- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-1188-264/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- V. S., T. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Prienų apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-118-962/2016 pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. S., T. S. dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos/rūpybos nustatymo ir globėjo paskyrimo, išlaikymo vaikams priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu atsakovams V. S. ir T. S. prašė laikinai apriboti tėvų valdžią V. S. jos nepilnamečių vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; laikinai apriboti tėvų valdžią T. S. jo sūnaus L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės V. S. išlaikymą jos nepilnamečiams vaikams L. S. ir K. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur; priteisti iš atsakovo T. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur; nustatyti L. S. nuolatinę globą, jo globėju paskiriant Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus; nustatyti L. S. gyvenamąją vietą Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; L. S. lėšų tvarkytoju bei jo turto administratoriumi paskirti Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus.
2016-03-10 ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje laikinai paimti L. S. iš atsakovų V. S. ir T. S. šeimos, įpareigojant ieškovą Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nustatyti vaikui laikinąją globą. Prašymą grindė tuo, kad motina savo amoraliu elgesiu daro žalą vaikams, kelia nerimą dėl vaikų saugumo, atsakovas toleruoja tokį žmonos elgesį, be to namo viduje laikomas agresyvus šuo.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2016-03-16 nutartimi ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti paimti L. S., gimusį (duomenys neskelbtini), iš atsakovų V. ir T. S. šeimos, įpareigojant ieškovą nustatyti L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikinąją globą, atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad tarp (duomenys neskelbtini) metų amžiaus atsakovų sūnaus ir jo vyresnės sesers yra susiklostę labai glaudūs tarpusavio santykiai. Teismo posėdyje apklausti liudytojai – socialinė darbuotoja, (duomenys neskelbtini) seniūnas patvirtino, kad šiuo metu situacija dėl V. S. girtavimo ir nesirūpinimo vaikais, kad ir galimai dėl vykstančio teismo proceso, yra pagerėjusi. Liudytojai apklausti teismo posėdžio metu parodė, kad tėvas rūpinasi vaikais, apsilankius namuose socialiniams darbuotojams, nustačius atsakovės girtavimo atvejį, visada nedelsiant sugrįžta į namus, alkoholio visai nevartoja. Atsakovų sūnus L. S. nuo gimimo gyvena su tėvais ir sesute, yra pripratęs prie tos aplinkos, kurioje gyvena bei artimųjų ir jo paėmimas iš namų, kol nėra galutinai išspręstas ginčas, skubiomis aplinkybėmis be kruopštesnio bylos medžiagos tyrimo, traumuotų vaiką ir negarantuotų svarbesnių teisių, tokių kaip vaiko psichinė sveikata, jos gerovė, apsaugos.
Teismas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Vaiko laikinosios globos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu (2007 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. A1-145 redakcija) 7.3 punktu, darbo laiku gavęs informaciją apie tėvų ar kito teisėto vaiko atstovo smurtavimą prieš vaiką ar kitokį piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir dėl to kylančią realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei arba tėvų ar kitų artimųjų be priežiūros paliktą vaiką ir dėl to kylantį pavojų vaiko sveikatai ir saugumui, ar rastą vaiką, Vaiko teisių apsaugos skyrius arba skyrius kartu su policija (esant būtinybei ir siekiant užtikrinti viešąją tvarką ar dalyvaujančių asmenų saugumą) esant būtinybei gali laikinai paimti vaiką iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atskirajame skunde prašo 2016-03-16 Prienų rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje laikinai paimti L. S. iš atsakovų V. S. ir T. S. šeimos, įpareigojant ieškovą Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nustatyti vaikui laikinąją globą. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Vertinant 2016-03-09 teismo posėdžio eigą, atmestus ieškovo pastebėjimus dėl atstovavimo ir atstovės formuluojamų atsakymą menančių klausimų, taip pat teismo posėdžio atidėjimo argumentus, likus tik baigiamosioms kalboms, ieškovui kyla abejonių dėl pirmos instancijos teismo šališkumo.
2. Teismas vertindamas esamą situaciją ir priimdamas nutartį atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik netinkamai vertino rašytinius įrodymus ir žodinius paaiškinimus, bet ir nesiekė užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų (šiuo atveju mažamečio (duomenys neskelbtini) metukų vaiko) asmeniniai neturiniai interesai. Teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė vaiko prisirišimu prie šeimos, nevertino vaiko teisių apsaugos, sveikatos apsaugos ar grėsmės vaiko gyvybei, nevertino rašytinių įrodymų ir žodinių paaiškinimų. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, A. B. K., tiek (duomenys neskelbtini) seniūnas V. R., tiek PK pareigūnė E. K. vieningai tvirtino, kad mažametis L. S. negali pats savimi pasirūpinti kai motina yra neblaivi. Tačiau teismas šios aplinkybės nutartyje visiškai nepažymėjęs ir jos nevertinęs kaip svarbios.
3. Teismui vertinant turimus įrodymus ir ieškovo teiginius, jog neužtikrinama vaikų sveikatos apsauga, taip pat vertinant 2015-11-19 VšĮ „(duomenys neskelbtini) sveikata“ raštą, kuriame pažymėta, kad tėvai „neužtikrina savo vaikų sveikatos priežiūros, ypač sūnaus L. S. (berniukas gimęs su apsigimimais, mažo ūgio ir svorio), nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog atsakovė V. S. nuo 2014-05-20 pagal LR ATPK dėl girtavimo bausta 9 kartus. Atsakovas T. S. pagal LR ATPK baustas vieną kartą dėl to, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį. Pagal LR BK atsakovė V. S. nebausta. Atsakovas T. S. pagal LR BK (duomenys neskelbtini) baustas du kartus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2015-12-18 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje jau buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė gydėsi nuo priklausomybės, 2015-12-16 teismui pateikė pažymą iš Kauno apskrities priklausomybių ligų centro, kurioje pažymėta, kad 2015-12-09 jai atliktas medikamentinis kodavimas nuo alkoholio vieneriems metams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2016-03-09 13:30 vykusio teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad medikamentinis kodavimas nuo priklausomybės alkoholiui neveikia, po medikamentinio kodavimo (atlikto 2015-12-09) V. S. jau vartojo alkoholį 2016-01-10, laikotarpyje 2016-02-18 - 2016-02-21 buvo išėjusi iš namų, girtavo, vaikus buvo palikusi vienus, be priežiūros, 2016-03-04 PK pareigūnei ir socialinei darbuotojai atvykus į atsakovų namus patekti nepavyko, nes V. S. buvo neblaivi, gulėjo, nesiorientavo aplinkoje.
6. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, paaiškino, kad atsakovams buvo siūloma sūnų užrašyti į savaitinę darželio grupę, tačiau atsakovai atsisakė. T. S. žinodamas esamą problemą, matydamas, kad medikamentinis gydymas sutuoktinei nepadeda, atsakovė ir toliau girtauja, ne tik, kad neužtikrina vaiko saugumo, bet ir turėdamas realią galimybę pasirūpinti vaiku (vaikui lankant savaitinę darželio grupę), tokių veiksmų nesiima. Tėvai, turėdami galimybę užtikrinti (duomenys neskelbtini) metukų vaiko saugumą atsisako tą daryti, atsisako spręsti problemą, neužregistruoja vaiko į savaitinį darželį, neužtikrina vaikų saugumo netgi esant namuose.
7. Teismas VTAS argumentus, rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, kurie patvirtina, kad atsakovė iš tiesų girtauja periodiškai, gydymas nuo priklausomybės nepadeda, tėvas nesistengia keisti padėties, išvykdamas į darbą vaikus palieka nuolat girtaujančios motinos priežiūrai, vaikams namų aplinka nesaugi, kyla realus pavojus vaikų sveikatai ar netgi gyvybei, nevertina kaip pakankamai protingu ir svariu.
Atsiliepimas
Atsakovas T. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2016-03-16 nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovas toleruoja sutuoktinės piktnaudžiavimą alkoholiu, jos nepalaiko emociškai ir draudžia gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, abu nesirūpina nepilnamečiais vaikais. Atsakovas nurodo, kad visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų, stengiasi savo sutuoktinę palaikyti morališkai, stengiasi įrodyti, kad pačiai norint galima išvengti alkoholio vartojimo taikant priverstinio gydymo nuo alkoholio ar taikant medikamentinį kodavimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais.
2. Atsakovų abu vaikus, t. y. seserį ir brolį sieja glaudus tarpusavio ryšys. Sūnus labai laukia sugrįžtančios iš mokyklos sesės, kuri su broliu praleidžia visą savo laisvalaikį žaisdami ir bendraudami. Sūnus taip pat labai prisirišęs prie tėvo (atsakovo), labai laukia jo sugrįžtant iš darbo. Atsakovas taipogi labai myli sūnų, daug laiko praleidžia bendraudamas, žaisdamas. Sutuoktinei nesant namuose, atsakovas prižiūri mažamečius vaikus, jais rūpinasi. Beje ieškovas nėra pareiškęs atsakovui pretenzijų dėl netinkamos vaikų priežiūros. Iš byloje esančios Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro 2016-03-03 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie V. S. šeimą“ matosi, kad padėtis šeimoje nėra tokia, kad būtina paimti mažametį, sūnų iš šeimos. Prienų rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja pastoviai lanko mūsų šeimą. 2016 m sausio, vasario mėnesiais apsilankiusi darbuotoja nė karto nenustatė fakto, kad mažamečiai vaikai būtų alkani ar apleisti.
3. Atsakovas deda pastangas siekdamas išsaugoti vaikus šeimoje. 2016 m. vasario mėnesį atsakovas su sutuoktine nuvežė sūnų pas šeimos gydytoją, 2016-02-01 su sūnumi apsilankė LSMUL Kauno Klinikose genetikos ir molekulinės medicinos klinikoje. Šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, kad neužtikrinama vaikų sveikatos apsauga. 2016-03-24 atsakovas su sutuoktine lankėsi gydymo įstaigoje, kur gydytoja pastarajai suleido vaistus, skyrė medikamentinį gydymą. Atsakovas deda visas pastangas, kad sutuoktinė gyventų visavertį gyvenimą be alkoholio ir kartais tai jai pavyksta.
4. 2015-10-01 atsakovas pateikė prašymą priimti sūnų į (duomenys neskelbtini) pagalbinės mokyklos iki mokyklinę grupę, į kurią vaikai priimami nuo 2 metų. Ieškovo atstovė primygtinai reikalavo patalpinti sūnų į (duomenys neskelbtini) savaitinę grupę, tačiau toks reikalavimas yra neįgyvendamas. Atstumas tarp atsakovų ir jų vaikų gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) mstl.) ir Prienų miesto, kuriame yra lopšelis darželis – (duomenys neskelbtini) yra apie 35 km. Lopšelio - darželis darbo pradžia 8.00 val., kuri sutampa su atsakovo darbo laiko (duomenys neskelbtini) pradžia (8.00 val.). Tokiu būdu, nuvežti vaiką į Prienų lopšelį darželį (duomenys neskelbtini) atsakovas neturi galimybės. Be to, šeimai pragyvenančiai iš vienos minimalios algos, tai būtų per didelė prabanga. Ieškovo primygtinis reikalavimas patalpinti sūnų į Prienų miesto lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) ir visiškai abejingas požiūris į realias galimybes sūnų patalpinti į (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupę, į kurią vaikai priimami nuo 2 metų amžiaus, kur atsakovas, vykdamas į darbą, nuvežtų sūnų į ikimokyklinio amžiaus grupę, o grįždamas iš darbo sūnų pasiimtų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Dėl įrodymų vertinimo.
Su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, apeliacinės instancijos neturi pagrindo sutikti.
Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino priešingai nei juos vertina ieškovas, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs ieškovui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga. Skundžiamoje nutartyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reikia atsižvelgti, ar staigus gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimas nepakenks vaikų interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; ryšiai su kitais kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovė nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, nesistengia gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, o jos sutuoktinis tai toleruoja, todėl tokia situacija kelia grėsmę vaikų saugumui, neužtikrinama tinkama jų priežiūra. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties, neteisėtumo ir ją naikinti apelianto skundo argumentų pagrindu. CK 3.155 str. 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 str. nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 d.). Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (2 d.). Tai, kad vaikų motina (atsakovė) ir turi problemų, susijusių su priklausomybe alkoholiui, tačiau kaip matyti vaikais rūpinasi jų tėvas (atsakovas) T. S., kuriam Vaiko teisių apsaugos skyrius pretenzijų dėl vaikų nepriežiūros, netinkamo auklėjimo nėra pareiškęs. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliacine tvarka nenurodė jokių aplinkybių, kad atsakovas prieš vaikus naudotų smurtą ar kitaip keltų jiems grėsmę. Be to, šeimoje auga du vaikai, kurie betarpiškai artimai susiję. Todėl nepilnamečio sūnaus atskyrimas nuo tėvų, jo sesers galimai turėtų neigiamos įtakos bendravimo ryšių formavimuisi.
Nors apeliantas nurodo, kad socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, paaiškino, kad atsakovams buvo siūloma sūnų užrašyti į savaitinę darželio grupę, tačiau atsakovai atsisakė, tačiau sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad toks pasiūlymas yra neįgyvendamas. Atstumas tarp atsakovų ir jų vaikų gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) mstl.) ir Prienų miesto, kuriame yra lopšelis darželis – (duomenys neskelbtini) yra apie 35 km. Lopšelio - darželis darbo pradžia 8.00 val., kuri sutampa su atsakovo darbo laiko (duomenys neskelbtini) pradžia (8.00 val.). Tokiu būdu, nuvežti vaiką į Prienų lopšelį darželį (duomenys neskelbtini) atsakovas neturi galimybės. Be to, šeimai pragyvenančiai iš vienos minimalios algos, tai būtų per didelė finansinė našta. Tačiau kaip matyti, atsakovas siekdamas užtikrinti vaiko gerovę yra pateikęs prašymą priimti sūnų į (duomenys neskelbtini) pagalbinės mokyklos ikimokyklinę grupę, į kurią vaikai priimami nuo 2 metų.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovų sūnus nuo gimimo gyvena su tėvais ir sesute, yra pripratęs prie tos aplinkos, kurioje gyvena bei artimųjų ir jo paėmimas iš namų, kol nėra galutinai išspręstas ginčas, skubiomis aplinkybėmis be kruopštesnio bylos medžiagos tyrimo, traumuotų vaiką ir negarantuotų svarbesnių teisių, tokių kaip vaiko psichinė sveikata, jos gerovė, apsaugos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas vertina, tai kad siekiant suformuoti artimus tėvų ir vaikų tarpusavio ryšius būtinas tolimesnis ir nepertraukiamas jų tarpusavio bendravimas, o aplinkos keitimas mažamečiui vaikui gali padaryti socialinę, psichologinę žalą, gali sukelti emocinių išgyvenimų. Be to, byloje nėra duomenų apie neigiamą atsakovo (tėvo) įtaką sūnui, ar apie tai, kad tėvo bendravimas su sūnumi jam kenks, todėl nėra pagrindo riboti nepilnamečio sūnaus teisę gyventi kartu su tėvais ir taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – leisti paimti L. S., gimusį (duomenys neskelbtini), iš atsakovų V. ir T. S. šeimos, įpareigojant ieškovą nustatyti L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikinąją globą.
Dėl apelianto argumentų susijusių su pirmos instancijos teismo 2016-03-09 teismo posėdžio eiga apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi tai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu. Pažymėtina ir tai, kad dalis skundo argumentų kartojasi su ieškinyje nurodytais argumentais, kuomet buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl aplinkybių susijusių su bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako, kadangi apeliantas gali pasinaudoti CPK normose nustatyta teise įgyvendinant teisę reikšti nušalinimą.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, išsamiai dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui. Be to, apeliantas nurodė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame ieškinyje bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą šios išlaidos iš apelianto nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (2,30 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.