Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėja G. L. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 ir patenkinti pareiškėjos ieškinį. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 patvirtino taikos sutartį, kurios 1.1 punkte nurodyta, kad atsakovai V. T. ir I. T. per trečiąjį asmenį R. M. gavo iš pareiškėjos 154 000 Eur; taikos sutarties 1.2 punkte konstatuota, kad minėtą 154 000 Eur sumą pareiškėja sumokėjo, kad įgytų nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies, priklausančios atsakovams V. T. ir I. T., ir įgytų nuosavybės teisę į dalį dvibučio gyvenamojo namo, statomo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); taikos sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad iš minėtų 150 000 Eur pareiškėjos vardu buvo nupirkta medžiagų (65 930,77 Eur) dvibučio namo statybai ir apmokėtos namo projektavimo išlaidos. Kartu su taikos sutartimi buvo pasirašyta 2017 m. rugsėjo 5 d. sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo R. M., atstovaudamas atsakovams, įsipareigojo iki šios sutarties iš pareiškėjos gautomis lėšomis atlikti dvibučio namo apdailos darbus bei įrengti inžinerinius tinklus, ir 2017 m. rugsėjo 26 d. susitarimas prie taikos sutarties, pagal kurią trečiasis asmuo R. M. iki 2018 m. kovo 31 d. turėjo užbaigti dvibučio gyvenamojo namo statybą. 2018 m. balandžio 24 d. pareiškėja pateikė atsakovams ir jų atstovui trečiajam asmeniui R. M. pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo ir dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos perduotų lėšų panaudojimą dvibučiam namui, išreikalavimo. Atsakymo į šią pretenziją pareiškėja negavo, todėl 2018 m. spalio 25 d. pateikė pakartotinį reikalavimą, į kurį atsakovas V. T. 2018 m. spalio 25 d. atsiuntė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad esą trečiasis asmuo R. M. niekada nebuvo atsakovų atstovas ir jis neatlikinėja statybos darbų dvibučiame name. Anot pareiškėjos, atsakovo V. T. atsiliepimo teiginiai dėl trečiojo asmens R. M. yra teisiškai reikšmingi. Jeigu trečiasis asmuo R. M. niekada nebuvo atsakovų atstovas ir neatlikinėjo statybos darbų dvibučiame name, tuomet darytinos išvados, kad: pirma, taikos sutartis ir 2017 m. rugsėjo 5 d. sutartis buvo sudarytos apgaulės būdu – atsakovai ir trečiasis asmuo sąmoningai nuslėpė tikruosius tarpusavio santykius; antra, dėl nurodytos apgaulės nėra aišku, kas ir kokiomis lėšomis vykdys taikos sutarties 7 ir 7.1 punktus; trečia, minėta apgaulė, apie kurią pareiškėja sužinojo tik 2018 m. spalio 25 d., yra aplinkybė, sudarantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-4423-661/2017 nagrinėjimą.