Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-26 · Civilinė byla Nr. e2A-334-232/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
e2A-334-232/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40564-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Trečiasis asmuo
Pravieniškių pataisos namai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-334-232/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40564-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2003 05 25 apie 11 val. buvo sunkiai sužalotas Pravieniškių 1-osios SR pataisos darbų kolonijos maldos namų patalpose. Paaiškino, kad dėl įvykio atliktas ikiteisminis tyrimas buvo neefektyvus, nes per 10 metų laikotarpį nenustatyti kalti asmenys. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl sumušimo nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai padarė esminę klaidą, turėjusią lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pažymėjo, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų.

3. Trečiasis asmuo Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje keliami niekuo nepagrįsti deklaratyvūs teiginiai. Pažymėjo, kad maldos namuose užtikrinamas žmogaus privatumas atliekant religinius ritualus, todėl pareigūnai neturėjo galimybės užtikrinti ieškovo saugumo. Atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens pareigūnų neteisėtų veiksmų nebuvo, todėl negali kilti civilinė atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė ieškovo M. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

5. Teismas nustatė, kad 2003 05 25 apie 11 val. Pravieniškių 1-osios SR PDK maldos namų patalpose rastas nuteistasis ieškovas su kirstine žaizda galvoje bei kraujosruva ant veido ir nugaros. Tą pačią dieną buvo pranešta prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, apie įvykį pranešta prokuratūrai, pavesta užduotis atlikti ieškovo tyrimą, apklausti 28 liudytojai, pavesta papildoma užduotis atlikti ieškovo tyrimą, pavesta užduotis dėl operatyvinių priemonių įtariamiesiems nustatyti, iš karto nukentėjusysis neapklaustas dėl sunkios sveikatos būklės. 2003 07 10 ieškovas buvo apklaustas, nurodė, kad kolonijoje gyveno apie mėnesį, draugų ir priešų neturi, apie įvykį nieko neatsimena – negali pasakyti ar pats užsigavo ar buvo sumuštas, pažymėjo, kad jo atmintis sutrikusi ir daug ko neatsimena. Ieškovo 2003 08 18 papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad ieškovas neatsiminė aplinkybių kaip buvo sužalotas. 2003 09 10 ieškovo apklausos protokole konstatuota, kad jis nepažįstamo nuteistojo buvo pakviestas nuvykti pas „lyderius“, kuriems atsisakė mokėti, todėl buvo sužalotas peiliu. Nei sužalojusiojo nei kitų asmenų įvardinti tiksliai negali. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis nei vieno asmens neatpažįsta. 2003 09 22 ieškovas parodė, kad jį sužalojęs asmuo buvo jo kaimynas laisvėje, gyvenęs netoliese, nuosavame name, negalėjo tiksliai atsakyti, kuriam būriui jis priskirtas. 2003 09 25 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole ieškovas nurodė, jog atpažįsta asmenį, jį sužalojusį peiliu, toliau atliekant tyrimą nustatyta, kad nuotraukoje ieškovo parodytas asmuo negalėjo jo sužaloti, nes įvykio buvo kitoje vietoje, buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. 2004 02 26 ieškovo papildomos apklausos protokole nurodyta, kad jam atrodė, kad jį sužalojo asmuo, kurio kolonijoje tuo metu nebuvo, taip pat pažymėjo, kad jei ir prisimintų, kas jį sužalojo, nelabai pasakytų, nes nori ramiai gyventi ir sulaukti bausmės pabaigos. 2014 04 07 ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

6. Teismas taip pat nustatė, kad iš karto po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko visus būtinus ir neatidėliotinus veiksmus: apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė liudytojus, o pagerėjus ieškovo sveikatai – apklausė ir jį. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad vieta, kur buvo rastas sužalotas ieškovas nėra filmuojama dėl kalinčių asmenų privatumo, leidžiant jiems nestebimiems atlikti religinius ritualus, jokių objektyvių galimybių nustatyti kaltą asmenį ar kaltus asmenis nebuvo. Teismas atsižvelgė į tai, kad pats ieškovas nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, savo 2004 02 26 papildomos apklausos protokole nurodydamas, kad „jei ir prisimintų, kas jį sužalojo, nelabai pasakytų, nes nori ramiai gyventi ir sulaukti bausmės pabaigos.“ Padarė išvadą, kad įvykio metu nenustačius kitų liudytojų, kurie būtų matę įvykį ir tai, kad nukentėjusysis atsisakė atskleisti asmenį ar asmenis, kuris (kurie) galimai jį sužalojo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo užkirstas kelias atskleisti nusikaltimą ir jį padariusį ar padariusius asmenis.

7. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįsto delsimo ar neveikimo. Pripažino, kad įtakos tyrimo trukmei baudžiamojoje byloje turėjo pirmiausia paties ieškovo elgesys –atsisakymas bendradarbiauti ir nurodyti jį galimai sužalojusį ar sužalojusius asmenis. Pažymėjo, kad jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti nusikaltimą galimai padariusį ar padariusius asmenis baudžiamojoje byloje nėra ir, teismo nuomone, nebuvo galimybės gauti. Padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nes ieškinys grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais, nenurodant konkrečių motyvų. Pažymėjo, kad jokių kitų veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikti negalėjo ir neturėjo pareigos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Ieškovas M. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ar iš dalies.

9. Nurodė, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas. Teismas nevisapusiškai ir netinkamai nustatė bylos aplinkybes, padarė išvadas, priešingas esantiems bylos įrodymams.

10. Paaiškino, kad 2003 05 25 įvykio vieta ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta tik vienos inspektorės. Apžiūra trūko tik 6 min. Įvykio vieta nebuvo apžiūrėta pasitelkus specialistus, pareigūnus, neatlikta papildoma vietos apžiūra, nepasitelkta specialistų pagalba, siekiant rasti batų antspaudus, rankų antspaudus, pėdsakus ant durų, langų rankenų, grindų, nusikaltime panaudotų priemonių. Paaiškino, kad įvykio metu maldos namuose buvo nedaug ateinančių ir išeinančių asmenų, kurių tinkamos, intensyvios apklausos, akistatos galėjo paspartinti ikiteisminio tyrimo eigą bei duoti rezultatų, tačiau to nebuvo padaryta. Teismas neįvertino, kad nuo įvykio vietos apžiūros efektyvumo priklauso svarbių faktinių duomenų surinkimas norint nusikaltimą efektyviai, operatyviai išaiškinti. Pažymėjo, kad papildomos apklausos pavestos atlikti 2005 m. gegužės mėn., t. y. praėjus dviem metams po įvykio, kai asmenys nieko neprisimena.

11. Teigė, kad pareigūnai tinkamai ir laiku neišsiaiškino visų aplinkybių, neatliko papildomų apklausų, akistatų, o prokuroras aplaidžiai vykdė savo pareigas ir tinkamai neorganizavo, nekontroliavo ikiteisminio tyrimo eigos.

12. Paaiškino, kad buvo patyręs stiprią galvos traumą, dėl kurios gulėjo komoje, sutriko atmintis, mąstymas, minčių nuoseklumas. Nurodė, kad teismas neįvertino, kad ieškovas po galvos traumos siekė duoti parodymus, atsiminė asmens, kuris jį sužalojo, bruožus, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesudarė fotoroboto.

13. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad 2003 05 25 įvykis įvyko izoliuotoje vietoje –pataisos namų teritorijoje viename iš pastatų, kurioje turi būti padidintas ir užtikrintas asmenų prižiūrėjimas ir saugumas. Teismas neįvertino, kad pastate, kur įrengta maldos patalpa, buvo kitos patalpos, kur nuteistiesiems nekontroliuojamiems bei nesaugomiems leidžiama rinktis, valgyti, bendrauti. Teismas privalėjo įvertinti, kad įkalinimo įstaigoje nebuvo užtikrintas saugumas ir tyrimo eigoje nebuvo užtikrinta visų pastate esančių patalpų apžiūra.

14. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti sudaryta tyrimų grupė. Apklausos atliktos netinkamai, nepateikiant visų nusikaltimo išaiškinimui svarbių klausimų, nebuvo atliktos papildomos apklausos, akistatos. Tyrimo grupė nurodytus darbus būtų atlikusi efektyviai, operatyviai ir tinkamai.

15. Nurodė, kad įvykis paveikė savijautą ir sveikatos būklę ilgam laikui. Pragulėjo reanimacijos skyriuje, buvo nuolatos slaugomas, sutriko orientacija, reikėjo daug kantrybės ir pastangų, kad ji atsistatytų. Patirta potrauminė psichozė, potrauminis sindromas su pažinimo sutrikimais.

Atsiliepimas

16. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių teisinių argumentų ir nepagrindė įrodymais, kokiais neteisėtais veiksmais jam padaryta neturtinė žala ir kuo nurodytose aplinkybėse pasireiškė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėti veiksmai (neveikimas).

18. Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog iš karto po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko visus būtinus ir neatidėliotinus veiksmus: apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė liudytojus, pagėrėjus ieškovo sveikatai, apklausė ir jį. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog vieta, kur buvo rastas sužalotas ieškovas nėra filmuojama dėl kalinčių asmenų privatumo, leidžiant jiems nestebimiems atlikti religinius ritualus, jokių objektyvių galimybių nustatyti kaltą asmenį ar kaltus asmenis nebuvo. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad pats ieškovas nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Įvykio metu nenustačius kitų liudytojų, kurie būtų matę įvykį ir tai, kad nukentėjusysis atsisako atskleisti asmenį ar asmenis, kuris (kurie) galimai jį sužalojo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo užkirstas kelias atskleisti nusikaltimą ir jį padariusį ar padariusius asmenis.

19. Pažymėjo, kad bet kuris nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į jo pažeistų teisių atkūrimą, žalos atlyginimą, tačiau jis gali ir privalo suvokti, kad jo sąmoningas pasirinkimas nebendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais objektyviai sumažina jų galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes.

20. Teigė, kad ieškovas nenurodė jokių konkrečių neteisėtų prokurorų atliktų veiksmų ar neveikimo atvejų, iš kurių kildina tariamai atsiradusią žalą. Apeliaciniame skunde apsiribojama abstrakčiais, deklaratyviais pareiškimais apie tai, kad prokuroras aplaidžiai vykdė savo pareigas ir tinkamai neorganizavo, nekontroliavo ikiteisminio tyrimo eigos.

21. Pažymėjo, kad nusikalstamos veikos tyrimas buvo atliekamas ne tik pagal baudžiamojo proceso įstatymus, bet ir pagal tuo metu galiojusį Operatyvinės veiklos įstatymą. Operatyvinis (šiuo metu — kriminalinės žvalgybos) tyrimas vykdomas siekiant tų pačių tikslų, šiuo atveju — nusikalstamos veikos išaiškinimo, ją padariusių asmenų nustatymo.

22. Paaiškino, kad tyrimo grupė neprivalo būti sudaroma ir nagrinėjamu atveju objektyvaus poreikio tyrimo grupės sudarymui nebuvo. Nurodė, kad specialistų pasitelkimas įvykio vietoje nebuvo prasmingas, nes nusikalstama veika padaryta uždaruose pataisos namuose, kurių bendrose patalpose galėjo lankytis bet kas iš įkalintųjų, tad vienų ar kitų pėdsakų aptikimas neįrodytų jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių. Tokių pėdsakų paieška ir fiksavimas būtų prasmingas tik įrodinėjant asmens buvimo tam tikroje vietoje aplinkybę. Paaiškino, kad tyrimo metu pataisos namų administracijai žinant konkrečius kartu kalėjusius asmenis, apeliantui buvo teikiamos atpažinti konkrečių potencialių įtariamųjų fotonuotraukos – turint jas, fotoroboto sudarymo poreikio nebuvo.

23. Teigė, kad atsižvelgiant į tyrimo stadijas bei turimą informaciją, apklausų bei kitų procesinių veiksmų atlikta pakankamai. Tyrimas vyko tinkamai – intensyviai, planingai ir adekvačiai gaunamai informacijai apie nusikalstamos veikos aplinkybes. Surinkti du tomai medžiagos, didžioji jos dalis – ne formalūs procesiniai/procedūriniai raštai, o realių tyrimo veiksmų fiksavimo dokumentai, protokolai.

24. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįsto delsimo ar neveikimo. Paaiškino, kad įtakos tyrimo trukmei turėjo pirmiausia paties ieškovo elgesys –atsisakymas bendradarbiauti ir nurodyti jį galimai sužalojusį ar sužalojusius asmenis. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti nusikaltimą galimai padariusį ar padariusius asmenis baudžiamojoje byloje nėra ir nebuvo galimybės gauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

26. Iš į bylą pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad parengtinis tyrimas dėl įvykio, kurio metu (2003 05 25) buvo sužalotas ieškovas, buvo pradėtas pagal VTT Inspektorės tarnybinį pranėšimą, kad gautas Pravieniškių 1-osios SR PDK slaugytojos pranešimas, jog maldos namų patalpose 2003 05 25 apie 11 val. rastas nuteistasis M. K. su kirstine žaizda galvoje bei kraujosruva ant veido ir nugaros. Įvykio vieta apžiūrėta tuojau 2003 05 25, 11val. 52 min., apie įvykį pranešta prokuratūrai, pavesta užduotis atlikti tyrimą, apklausti 28 liudytojai, pavesta papildoma užduotis atlikti M. K. tyrimą, pavesta užduotis dėl operatyvinių priemonių įtariamiesiems nustatyti, o nukentėjusysis neapklaustas dėl sunkios sveikatos būklės (baudžiamosios bylos I tomas, b. l. 3-4). 2003 07 1 apklaustas ieškovas (baudžiamojoje byloje – nukentėjusysis) M. K.. Paklausos metu jis nurodė, kad kolonijoje gyveno apie mėnesį, draugų ir priešų neturi, apie įvykį tikrai nieko neatsimena – negali pasakyti ar pats užsigavo ar buvo sumuštas, pažymėjo, kad jo atmintis sutrikusi ir daug ko neatsimena. 2003-08-18 liudytojo M. K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad vis dar neatsimena aplinkybių kaip buvo sužalotas. 2003-09-10 M. K. apklausos protokole konstatuota, kad jis nepažįstamo nuteistojo buvo pakviestas nuvykti pas „lyderius“, kuriems jis atsisakė mokėti, todėl buvo sužalotas peiliu. Nei sužalojusiojo nei kitų asmenų įvardinti tiksliai negali. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis nei vieno asmens neatpažįsta. 2003 09 22 liudytojo papildomo apklausos protokole M. K. parodė, kad jį sužalojęs asmuo buvo jo kaimynas laisvėje, gyvenęs netoliese, nuosavame name, jis negalįs tiksliai atsakyti, kuriam būriui minėtas asmuo priskirtas. 2003 09 25 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodė, jog atpažįsta asmenį, jį sužalojusį peiliu. Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos vėliaus buvo nustatyta, kad nuotraukoje ieškovo parodytas asmuo įvykio metu nebuvo pataisos namuose, kadangi buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. 2004-02-26 liudytojo M. K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad jam atrodė, jog sužalojo asmuo, kurio kolonijoje tuo metu nebuvo. Be to, šios apklausos metu ieškovas pripažino, kad net ir prisiminęs kas jį sužalojo, nelabai pasakytų, nes nori ramiai gyventi ir sulaukti bausmės pabaigos. 2005 m. ir vėliau atliktose papildomose liudytojų apklausose šie asmenys nurodė neprisimenantys įvykių, įvykusių maždaug prieš dvejus metus. 2014 04 07 ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

27. Apeliantas teigia jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas priimdamas šį sprendimą netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles dėl ko nenustatė reikšmingų bylos teisingam išsprendimui aplinkybių o nustatytas aplinkybes vertino taip, kad iš jų padarė neatitinkančias išvadas. Su šiais apelianto teiginiais negalima sutikti.

28. Apeliantas ieškiniu teigė, jog parengtinis tyrimas dėl jo sužalojimo buvo atliktas netinkamai, neoperatyviai, nebuvo atlikti visi būtini parengtinio tyrimo veiksmai, kuriuos buvo būtina atlikti, dėl to, kad tyrimas užtruko, kalti dėl jo sužalojimo asmenys nebuvo išaiškinti ir suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui tyrimas buvo nutrauktas.

29. Su apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. Remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatomis žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Be to, valstybei šiuo atveju taikoma taip vadinamoji griežtoji civilinė atsakomybė arba atsakomybė be kaltės, kad atsakomybei kilti užteka įrodyti tris sąlygas, neteisėtus pareigūnų veiksmus žalą ir priežastinį ryšį tarp asmeniui kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ginčui spręsti aktualia kasacinio teismo praktika bei taikė tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles nustatytas CPK 176–185 straipsniuose.

30. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs jog tokio pobūdžio bylose teismas ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (LAT 2011 12 02. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 09 30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).

31. Pareiga įrodyti visas tris civilinės atsakomybės sąlygas tokio pobūdžio bylose tenka ieškovui įvardijant konkrečius neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir ja kilusios žalos.

32. Ginčams dėl žalos atlyginimo, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2015 04 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas LAT 2015 05 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika).

33. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko visus būtinus ir neatidėliotinus veiksmus: apžiūrėjo įvykio vietą ir nustatė, jog ji nėra filmuojama dėl kalinčių asmenų privatumo, leidžiant jiems nestebimiems atlikti religinius ritualus apklausė visą eilę asmenų ir patį ieškovą, teikė jam atpažinimui visų galėjusių prisidėti prie sužalojimo asmenų nuotraukas apeliantui atpažinti, kad pats ieškovas nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, iš pradžių teigęs nieko apie įvykio aplinkybes neatsimenantis, vėliau nurodė asmenį kurio įvykio metu kolonijoje nebuvo, o 2004-02-26 papildomos apklausos protokole pripažino, kad jei ir prisimintų, kas jį sužalojo, nelabai pasakytų, nes nori ramiai gyventi ir sulaukti bausmės pabaigos. Todėl byloje apklausus beveik 30 asmenų galėjusių būti netoli įvykio vietos, įvykio metu nenustačius kitų liudytojų, kurie būtų matę įvykį bei turint omenyje, kad pats apeliantas parengtinio tyrimo metu iš esmės vengė atskleisti asmenį ar asmenis, kuris (kurie) galimai jį sužalojo, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nors ir atlikę visus būtinus parengtinio tyrimo veiksmus neturėjo galimybių nustatyti nusikaltimą padariusių asmenų. Šiuo atveju paties apelianto apsisprendimas nebendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais taip pat apsunkino ikiteisminio tyrimo pareigūnų galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes.

34. Kolegija taip pat pažymi jog kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė Prokuratūra, prokuroras organizuoja ir vadovauja tyrimams ne tik formaliai susirašinėdamas su ikiteisminio tyrimo įstaiga ir tyrėju — praktikoje visada buvo ir yra naudojamasi ir kitokiomis darbo organizavimo formomis — vyksta pasitarimai dėl tyrimo eigos ir taktikos, nuolatiniai kontaktai su tyrėju telefonu, el. paštu ir pan. Neabejotina, kad tai buvo atliekama ir šio nusikaltimo tyrimo metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekviena teisėsaugos institucija turi ir vykdo savo funkcijas, prokuroras neturi atlikti tyrėjo darbo ar dubliuoti jo, kad nusikalstamos veikos tyrimas buvo atliekamas ne tik pagal baudžiamojo proceso įstatymus, bet ir pagal tuo metu galiojusį Operatyvinės veiklos įstatymą. Operatyvinis (šiuo metu - kriminalinės žvalgybos) tyrimas nėra vieša veikla, tačiau ji vykdoma siekiant tų pačių tikslų, šiuo atveju - nusikalstamos veikos išaiškinimo, ją padariusių asmenų nustatymo. Tai, kad ji buvo vykdoma, patvirtina 2007-12-28 VTT viršininko raštas (baudžiamosios bylos 2 t.b.l. 75). Sutiktina su Prokuratūros išvada, jog šiuo atveju valstybė teisėsaugos institucijų asmenyje ėmėsi ne tik baudžiamojo proceso, bet ir kitų galimų priemonių nusikaltimui ištirti, kas taip pat paneigia apelianto teiginius dėl netinkamo tyrimo atlikimo ir organizavimo.?

35. Atmestini ir apelianto teiginiai dėl tyrimo grupės baudžiamojoje byloje nesudarymo, nes apeliantas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių tokios grupės sudarymo būtinybę ir nenurodė kaip šiuo atveju tai galėjo įtakoti nusikaltimo išaiškinimą, kokios konkrečios bylos aplinkybės sąlygojo tokios grupės sudarymą. Byla nebuvo didelės apimties joje buvo tiriamas vienintelis epizodas, visi galėję kaip nors būti susiję su nusikaltimu ar galėję ką nors žinoti asmenys buvo dislokuoti vienoje vietoje Pravieniškių kolonijoje iš kurios išvykti negalėjo. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo reikalingumo sudaryti tyrimo grupę, kuri paprastai praktikoje sudaroma didelės apimties daugiaepizodžių bylų tyrime.

36. Tai kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo paimti rankų, pirštų pėdų pėdsakai, taip pat nesudaro pagrindo teigti jog tyrimas buvo atliekamas aplaidžiai, nes įvykio vieta buvo bet kada prieinama ir nuteistųjų lankoma vieta. Todėl ir aptikus tokius rankų batų ar pirštų pėdsakus, jie neturėtų jokios įrodomosios reikšmės, o tikslaus jų palikimo laiko (kas gal ir galėtų turėti reikšmės tyrimui) kriminalistikos mokslas iki šiol nėra pajėgus nustatyti.

37. Tyrimo metu pataisos namų administracijai žinant konkrečius kartu su ieškovu kalėjusius asmenis, apeliantui buvo teikiamos atpažinti konkrečių potencialių įtariamųjų fotonuotraukos todėl fotoroboto sudaryti nebuvo reikalo.

38. Kolegija taip pat sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju, papildomų asmenų apklausų neatlikimas nenustačius naujų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad liudytojai gali turėti papildomos tyrimui reikšmingos informacijos, neturėjo prasmės. Tyrimas vyko tinkamai - intensyviai, planingai ir adekvačiai gaunamai informacijai apie nusikalstamos veikos aplinkybes, apklaustas platus asmenų ratas. Tyrimo veiksmų ne rezultatyvumą lėmė ir įkalinimo įstaigose kalinamų asmenų bendravimo su teisėsaugos pareigūnais specifika. Visiems žinoma ir neįrodinėtina pripažintina ta aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad asmenys atliekantys laisvės atėmimo bausmes, įkalintieji linkę vengti bendradarbiauti su pareigūnais ką nulemia tiek įkalinimo įstaigose vyraujanti tradicija, tiek neigiamo kitų įkalintųjų požiūris į bendradarbiaujančiuosius.

39. Proceso trukmę nagrinėjamu atveju lėmė ir ieškovo veiksmai, atsisakymas bendradarbiauti ir nurodyti jį galimai sužalojusį ar sužalojusius asmenis. Todėl vien faktas, kad baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįsto delsimo ar neveikimo.

40. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

41. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Liuda UckienėRita KisielienėTomas Venckus