Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-287-594/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-16
Bylos Nr.: 1A-287-594/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-55691-2018-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis: A. M.
Nukentėjusysis: E. J.
Advokatai: Simonas Baltrušaitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-594/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55691-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.13.1.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam A. M.,nuteistojo gynėjui advokatui Simonui Baltrušaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Simono Baltrušaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudos bausmė.

Iš A. M. priteista 1 350 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios E. J. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas už tai, kad būdamas darbdaviu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą visais su darbu susijusiais aspektais, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 11 straipsnio 1 dalis, nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavojingų darbų - krovinių iškrovimo - pakrovimo mechaniniais krautuvais - organizavimo tvarkos, neaprūpino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, autokrautuvais atliekančių nestandartinių krovinių iškrovimo - pakrovimo darbus, papildomomis priemonėmis (virvėmis arba specialiais kabliais) keliamo krovinio stabilumui užtikrinti, bendrovės sandėlio darbininko – krovėjo – vairuotojo V. Č. nesupažindino ir jo neinstruktavo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), nekontroliavo kaip pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų, tuo pažeidė:

- Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais aktais, reikalavimus,

- Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir jos aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, reikalavimus,

- Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2607 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. – remiantis 2016 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-146 (TAR, 2016, Nr. 2016-29846))(TAR, 2016, Nr. 2016-23712), numatančio, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: <...> aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, reikalavimus,

- Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (2005 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. A1-271 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. spalio 21 d.) (Žin., 2005, Nr. 125-4452)) 6 punkto, numatančio, jog darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys, reikalavimus,

- Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102 (2005 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. A1-271 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. spalio 21 d.) (Žin., 2005, Nr. 125-4452)) 7 punkto, numatančio, kad ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė, reikalavimus,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ Direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. 1, patvirtintų 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 10/105, 28 punkto, numatančio direktoriaus pareigą instruktuoti ir kontroliuoti kaip pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų, reikalavimus,

dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, tai yra 2018 m. lapkričio 21 d., apie 22.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesilaikant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) 47, 71, 79 punktų reikalavimų, sandėlio darbininkui - krovėjui - vairuotojui V. Č. krautuvu „Toyota“, modelis (duomenys neskelbtini), rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant nestandartinio, jokiomis papildomomis priemonėmis nepritvirtinto krovinio – 1036 kg svorio metalinių pilnavidurių šešiakampių 3,1 m ilgio strypų ryšulio, iškrovimą iš puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepritvirtintas krovinys neteko stabilumo, nuslydo nuo autokrautuvo šakių ir krisdamas kliudė bei mirtinai sužalojo kritimo trajektorijoje buvusį bendrovės sandėlio darbininką G. J., kuris įvykio vietoje nuo patirtų sužalojimų (politrauma) mirė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. M. atžvilgiu, konstatavo, kad nors kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos, jo kaltė pilnai įrodyta liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Teismas sprendė, kad tarp kaltinamojo A. M. padarytų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir atsiradusių pasekmių, t. y. sunkiasvorio, nestabilaus krovinio nuslydimo nuo autokrautuvo šakių ir kritimo ant darbuotojo, buvusio kritimo trajektorijoje, dėl ko žuvo žmogus, yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo padaryta nusikalstama veika pagal BK 176 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į neatsargią kaltės formą, nuteistojo kaltės neigimą, į tai, kad nusikalstama veika sukėlė sunkius padarinius, taip pat įvertino atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausios rūšies, bet didesnę nei minimalaus sankcijoje numatyto dydžio, baudos bausmę.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. M. gynėjas advokatas S. Baltrušaitis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, t. y. A. M. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gegužės 25 d. sutarties dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo sudarymu ir jos teisine reikšme. Bylos duomenimis patvirtinta, kad nuteistasis pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose ir vykdydamas pareigą užtikrinti saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą visais su darbu susijusiais aspektais, įmonės vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2009 m. gegužės 25 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedė atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymą, perdavė plačius įgaliojimus ir atsakomybes darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Nuo šios sutarties sudarymo momento visas reikalingas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareiginius nuostatus, tvarkas ir visus kitus lokalinius aktus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje rengė būtent tam specialiai įgaliotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina ir instrukcijų, tvarkų, lokalinių aktų turinys bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ funkcijas įėjo ir profesinės rizikos vertinimas, ir darbuotojų instruktavimas, ir mokymų organizavimas, ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevencijos priemonių rengimas, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų laikymosi įmonėje kontrolė, ir kt. Pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad sudaryta sutartis reiškia tik civilinių santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistavimą ir, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už netinkamos kokybės paslaugų suteikimą pagal šią sutartį turi teisę reikšti reikalavimus paslaugų teikėjui pagal civilinio proceso taisykles, nors šia sutartimi A. M. vykdė jam kaip įmonės vadovui keliamus reikalavimus užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Šios įmonės atstovai nuolatos lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi tikrindavo tiek natūroje (tikrinant konkrečių darbo vietų, priemonių ir įrengimų atitikimą teisės aktų reikalavimams), tiek juridine prasme (reikalingų dokumentų, darbuotojų supažindinimų su jais prasme), teikdavo pastabas direktoriui dėl visų su darbų sauga susijusių aspektų, tikrindavo kuriems darbuotojams (naujai priimtiems į darbą, pakeitus pareigas ar pasikeitus teisės aktų reikalavimams) yra reikalingi papildomi instruktavimai, supažindinimai su aktų reikalavimais, profesinės rizikos vertinimas, naujai parengtomis instrukcijomis ir t. t. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netgi sekė ir kontroliavo darbuotojų sveikatos pažymėjimų galiojimą, terminus, taip pat saugiam darbui reikalingų priemonių darbuotojams išdavimą, šių priemonių turėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, jų tinkamą naudojimą ir pan. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas A. M. darbuotojų saugos ir sveikatos aspektu veikė itin atidžiai ir rūpestingai, tikslingai sudarydamas sutartį su savo srities profesionalu - su viena iš didžiausią patirtį darbuotojų saugos ir sveikatos srityje turinčių UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visa tai teismas turėjo tinkamai įvertinti, spręsdamas ar A. M. iš tikrųjų sąmoningai (dėl neatsargumo) neva nenustatė pavojingų darbų - krovinių iškrovimo-pakrovimo mechaniniais krautuvais - organizavimo tvarkos, neaprūpino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų papildomomis priemonėmis (virvėmis arba specialiais kabliais), V. Č. nesupažindino ir jo neinstruktavo pagal Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekontroliavo kaip pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų. Bylos duomenys, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, patvirtina, kad A. M. atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus reglamentuojantys teisės aktai, kad būtų tinkamai parengti visi reikalingi lokaliniai teisės aktai ir, kad darbuotojai būtų instruktuojami, kontroliuojami, tačiau jis negalėjo ir neturėjo galimybės numatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas realiai, pastoviai, sistemingai ir nepertraukiamai vykdanti įmonė neparengs reikalingų instrukcijų, neinstruktuos darbuotojų arba nenurodys kuriuos darbuotojus reikia papildomai instruktuoti, ir dėl to kils (gali kilti) neigiamos pasekmės.

3.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nustatė, jog A. M. nekontroliavo kaip pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų. Priešingai, A. M. parodymais, liudytojų (įmonės darbuotojų) parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais yra įrodyta, kad apeliantas vykdė darbuotojų kontrolę. Buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jiems pavesta „kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėje“ (Sutarties 2.1.10 p.) ir duodant kitus pavedimus. Be to, iš esmės visi liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (N. G., V. L., M. M., K. S., V. Č. ir kt.) ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu nurodė, kad priimant į darbą A. M. pravedė įvadinį darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažą, supažindino su reikalingomis darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, kad buvo aiškiai ir suprantamai išaiškinta krovinių krovimo tvarka, su saugaus darbo taisyklėmis taip pat buvo supažindinti, kad buvo aiški tvarka, jog atvykus nestandartiniam kroviniui, autokrautuvo vairuotojas privalo apie tokį krovinį informuoti tiesioginį vadovą, kuris turi duoti nurodymus dėl nestandartinio krovinio iškrovimo, kad darbuotojų žinios darbų saugos ir sveikatos srityje kontroliuojamos vadovui ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant žinių patikrinimą. Iš esmės visų liudytojų parodymai šioje dalyje yra identiški ir nuoseklūs. Įmonėje taip pat buvo parengtos įvairios instrukcijos, tvarkos, vykdomi pirminiai, papildomi darbuotojų instruktavimai. Apeliantas kiekvieną pamainą organizuodavo darbuotojų susirinkimus dėl pamainos darbų atlikimo, asmeniškai būdamas darbovietėje tikrindavo darbuotojus darbo vietose, peržiūrėdavo patalpose įrengtų stebėjimo/saugos kamerų vaizdo įrašus apie darbuotojų atliekamą darbą ir esant reikalui dėl to pateikdavo pastabas darbuotojams. Tačiau įmonės vadovas neturi pareigos asmeniškai būti prie kiekvieno iš darbuotojų (kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastaruosius 5 metus turi ne mažiau kaip 70 vienu metu) ar jį asmeniškai kontroliuoti. Tam yra sukurta tvarka, kad kiekvienas iš darbuotojų turi savo tiesioginį vadovą, į kurį visais darbo metu iškylančias klausimais turi kreiptis. Būtent A. M. pavadavo sandėlininką nelaimingo atsitikimo metu ir G. J. bei V. Č. turėjo pareigą kreiptis į A. M. esant neaiškumams dėl krovinių iškrovimo, tačiau nesikreipė. Teismas tinkamai šių aplinkybių neįvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas visiškai nekontroliavo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų srityje. Teismas visiškai nepasisakė ir neanalizavo nurodytų A. M. veiksmų, jų ryšio su teismo išvada dėl „darbuotojų nekontroliavimo“, šios kontrolės lygio, (ne)pakankamumo ir įtakos nelaimingam atsitikimui.

3.3. Skunde taip pat pabrėžiama, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad V. Č. nežinojo Instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų. Teismas ignoravo faktą, kad pats liudytojas V. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje davė nuoseklius parodymus, kad jis buvo supažindintas su visais norminiais dokumentais, tvarkomis, instrukcijomis, reikalingomis jo kaip autokrautuvo vairuotojo pareigoms atlikti. V. Č. taip pat parodė, kad po nelaimingo atsitikimo (2018 m. lapkričio 21 d.) vėl buvo instruktuotas darbų atlikimo tvarkos, darbų saugos klausimais, ir tai buvo ta pati medžiaga (informacija), kuri V. Č. jau buvo žinoma ir iki 2018 m. lapkričio 21 d. Be to, V. Č. vienareikšmiškai patvirtino faktą, kad jam buvo žinomas reikalavimas apie pavojingą krovinį, prieš jį iškraunant, informuoti tiesioginį vadovą. A. M. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad autokrautuvo vairuotojas V. Č. buvo supažindintas su visomis jo pareigoms reikalingoms instrukcijomis, įskaitant ir Instrukciją Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale tiesiog per klaidą nėra įtrauktas (nurodytas) skaičius „(duomenys neskelbtini)“. Teismas turėjo analizuoti aplinkybę, ar darbuotojui faktiškai (iš tikrųjų) buvo nežinoma Instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos reikalavimai, tačiau to neatliko. Nors būtent liudytojo V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis iš esmės patvirtino ir apylinkės teisme, leidžia teigti, kad V. Č. neabejotinai buvo žinoma Instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos turinys (2019 m. kovo 25 d. liudytojo apklausos protokolas). Pirmosios instancijos teismas ignoravo V. Č. ir A. M. parodymus bei jų atitikimą Instrukcijoje Nr. (duomenys neskelbtini) įtvirtintiems reikalavimams, tačiau išvadą dėl V. Č. nesupažindinimo su Instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) motyvavo formaliu įrašo „(duomenys neskelbtini)“ nebuvimu Instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale ties V. Č. pavarde.

3.4. Skunde gynėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog įmonėje nebuvo nustatytos pavojingų darbų - krovinių iškrovimo - pakrovimo mechaniniais krautuvais - organizavimo tvarkos. Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad konkrečiai pavojingų krovinių pakrovimo - iškrovimo tvarka būtų nurodyta atskirame lokaliniame akte. Liudytojai (N. G., V. L., M. M., K. S., V. Č. ir kt.) duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu vienareikšmiškai nurodė, kad buvo aiškiai ir suprantamai nustatyta, ir išaiškinta krovinių krovimo tvarka, taip pat jie buvo supažindinti su saugaus darbo taisyklėmis su kroviniais, įskaitant ir pavojingus. Ši tvarka (pavojingų, nestandartinių darbų - krovinių iškrovimo-pakrovimo tvarka) yra integruota atskiruose įmonės lokaliniuose aktuose (Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus Nr. 11, Toyota vartotojo instrukcija saugiam naudojimui, Toyota operatoriaus vadovas). Teismas taip pat ignoravo faktines aplinkybes, kad V. Č., įgydamas autokrautuvo vairuotojo pažymėjimą, mokymuose išklausė tokias temas kaip autokrautuvo vairuotojo mokymo programa. Tiek V. Č., tiek ir nukentėjusysis G. J. buvo apmokyti neformalaus mokymo programa „Krovinių tvarkymas rankomis“. Darbuotojai (tiek G. J., tiek V. Č.) su atitinkamomis jiems aktualiomis tvarkomis buvo supažindinti, žinojo jų reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai A. M. pripažino kaltu dėl neva nenustatytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavojingų darbų - krovinių iškrovimo-pakrovimo mechaniniais krautuvais - organizavimo tvarkos.

3.5. Gynėjo vertinimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad autokrautuvo vairuotojas papildomomis priemonėmis (virvėmis arba specialiais kabliais) turėjo pritvirtinti keliamą krovinį. Instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini), 79 punkte nurodoma, „kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais. Draudžiama prilaikyti krovinį rankomis arba balansuoti jo svoriu“, o 71 punktas - „išsikišantys iš griebtuvo (šakių) dideli kroviniai turi būti pritvirtinti. Krovinį kelti reikia atsargiai, netrūkčiojant“. Teismas nepagrįstai sprendė, kad krovinys specialiais kabliais ar virvėmis turėjo būti pritvirtintas prie šio konkretaus krautuvo Toyota. A. M. duodamas parodymus aiškiai nurodė, kad ši nuostata dėl virvių ir specialių kablių naudojimo skirta darbui, kai krovinys su autokrautuvu yra pakeliamas iš viršaus, krovinį prikabinant virvėmis ir kabliais, o ne paimant iš apačios su šakėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojami autokrautuvai yra neskirti kroviniams paimti iš viršaus, jie skirti tik kroviniams paimti šakėmis iš apačios. Įmonė nėra ir nebuvo įsigijusi autokrautuvų, skirtų darbui kroviniams paimti su virvėmis iš viršaus. Tuo tarpu Instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) yra universali ir parengta darbui su įvairiais autokrautuvais, o šios instrukcijos 79 punktas reglamentuoja visų krovinių kėlimą ir transportavimą, o ne nestandartinių ar pavojingų krovinių kėlimą. Tačiau, remiantis teismo aiškinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus krovinius (net ir standartinius) turėtų prilaikyti virvėmis ar specialiais kabliais. Tačiau neegzistuoja joks teisės aktas, reglamentuojantis tokią krovinių kėlimo tvarką. Teismas turėjo įvertinti tai, kad Instrukciją Nr. (duomenys neskelbtini) parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apklausti jos darbuotojus apie šios instrukcijos reikalavimų esmę ir jų taikymo sritis, pašalinti visus neaiškumus ir prieštaravimus, tačiau tokių veiksmų neatliko ir tik formaliai sprendė, kad Instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimai taikomi būtent šiam ginčo kroviniui ir konkrečiam V. Č. vairuojamam autokrautuvui. Nors V. Č. naudojamo Toyota autokrautuvo gamintojo (pardavėjo) parengtose instrukcijose nėra net nuorodų į tai, kad šakėmis iš apačios keliamus krovinius reikėtų tvirtinti virvėmis ar kabliais. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad autokrautuvo Toyota gamintojas/pardavėjas leistų (būtų numatęs techninę ir saugią galimybę) prie autokrautuvo šakių tvirtinti krovinius, ir jeigu taip - kokiomis sąlygomis toks tvirtinimas būtų saugus. Apklausiamas apeliantas aiškiai nurodė, kad nepakelto krovinio techniškai neįmanoma pritvirtinti prie šakių, nes nepakėlus krovinio visų pirma neįmanoma nustatyti jo svorio centro. Tuo tarpu pakelto krovinio tvirtinimas reikštų grubų darbo saugos reikalavimų pažeidimą. Pažymėtina, kad ir teismo posėdyje apklausti teismo ekspertas A. S. ir specialistas T. M. negalėjo nurodyti ir nenurodė teisės akto, kuriame būtų įtvirtintas reikalavimas krovinius tvirtinti prie autokrautuvo šakių. Byloje taip ir liko nenustatytos aplinkybės, ar krovinio tvirtinimas yra techniškai įmanomas, ar jis yra faktiškai reikalingas ir leidžiamas (saugus), ar toks tvirtinimas nepažeistų Toyota autokrautuvo gamintojo/pardavėjo numatytų saugos reikalavimų.

3.6. Skunde akcentuojama ir tai, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo G. J. veiksmus, nulėmusius nelaimingą atsitikimą, neteisingai nustatė priežastinį ryšį. Teismas neanalizavo ir nuosprendyje nepasisakė dėl nukentėjusiojo veiksmų, kurie ir nulėmė nelaimingą atsitikimą. Esminė bylos aplinkybė gynėjo vertinimu yra ta, kad nukentėjusysis G. J. neturėjo teisės ir negalėjo autokrautuvo vairuotojui padėti krauti krovinį, negalėjo būti (stovėti) arti krovinio, negalėjo jo tvirtinti, neturėjo teisės būti autokrautuvo važiavimo teritorijoje ir su šiais reikalavimais (instrukcijomis) buvo supažindintas. Nukentėjusysis G. J. buvo pasirašytinai supažindintas su visais jam taikomais lokaliniais aktais, tačiau juos pažeidė ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. Teismas šias faktines aplinkybes visiškai ignoravo. Pažymėtina, kad A. M. nėra davęs nurodymų krovėjams (taigi ir žuvusiajam) krauti tokius krovinius ar padėti juos krauti, nes tai yra griežtai draudžiama. Taigi, G. J. neturėjo būti toje vietoje (autokrautuvo darbo zonoje) ir ši tvarka buvo žinoma tiek žuvusiajam, tiek V. Č.. G. J. buvo draudžiama rankomis padėti autokrautuvo vairuotojui. Būtent nuketėjusiojo darbų saugos reikalavimų, kurie jam buvo žinomi, pažeidimas ir lėmė nelaimingą įvykį. Akivaizdu tai, kad jei nukentėjusysis G. J. nebūtų neleistinai priartėjęs prie krautuvo, net ir krentant kroviniui nuo krautuvo šakių, G. J. nebūtų žuvęs. Net ir darant prielaidą, kad šis konkretus krovinys turėjo būti tvirtinamas virvėmis ar kabliais, tvirtinimo darbus turėtų atlikti ne krovėjas G. J., o autokrautuvo vairuotojas V. Č.. Šiuo atveju akivaizdu, kad A. M. neturėjo galimybių sukontroliuoti ir negalėjo numatyti, kad krovėjas pasielgs taip neleistinai, kaip draudžia elgtis instrukcijos. Remiantis liudytojų ir apelianto duotais parodymais, G. J., nors ir buvo geras, kompetentingas, aktyvus darbuotojas, tačiau pernelyg iniciatyvus, lysdavo, kur nereikia, dažnai stengdavosi padėti kitiems darbuotojams, prilaikydamas sujudėjusius krovinius, labiau rūpinosi kitais darbuotojais, nei darbų sauga ir savimi.

3.7. Skunde didelis dėmesys skiriamas ir teismų praktikai analogiškose bylose pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kai pats nukentėjusysis darbuotojas nesilaiko darbo saugos reikalavimų ir dėl to pats susižaloja. Tokiose bylose teismai sprendžia, kad įmonės vadovui ar įgaliotam asmeniui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (Kauno apygardos teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318-175/2015, Šiaulių apygardos teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-280-354/2019).

3.8. Skunde pabrėžiama ir tai, kad nagrinėjamu atveju tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis yra susiję ne A. M. veiksmai, o nukentėjusiojo G. J. veiksmai. Nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs tik vieninteliu atveju - jeigu G. J. būtų elgęsis tinkamai ir pagal nustatytus reikalavimus - jeigu G. J. nebūtų krovinio prilaikęs rankomis, nebūtų stovėjęs autokrautuvo darbo zonoje. Nuosekliais liudytojo V. Č., betarpiškai mačiusio įvykį, parodymais nustatyta, kad krovinys ėmė slysti nuo autokrautuvo šakių tik tada, kai žuvusysis G. J. už jo užsikabino, o iki to momento krovinys buvo iš esmės stabilus. Šie duomenys leidžia spręsti, kad krovinys buvo keliamas ir transportuojamas tinkamai, stabiliai, pagal nustatytus reikalavimus. Aplinkybė, kad rankomis neleistinai pajudintas krovinys nukrito nuo autokrautuvo šakių, negali reikšti A. M. kaltės dėl šio įvykio. Teismas net neanalizavo šių aplinkybių, konkretaus priežastinio ryšio ir jo egzistavimo tarp G. J. neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių, ir šioje dalyje išimtinai vadovavosi eksperto A. S. bei specialisto T. M. duotais paaiškinimais. Tuo tarpu ekspertas A. S., pateikdamas 2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvadą bei duodamas paaiškinimus teisme, taip ir neįvardino teisės akto, kuris numatytų pareigą nagrinėjamoje situacijoje autokrautuvo vairuotojui krovinį tvirtinti virvėmis ar kabliais. Šią išvadą ekspertas grindė tik aptartomis Instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatomis, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad virvių ir kablių naudojimas yra numatytas tik krovinį kabinant ir keliant iš viršaus, o ne pakeliant šakėmis. Be to, kaip matyti iš ekspertizės akto turinio, atsakydamas į 4-5 klausimus ekspertas nurodė, kad teisės aktų reikalavimų neįvykdymo fakto nustatymas nėra šio darbų saugos specialisto kompetencija, tačiau atsakydamas į kitus klausimus (2, 3, 5 klausimus) ekspertas jau teikė išvadą apie šias aplinkybes dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo, nors jo paties teigimu, tai nepatenka į eksperto kompetenciją (atsakymai į 2, 3, 5 klausimus). Ekspertizės akto 6 puslapyje ekspertas žuvusįjį G. J. įvardina kaip pagalbinį darbuotoją, darydamas prielaidas, kad jis kartu su V. Č. atliko (turėjo atlikti) pavojingų krovinių iškrovimo darbus. Nors kaip matyti iš bylos duomenų, į G. J. darbo funkcijas neįėjo šio krovinio iškrovimas. Gynėjas skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad ekspertui buvo pateikta tik dalis Toyota krautuvo instrukcijos, apie tai nurodyta išvados 5 puslapio pabaigoje, todėl akivaizdu, kad eksperto išvada yra parengta vadovaujantis ne pilnais ir ne visapusiškais dokumentais. Visos šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui kritiškai vertinti specialisto išvadą bei specialisto nuomonę dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais - kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo išvados turi būti pagristos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstama veika bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).

3.9. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad remiantis teismų praktika jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018). Nagrinėjamas nelaimingas atsitikimas skundo autoriaus vertinimu ir yra kazusas, atsiradęs be A. M. kaltės, todėl jo veikoje nėra įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą.

3.10. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje liko neištirtos ir neįvertintos itin reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su krovinio kritimo priežastimi ir žuvusiojo mirties priežastimi. Iš bylos duomenų matyti, kad krovinys užkrito ant žuvusiojo krūtinės srities, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje nurodyta tarpusavyje prieštaringa informacija. Viena vertus, mirties priežastimi yra nurodyta politrauma - daugybiniai krūtinės ir dubens kaulų lūžimai su vidaus dubens organų plyšimais, o kitoje vietoje teigiama, kad mirties priežastis - kaukolės pagrindo lūžis. Byloje nėra duomenų, kad krovinys būtų užkritęs ant žuvusiojo galvos srities, todėl esant mirties priežasčiai „kaukolės pagrindo lūžis“, krovinio kritimas negalėjo nulemti (galėjo nenulemti) nukentėjusiojo mirties (nebuvo krovinio ir žuvusiojo galvos srities sąlyčio). Kaukolės pagrindo lūžis, tikėtina, atsirado žuvusiajam krentant aukštielninkai ir galvą trenkiant į grindis. Liudytojas V. Č. patvirtino, kad matė kaip žuvusysis krito su į priekį ištiestomis rankomis. Tokiu būdu kritimas nulėmė tiesioginį galvos smūgį į grindis, rankomis nesušvelninant smūgio ir tokiu būdu sukeliant kaukolės pagrindo lūžį. Byloje liko neįrodyta, netirta ir neįvertinta, ar šis kaukolės pagrindo lūžis nenulėmė nukentėjusiojo mirties. Esant tokiai tikimybei, vėliau nei kaukolės lūžis įvykęs krovinio užkritimas ant nukentėjusiojo krūtinės srities negali būti pripažintas mirties priežastimi.

3.11. Skundo autoriaus teigimu, byloje taip pat liko netirtos, neįvertintos faktinės aplinkybės, susijusios su tuo ar autokrautuvo vairuotojas su kroviniu manevravo pagal nustatytus reikalavimus, ar su kroviniu važiavo tinkamu, leistinu greičiu, ar posūkiuose buvo tinkamai manevruojama, ar šakių padėtis buvo nustatyta tinkamai (pakankamai užversta), ar krovinio sujudinimas rankomis negalėjo būti esminis veiksnys krovinio nuslydimui, ir ar šios visos aplinkybės galėjo turėti/turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, krovinio nukritimui. Tuo tarpu remiantis teismų praktika visos abejonės nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2015).

3.12. Gynėjo teigimu, apylinkės teismas ir skirdamas A. M. bausmę neatsižvelgė į tai, kad A. M. ėmėsi visų įmanomų ir nuo jo priklausančių priemonių tam, kad darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai būtų maksimaliai užtikrinti, kad būtų tinkamai įvertinta profesinė rizika, kad būtų parengtos ir patvirtintos visos reikalingos instrukcijos darbuotojams, kad darbuotojai būtų su jomis supažindinti, kad būtų reali darbų saugos kontrolė. Be to, visi byloje apklausti įmonės darbuotojai patvirtino, kad su reikalingomis instrukcijomis yra supažindinti, darbo tvarka ir reikalavimai yra aiškūs, krovinių iškrovimo - pakrovimo tvarka taip pat aiški, kad nuolat vyksta instruktavimas ir žinių patikrinimas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinį skundą nukentėjusiosios E. J. atstovė advokatė R. G. prašo skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusiosios ir jos atstovės teigimu A. M. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Byloje ištirtais objektyviais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. J. žuvo dėl darbdavio atstovo A. M. neteisėto neveikimo: netinkamai organizuoto profesinės rizikos įvertinimo, pavojingų darbų (nestandartinių krovinių iškrovimo-pakrovimo) organizavimo tvarkos nenustatymo, numatytų apsaugos priemonių nesuteikimo. Apylinkės teismas itin detaliai išanalizavo visus byloje surinktus duomenis, tinkamai juos įvertino ir priėmė pagrįstą nuosprendį.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. gynėjo advokato S. Baltrušaičio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Kaip matyti iš A. M. gynėjo apeliacinio skundo turinio jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl A. M. kaltės, padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6.1. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo, ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, ištyrė visas A. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino A. M. kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant A. M. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2014, 2K-11-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-337-489/2018). BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindine priežastimi sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

9. Byloje nustatyta, kad įvykio metu A. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir asmuo, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Atlikdamas savo funkcijas, jis nenustatė įmonėje pavojingų darbų – krovinių iškrovimo - pakrovimo mechaniniais krautuvais - organizavimo tvarkos, neaprūpino darbuotojų būtinomis papildomomis priemonėmis užtikrinti krovinio stabilumą, tinkamai nesupažindino ir neinstruktavo su autokrautuvu dirbusio ir pavojingą nestandartinį krovinį krovusio V. Č. pagal Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), nekontroliavo kaip jam pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų ir taip pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 6 ir 7 punktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini), 28 punktą. Dėl minėtų pažeidimų 2018 m. lapkričio 21 d., apie 22.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesilaikant direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), 47, 71, 79 punktų reikalavimų, sandėlio darbininkui – krovėjui – vairuotojui V. Č. atliekant jam pavestą darbą - krautuvu „Toyota“ atliekant nestandartinio, jokiomis papildomomis priemonėmis nepritvirtinto krovinio – 1 036 kg svorio metalinių pilnavidurių šešiakampių 3,1 m ilgio strypų ryšulio iškrovimą iš puspriekabės, krovinys neteko stabilumo, nuslydo nuo autokrautuvo šakių ir užkrito ant kito įmonės darbuotojo G. J., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė.

10. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. veiksmai (nenustatė įmonėje pavojingų darbų – krovinių iškrovimo - pakrovimo mechaniniais krautuvais - organizavimo tvarkos, neaprūpino darbuotojų būtinomis papildomomis priemonėmis užtikrinti krovinio stabilumą, tinkamai nesupažindino ir neinstruktavo su autokrautuvu dirbusio ir pavojingą nestandartinį krovinį krovusio V. Č. pagal Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), nekontroliavo kaip jam pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais sunkiais padariniais – G. J. mirtimi. Iš nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad nuteistasis A. M. nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo darbinę patirtį bei asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti bei privalėjo imtis visų būtinų priemonių, siekdamas išvengti neigiamų padarinių kilimo. A. M., organizuodamas darbus ir vykdydamas darbuotojų kontrolę, elgėsi nerūpestingai, nesiėmė priemonių saugioms darbo sąlygoms sudaryti, nenustatė įmonėje pavojingų darbų organizavimo tvarkos, neaprūpino darbuotojų reikiamomis saugos priemonėmis krovinio stabilumui užtikrinti, neinstruktavo autokrautuvo vairuotojo kaip tinkamai atlikti nestandartinio krovinio krovimo darbus, taip pat nekontroliavo kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų. Pagal įvykio situaciją ir A. M. dalykines bei asmenines savybes, jis turėjo ir galėjo numatyti, kad įmonėje nesudarius pavojingų krovinių iškrovimo - pakrovimo mechaniniais autokrautuvais - organizavimo tvarkos, nenustačius konkrečios instrukcijos kaip atliekami nestandartinių krovinių krovimo darbai autokrautuvu, kokios papildomos apsaugos priemonės naudojamos, neinstruktavus autokrautuvo vairuotojo V. Č. pagal Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), gali kilti tam tikri pavojingi padariniai. Taigi A. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kaip padaryti dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu.

11. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl A. M., kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tinkamumo, nurodant, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos 2009 m. gegužės 25 d. sutarties dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo turinio. Apelianto atstovo teigimu, nuo šios sutarties sudarymo momento visas reikalingas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareiginius nuostatus, tvarkas, ir visus kitus lokalinius aktus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje rengė būtent tam specialiai įgaliotas asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl A. M. nėra tinkamas subjektas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos skundo argumentus ir pateiktą medžiagą bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, juos atmeta kaip nepagrįstus.

11.1. BK 176 straipsnyje įtvirtinto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017).

11.2. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. M. įvykio metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tai patvirtina 2005 m. gegužės 31 d. darbo sutartis Nr. 51 ir vėlesnis jos pakeitimas (2017 m. spalio 31 d. priedas Nr. 1). Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 28 punktu, direktoriui numatyta pareiga instruktuoti ir kontroliuoti kaip pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų, o 50.3 punktas numato direktoriaus atsakomybę už saugos ir sveikatos <...> organizavimą įmonėje, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymą, atestavimą ir instruktavimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. M. buvo darbdavį atstovaujantis asmuo, kuris privalėjo tinkamai įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje (t. 1, b. l. 156-177, t.2, b. l. 4-7). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas turėjo išduotą Darbų saugos pažymėjimą B Nr. (duomenys neskelbtini) ir galėjo dirbti darbų saugos tarnybos specialistu įmonėje, taip pat dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotuose mokymuose, susijusiuose su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais įmonėje ir turėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. išduotą pažymėjimą (t. 2, b. l. 9). Taigi, A. M. buvo žinomi darbų saugos reikalavimai. Tai, kad už darbų saugą įmonėje buvo atsakingas direktorius A. M. patvirtino ir liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai: V. Č., V. L., N. G., K. S., M. M. ir I. H. (t. 6, b. l. 94-101, 131-135). Visi darbuotojai patvirtino, kad priimant juos į darbą dėl darbų saugos instruktavo ir jų žinias tikrindavo direktorius, kartais su juo dalyvaudavo ir atstovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

11.3. A. M., būdamas darbdaviui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovaujantis asmuo, savo pareigai užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gegužės 25 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti sutarties prieduose apibrėžtas paslaugas – darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijų vykdymas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti (1 t., b. l. 187-192). Ši sutartis nelaimingo atsitikimo darbe metu (t. y. 2018 m. lapkričio 21 d.) galiojo, tai patvirtina ir aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ periodiškai mokėjo už suteiktas paslaugas (t. 6, b. l. 35-83). Taigi, A. M. savo pareigai, numatytai Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje, įgyvendinti pasitelkė trečiąjį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kt.), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, o pagal šio įstatymo 12 straipsnį jis turi teisę pasirinkti subjektus, atsakingus už darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymą. Šio straipsnio 1 dalis darbdavį atstovaujančiam asmeniui suteikia teisę sutartimi šias funkcijas deleguoti ir kitam juridiniams asmeniui (samdomai įmonei). Kaip matyti iš byloje pateiktos 2009 m. gegužės 25 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” sudarytos sutarties kopijos, UAB „(duomenys neskelbtini)” įsipareigojo atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas UAB ”(duomenys neskelbtini)“. Pagal minėtos sutarties priedą UAB „(duomenys neskelbtini)” įsipareigojo rengti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareiginius nuostatus, tvarkas, ir visus kitus lokalinius aktus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atlikti profesinės rizikos vertinimą ir darbuotojų instruktavimą, mokymų organizavimą ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevencijos priemonių rengimą, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų laikymosi įmonėje kontrolę, ir kt. (t.1, b. l. 189-190).

11.4. Tačiau, remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi darbdavio samdytų įmonių įsipareigojimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui, nustatytam šio įstatymo 11 straipsnyje, kas reiškia, jog tais atvejais, kai sutarties pagrindu samdytai įmonei nustatyti įsipareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi, atsakomybė pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą kyla darbdaviui arba jam atstovaujančiam asmeniui, o ne samdytai įmonei. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad vykdydama sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)” realiai niekaip negalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kaip darbų saugos reikalavimai vykdomi UAB „(duomenys neskelbtini)“, juolab, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje, t. y. įmonėje dirbantis asmuo.

12. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad būtent nuteistasis A. M., būdamas darbdavio atstovu, privalėjo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams bei kontroliuoti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomi saugos reikalavimai eksploatuojant autokrautuvą ir atsižvelgęs bei įvertinęs visas galinčias kilti rizikas, turėjo užtikrinti, jog atliekant nestandartinių krovinių krovimo darbus, darbuotojams būtų žinoma tokių krovinių iškrovimo tvarka ir suteiktos techninės priemonės, tokiems kroviniams pritvirtinti, ko pastarasis nepadarė, nors turėjo tokią pareigą, kuri numatyta ne tik Darbų saugos ir sveikatos įstatyme, tačiau ir direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, todėl jis yra tinkamas subjektas BK 176 straipsnio 1 dalies prasme. Vien tai, kad A. M., siekdamas įgyvendinti savo, kaip darbdavio, pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, sudarė paslaugų teikimo sutartį su kitu juridiniu asmeniu, neeliminuoja jo atsakomybės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236/2014, Nr. 2K-51/2012).

13. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nuolatos lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi tikrindavo tiek peržiūrėdami konkrečių darbo vietų, priemonių ir įrengimų atitikimą teisės aktų reikalavimams, tiek ir rengdami reikalingus dokumentus, supažindindami su jais darbuotojus, teikdami pastabas direktoriui dėl visų su darbų sauga susijusių aspektų, tikrindami kuriems darbuotojams yra reikalingi papildomi instruktavimai, supažindinimai su aktų reikalavimais, profesinės rizikos vertinimas, naujai parengtomis instrukcijomis, kontroliuodavo darbuotojų sveikatos pažymėjimų galiojimo terminus, taip pat saugiam darbui reikalingų priemonių darbuotojams išdavimą, šių priemonių turėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, jų tinkamą naudojimą ir pan. Minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, ir padėjo darbdaviui, t. y. A. M., įgyvendinti jo pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, tačiau tai nepaneigia to, kad būtent A. M., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Direktoriaus pareiginius nuostatus atsakingas įmonėje už darbuotojų saugą ir sveikatą, nepasirūpino ir neužtikrino bei tinkamai nekontroliavo, kad darbuotojai laikytųsi darbų saugos reikalavimų, kad jiems būtų suteiktos saugiam darbui reikalingos darbo priemonės ir, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tinkamai įvertintų profesinę riziką, veikiančią įmonėje, ir parengtų atitinkamus lokalinius teisės aktus bei su jais supažindintų visus darbuotojus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, neturėdami galimybės visą laiką būti įmonėje, neturėjo realios galimybės kontroliuoti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, numatytų lokaliniuose teisės aktuose, kaip jie aprūpinami reikiamomis apsaugos priemonėmis, instruktuojami prieš atliekant nestandartinio krovinio iškrovimo darbus ir pan..

Žemesnės instancijos teismas

14. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad autokrautuvo vairuotojas V. Č. nežinojo Instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų, motyvuojant tuo, kad apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme V. Č. nurodė, kad buvo supažindintas su visais įmonėje esančiais norminiais dokumentais, tvarkomis, instrukcijomis, reikalingomis jo kaip autokrautuvo vairuotojo pareigoms atlikti, kad jam buvo žinomas reikalavimas apie pavojingą krovinį, prieš jį iškraunant, informuoti tiesioginį vadovą. Tai patvirtino ir A. M., nurodęs, kad tik dėl techninės klaidos minėtos instrukcijos numeris nebuvo įtrauktas į Instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalą. Su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti.

14.1. Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 47 punktas numatė, kad esant nestandartiniam kroviniui ar pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, reikia informuoti tiesioginį vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai, neišsiaiškinta ir nepriimtas sprendimas kaip saugiai atlikti darbą. 71 punktas numatė, kad išsikišantys iš griebtuvo (šakių) dideli kroviniai turi būti pritvirtinti. Krovinį kelti reikia atsargiai, netrūkčiojant. 79 punktas numatė, kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais. Draudžiama prilaikyti krovinį rankomis arba balansuoti jo svoriu (t. 4, b. l. 87-98).

14.2. Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas V. Č. parodė, kad buvo instruktuotas kaip valdyti autokrautuvą. Kai darbinosi į įmonę, jį direktorius supažindino su saugos reikalavimais, davė persiskaityti visas instrukcijas. Kuomet pradėjo dirbti autokrautuvo vairuotoju, ėjo į įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“ mokytis, ten laikė teises, gavo pažymėjimą. Ar buvo supažindintas su Saugos ir sveikatos instrukcija vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakyti negali. Nurodė, kad nebuvo apmokytas kaip elgtis tokiu atveju kai krovinys nėra stabilus, taip pat neturėjo jokių papildomų priemonių kroviniui pritvirtinti (t. 6, b. l. 94-97). Minėti liudytojo parodymai iš esmės sutapo su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad prieš jam pradedant dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)" bendrovės direktorius A. M. supažindino jį su krovėjo instrukcija, krovimo darbų atlikimo tvarka, darbų saugą reglamentuojančiais bendrovės dokumentais. Su kokiomis konkrečiai instrukcijomis ir kitokiais dokumentais, kiek jų viso buvo, su kuriais susipažino, jau nepamena, tačiau visa krovimo darbų atlikimo tvarka ir darbų saugos reikalavimai jam buvo aiškūs, klausimų nekilo. Pats direktorius patikrino jo žinias ir įgūdžius, pateikė klausimų, susijusių su jo darbo funkcijomis, kai ką papildomai paaiškino. 2016 m. gruodžio mėn. darbovietės siuntimu mokėsi pagal autokrautuvo vairuotojo mokymo programą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pabaigus mokymus, žinių patikrinimas vyko raštu, laikė egzaminą. Mokymų metu susipažino su krovinių krovimo autokrautuvu tvarka, taip pat nestandartinių krovinių krovimo tvarka ir specifika, saugos reikalavimais atliekant šiuos darbus. Pabaigęs mokymus įgijo autokrautuvo vairuotojo kvalifikaciją, gavo tai patvirtinantį diplomą. Prieš pradedant autokrautuvo vairuotojo darbą buvo papildomai supažindintas su autokrautuvo vairuotojo pareigine instrukcija, darbų saugos instrukcija <...>, susipažinęs su dokumentais, tai patvirtino savo parašu darbuotojų instruktavimų žurnale. Su dokumentais supažindino bendrovės direktorius A. M.. Ar buvo instruktuotas pagal „Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą“ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nežino, gal buvo, bet nežino jos numerio ir pavadinimo. Tiksliai nežino ar bendrovėje yra patvirtinta tokia instrukcija, ar jis pagal savo darbo pobūdį, atlikdamas savo darbo funkcijas, privalo vadovautis jos nuostatomis. Prieš pradėdamas dirbti šiuo autokrautuvu buvo supažindintas su Toyota autokrautuvo operatoriaus vadovu.<...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra išduota jokių priemonių kroviniams papildomai rišti ar kitaip tvirtinti, juos keliant ar transportuojant, niekas šioje bendrovėje krovinių papildomai niekaip neriša ir netvirtina.<...> Iki nelaimingo atsitikimo įvykusio su G. J., jis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių ar kitą atsakingą asmenį nesikreipė, kad būtų aprūpintas specialiomis priemonėmis (virvėmis, kabliais ir kt.), būtinomis saugiam nestandartinio krovinio iškrovimui, kadangi jo nuomone, bendrovės vadovai privalo žinoti, kokiomis būtinomis priemonėmis yra aprūpinti jos darbuotojai, kokiomis neaprūpinti, ir pasirūpinti tuo, kad darbuotojai būtų aprūpinti būtinomis darbo priemonėmis (t. 1, b. l. 79-84, 88-90).

14.3. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalo išrašo matyti, kad V. Č. 2017 m. liepos 20 d. buvo instruktuotas pagal instrukcijas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017 m. gruodžio 13 d. papildomai instruktuotas dar pagal dvi instrukcijas - Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 129-131). Jis taip pat 2017 m. liepos 14 d. supažindintas su autokrautuvo naudojimo instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo apmokytas pagal neformalaus mokymo programą „Krovinių tvarkymas rankomis“. Jau minėtame UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalo išraše šalia V. Č. pavardės ir parašo Instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta. Tuo tarpu kaip matyti iš to paties Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalo išrašo, kiti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ krautuvo vairuotojai be jau minėtų instrukcijų buvo supažindinti ir su Instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimais (pvz. R. R., M. M. ir kt.).

14.4. 2019 m. gegužės 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „tyrimo medžiagoje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų sąrašas <...>, kuriame nurodyta, kad Saugos ir sveikatos instrukcijai vairuojant autokrautuvą“ suteiktas numeris (duomenys neskelbtini) (Instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini)). <...> Tačiau duomenų, jog nelaimingo atsitikimo metu krautuvą valdęs V. Č. būtų buvęs instruktuotas pagal Instrukciją Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra (t. 3, b. l. 67-73).

14.5. 2019 m. rugsėjo 17 d. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialisto „Įvykio darbe, kurio metu 2018 m. lapkričio 21 d. buvo mirtinai traumuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. J.“ papildomo tyrimo akto išvadose taip pat nurodyta, kad duomenų, jog V. Č. buvo instruktuotas pagal saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nebuvo gauta (5 t., b. l. 3, 5-6).

15. Įvertinus liudytojo V. Č. parodymų turtinį matyti, kad liudytojas negalėjo patvirtinti, jog buvo supažindintas su Saugos ir sveikatos instrukcija vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, negalėjo tiksliai nurodyti kokia įmonėje įvykio metu buvo nustatyta nestandartinių krovinių iškrovimo – pakrovimo organizavimo tvarka, kaip tinkamai atlikti pavojingus darbus, kokių veiksmų imtis ir kokias priemones pasitelkti, kad nestandartiniai kroviniai būtų iškraunami saugiai. Šie liudytojo parodymai, kartu su byloje esančiais jau aptartais rašytiniais įrodymais, leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad V. Č. nebuvo instruktuotas pagal Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nežinojo jos reikalavimų. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, paskirtos atlikti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nesutikdamos su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialisto išvada, teikdamos savo pastabas pripažino, kad V. Č. nebuvo supažindintas su Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatomis.

16. Nėra pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo teiginiui, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog įmonėje nebuvo nustatytos pavojingų darbų - krovinių iškrovimo - pakrovimo mechaniniais krautuvais - organizavimo tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Kaip matyti iš bylos duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykio metu galiojo patvirtintas šių pavojingų darbų sąrašas: krovinių kėlimas mechaniniais, iš jų savaeigiais krautuvais (autokrautuvais) ir krovinių kėlimas rankomis, numatyti Pavojingų darbų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386, 3.4.3. ir 3.4.2. punktuose (t. 4, b. l. 124). Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtintas atskiras lokalinis aktas, numatęs pavojingų darbų - krovinių iškrovimo-pakrovimo mechaniniais krautuvais - organizavimo tvarką ir su šiuo aktu būtų supažindinti darbuotojai V. Č. ir G. J., byloje nėra. Kaip jau buvo minėta liudytojas V. Č. nurodė, kad jie nebuvo apmokyti atlikti pavojingus darbus dirbant autokrautuvu, taip pat nebuvo apmokyti kaip elgtis, kai krovinys nėra stabilus (6 t., b. l. 94-97). Liudytojais apklausti ir kiti įmonės darbuotojai N. G., M. M., V. L., K. S. ir I. H. taip pat negalėjo nurodyti kokia buvo konkreti nestandartinių krovinių iškrovimo - pakrovimo tvarka. Visi darbuotojai nurodė, kad buvo instruktuojami priimant į darbą paties direktoriaus, taip pat juos instruktuodavo atvykę darbuotojai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdavo mokymai, būdavo tikrinamos jų žinios, tačiau nei vienas iš jų negalėjo tiksliai nurodyti kaip reikia atlikti nestandartinių krovinių iškrovimo-pakrovimo darbus ir kokios papildomos priemonės tam yra būtinos. Liudytojai V. L. ir M. M. bei V. Č. patvirtino, kad įmonėje papildomų priemonių sutvirtinti iškraunamam nestandartiniam kroviniui nėra (6 t., b. l. 100-101, 131). Liudytojas K. S. taip pat nurodė, niekada nematė, kad įmonėje iškraunant nestandartinius krovinius, jie būtų papildomai tvirtinami (t. 6, b. l. 167-168). Įmonės vadovas A. M., tiek apklausiamas apylinkės teisme, tiek ir apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad tokio atskirto lokalinio akto įmonėje nebuvo patvirtinta, tačiau atskiros nuostatos dėl nestandartinių krovinių iškrovimo-pakrovimo naudojant šakinį autokrautuvą buvo išdėstytos atskirose įmonėje patvirtintose instrukcijose, su kuriomis tiek V. Č., tiek ir G. J. buvo supažindinti. Vis dėlto, kaip matyti iš A. M. apeliaciniame skunde nurodytų lokalinių aktų - Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota vartotojo instrukcija saugiam naudojimui, Toyota operatoriaus vadovas, su kuriomis buvo supažindinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. Č. ir G. J., nei vienoje iš jų, nebuvo nurodyta, kokių konkrečių saugos priemonių privaloma imtis autokrautuvu iškraunant didelių gabaritų krovinius, kad būtų užtikrintas krovinio stabilumas.

16.2. Kaip matyti Sandėlio darbininko-krovėjo-vairuotojo pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini), 30 punkto, krovinys turi būti tinkamai išdėstytas, stabiliai padėtas ir pritvirtintas. Saugos ir sveikatos instrukcijoje „Atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus“ Nr. (duomenys neskelbtini), 5 punkte numatyta, kad kroviniai turi būti tinkamai įpakuoti ir parengti kėlimui, neturi slysti ir kristi, o rietuvės iširti ar pajudėti, 14 punkte - ant padėklų kroviniai turi būti sudedami tvarkingai, patikimai, juos surišant, kad pakeliami ir pervežami jie neiširtų ir neišbyrėtų (t. 2, b. l. 28). Autokrautuvo naudojimo instrukcijos skyrelyje „Saugus darbas su kroviniais“, iliustracijos numeris (duomenys neskelbtini), taip pat numatyta, kad nestabilūs ir palaidi kroviniai turi būti tvarkingai surišti ir sukrauti,101035 paveiksliukas numato, kad „Šakes išplėskite kiek įmanoma plačiau tam, kad jos kuo geriau laikytų padėklą ar krovinį. Jei šakės bus išplėstos nepakankamai, krovinys gali būti nestabilus.“ (duomenys neskelbtini) paveiksliukas nurodo, kad „NELEISKITE žmonėms laikyti ar prilaikyti krovinį!“, (duomenys neskelbtini) paveiksliukas numato, kad „Jei krovinys nestabilus, jis gali lengvai sujudėti ir ant ko nors užkristi. Itin atsargiai dirbkite su ilgais, aukštais ar plačiais kroviniais tam, kad jie neiškristų, nesužalotų netoliese esančių žmonių ar neužvirstų ant krautuvo.“; (duomenys neskelbtini) paveiksliukas nurodo, kad „Krautuvo darbo zonoje negali būti kitų žmonių.“ Toyota vartotojo instrukcija saugiam naudojimui (t. 2, b. l. 92-198) reglamentuoja darbą su autokrautuvu, įskaitant ir su pavojingais, negabaritiniais (nestandartiniais) kroviniais, nustatant svorio centrą (instrukcijos 2-4 psl.), paimant krovinius ir juos iškraunant (instrukcijos 6 psl.), patikrinant krovinio svorį ir jo svorio centrą (instrukcijos 24 psl. 4 dalis), nustatant didžiausią šakių plotį (instrukcijos 25 psl. 6 dalis), dirbant su plačiais, nesimetriškais, didelio ilgio strypais (instrukcijos 26 psl. 8 dalis), neleidžiant kitiems asmenims stovėti tarp pakeltų šakių (instrukcijos 26 psl. 10 dalis), keliant didelio aukščio krūvas (instrukcijos 27 psl. 12 dalis), važiuojant, manevruojant su autokrautuvu (instrukcijos 27 psl. 16-18 dalis, 31 psl. 28 dalis). Šių aktų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad nors įpareigojimai stabilizuoti nestandartinį ar nevientisą krovinį iš esmės ir yra numatyti, tačiau konkrečios tvarkos, kurioje būtų aiškiai išdėstyti punktai, kaip turėtų būti organizuojamas ir atliekamas nestandartinių krovinių iškrovimas autokrautuvu, nėra. Nei vienoje iš patvirtintų instrukcijų nėra tiksliai nurodyta kaip privaloma tvirtinti didelių gabaritų ar nestandartinius krovinius, kaip užtikrinti jų stabilumą transportuojant ir kokias tvirtinimo priemones naudoti, bei kokiu atstumu nuo veikiančio autokrautuvo privalo pasitraukti krovėjo funkcijas vykdantis darbuotojas.

16.3. Šias aplinkybes patvirtina ir 2019 m. gegužės 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad nei vienoje iš tyrimo medžiagoje esančių instrukcijų, pagal kurias buvo instruktuoti nelaimingo atsitikimo metu iškrovimo darbus vykdę darbuotojai - G. J. ir V. Č., nėra nurodyta, kaip darbuotojai privalo saugiai atlikti nestandartinių krovinių (šiuo atveju 3,1 m ilgio) transportavimą, kad būtų užtikrintas keliamo (transportuojamo) krovinio stabilumas. Taip pat nėra nurodyta, kokiu minimaliu atstumu nuo keliamo krovinio privalo būti (kokiu minimaliu atstumu draudžiama priartėti) darbuotojas, atliekantis pagalbinio darbuotojo funkcijas autokrautuvu keliant krovinį, kad būtų užtikrintas jo saugumas. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno padalinio darbuotojų atestavimo saugos ir sveikatos klausimais protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, G. J. ir V. Č. buvo apmokyti ir atestuoti tik pagal Krovinių tvarkymo rankomis mokymo programą, o duomenų, kad minėti darbuotojai nelaimingo atsitikimo metu būtų buvę apmokyti atlikti krovinių krovimo darbus autokrautuvo pagalba nėra. Šias išvadas apklausiamas apylinkės teisme patvirtino ir specialistas A. S., nurodęs, kad nei vienoje instrukcijoje nėra nurodyta kaip darbuotojai privalo vykdyti nestandartinių krovinių iškrovimo darbus.

16.4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus pateiktame 2019 m. rugsėjo 17 d. įvykio darbe, kurio metu 2018 m. lapkričio 21 d. buvo mirtinai traumuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. J., papildomo tyrimo akte taip pat konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta krovinių iškrovimo-pakrovimo darbų organizavimo tvarka, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai kaip saugiai vykdyti šiuos darbus. Tai apklausiamas apylinkės teisme patvirtino ir specialistas T. M., kuris parodė, kad iškrovimo darbai autokrautuvu pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo priskiriami prie pavojingų darbų. Įmonėje nebuvo nustatytos tvarkos, kaip nestandartinius krovinius iškrauti. Įmonės vidaus teisės aktuose, įsakymu ar kažkokiomis taisyklėmis turi būti įvardintas darbo procesas, nustatyta kas už ką atsakingas, kas turėtų būti pavojinguose zonose, tokio konkretumo įmonėje nebuvo. Įmonė savo viduje turėtų pasitvirtinti nestandartinių krovinių iškrovimo tvarką. Darbdavys turi užtikrinti darbo procesus taip, kad jie vyktų saugiai. Tvarkoje turi būti detalizuota, kaip procesą saugiai atlikti. Įmonėje turėjo būti priimta vidaus tvarka, kaip atliekamas nestandartinių krovinių iškrovimas, to nebuvo padaryta (t. 6, b. l. 132-135).

16.5. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), 47 punkte numatyta, kad esant nestandartiniam kroviniui ar pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai, neišsiaiškinta ir nepriimtas sprendimas kaip saugiai atlikti darbą, 71 punkte numatyta, kad išsikišantys iš griebtuvo (šakių) dideli kroviniai turi būti pritvirtinti. Krovinį kelti reikia atsargiai, netrūkčiojant. 79 punkte numatyta, kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais. Draudžiama prilaikyti krovinį rankomis arba balansuoti jo svoriu (t. 4, b. l. 87-98), tačiau įvertinus liudytojais apklaustų darbuotojų parodymus, matyti, kad šios instrukcijos nuostatos nebuvo darbuotojams pakankami aiškios, ypatingai tiems, kurie atliko pavojingus darbus, nes nei vienas darbuotojas, atlikdavęs įmonėje krovinių pakrovimo-iškrovimo darbus naudojant šakinį autokrautuvą, apklausų metu iš esmės konkrečiai ir aiškiai nenurodė, kad išsikišantys iš griebtuvo (šakių) dideli kroviniai turi būti pritvirtinti (Instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini), 71 punktas), ar, kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais (Instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini), 79 punktas). Priešingai, kaip matyti iš liudytojais apklaustų darbuotojų parodymų, jie visi tvirtino, kad nestandartiniai kroviniai nebuvo tvirtinami prie šakių ir jokių papildomų priemonių – virvių, kablių ar pan. jie neturėjo. Be to, nelaimingo atsitikimo metu pavojingą darbą atlikęs, t. y. nestandartinį krovinį su šakiniu autokrautuvu kėlęs V. Č., net nebuvo instruktuotas pagal Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad įvykio metu A. M. buvo įmonėje ir vykdė sandėlininko funkcijas, todėl neabejotina, kad apie atvykstančius krovinius ir reikalingus iškrovimo darbus jam buvo žinoma.

17. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. M., būdamas darbdavio atstovu ir atsakingu įmonėje už darbuotojų saugą ir sveikatą, nenustatė ir neįpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo sudaryta sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų vykdymo, nustatyti tikslią nestandartinių, nestabilių, nevientisų krovinių iškrovimo tvarką, neinstruktavo darbuotojų, kaip jie privalo saugiai atlikti nestandartinių krovinių iškrovimą, neužtikrino darbuotojų saugos neaprūpindamas jų tinkamomis apsaugos priemonėmis nestabiliam kroviniui pritvirtinti, nors tokių priemonių naudojimo būtinybę įtvirtino lokaliniame akte „Saugos ir sveikatos instrukcijoje vairuojant autokrautuvą“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu įmonėje priimti lokaliniai aktai, remiantis darbuotojų parodymais nebuvo aiškūs darbuotojams, atliekantiems pavojingus darbus, kas įtakojo nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo žmogus, kilimą.

18. Šiame kontekste pažymėtina, kad darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių (Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 6 punktas reglamentuoja darbdavio pareigą, parenkant darbo įrenginius įvertinti specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys. Kaip matyti iš Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akto, renkant duomenis profesinei rizikai įvertinti, sandėlio darbininko ir autokrautuvo vairavimo darbo vietoje, užpildant fizinių veiksnių tyrimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įvertinti tokie fiziniai veiksniai, kaip: a) nestabilus krovinio kėlimo būdas: blogai išdėstytas arba per daug aukštai išdėstytas svorio centras; b) netinkamas krovinys (netvarkingai sudėtas, įpakuotas arba silpna, galinti lūžti, aukščio neišlaikanti struktūra). Maža rizika įvertintas ir buvimas darbo vietose, kur vyksta krovos, transportavimo darbai. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. gegužės 27 d. išvadoje nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo pagrindinė priežastis ir būtina sąlyga yra tai, kad kraunant autokrautuvu iš puspriekabės nestandartinį (3,1 m ilgio metalinių strypų) krovinį nebuvo imtasi atitinkamų priemonių krovinio stabilumui užtikrinti, todėl darytina išvada, kad A. M., kaip darbdavio atstovas, neįvertino profesinės rizikos, kurios veikiamas žuvo darbuotojas G. J., ir nesiėmė reikiamų priemonių tą riziką sumažinti ar pašalinti, nors paties darbdavio lokaliu aktu krovinio kėlimas autokrautuvu buvo pripažintas pavojingu darbu, tokiu būdu A. M. neabejotinai pažeidė jau nurodytų norminių teisės aktų reikalavimus.

19. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat kelia paties žuvusiojo G. J. kaltės klausimą ir teigia, kad vienintelė ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo, ir dėl jo atsiradusių padarinių (darbuotojo mirtis) priežastis yra nukentėjusiojo G. J. veiksmai, t. y. jo neatsargus elgesys, nes jis būdamas instruktuotas ir apmokytas vykdyti krovimo darbus rankomis, pažeidė tokių darbų atlikimo saugos reikalavimus: stovėjo arti krovinio, pavojingoje zonoje. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie apeliacinio skundo motyvai prieštarauja byloje atliktų darbų saugos tyrimų išvadoms, teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų ir specialistų parodymams bei pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

19.1. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia, jog A. M. veiksmai (nenustačius pavojingų krovinių iškrovimo organizavimo tvarkos ir jos kontrolės, neaprūpinus darbuotojų būtinomis papildomomis priemonėmis užtikrinti krovinio stabilumą, tinkamai nesupažindinus ir neinstruktavus su autokrautuvu dirbusio ir pavojingą nestandartinį krovinį krovusio V. Č. pagal Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), nekontroliavus kaip jam pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų), kuriais jis pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos 20 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 6 bei 7 punktų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintų 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 28 punkto reikalavimus, tapo būtina sąlyga ir pagrindine priežastimi, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo darbuotojas.

19.2. Pritariant apylinkės teismo motyvams pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, jog pagal BK 176 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik už tuos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Priežastinis ryšys tarp darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo bei nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių konstatuojamas nustačius, kad be šių pažeidimų nebūtų kilę minėti padariniai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-597/2011, 2K-154/2012, 2K-98/2013, 2K-123/2013, 2K-236/2014, 2K-320/2014, 2K-441/2014, 2K-22-677/2015, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017). Priežastinis ryšys yra nustatomas tarp veikos (kaltininko padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų) ir kilusių padarinių (nelaimingo atsitikimo darbe, avarijos ar atsiradusių kitokių sunkių padarinių). Taikant baudžiamąją atsakomybę asmeniui, atsakingam už darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, turi būti nustatyta, kokius konkrečiai norminių aktų reikalavimus jis pažeidė ir, kad būtent šie pažeidimai yra būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis padariniams kilti.

19.3. Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkto, tiriamo nelaimingo atsitikimo, kai autokrautuvo pagalba iš puspriekabės iškraunant metalinius strypus, krovinys neteko stabilumo ir krito nuo autokrautuvo šakių bei kliudė ir mirtinai sužalojo kritimo trajektorijoje buvusį G. J., pagrindine priežastimi ir pagrindine sąlyga buvo tai, kad iškraunant šakiniu autokrautuvu nestandartinį – 3,1 metro ilgio krovinį nebuvo imtasi atitinkamų priemonių, užtikrinti krovinio stabilumą. Šios išvados 6 punkte nurodyta, kad G. J. veiksmai pasireiškę tuo, kad jis buvo autokrautuvo pavojingoje zonoje – krovinio kritimo trajektorijoje, yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga nelaimingam atsitikimui įvykti, bet jo nelėmė, nes tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, kad iškraunant autokrautuvu iš puspriekabės nestandartinį krovinį nebuvo imtasi reikiamų priemonių, jog būtų užtikrintas ant autokrautuvo šakių transportuojamo krovinio stabilumas (t. 3, b. l. 67-73).

19.4. Minėtos išvados teiginius patvirtino ir apylinkės teisme apklaustas ekspertas A. S., kuris nurodė, kad Instrukcijoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad jeigu kroviniai dideli, išsikiša už šakių, tokie kroviniai privalo būti pritvirtinti. Šiuo atveju, jeigu būtų pritvirtintas krovinys, pririštas viela ar būtų kažkokios kitos specialios tvirtinimo priemonės, toks krovinys stabiliai stovėtų ir nebūtų nukritęs. Jeigu krovinys ant autokrautuvo šakių būtų tinkamai pritvirtintas, jis stovėtų stabiliai ir tai, kad G. J. buvo pavojingoje zonoje nebūtų turėję reikšmės. Krovinys negalėtų nukristi nuo šakių ir nelaimingas atsitikimas dėl to, kad jis buvo pavojingoje zonoje, šalia aukrautuvo, nebūtų įvykęs. Šiuo atveju pagrindinė priežastis yra tai, kad buvo nepritvirtintas krovinys (6 t., b. l. 140-143).

19.5. Tai, jog nelaimingą atsitikimą lėmė būtent A. M. darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių aktų reikalavimų pažeidimai, patvirtino ir apklaustas specialistas T. M., kuris nurodė, kad įmonėje nebuvo nustatytos aiškios tvarkos, kaip turi būti iškraunami nestandartiniai kroviniai, kaip nustatyti krovinio centrą, jog jis būtų stabiliai kraunamas. Jeigu būtų aiškus nestandartinio krovinio iškrovimo procesas, tai nelaimingas atsitikimas įmonėje, tikėtina, būtų neįvykęs (6 t., b. l. 132-135). Šios aplinkybės buvo konstatuotos Valstybinės darbo inspekcijos surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe 2019 m. sausio 11 d. akte, kuriame nurodyta, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – netinkamas pavojingų darbų organizavimas (t. 4 , b. l. 27-31).

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, tarp A. M. veikos – pavojingų darbų – krovinių iškrovimo - pakrovimo mechaniniais krautuvais - organizavimo ir vykdymo pažeidžiant darbų saugos reikalavimus ir kilusių sunkių padarinių – G. J. mirties egzistuoja priežastinis ryšys lėmęs nelaimingą atsitikimą darbe. Tai, kad buvo netinkamai organizuojami ir vykdomi pavojingi darbai, neužtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, ir buvo pagrindinė ir būtina sąlyga padariniams kilti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas priežastinio ryšio klausimą sprendė nepadarydamas teisės taikymo klaidų, visiškai pagrįstai vertino, jog tik tinkamai įvykdžius reikalavimus dėl pavojingų darbų organizavimo tvarkos patvirtinimo, darbuotojų instruktavimo kaip saugiai atlikti tokio pobūdžio darbus bei apsaugos priemonių įgijimo ir suteikimo darbuotojams bei įpareigojimo minėtas apsaugos priemones tinkamai naudotis, tinkamai kontroliuojant darbų saugos reikalavimų vykdymą, o G. J. nesilaikant šių įpareigojimų, būtų galimybė vertinti pastarojo veiksmus kaip pagrindinę nelaimingo įvykio kilimo sąlygą, tačiau to nesant, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad A. M. neteisėti, t. y. minėtų teisės normų reikalavimus pažeidžiantys veiksmai, buvo tiesioginė kilusių pasekmių priežastis, pakankama baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 straipsnį kilti. Aplinkybė, jog nukentėjusysis ir pats pažeidė saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimus, nors ir vertintina kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, nepašalina A. M. kaltės ir nepaneigia priežastinio ryšio tarp darbdavio neveikimo ir darbuotojo žūties. Juo labiau, kad ir remiantis teismų praktika nukentėjusiojo padaryti darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai automatiškai neeliminuoja kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės, jiems pažeidus darbų saugos teisės aktus ir esant priežastiniam ryšiui tarp jų padarytų veikų ir kilusių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-696/2016).

21. Priešingos išvados neleidžia daryti apelianto gynėjo teiginiai, kad krovinys buvo keliamas tinkamai ir stabiliai, laikantis visų nustatytų reikalavimų ir nuslydo tik dėl neleistinų nukentėjusiojo veiksmų, kai žuvusysis G. J. už jo užsikabino, iki to momento krovinys buvo iš esmės stabilus. Kaip matyti iš liudytojo V. Č. parodymų krovinys buvo nestabilus dar iki G. J. prie jo prisiliečiant. Apklausiamas apylinkės teisme V. Č. nurodė, kad „<...> jis pasiėmė metalinius strypus autokrautuvu, reikėjo išsukti iš kampo, darė dešinį posūkį ir manevro metu atsisuko į kairę pusę. Prieš tai sujudėjo krovinys pirmyn - atgal, strypai buvo tepaluoti ir slidūs, atsisukęs pamatė, kad Gintaras yra prie krovinio.“ Šios jo nurodytos aplinkybės iš esmės sutapo ir su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis paaiškino, kad „<...> Krovinį autokrautuvo šakėmis pakėlė į apie 10 cm aukštį ir pradėjo susukęs vairą judėti atgal. Staiga vamzdžiai ėmė judėti, prie krovinio pribėgo G. J., kuris sugriebė kairę krovinio pusę ir mėgino prilaikyti, kad neslidinėtų <...> (t. 1, b. l. 71-74, 98-99). Apklausiamas specialiuoju liudytoju iš esmės nurodė tą patį, t. y., kad „<...> kai jau važiavo atbuline eiga dešinėn, krovinys ant šakių šiek tiek sujudėjo, t. y. horizontalioje padėtyje sujudėjo kairėn – dešinėn, bet nesusvyravo (t. 1, b. l. 79-84, 88-90). Šių parodymų visuma iš esmės patvirtina, kad krovinys buvo nestabilus jau nuo to momento kai buvo užkeltas ant autokrautuvo šakių, t. y. dar iki prie krovinio atsiduriant G. J.. Įvertinus šiuos parodymus specialisto išvados, kuri numatė, kad pagrindinė ir būtina sąlyga nelaimingam atsitikimui įvykti buvo būtent krovinio stabilumo neužtikrinimas, kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jei G. J. nebūtų prisilietęs prie krovinio.

22. Priešingai nei skunde pabrėžia apelianto gynėjas, teisinis priežastinis ryšys tarp A. M. veiksmų – tinkamas savo kaip darbdavio funkcijų, susijusių su asmenų sauga ir sveikata darbe nevykdymas, norminių aktų pažeidimas, ir kilusių padarinių - darbuotojo žūties, apylinkės teismo nuosprendyje pagrįstas ne vien tik specialistų A. S. ir T. M. parodymais, bet ir kitais teisėtai byloje surinktais, patikrintais ir išsamiai įvertintais įrodymais, t. y. liudytojų (V. Č., N. G., M. M., V. L., K. S., I. H., V. S. ir kt.) parodymais, iš dalies paties A. M. parodymais, pareigybių aprašymais, įmonėje patvirtintais lokaliniais aktais (instrukcijomis), įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis ir fotonuotraukomis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. įvykio darbe, kurio metu 2018 m. lapkričio 21 d. buvo mirtinai traumuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. J., papildomo tyrimo aktu, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, specialisto išvada (ekspertizės aktas), nustatant tiek priežastinį ryšį, tiek kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 176 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikaltimą, yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, darbų saugos specialisto išvadoje pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-598-489/2015). Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas šių reikalavimų laikėsi, darbų saugos specialisto išvadą ir jo paaiškinimus vertino kartu su visais byloje esančiais duomenimis ir padarė motyvuotas išvadas, kad padarinių atsiradimą lėmė nuteistojo veiksmai (neveikimas), kurie buvo pagrindinė sąlyga ir priežastis neigiamiems padariniams atsirasti. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo teiginius dėl abejotinų specialistų išvadų ir jų prieštaringumo bei dar kartą išanalizavusi minėtų išvadų duomenis visų byloje surinktų įrodymų kontekste, pagrįstų duomenų, kad specialisto A. S. išvada bei T. M. papildomo tyrimo metu padarytos išvados būtų prieštaringos ir neatitiktų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nenustatė, todėl pagrindo abejoti šiomis išvadomis ir minėtų specialistų duotais paaiškinimais nėra.

23. Nors apelianto gynėjas pabrėžia, kad abejonių Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumu kelia tai, kad apklausiamas apylinkės teisme specialistas A. S. negalėjo nurodyti konkretaus teisės akto, kuriame būtų imperatyviai nurodyta, jog krovinys prie mechaninio autokrautuvo šakių turi būti tvirtinamas ir iš esmės vadovavosi tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu patvirtintos Instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini), 79 punkto nuostatomis, kurios yra skirtos krovinių kėlimui iš viršaus, o ne iš apačios, tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinta darbo su autokrautuvu instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini), išsikišantys už krautuvo griebtuvo (šakių) dideli kroviniai turi būti pritvirtinti (71 punktas), kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais (79 punktas). Apklausiamas apylinkės teisme specialistas nurodė, kad jis rėmėsi minėtos instrukcijos nuostatomis ir padarė išvadą, kad jei krovinys būtų pritvirtintas, pririštas viela ar būtų kažkokios kitos specialios tvirtinimo priemonės, toks krovinys stabiliai stovėtų ir nebūtų nukritęs. Jis taip pat pabrėžė, kad autokrautuvo vairuotojas ir krovėjas turėjo būti apmokyti ir instruktuoti, ir turėjo būti pasisakyta kaip ir su kuo tvirtinti. Jis tik pateikė kaip pavyzdį, kad galima pritvirtinti diržais, viela, kitomis priemonėmis, tačiau kaip tai daryti nustato darbdavys, darbdavio pareiga įvertinti konkrečios darbo vietos profesinę riziką ir pasitelkiant specialistus, nustatyti kokios konkrečiai papildomos priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti transportuojamo nestandartinio krovinio stabilumą. Pažymėtina, kad tokią darbdavio pareigą imperatyviai numato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, numatantys, kad darbdavys turi atlikti kiekvienos darbo vietos profesinės rizikos vertinimą ir nustatęs, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, organizuoti reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą, taip pat spręsti kokias kolektyvines saugos priemones naudoti. Taigi akivaizdu, kad darbdavys, vykdydamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus - užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams, privalo įvertinti kiekvienos darbo vietos profesinę riziką ir parengti aiškias instrukcijas kaip nestandartinio krovinio pakrovimo-iškrovimo darbai turi būti atliekami ir kokios konkrečios saugos priemonės (virvės, kabliai ar pan.) yra reikalingos užtikrinant nestandartinio krovinio stabilumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, specialistas pagrįstai vadovavosi darbdavio jau patvirtintos lokalios instrukcijos nuostatomis ir tai nesudaro pagrindo abejoti minėtos išvados, kurią patvirtina ir kiti byloje ištirti duomenys, pagrįstumu.

24. Tuo tarpu nuteistojo teiginiai, kad Instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini), 79 punkto nuostatos, numatančios, jog keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais, yra skirtos tik kroviniams keliamiems iš viršaus, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir laikytini tik nuteistajam palankia lokalinio akto interpretacija. Sistemiškai ir lingvistiškai analizuojant minėtos instrukcijos nuostatas, nėra pagrindo išvadai, kad 79 punktas yra skirtas tik kroviniams, keliamiems iš viršaus. Minėtas punktas nėra įrašytas į atskirą Instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) skyrių, nurodantį reikalavimus darbui tik su kroviniais, keliamais iš viršaus, jis nurodytas kartu su kitomis bendromis darbo su autokrautuvu nuostatomis. Be to, kaip nurodė pats A. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojami autokrautuvai nėra skirti kroviniams paimti iš viršaus, jie skirti tik kroviniams paimti šakėmis iš apačios, įmonė nėra ir nebuvo įsigijusi autokrautuvų, skirtų darbui kroviniams paimti su virvėmis iš viršaus. Šias aplinkybes jis nurodė ir apeliacinės instancijos teisme, patvirtinęs, kad krovinių iškrovimo ir pakrovimo darbai įmonėje buvo atliekami rankomis arba krovinius keliant šakinio autokrautuvo pagalba iš apačios. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nelogiška, kad Saugos ir sveikatos instrukcijoje vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtinta paties direktoriaus įsakymu, būtų vienas punktas skirtas krovos darbams, atliekamiems iš viršaus, nors įmonės veikla net nėra susijusi su tokio pobūdžio darbais ir ji nėra įgijusi tam reikalingų darbo įrankių (autokrautuvų, skirtų krauti krovinius paimant iš viršaus).

25. Pagrindo nesivadovauti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai, kad specialistas vadovavosi ne pilna jam pateikta Toyota autokrautuvo instrukcija. Kaip matyti iš specialisto A. S. paaiškinimų apylinkės teisme, jis patvirtino, kad jo pateikta išvada dėl nelaimingo atsitikimo būtinos ir pagrindinės priežasties galėtų keistis, jei likusioje nepateiktoje Toyota autokrautuvo instrukcijoje būtų nurodyta nestandartinių krovinių iškrovimo tvarka, kurioje būtų nurodyta kaip pritvirtinti nestandartinius krovinius, numatytos tam priemonės, jeigu tomis priemonėmis autokrautuvo vairuotojas ir pagalbinis darbininkas buvo aprūpinti, jeigu jie tikrai būtų supažindinti su ta instrukcija, aprūpinti tvirtinimo priemonėmis, išmokyti tai daryti. Tačiau įvertinus visos byloje esančios Toyota krautuvo instrukcijos turinį matyti, kad minėtoje instrukcijoje nėra nurodyta nei kaip konkrečiai iškrauti nestandartinius krovinius, nei kaip juos tinkamai pritvirtinti ir kokias konkrečias priemones naudoti ar pan. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad specialistui buvo pateikta ne pilna Toyota autokrautuvo instrukcija šiuo atveju nepaneigia specialisto A. S. išvados pagrįstumo. Juo labiau, kad minėta išvada buvo padaryta išanalizavus ne tik minėtos autokrautuvo instrukcijos dalį, tačiau ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros protokolą ir fotolenteles, Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, liudytojų parodymus, lokalinius įmonės aktus ir darbines instrukcijas bei kitą pateiktą bylos medžiagą.

26. Apelianto gynėjas taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nurodant, kad kai pats nukentėjusysis darbuotojas nesilaiko darbo saugos reikalavimų ir dėl to susižaloja, teismai sprendžia, kad įmonės vadovui ar įgaliotam asmeniui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (Kauno apygardos teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318-175/2015, Šiaulių apygardos teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-280-354/2019). Atsakant į šį skundo argumentą visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Toks faktinių aplinkybių tapatumas ar didelis panašumas šioje byloje ir apeliaciniame skunde nurodomose bylose nenustatytas. Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318-175/2015 buvo padaryta išvada, kad darbdavio įgaliotam asmeniui atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nekilo, nes byloje esančių įrodymų pagrindu buvo nustatyta, kad pagrindinė sąlyga, lėmusi nelaimingą atsitikimą darbe, buvo tai, kad darbuotojas, būdamas instruktuotas dėl saugaus darbo, turėdamas aukštalipio pažymėjimą, darbo patirtį ir žinodamas, kad pagal darbų techninį projektą darbus privaloma atlikti naudojant saugos diržus, šių reikalavimų nevykdė ir darbus atliko nesinaudodamas asmeninėmis apsaugos priemonėmis – apraišais, kuriuos šiuo atveju naudoti buvo būtina. Tuo tarpu darbdavio įgaliotas asmuo, kuris buvo atsakingas už darbų saugą ir sveikatą, prieš darbus instruktavęs minėtą darbuotoją ir pats fiziškai nebūdamas objekte, neturėjo pagrindo manyti, kad darbuotojas dirbs nesilaikydamas instrukcijų, su kuriomis buvo supažindintas, reikalavimų. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-280-354/2019 buvo nustatyta, kad darbdavio atstovas, generalinis direktorius, nesuvokė ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti pavojingi padariniai kito asmens (įmonės darbuotojo) sveikatai ar net gyvybei, nes apskritai nebuvo nurodęs atlikti įmonėje esančios stoginės remonto darbų savo atostogų metu ir to nenumatė, todėl ir neturėjo pareigos bei realios galimybės užtikrinti saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas ardant stoginę. Nenustačius darbdavio atstovo kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo), toks jo psichinis santykis su veika teismo buvo įvertintas kaip kazusas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nurodytais teismų sprendimais.

27. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl A. M. išteisinimo, nenustačius jo veiksmuose, nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektyvaus požymio – kaltės, nagrinėjamu atveju vertinant nelaimingą atsitikimą kaip kazusą. Su tokiu apelianto gynėjo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

27.1. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog kaltės turinys apie asmens kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiamas ir pagal kaltininko elgesį, ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes (profesinę ir gyvenimišką patirtį) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-628/2020). Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

27.2. Kaip jau nurodyta anksčiau, atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, byloje ištirtais įrodymais nustatyta jog A. M. nusikalstama veika pasireiškė netinkamu savo, kaip darbdavio, pareigų atlikimu. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (darbdaviu) ir turėdamas pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, nenustatė įmonėje pavojingų darbų – krovinių iškrovimo - pakrovimo mechaniniais krautuvais - organizavimo tvarkos, neaprūpino darbuotojų būtinomis papildomomis priemonėmis užtikrinti krovinio stabilumą, tinkamai nesupažindino ir neinstruktavo su autokrautuvu dirbusio ir pavojingą nestandartinį krovinį krovusio V. Č. pagal Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), nekontroliavo kaip jam pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų, tokiu savo neveikimu pažeidė norminių teisės aktų, susijusių su darbų sauga, reikalavimus, dėl ko atliekant nestandartinio, jokiomis papildomomis priemonėmis nepritvirtinto krovinio (1 036 kg svorio metalinių pilnavidurių šešiakampių 3,1 m ilgio strypų ryšulio) iškrovimą iš puspriekabės, nepritvirtintas krovinys neteko stabilumo, nuslydo nuo autokrautuvo šakių ir krisdamas kliudė bei mirtinai sužalojo kritimo trajektorijoje buvusį bendrovės sandėlio darbininką G. J., kuris įvykio vietoje nuo patirtų sužalojimų (politrauma) mirė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. M. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

27.3. Nors A. M. teigė, kad veikė ypatingai rūpestingai, sudarė paslaugų teikimo sutartį su viena iš didžiausių įmonių, teikiančių darbų saugos paslaugas, minėtos paslaugos buvo teikiamos reguliariai, į įmonę atvykdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, tikrindavo esančias tvarkas, darbuotojų pareigines instrukcijas, todėl jis negalėjo numatyti, kad esant tokioms aplinkybėms gali kilti tokie skaudūs padariniai. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, A. M., būdamas darbdavio įgaliotu atstovu darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, ne vienerius metus atlikdamas įmonės direktoriaus pareigas, turėdamas Darbų saugos specialisto pažymėjimą ir apmokytas pagal specialią programą, susijusią su darbų sauga, pagal savo darbines funkcijas ir savo asmenines savybes galėjo ir privalėjo tai numatyti, ir imtis visų būtinų priemonių, siekdamas išvengti neigiamų padarinių kilimo. Pats savo įsakymu patvirtinęs pavojingų darbų įmonėje sąrašą, tarp kurių ir krovinių krovimas autokrautuvu, turėjo nustatyti tokių pavojingų darbų organizavimo tvarką, parengti atitinkamas instrukcijas kaip tokio pobūdžio darbai turi būti atliekami, kokios papildomos apsaugos priemonės naudojamos, kad būtų užtikrintas didelių krovinių stabilumas, tokias priemones įmonėje įgyti, supažindinti darbuotojus su tokių darbų atlikimo tvarka, juos instruktuoti bei kontroliuoti kaip yra laikomasi nustatytų darbų saugos reikalavimų, o perleidus dalį savo funkcijų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje pagal paslaugų teikimo sutartį kitam juridiniam asmeniui (nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“) A. M. turėjo pavesti minėtų funkcijų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistams ir prižiūrėti kaip minėta sutartis yra vykdoma ir toliau kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi darbų saugos reikalavimų atlikdami savo darbines funkcijas, tačiau to nedarė.

28. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visumoje, darytina išvada, kad nors A. M. ir nenumatė, kad dėl jo neveikimo, t. y. nenustatant konkrečios pavojingų darbų atlikimo tvarkos, neduodant atitinkamų nurodymų darbuotojams kaip tokius darbus atlikti, nepatvirtinant papildomai būtinų naudoti priemonių ir jomis neaprūpinant darbuotojų, nekontroliuojant kaip jie laikosi darbų saugos reikalavimų, kils neigiami padariniai – darbuotojo mirtis, bet įvertinus A. M. asmenines savybes, ilgametę darbinę patirtį krovinių transportavimo srityje, mokymus darbų saugos srityje, turėjo ir galėjo numatyti potencialų darbo įrenginių pavojingumą, galinčias kilti neigiamas pasekmes kitiems asmenims, tokią techniką (šakinius autokrautuvus) naudojant nestandartinių krovinių krovimui. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. M. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, todėl jo padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip nelaimingą atsitikimą (kazusą) nėra teisinio pagrindo.

29. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas nustatytos žuvusiojo darbuotojo mirties priežasties pagrįstumo klausimas, motyvuojant tuo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje vienoje vietoje mirties priežastimi yra nurodyta politrauma - daugybiniai krūtinės ir dubens kaulų lūžimai su vidaus dubens organų plyšimais, o kitoje vietoje teigiama, kad mirties priežastis - kaukolės pagrindo lūžis. Gynėjo teigimu įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog krovinys būtų užkritęs ant žuvusiojo galvos srities, esant nustatytai mirties priežasčiai - kaukolės pagrindo lūžiui, akivaizdu, kad krovinio kritimas negalėjo nulemti nukentėjusiojo G. J. mirties, nes nebuvo krovinio ir žuvusiojo galvos srities sąlyčio.

30. Priešingai nei tai sako skunde pabrėžia apelianto gynėjas, teisėjų kolegija minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje nenustatė duomenų, kad G. J. mirties priežastimi būtų įvardintas tik kaukolės pamato lūžis. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), joje konstatuota, jog G. J. mirties priežastis – politrauma, kurią patvirtina daugybiniai šonkaulių, dubens kaulų lūžiai, kaukolės pamato lūžis, plaučio ir kepenų plyšimai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, kairėje krūtinplėvės ertmėje (1600 ml), pilvo ertmėje (200 ml), kraujosruvos vidaus organuose (t. 3, b. l. 57-61). Išvadoje taip pat nurodyta, kad minėti daugybiniai sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais objektais, tikėtina nugriuvus ant kieto pagrindo ir sunkiems objektams kūną prispaudus iš priekio link nugaros, kas iš esmės atitinka ir darbų saugos specialisto išvadoje nurodytą nelaimingo atsitikimo mechanizmą – krautuvo pagalba iš puspriekabės kraunamas nestandartinis 3,1 m pločio pilnavidurių metalinių strypų krovinys, nebuvo tinkamai pritvirtintas, neteko stabilumo ir slysdamas į kairę pusę užgriuvo ant G. J. bei jį mirtinai sužalojo. Tai neprieštarauja ir liudytojo V. Č. parodymams, kad metaliniai strypai nuslydo į kairę pusę, G. J. bandė atsitraukti, tačiau jis užkliuvo, nugriuvo ant žemės, o strypai užgriuvo jam ant krūtinės bei liudytojo V. S. parodymams, kad metaliniai ruošiniai ant krovėjo gulėjo taip pat statmenai puspriekabei, jų vienos pusės galai buvo prie pat puspriekabės, kitos pusės galai gulėjo ant krovėjo krūtinės, jį spausdami iš viršaus (t. 1, b. l. 111-114). Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti specialisto nustatyta mirties priežastimi – politrauma, kurią sąlygojo daugybiniai sužalojimai, tame tarpe ir kaukolės pamato lūžis. Byloje ištirtais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad minėti sužalojimai G. J. buvo padaryti kai autokrautuvu kraunamas nestandartinis 1036 kg krovinys (3,1 m metaliniai strypai) neteko stabilumo ir nuslydo nuo autokrautuvo šakių bei užkrito ant kritimo trajektorijoje buvusio G. J.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto teiginiai dėl netinkamai nustatytos G. J. mirties priežasties laikytini deklaratyviais ir yra atmetami.

31. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo įvertintos aplinkybės ar autokrautuvo vairuotojas su kroviniu manevravo pagal nustatytus reikalavimus, ar su kroviniu važiavo tinkamu, leistinu greičiu, ar posūkiuose buvo tinkamai manevruojama, ar šakių padėtis buvo nustatyta tinkamai (pakankamai užversta), ar krovinio sujudinimas rankomis negalėjo būti esminis veiksnys krovinio nuslydimui, kas galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui, A. M. kaltės nepaneigia. Aukščiau išdėstytais ir išanalizuotais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pagrindinė ir būtina sąlyga šioje byloje nagrinėjamam nelaimingam atsitikimui darbe kilti buvo A. M. padaryti norminių teisės aktų, susijusių su darbų sauga pažeidimai, t. y. kad jis, būdamas darbdavio atstovu ir atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, nenustatė įmonėje pavojingų darbų – krovinių iškrovimo - pakrovimo mechaniniais krautuvais - organizavimo tvarkos, neaprūpino darbuotojų būtinomis papildomomis priemonėmis užtikrinti krovinio stabilumą, tinkamai nesupažindino ir neinstruktavo su autokrautuvu dirbusio ir pavojingą nestandartinį krovinį krovusio V. Č. pagal Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), ir nekontroliavo kaip jam pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų, dėl ko autokrautuvo pagalba iškraunant nestandartinį krovinį nebuvo imtasi reikalingų priemonių krovinio stabilumui užtikrinti, keliamas krovinys neteko stabilumo, nuslydo nuo autokrautuvo šakių ir kliudė kritimo trajektorijoje buvusį darbuotoją G. J., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė. Pažymėtina, kad autokrautuvo šakių padėtis (nustatyta 56 cm) nelaimingo atsitikimo metu remiantis byloje esančia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertinta, tačiau lemiamos reikšmės nelaimingam atsitikimui kilti neturėjo. Taip pat buvo įvertinti ir autokrautuvo vairuotojo V. Č. veiksmai keliant nestandartinį krovinį autokrautuvu, tačiau jie taip pat nebuvo pripažinti lemiama sąlyga tiriamam nelaimingam atsitikimui kilti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-942/2017). Todėl vien tai, kad apeliaciniame skunde dėstoma kitokia nuomonė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo bei jų įrodomosios reikšmės, apskritai nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės, kitaip (subjektyviai) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, nėra pagrindas naikinti pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį ir A. M. išteisinti.

32. Apibendrinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nuosprendį nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

33. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu kelia klausimą ir dėl apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. skirtos baudos bausmės tinkamo individualizavimo, motyvuojant tuo, kad nebuvo įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, nebuvo atsižvelgta į tai, kad A. M. ėmėsi visų įmanomų ir nuo jo priklausančių priemonių tam, kad darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai būtų maksimaliai užtikrinti, kad būtų tinkamai įvertinta profesinė rizika, kad parengtos ir patvirtintos visos reikalingos instrukcijos darbuotojams, kad darbuotojai būtų su jomis supažindinti, kad būtų reali darbų saugos kontrolė.

34. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. M. paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

34.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

35. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. M. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padarytas vienas neatsargus nusikaltimas), A. M. kaltės formą (nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo), į tai, kad įvykdyta nusikalstama veika sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus žūtį. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą (t. 5, b. l. 67), baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, duomenų apie šiuo metu galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra (t. 5, b. l. 62 -66). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. M. dirba, užima vadovaujančias pareigas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja visuomeninėje veikloje ir yra aktyvus labdaros fondo savanoris (t. 6, b. l. 85, 126), vedęs, turi nepilnametį vaiką ( t. 5, b. l. 46-48). Buvo atsižvelgta ir į tai, kad teismas nenustatė A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Visumos šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, įvertinęs ir BK 55 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimo padarymą, paprastai skiriama su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus A. M. BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatydamas didesnį nei minimalus. Pripažinti, kad už neatsargaus nusikaltimo padarymą A. M. paskirta bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek A. M., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis teisinio pagrindo nėra. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų A. M. skirti kitokią bausmę, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje ir nėra pagrindo konstatuoti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, įvertinus tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. M. dirba, gauna pajamas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Simono Baltrušaičio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė