- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-1295-854/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00978-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- T. G.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui T. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Lolita Vičinienė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo T. G. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po V. G. mirties; leisti nukreipti išieškojimą iš atsakovo T. G. ieškovo PlusPlus Capital AS naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14980-779/2013 į visas pinigines lėšas, įskaitant indėlius ir už juos mokėtinas palūkanas, esančias V. G. vardu atidarytose sąskaitose, esančiose „Swedbank“ AB bei į visas AB „Kauno energija“ akcijas, kurios mirties dieną priklausė atsakovo motinai V. G.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinį grindė šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-14980-779/2013 dėl skolos išieškojimo iš atsakovo T. G. pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Swedbank lizingas“ naudai: dėl 8 763,82 Lt nesumokėtų mokėjimų, 31 586,19 Lt dydžio nuostolių iš turto pardavimo, 6 595 Lt papildomų išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 46 945,01 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 408 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vykdomasis raštas Nr. 2-14980779/2013 pateiktas vykdyti antstoliui Robertui Vasiliauskui, užvesta vykdomoji byla Nr. 0179/13/00969 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo.
2.2. UAB „Swedbank lizingas“ 2020 m. gruodžio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. 2020 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2021 m. spalio 14 d. priėmė patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriuo pradinę kreditorę (išieškotoją) UAB „Swedbank lizingas“ vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00969 pakeitė naujuoju kreditoriumi PlusPlus Capital AS.
2.3. Antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdydamas išieškojimą nustatė, jog atsakovas nedirba ir jokių pajamų negauna, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, skolininko sąskaitos areštuotos – lėšų jose nėra. Iš viso antstolio kontorose atsakovo atžvilgiu yra vykdomos 5 vykdomosios bylos. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00969 skolos likutis su palūkanomis yra 19 645,48 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, nustatytą priverstinio išieškojimo procese, matyti, kad jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra.
2.4. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas savo veiksmais (neveikimu) nepriėmė palikimo. Ieškovui buvo pateiktas notarės Lolitos Vičinienės raštas dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad atsakovas po savo motinos V. G. mirties, kuri mirė (duomenys neskelbtini), būdamas testamentinis įpėdinis, dėl jam palikto turto paveldėjimo nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą nesikreipė.
2.5. Kauno m. 15-ojo notaro biuro notarė Lolita Vičinienė antstoliui pateiktoje informacijoje nurodė, kad atsakovo mama V. G. testamentu paliko konkretų turtą – piniginius indėlius su palūkanomis, esančius visose akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ banko sąskaitose ir AB „Kauno energija“ akcijas. Atsakovas savo paveldėjimo teisės neįgyvendino ir nepriėmė palikimo po motinos V. G. mirties, todėl neteko teisės įgyti testamentu paliktą turtą.
2.6. Atsakovo veiksmai (neveikimas) pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl yra pagrindas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo atsisakymą priimti palikimą. Tam yra visos sąlygos: i) ginčijamo palikimo atsisakymo sandorio sudarymo metu (2017 m. kovo 8 d.) ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, kuri buvo pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu; ii) paveldėjimo teisių atsisakymo sandoris yra pažeidžiantis ieškovo interesus, nes tokiu būdu atsakovas sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti; atsakovui atsisakius palikimo bei neįgijus nuosavybės teisių į palikimą sudarantį turtą, likusio jo turto (gaunamų pajamų) nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi; iii) atsakovo nesąžiningumas yra akivaizdus – atsakovas, nepriimdamas palikimo, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovui bei suvokė, kad atsisakius palikimo, bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, jis neturi, o geranoriškai atsiskaityti su ieškovu vengia; iv) ieškovas apie atsakovo vienašalį palikimo atsisakymo sandorį sužinojo iš antstolio Roberto Vasiliausko 2021 m. spalio 15 d., gavęs notarės raštą dėl informacijos pateikimo, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pateikti nėra suėjęs; ieškovas nėra nei vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintuose testamentų registro nuostatuose nurodytų galimų registro duomenų gavėjų, todėl ieškovui apie atsakovo palikimo atsisakymo faktą nebuvo/negalėjo būti žinoma iki tol, kol antstolis negavo iš paveldėjimo bylą vedančios notarės informacijos ir nepateikė jos ieškovui; v) atsakovo vienašalio sandorio – nesikreipimo dėl palikimo priėmimo – pripažinimas negaliojančiu nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovo pažeistų teisių gynybos būdus, t.y. išieškojimą pagal atsakovo prievolę ieškovui nukreipti į paveldėjimą sudarantį turtą, kurį atsakovas, veikdamas nesąžiningai, atsisakė priimti.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu už akių ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui T. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė.
5. Teismas nurodė, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo.
6. Teismas pažymėjo, kad teisės doktrinoje įtvirtintas palikimo priėmimo laisvės principas, kuris reiškia, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, palikimo priėmimo būdo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atsižvelgdamas į tai, kad asmuo turi teisę, bet ne pareigą priimti ar nepriimti palikimą, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą, pripažinimo negaliojančiu sąlygų buvimo ar nebuvimo, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas PlusPlus Capital AS apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą už akių ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų analogiškose bylose formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, nepriimdamas po jo motinos mirties atsiradusio palikimo, negali būti laikomas pažeidusiu ieškovo teises ir nėra pagrindo spręsti dėl vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą, pripažinimo negaliojančiu sąlygų buvimo ar nebuvimo.
7.3. Sutiktina su teismo motyvais, jog palikimo priėmimas ar atsisakymas yra subjektinė teisė, kurios ne/įgyvendinimo būdą gali pasirinkti tik paveldėtojas, tačiau ieškinyje nėra teigiama, kad nepriimdamas palikimo, atsakovas pažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ar reikalaujama įpareigoti atsakovą priimti palikimą ar jį jam priteisti.
7.4. Vien tai, kad atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
8. Atsakovas T. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą (neveikimo) pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
12. Byloje nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-14980-779/2013 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko T. G. išieškotojai UAB „Swedbank lizingas“ (vykdomoji byla Nr. 0179/13/00969).
13. Antstolis 2021 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-21-179-30593 pagal vykdomą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-14980-779/2013 išieškotoją UAB „Swedbank lizingas“ pakeitė naujuoju išieškotoju – ieškovu PlusPlus Capital AS.
14. Iš Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės Lolitos Vičinienės 2021 m. rugsėjo 28 d. rašto „Dėl informacijos suteikimo“ nustatyta, kad palikėja V. G., mirusi (duomenys neskelbtini), testamentu atsakovui T. G. paliko konkretų turtą – piniginius indėlius su palūkanomis, esančius AB „Swedbank“, sąskaitose ir SPAB „Kauno energija“ akcijas, tačiau atsakovas į notarų biurą nesikreipė, palikimo nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą nepriėmė ir/ar neatsisakė.
15. Iš antstolio Roberto Vasiliausko kontoros 2022 m. sausio 13 d. elektroninio laiško ieškovui matyti, kad: i) skolininko T. G. vardu nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo, kilnojamojo nėra; ii) skolininkui priklauso (duomenys neskelbtini) akcijos (teisinis statusas – inicijuojamas likvidavimas); iii) skolininko vardu atidarytose sąskaitose lėšų likutis yra 0 Eur; iv) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkas nedirba; v) bendras skolininko atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų skaičius ir preliminari išieškomų skolų suma (suma yra preliminari, kadangi apskaičiuota sudėjus pradines išieškotinas sumas, kurios buvo nurodytos vykdymo pradžios metu) yra 5 (suma – 21 002,90 Eur).
16. Ieškovas PlusPlus Capital AS kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas atsakovo palikimo atsisakymą (nepriėmimą) pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, nurodydamas, kad egzistuoja visos tam būtinos sąlygos, numatytos CK 6.66 straipsnyje, ir leisti nukreipti išieškojimą į palikimą sudarantį turtą.
17. Pirmosios instancijos teismas, sprendimu, priimtu atsakovui už akių, įvertinęs tai, kad asmuo turi teisę, bet ne pareigą priimti palikimą, sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl vienašalio sandorio – atsakovo atsisakymo priimti palikimą, pripažinimo negaliojančiu sąlygų buvimo ar nebuvimo, todėl ieškovo ieškinį atmetė.
18. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydamas, kad nepriklausomai nuo to, jog atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, ši aplinkybė savaime nereiškia, jog atsakovas nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Pasak ieškovo, jo, kaip kreditoriaus, pažeistos teisės turi būti ginamos ir jo reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl kreditoriaus pažeistų teisių gynimo galimybių skolininkui atsisakius priimti palikimą
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui T. G. pareiškė kaip kreditorius, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises atsakovui nepriėmus palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, t.y. atsakovui neįgijus turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą, tenkindamas turimą reikalavimą į atsakovą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovas turėjo teisę laisva valia apsispręsti priimti ar ne palikimą, ieškovo ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė vien šiuo pagrindu, nevertindamas sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygų, kuriomis rėmėsi ieškovas, (ne)buvimo.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pareikštą reikalavimą, nurodomą faktinį pagrindą, siekiamus materialiuosius teisinius padarinius ir teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl galimybės kreditoriui ginčyti sandorį, galimai pažeidžiantį jo teises ir/ar teisėtus interesus, jo skolininkui atsisakius priimti palikimą, buvimo.
22. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą.
23. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).
24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad mirus atsakovo motinai, atsakovas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, taigi atsakovas į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis notarės Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės 2021 m. rugsėjo 28 d. raštas „Dėl informacijos suteikimo“.
25. Teisėjų kolegija neneigia, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti priimti palikimą ar ne. Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Tačiau šiuo atveju ginčo dėl šių aplinkybių ir nekilo, ieškovė su tuo susijusio reikalavimo (atsakovo įpareigojimo priimti palikimą ar kt.) byloje nereiškė. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nors asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).
26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo naudai vykdomojo dokumento – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. vykdomojo rašto Nr. 2-14980-779/2013, pagrindu antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko, taigi, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius (jis perėmė reikalavimo teisę į atsakovą iš pradinio kreditoriaus). Byloje nustatyta, kad ieškovo naudai antstolio vykdomas priverstinis išieškojimas iš atsakovo turto nėra sėkmingas – atsakovas jokio realaus turto, iš kurio būtų galima išieškoti, neturi, atsakovas gera valia įsiskolinimo ieškovui taip pat nedengia. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą nepriimdamas po savo motinos mirties atsiradusio palikimo, atsakovas iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad palikimo nepriėmimo būdas, t.y., ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
27. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kas išdėstyta, vien tai, jog atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų – šiuo atveju ieškovo, kaip kreditoriaus, ir kad ieškovas prarado teisę ginti savo galimai pažeistas teises įstatyme numatytais pažeistų teisių gynybos būdais.
28. Atsakovas, neatlikdamas jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, aiškiai išreiškė savo valią sudaryti vienašalį palikimo atsisakymo sandorį (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kuris, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, gali būti ginčijamas įstatyme nustatyta tvarka ir, esant kreditoriaus skolininkui pareikštam reikalavimui, turi būti vertinama, ar egzistuoja pagrindas konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimą, taikant įstatyme numatytus jų gynybos būdus.
29. CK 6 knygos IV skyriaus „Kreditorių interesų gynimas“ 6.66–6.69 straipsniuose yra įtvirtinti specialūs kreditorių interesų gynimo būdai, tarp kurių numatyta ir kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnis), taip pat teisė pareikšti netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis).
30. Tiek netiesioginis ieškinys, tiek actio Pauliana yra savarankiški institutai, skirti ginti galimai pažeistas kreditorių teises ir/ar teisėtus interesus. Netiesioginis ieškinys yra vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015 ir kt.). Tuo tarpu actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 38 punktas).
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad kreditorius galimai savo pažeistas teises tuo atveju, kai skolininkas atsisako įgyvendinti savo teisę priimti palikimą (kas yra aktualu nagrinėjamo ginčo atveju), įrodinėdamas tam būtinas sąlygas, turi teisę ginti pasinaudodamas tiek actio Pauliana (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007), tiek netiesioginio ieškinio institutais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008).
32. Bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, o teismas negali pakeisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, išskyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas išimtis. Ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias ieškinio dalis – ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą bei apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas). Tuo tarpu teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas).
34. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), pripažinti negaliojančiu ab initio. Ieškovas ieškinyje savo reikalavimą grindė įrodinėdamas actio Pauliana taikymo sąlygas, jas susiedamas su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Toks ieškovo pasirinktas jo galimai pažeistos teisės gynybos būdas, įvertinus tai, kas anksčiau nurodyta, yra iš esmės galimas.
35. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad svarbiausia teismo pareiga – apginti asmens pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. CPK suformuluotas civilinio proceso tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, o proceso koncentracijos, ekonomiškumo principai nedviprasmiškai įpareigoja teismą imtis visų leistinų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (CPK 2, 7, 72, 158 ir kt. straipsniai). Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
36. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs tik paveldėjimo teisinių santykių nuostatų vertinimu, sprendęs, kad atsakovas turėjo teisę nepriimti palikimo, nepagrįstai ginčijamame teismo sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, teisiškai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, priklausomai nuo kreditoriaus pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo, įrodinėtinų aplinkybių (faktinio ieškinio pagrindo) ir nevertino su tuo susijusių įrodymų.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, kreditorės pažeistos teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
38. Kadangi tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika numato, kad kreditorius bendrąja prasme turi teisę reikšti reikalavimą savo skolininkui, pastarajam atsisakius įgyvendinti teisę priimti palikimą, konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovui pareiškus reikalavimą pripažinti atsakovo vienašalį sandorį (atsisakymą priimti palikimą) negaliojančiu ir prašymą leisti nukreipti išieškojimą į paveldimą turtą, kreditoriaus teisių gynimo aspektu šis ginčas turėjo būti sprendžiamas iš esmės (vertinamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas, pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, kt.), o pirmosios instancijos teismui to nepadarius, toks teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
40. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir jau minėtas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
41. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).
42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime visiškai nepasisakęs dėl kreditoriaus pasirinkto galimai jo pažeistų teisių gynybos būdo, nevertindamas jo taikymui būtinų sąlygų, taigi ir kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
43. Kadangi, atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į pačią apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), o apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
44. Taigi, dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant šį ginčą būtina nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, esant būtinumui pareikalauti iš šalių papildomų įrodymų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
46. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovo PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą už akių ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.