Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-12-02 · Civilinė byla Nr. 2-761-743/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-02
Bylos Nr.
2-761-743/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Ieškovas
UAB ,,4finance“
Civilinė byla Nr. 2-761-743/2014;proceso Nr. 2-27-3-00634-2014-4;procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5;
(S)42.9; 42.10; 44.5.1;63.1; 63.3; 99.5;116.5.1; 116.5.2LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 2 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, rašytinio proceso tvarka už akių iš­­­na­gri­nėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,4finance“ ieškinį at­­sa­kovui I. B. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsa­ko­vo 700 Lt skolą, kurią sudaro: 372,50 Lt paskola ir 327,50 Lt delspinigių; 5 procentų dydžio meti­nes palūka­nas nuo bylos iškėlimo teisme die­nos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir byli­nė­­jimosi išlai­das. Jei­gu at­­sa­­ko­­vas ne­pa­teiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai doku­men­tai įteikti tinkamai. Lietuvos Respublikos civi­li­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalis numato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizi­­­nio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išsky­rus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam gali­ma juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numa­ty­ta, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Šiuo atveju iškėlus civilinę bylą, procesiniai doku­mentai išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvena­mo­sios vietos adre­­su – (duomenys neskelbtini), kur, kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos prie Lie­tu­vos Res­pub­likos vidaus reika­lų ministerijos duomenų, yra ir paskutinė jo gyvenamoji vieta, atsa­ko­vo tėvas atsisakė priimti procesinius dokumentus. Kitu ieškinyje nurodytu atsakovo gyvena­mo­sios vietos adre­­su – (duomenys neskelbtini), išsiųsti procesiniai doku­mentai atsakovui neįteikti, nurodyta, kad jis šiuo adresu negyvena. Sutinkamai su CPK 124 straipsnio 2 dalimi atsisakymas priimti procesinį doku­men­tą ar pasirašyti dėl jo gavimo prily­gi­namas procesinio doku­men­to įtei­ki­mui, todėl laikytina, kad pro­cesiniai dokumentai bei teis­mo pranešimas atsakovui įteikti 2014-11-10. At­sa­kovas per nu­­s­ta­­­­ty­tą keturiolikos dienų terminą be pateisina­mos priežasties nepa­tei­kė atsi­lie­pi­mo į ieškinį, to­dėl, ieškovės prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant šalių apie spren­di­mo priė­mi­mo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2010-12-21 tarp ieškovės UAB „4finance“, valdančios sistemą SMScredit.lt, ir atsa­ko­vo I. B. pagal SMScredit.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta vartojimo kre­dito sutartis Nr. 5339503. Ieškovė paskolino atsakovui 500 Lt. Atsa­ko­­vas paskolą turė­jo grąžinti iki 2011-01-20. Atsakovas grąžino 127,50 Lt paskolos.

Teisėja sprendžia, kad, atlikus formalų šių ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys ten­­­kin­­­tinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutar­tis pri­pažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pinigų perdavimo atsakovui fak­tą patvirtina sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2010-12-21 ieškovė pagal paskolos sutartį Nr. 5339503 į atsakovo sąskaitą pervedė 500 Lt.

CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nu­sta­tytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vado­vau­jan­tis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Teisėtai sudaryta su­tar­tis jos šalims turi įsta­ty­mo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Drau­džia­­ma vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar viena­ša­liškai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pa­sko­los gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvar­ka. Bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino pra­lei­dimą, lai­ko­mas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straips­nis). At­sakovas grąžino tik dalį paskolos – 127,50 Lt, todėl ieško­vės reikalavimas priteisti iš atsakovo 372,50 Lt paskolos yra pagrįstas, įrodytas ir tenkin­tinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir 327,50 Lt delspinigių. Nurodo, kad remiantis SMScredit.lt bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 7.2 punktu už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną buvo skai­čiuo­­jami 1 procento dydžio nuo uždelstų mokėjimų dels­pinigiai. Delspinigiai pas­kai­­čiuoti už 180 dienų. Delspinigių dydis – 900 Lt. Atsakovas sumokėjo 572,50 Lt dels­pi­ni­giams padengti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būti­ny­bę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gy­nimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gy­ni­mas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės da­liai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriteri­jams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įsta­tymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prie­­volių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 da­lis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuo­sto­liais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25. nutartis civilinėje byloje 3K-3-401/2008.). Taigi šalių sutartyje sulygtos nete­­­­sybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties są­lyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atve­jus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobū­dį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolinin­ko el­gesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atve­jams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo diskrecinė tei­sė ma­žinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontro­liuo­ja ne­tesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrin­­­do šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai pratur­tėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Sutartyje šalių nustatytos nete­sy­bos už prievolės neįvyk­dymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 da­lies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (nepro­tingai didelės) arba prievolė iš da­lies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesy­bos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „nepro­tin­gai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesu­konkretintos. Kri­te­ri­jus, ku­riuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina nete­sy­bas teis­mai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas, kurio pareiga – for­muoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplin­kybės vertintinos atsi­žvel­giant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo tai­ky­ti išim­ti­nes arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažei­di­mo aplin­ky­bes, kredi­to­riaus patir­tų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais tei­sin­gu­mo, sąžiningumo, protin­gu­mo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiaus­­­vyros (Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-11-19 nu­tar­­tis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012-02-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju 1 procento dydžio netesybos nustatytos šalių valia jų suda­­ry­to­je sutartyje, ta­čiau sutartis sudaryta pagal ieškovės parengtas bendrąsias sąlygas, tarp šalių ne­vy­ko jokios derybos dėl sutarties sąly­gų, ieškovė, kaip finansine veik­la besi­ver­čiantis juridinis as­muo, turin­tis patirtį verslo bei derybų sri­tyje, sudarant sutartį turėjo aiš­kų pra­našumą prieš atsakovą. Paaiškinime dėl delspi­ni­gių skaičiavimo tvarkos ir dydžio ieškovė paaiškina, jog sutartyje nurodyta delspinigių norma yra nustatyta atsižvelgiant į smulkių skolų išieš­ko­ji­mo kaštus, nuoto­li­nio sko­li­ni­mo riziką ir realius bendrovės patiriamus nuostolius paskolos gavėjui negrąžinant skolos. Taip pat nuro­do, kad tiesioginius UAB „4finance“ nuostolius dėl pradelstų mokė­jimų suda­ro didelio kiekio išieškojimo procesams aptarnauti reikalingų darbo vietų išlaikymas, telefono skam­bučiai, ragi­ni­mų siuntimai, sko­­lininko paieškos, viešo procesinių dokumentų įteikimo kaštai, išlaidos žymi­niam mokes­­­čiui ir kitoms bylinėjimosi išlaidoms apmokėti, išlaidos duomenų tikrini­mui moka­mo­se duo­menų bazėse ir taip toliau. Netiesioginius nuostolius – įmonė įšaldytų lėšų nega­li panau­do­ti vers­­lui plėtoti – pra­ran­da pajamas, bei patiria dideles išlaidas dėl papildomų apyvarti­nių lėšų skoli­­ni­­mosi. Teismas, įverti­nęs ieškovės paaiškinimą, atkreipia dėmesį į tai, kad nemaža dalis ieško­vės nurodytų tiesio­gi­nių nuos­tolių yra CPK aptartos bylinėjimosi išlaidos: raginimų siun­ti­­­mai, viešo procesinių doku­men­tų įteikimo kaštai, išlaidos žyminiam mokesčiui ir kitoms bylinė­ji­mo­­si išlai­doms sumo­kė­ti, ku­rios, ieš­ko­vui laimėjus bylą, priteisiamos iš atsakovo.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavė­luo­to įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevyk­dy­mą vartoji­mo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Atsi­žvelg­da­mas į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia trumpalai­kius kredi­tus, teismas pažymi, kad ieško­vė beveik trejus metus negynė savo teisių. Lietuvos teismų informa­ci­nės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmą kartą dėl susidariusios skolos priteisimo ieškovė krei­pė­si praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo termino grąžinti kreditą (2011-01-20) pabaigos, t. y. 2013-12-17. Ieškovės paskaičiuota bendra delspinigių suma – 900 Lt, kai paskolos suma yra vos 500 Lt, laikytina neprotingai didele, pažeidžiančia kredito gavėjo teisės bei teisėtus intere­sus. Be to bylo­je nėra jokių rašy­ti­nių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, pasko­li­nusi atsakovui palyginti nedidelę 500 Lt sumą, patyrė 900 Lt nuos­to­lius dėl atsakovo netin­ka­mo prie­­volės įvyk­dy­mo (CPK 12, 178 straip­sniai). Atsižvelgus į ieško­vės veiklos specifiką ir nuo­tolinio skoli­ni­mo rizi­ką, verslo sub­jektui nedidelę grąžintiną paskolos sumą (372,50 Lt), į tai, kad sutartis suda­ryta pri­si­jun­gimo būdu, į tai, kad dėl paskolos ir netesybų priteisimo, išdavus trumpa­lai­kį varto­ji­mo kreditą 1 mėnesiui, į teismą kreiptasi dau­giau kaip po dvejų metų nuo kre­dito grąži­ni­mo termi­no pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos aiš­ki­­­namos tas sąlygas pasiū­liusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos varto­to­jų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismo inicia­ty­va prašomų priteisti delspinigių dydis mažin­ti­nas nuo 1 pro­cen­to iki 0,05 procento ir ieško­vei iš atsakovo priteistina 45 Lt (500 Lt x 0,05 % x 180 d.) delspi­nigių. Kitoje dalyje dėl dels­pinigių priteisimo ieškinys atmestinas kaip nepa­grįs­tas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo vi­siš­ko įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės pa­lū­ka­nos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-11-07 iki teis­mo spren­dimo visiško įvykdymo.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų da­liai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad, paduodant ieš­kinį teisme, yra nustatytas mi­ni­malus 72 Lt žyminis mokestis, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokė­ti­nos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovei iš atsakovo pri­teis­ti­na 54 Lt byli­nė­ji­mo­si iš­lai­dų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,30 Lt), iš atsakovo nepriteistinos, nes jos nevir­šija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 372,50 Lt (tris šimtus septyniasdešimt du litus 50 ct) paskolos, 45 Lt (keturiasdešimt penkis litus) delspinigių, 5 procentų dy­džio metines palūkanas nuo pri­teis­tos su­mos (417,50 Lt) nuo bylos iškė­li­mo teisme dienos – 2014-11-07, iki teis­mo sprendimo visiško įvykdy­mo ir 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi iš­laidų ieškovei UAB ,,4finance“, į. k. 301881644.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvi­­dešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­mui.

Ieškovė dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Vailionienė