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį. Sudaryta Preliminariąja sutartimi Šalys susitarė dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), garažo ir žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Preliminariojoje sutartyje buvo numatytas preliminarus buto plotas – 126 kv. m., žemės sklypo dalies plota 0,7 ha. Šalys sutarė, jog Turtas bus parduodamas už bendrą 118 000 EUR sumą. Atsakovas įsipareigojo atlikti Preliminariosios sutarties priede Nr. 1 numatytus darbus (turi būti: grindys betonuotos, sienos tinkuotos, išvedžiota elektra, išvedžiotas grindinis šildymas 1 ir 2 aukšte, išvedžiota santechnika, įvažiavimas – aikštelė nuklota su skalda, teritorija ir juodžemis išlygintas, valymo įrenginys „August ir ko“ atskiras, vandens gręžinys, įrengtos pertvaros pagal iš anksto suderintą planą tarp patalpų iki Pagrindinės sutarties sudarymo. Ieškovas iki Pagrindinės sutarties sudarymo atsakovui iš viso buvo sumokėjęs 20 800 EUR dydžio avansą.
17. Atsakovas vėlavo sudaryti Pagrindinę sutartį metus laiko; Pagrindinę sutartį šalys sudarė 2022 m. liepos 20 d.; pagal sutartį ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Vilniaus r. sav. Kriaučiūnų k., (duomenys neskelbtini), bei 607/1501 dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini).
18. Ieškovai nurodė, kad pagrindinės sutarties sudarymo dieną atsakovas neatliko šių darbų: (i) įvažiavimas nėra nuklotas skalda; (ii) nėra pastatyto ir pajungto atskiro valymo įrenginio August ir ko (pastatytas tik vienas bendras valymo įrenginys dvejiems butams ir net nepajungtas); (iii) žemės sklypas nebuvo gerai išlygintas (nurodo, jog ieškovas pats lygino žemės sklypą savo kaštais); (iv) nebuvo išvežtos statybinės atliekos iš žemės sklypo (nurodo, jog ieškovas statybines atliekas vežė savo sąskaita).
19. 2022 m. spalio mėn. ieškovai kreipėsi į teismą dėl parduoto daikto (buto) kainos sumažinimo, teigdami, kad atsakovas neatliko visų preliminariojoje sutartyje nurodytų darbų – neįvykdė preliminariosios sutarties priede Nr. 1 6 ir 8 punktuose nurodytų darbų.
Žemesnės instancijos teismas
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino; apeliantas (atsakovas) su teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamai kvalifikuotu teisiniu santykiu bei byloje netinkamai nustatytomis faktinėmis aplinky
21. Apeliantas teigia, kad teismas sprendime dėl nepaaiškinamų priežasčių nusprendė nevertinti esminių su ginčo dalyku susijusių faktinių aplinkybių, t. y. sutarčių sąlygų tikrojo turinio, sutarties šalių tikrosios valios, sutarties vykdymo aplinkybių, darbų priėmimo/perdavimo. Apelianto vertinimu, šalių sudaryta preliminarioji sutartis turi tam tikrų rangos sutarčiai būdingų bruožų, pagrindinės sutarties sudarymas įrodo, kad preliminariojoje sutartyje nustatyti statybos darbai, kuriuos turėjo atlikti atsakovas, yra atlikti ir yra perduodami ieškovams, ieškovai priimamus darbus priima kaip atliktus tinkamai (apeliantui pasiekus tuos kokybinius parametrus, dėl kurių šalys sutarė), t. y. pagrindinė sutartis be pirkimo – pardavimo (nuosavybės teisės perdavimo) funkcijos atliko statybos darbų priėmimo – perdavimo akto funkciją. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovai, kaip užsakovai pagal rangos sutartį, turėjo pareigą tiksliai suformuluoti užduotį, turėjo pareigą bendradarbiauti rangos sutarties vykdymo metu, kt. Teismas visiškai nevertino ginčo šalių atliktų veiksmų vykdant preliminariąją sutartį, jų bendravimo proceso (bendradarbiavimo pareigos vykdymą), t. y. kad ieškovai, matydami, jog atsakovas įrenginėja vieną buitinių nuotekų valymo įrenginį dviem butams, niekada nesikreipė dėl to į atsakovą dėl paaiškinimų. Apelianto vertinimu, teismas, net nesiaiškindamas dėl ko konkrečiai šalys sutarė, nutarė ir preziumavo, kad byloje jau yra nustatyti tam tikri trūkumai, susiję su nuotekų valymo įrenginiu ir įvažiavimo-aikštelės įrengimu, todėl be pagrindo taikė apeliantui sutartinę civilinę atsakomybę.
22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. 2020 m. gruodžio 2 d. šalys sudarė preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį. Sudaryta Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), garažo ir žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Preliminariojoje sutartyje buvo numatytas preliminarus buto plotas – 126 kv. m., žemės sklypo dalies plota 0,7 ha. Šalys sutarė, jog Turtas bus parduodamas už bendrą 118 000 EUR sumą; sutartis turi būti sudaryta 2021 m. liepos 1 d. Atsakovas įsipareigojo atlikti Preliminariosios sutarties priede Nr. 1 numatytus darbus, turėjo būti atlikti šie darbai: grindys betonuotos, sienos tinkuotos, išvedžiota elektra, išvedžiotas grindinis šildymas 1 ir 2 aukšte, išvedžiota santechnika, įvažiavimas – aikštelė nuklota su skalda, teritorija ir juodžemis išlygintas, valymo įrenginys „August ir ko“ atskiras, vandens gręžinys, įrengtos pertvaros pagal iš anksto suderintą planą tarp patalpų iki Pagrindinės sutarties sudarymo.
23. CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl preliminariosios sutarties (CK 6.165 straipsnis) sąvokos, yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
24. Kasacinis teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo taip pat yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Atitinkamai jeigu sutartyje yra sąlygos, kurios nėra organizacinės, bet susijusios su įsipareigojimais sukurti daiktą ar jo dalį, pertvarkyti jį ar atlikti kitokius neorganizacinio pobūdžio veiksmus, tai jos gali būti kvalifikuojamos savarankiškai ir pagal jas sprendžiama dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu sutartis pažeidžiama ar atsisakoma ją vykdyti (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2018, 44 punktas).
25. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
26. Bylos duomenimis, šalys susitarė dėl statomo buto būsimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šalių preliminariąja nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovams konkretų butą ir žemės sklypo dalį; butas individualizuotas – nurodytas jo unikalus numeris, adresas. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl kai kurių pagrindinės sutarties sąlygų: buto kainos, baigtumo laipsnio ir tam tikrų buto savybių – butas turi turėti atskirą valymo įrenginį „August ir ko“, vandens gręžinį, įvažiavimo įrengimo (įvažiavimas turi būti nuklotas skalda), pertvarų įrengimo ir pan. Šalys susitarė ir dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino.
27. Teisėjų kolegija, vertindama šalių sudarytos sutarties tekstą, sprendžia, kad joje yra organizacinio pobūdžio nuostatų ir įsipareigojimų, nes šalys sutarė, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ateityje (įsipareigojimas sudaryti tokią sutartį ateityje), aptartas būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos, nustatytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, sutartis sudaryta rašytine forma, kaip tai reikalaujama pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį. Sprendžiama, kad 2020 m. gruodžio 2 d. preliminariąja sutartimi šalys nedviprasmiškai susitarė dėl kitos, pagrindinės, buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, susitarė dėl kelių esminių būsimos sutarties sąlygų – buto kainos, kai kurių atsakovo įsipareigojimų (pavyzdžiui, dėl atskiro valymo įrenginio, aikštelės įrengimo).
28. Apeliacinio skundo argumentas, kad preliminarioji sutartis turi rangos sutarties bruožų, o pagrindinė sutartis iš esmės yra atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, atmestinas, kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstas. Apelianto argumentai dėl ieškovų pareigos tinkamai suformuluoti užduotį pagal rangos sutartį nevykdymo, pareigos bendradarbiauti vykdant rangos darbus nevykdymo ir pan. bei kiti atgrumentai, išdėstyti apeliacinio skundo skirsnyje „Dėl netinkamai kvalifikuoto teisinio santykio bei byloje netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių“ atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl vartojimo teisinių santykių konstatavimo byloje
29. Apelianto vertinimu, teismas nesant teisinio pagrindo civilinėje byloje taikė teisės normas, ginančias vartotojų interesus. Teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovai yra vartotojai, nes įgijo Turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o atsakovas yra verslininkas, nes yra pastatęs ne vieną Turtą ir Turtas buvo statomas tikslu parduoti bei gauti pajamas. Apelianto vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas praeityje buvo statęs ne vieną nekilnojamojo turto objektą, t. y. teisniuose santykiuose veikė kaip verslininkas, kad byloje nėra duomenų kad nekilnojamasis turtas, kuriame yra ieškovų butas, buvo statomas su tikslu jį parduoti. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas vykdo nekilnojamojo turto objektų statybos veiklą ir pan. Šių faktinių aplinkybių apeliantas niekada nepripažino, o pareigą jas įrodyti turėjo ieškovai, kurie tokio pobūdžio duomenų į bylą nepateikė (apeliacinio skundo 66-68 punktai).
30. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Civilinis kodeksas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt.
31. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „vartotojas“ – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
32. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad ieškovo deklaravimas, kad siekdamas įsigyti gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą jis veikė kaip vartotojas, suponuoja pareigą atsakovei paneigti ieškovo kaip vartotojo prezumpciją. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką siekiant, kad vartotojas neprarastų jam teisės aktais garantuojamos apsaugos, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018). Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymą, būtent atsakovas turėjo pareigą paneigti aplinkybę, kad tarp ginčo šalių nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai, t. y. nuginčyti ieškovų kaip vartotojų statusą.
33. Bylos duomenimis, ieškovai sudarė preliminariąją ir pagrindinę sutartį, turėdami tikslą įsigyti šeimos gyvenamąjį būstą. Jie pardavė seną savo būstą ir šiuos pinigus investavo į naujo buto įsigijimą. Pagal preliminariosios sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovams nebaigtą statyti butą už sutartą pinigų sumą statomame dviejų sublokuotų butų name. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neįrodinėjo, kad statė dviejų butų namą tikslu tenkinti savo kaip fizinio asmens buitinius poreikius, o ieškovai ketino pirkti butą ne savo šeimos poreikių tenkinimo tikslais, bet galimai verslo tikslais, pavyzdžiui, nuomoti butą ir gauti pelną. Taigi, teismo išvada, kad ieškovai veikė kaip vartotojai, pagrįsta bylos faktinėmis aplinkybėmis.
34. Apelianto pozicija dėl netinkamo teisės normų, ginančių vartotojų interesus, taikymo nagrinėjamoje byloje, yra nenuosekli. Apeliantas savo skundą grindė iš esmės tuo, kad šalių teisiniai santykiai vertinti kaip statybos rangos teisiniai santykiai, o pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalies nuostatas jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
Dėl nuotekų valymo įrenginio
35. Apelianto teigimu, ieškovai reikalavimo sumažinti pagrindinėje sutartyje nurodytą kainą nuo 118 000 Eur iki 105 840 Eur faktiniu pagrindu nurodė tai, kad apeliantas nėra atlikęs darbų, vienas iš kurių – nėra pastatyto ir pajungto atskiro valymo įrenginio „August ir ko“. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu neneigė to, kad jis neatliko ieškovų nurodytų darbų, tarp jų – neįrengė atskiro ieškovų butui valymo įrenginio „August ir ko“. Savo skundą apeliantas grindė tuo, kad ieškovų nurodytų darbų neatliko, kadangi šalys dėl tų darbų nebuvo sutarusios.
36. Apeliantas teigia, kad jis neturėjo prievolės įrengti atskirą valymo įrengimą, nes tokia sąlyga buvo tik preliminariojoje sutartyje, į pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ji nebuvo perkelta. Apeliantas teigia, kad įrengė buitinių nuotekų valymo įrenginį, skirtą 7-8 suaugusių asmenų poreikiams tenkinti, t. y. tokį, koks buvo numatytas pagal projektą.
37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką (CK 6.335 straipsnis).
38. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais.
39. Kasacinio teismo praktikoje, taikant minėtas teisės normas, yra pažymėta, jog kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikomas CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekių ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
40. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija aplinkybės, kad jis neįrengė atskiro valymo įrengimo ieškovų butui, kaip jis buvo įsipareigojęs preliminariąja sutartimi; atsakovas įrengė bendrą buitinių nuotekų valymo įrenginį, skirtą 7-8 suaugusių asmenų poreikiams tenkinti, t. y. tokį, koks buvo numatytas pagal projektą.
41. Šalys nustatė sąlygą, kad butas turi būti su atskirų valymo įrenginiu; naudojimas vienu valymo įrenginiu su kaimynais sukelia nepatogumų, užprogramuoja nesutarimus su kaimynais. Ši sąlyga ieškovams buvo svarbi, todėl buvo atskirai aptarta preliminariojoje sutartyje. Nėra duomenų, kad ši preliminariosios sutarties sąlyga būtų pakeista arba ieškovai būtų jos atsisakę. Byloje nėra ginčo, kad ši sąlyga neįvykdyta.
42. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog įvertinus tai, kad dėl atskiro įrenginio našumo šalys nesusitarė, todėl įrenginio našumas turėjo būti toks, koks nurodytas projekte. Teismas nustatė, kad pagal Statybos projekto Suvestinių inžinerinių tinklų planą (byloje yra du brėžiniai, todėl teismas remiasi vėlesniu, pakoreguotu 2018-03 brėžiniu, buvusiu pilname Statybos projekte), turėjo būti įrengtas UAB „Traidenis“ buitinių nuotekų valymo įrenginys NV-2 arba analogiškas. UAB „Traidenis“ valymo įrenginio NV-2 našumas yra 1,44 m³/per dieną. Pagal Statybos projektą šis įrenginys buvo skirtas abiem namo butams. Iš Techninio darbo projekto Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies 5 lapo matyti, jog reikalingas projektinis nuotekų kiekis yra 1,28 m³/per dieną, todėl buvo parinktas įrenginys, kurio našumas 1,44 m³/per dieną. Taigi, pagal projektą galėjo būti įrengtas ir kitos bendrovės analogiškas įrenginys, tačiau su analogiškais parametrais, šiuo atveju našumas 1,44 m³/per dieną. Iš statybos specialisto konsultacinės išvados 9 lapo matyti, kad atsakovas įrengė buitinių nuotekų valymo įrenginį „Biomax M-8“, kurio našumas 1,2 m³/per dieną. Taigi atsakovas įrengė ne analogišką, bet beveik 20 procentų mažesnio galingumo nuotekų valymo įrenginį.
43. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovo įrengtas valymo įrenginys neatitiko įprastinių ir sutartyje numatytų reikalavimų (reikalavimų įrengti atskiram butui atskirą įrengimą), taip pat projekto reikalavimų (įrenginio našumas neatitinka projekto), t. y. butas buvo parduotas su trūkumais.
44. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kainą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovams buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį šioje dalyje ir atitinkamai sumažino buto kainą.
45. Apeliantas nurodė, kad teismas, nustatydamas atskiro valymo įrenginio kainą, vadovavosi ir vienu 2022 m. rugsėjo 8 d. UAB „Vandenvalda“ pasiūlymu, t. y. vadovavosi tik prielaidomis. Apeliantas 2023 m. birželio 20 d. gavo UAB „August ir ko“ pasiūlymą, kuriuo duomenimis, šios bendrovės valymo įrengimo kaina būtų 4 490 Eur, t. y. apeliaciniame skunde atsakovas ginčija ir atskiro valymo įrenginio įrengimo kainą.
46. Pažymėtina, kad argumentus dėl atskiro valymo įrengimo kainos atsakovas nurodė tik apeliaciniame skunde, atitinkamus įrodymus gavo ir patiekė teismui po pirmosios instancijos tesimo sprendimo priėmimo ir paskelbimo – 2023 m. gegužės 31 d.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendrą taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama; nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti ankščiau. Pažymėtina, kad apeliantas net nepateikė prašymo apeliacinis instancijos teismui dėl įrodymų gautų po teismo sprendimo priėmimo, prijungimo prie bylos, nenurodė priežasčių, kodėl įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tiesiog nurodė, kad po sprendimo priėmimo gavo naujų duomenų apie atskiro valymo įrenginio įrengimo kainą. Apeliacinės instancijos tesimas negali priimti ir vertinti įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis). Dėl to sprendžiama, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos valymo įrenginio įrengimo kainos.
Dėl įvažiavimo-aikštelės įrengimo
48. Preliminariosios sutarties Priedo Nr.1 6 punkte šalys sutarė, jog įvažiavimas ir aikštelė bus nuklotas skalda. Iš Statybos projekto Bendro aiškinamojo rašto 3.3. punkto (rašto Lapas 5) matyti, kad: „Gerbūvis įvažiavimas ir nuogrindos, takai – žvyro danga (trinkelės)“. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad pagal projekto aprašomąją dalį galėjo būti įrengiamas įvažiavimas su žvyro danga arba trinkelėmis. Teismas padarė išvadą, kad pagal projektą įvažiavimas ir takai galėjo būti tiek žvyro danga, tiek trinkelės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas atsikirtinėjo, kad jis parengė dangą trinkelėms kloti. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktas fotonuotraukas ir specialisto išvadą, sprendė, kad įvažiavimas nėra dengtas jokia skalda, nes yra ištižęs provėžuotas smėlio-molio gruntas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė Preliminariosios sutarties Priedo Nr. 1 6 punkte prisiimto įsipareigojimo – įvažiavimą ir aikštelę nukloti skalda. Ieškovai pateikė MB Valdexa komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad siūlomų darbų (įvažiavimo ir aikštelės įrengimas su skalda) kaina 6140 Eur; teismas iš dalies patenkino ieškovų reikalavimą.
49. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį dėl įvažiavimo įrengimo kainos nustatymo, motyvuodamas tuo, kad dubliku ieškovai nurodė, kad susitarė dėl tokios kelio dangos įrengimo, kurią sudaro du sluoksniai – 15 cm skaldos ir 5 cm žvyro, t. y. teismas turėjo apskaičiuoti kiek skaldos, kiek žvyro atsakovas turėjo padengti pagal ieškovų ir atsakovų susitarimą įvažiavime ir aikštelėje, kurių bendras plotas sudaro 139,87 kv. m., o ne apskaičiuoti kelio dangos sluoksnius bei jų storį paimdamas iš MB Valdexa pasiūlymo; pažymėjo, kad MB Valdexa pasiūlyme nurodytas ir smėlio sluoksnis, dėl kurio ieškovai su atsakovu nebuvo susitarę. Apelianto vertinimu, teismas priteisė ieškovams daugiau, nei jie buvo susitarę ir prašė priteisti ieškiniu.
50. Ieškovai nurodė, jog šiems darbams atlikti reikia 6 140 Eur ir pateikė MB Valdexa komercinį pasiūlymą. Teismas šiai aplinkybei pagrįsti buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlęs ieškovams pateikti įrodymus, pagrindžiančius šio reikalavimo dydį. Ieškovai pateikė patikslintą MB Valdexa pasiūlymą, šiame patikslintame pasiūlyme yra nurodyti pilamų sluoksnių storiai. Atsakovas nesutiko su ieškovų teiginiais, jog reikalingas ieškovų nurodomas medžiagų ir darbų kiekis, tačiau savo pasiūlymų ir paskaičiavimų nepateikė.
51. Patikslintame pasiūlyme nurodyta, jog pilama smėlio 0,20 cm, 0,20 cm skaldos ir 3-5 cm atsijų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. sausio 25 d. Įsakymu Nr. V-16 patvirtintų Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19 nustatė, kad sluoksniai nurodomi cm ir nėra nė vienos dangos, kuri būtų dengiama mm. Ten pat nurodyti rekomenduojami žvyro dangos sluoksniai varijuoja nuo 15 iki 50 cm kiekvienas sluoksnis, viršutinis – ne mažiau, kaip 5 cm. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog patikslintame pasiūlyme pateikti sluoksniai nurodyti: smėlio 20 cm, skaldos 20 cm, atsijų – 5 cm.
52. Iš patikslinto pasiūlymo matyti, kad reikalingas akmens skaldos kiekis 60 m³. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog 60 m³ galima padengti 300 m² plotą. Atsakovas atsikirtinėja, jog įvažiavimo plotas 116 m², tačiau atsakovo nurodomame brėžinyje yra nurodomas bendro naudojimo plotas, kurio tako plotis 4 m. Kaip matyti iš Statybos projekto, turėjo būti įrengtas įvažiavimas, kurio plotis 4,5 m, todėl įvažiavimas sudarytų 129,33 m². Kaip matyti iš Statybos projekto, įrengtas turėjo būti ne tik įvažiavimas, bet ir teritorija prie namo, kurios plotas 10,54 m², todėl bendras plotas, kurį privalėjo įrengti atsakovas buvo 139,87 m².
53. Dengiant 139,87 m² plotą 20 cm storio akmens skaldos sluoksniu, reikėtų 27,97 m³ akmens skaldos. Dengiant 139,87 m² plotą 20 cm storio smėlio sluoksniu, reikėtų 27,97 m³ smėlio. Dengiant 139,87 m² plotą 5 cm storio atsijų sluoksniu, reikėtų 6,99 m³ atsijų. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs įrengti didesnio ploto, nei reikalingas ieškovams, todėl ieškovų reikalavimai dėl didesnio ploto įrengimo yra atmestini. 27,97 m³ akmens skaldos kaina būtų 1 230,68 EUR. 27,97 m³ smėlio kaina būtų 559,40 EUR. 6,99 m³ atsijų kaina patikslintame pasiūlyme nenurodyta, todėl jos dalyje atmestina, kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Iš patikslinto pasiūlymo matyti, jog reikia išvežti tiek grunto, kiek jo numatyta išpilti, todėl grunto išvežimo darbų kaina būtų 471,98 EUR. Darbų kaina – 652,73 EUR. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovų įvažiavimo-aikštelės padengimo žvyro danga kaina yra 2 914,79 EUR, kuria mažintina Pagrindinės sutarties kaina (CK 6.364¹ straipsnio 4 dalis, CK 6.364³ straipsnio 1 dalis) ir priteistina iš atsakovo, likusi dalis atmestina, kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis).
54. Kiekviena iš šalių įrodinėja aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), t. y. atsakovas turėjo įrodyti savo teiginį, kad įvažiavimo ir aikštelės įrengimo kaina turėjo būti apskaičiuota kitaip bei nurodyti, kaip konkrečiai turėjo būti apskaičiuota įvažiavimo ir aikštelės kaina.
55. Priešingai nei nurodė apeliantas, teismas atsižvelgė į apelianto argumentus dėl skaldos kiekio ir dengiamo ploto bei atitinkamai sumažino ieškovų pasiūlytą kainą. Apelianto argumentai, kad šalys tarėsi dėl kelio padengimo skaldos ir žvyro sluoksniais ir nesitarė dėl smėlio sluoksnio atmestini, nes atsakovas nepateikė pasiūlymo, kuriuo būtų pasiūlyta darbų kaina atsižvelgiant į kelio padengimą skaldos ir žvyro, o ne skaldos ir smėlio sluoksniais; taip pat nepatekta įrodymų, kad kelio padengimas skaldos ir smėlio sluoksniais yra brangesnis, nei kelio padengimas žvyro ir skaldos sluoksniais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai neįrodyti ir nepaneigia teismo išvadų.
Dėl teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties
56. Bylą nagrinėjantis teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės; teismas nustatė, kad po baigiamųjų šalių atstovų kalbų, teisėjui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, paaiškėjo, kad pagal byloje esančią medžiagą nėra galimybės priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo (CPK 256 str.). Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovai savo reikalavimą dėl įvažiavimo nuklojimo žvyro skalda kildina iš MB Valdexa komercinio pasiūlymo, kuriame yra pateikti tik reikiamų medžiagų kiekiai. Per baigiamąsias kalbas atsakovo atstovas ginčijo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, t. y. iškėlė ginčą dėl žvyro skalda dengiamo ploto ir koks turėtų būti beriamų medžiagų storis (šiam plotui padengti reikalingų medžiagų kiekių) bei ikiteismines išlaidas pagrindžiančių mokėjimų nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, suteikdamas ieškovams galimybę atsikirsti į atsakovo naujai ginčijamas aplinkybes ir pateikti norimus įrodymus.
57. Apeliantas teigia, kad teismas neteisėtai atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl po bylos atnaujinimo įrodymai buvo teikimai į bylą neteisėtai ir teismas negalėjo jų vertinti ir jais vadovautis.
58. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus kaip deklaratyvius ir teisiškai nepagrįstus. CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti šalių pareigą įrodinėti.
59. Nagrinėjamu atveju teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės dėl baigiamųjų kalbų metu pateiktų naujų argumentų ir motyvų nepažeidė CPK 256 straipsnio nuostatų bei šalių lygiateisiškumo principų.
Dėl teismingumo
60. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė sutartinio teismingumo taisykles. Visi ieškovų reikalavimai buvo grindžiami tik preliminariosios sutarties pažeidimu, kadangi Preliminariosios sutarties 7.3 punktu šalys sutarė, jog ginčai bus sprendžiami teisme pagal buto buvimo vietą, butas yra Vilniaus rajone, todėl pagal preliminariąją sutartį ginčas galėtų būti teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
61. Apeliacinio skundo argumentas dėl teismingumo taisyklių pažeidimo atmestinas. Priešingai nei teigia apeliantas, šalių ginčas kilęs iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, kurios atskiros sąlygos (atsakovo įsipareigojimas įrengti atskirą valymo įrengimą, aikštelę) įtvirtintos preliminariojoje sutartyje. Kaip jau buvo minėta, preliminarioji sutartis organizacinė, jos tikslas – sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminarioji sutartis buvo įvykdyta, šalims pasirašius pagrindinę sutartį. Taigi, šalių ginčas kilęs ne iš preliminariosios sutarties, bet iš pagrindinės sutarties dėl parduoto daikto (buto) trūkumų; šis ginčas nagrinėtinas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
62. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl bylos baigties
63. Įvertinęs apskųsto sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl apelianto apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
64. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisia atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas; taip pat šios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio civilinėse bylose dydžio.
65. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatus apelianto bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovai prašo priteisti iš apelianto 1573 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijoje nurodyto dydžio, todėl, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, teismas ieškovams iš apelianto priteisia 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams E. R. (E. R.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš atsakovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.