- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-1150-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05018-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- UAB „Energo development“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Jūratė Matonienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) UAB „Energo development“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Energo development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Energo development“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-07-29 sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eA-433-261/2018.
3. 2019 m. kovo 6 d. nutartimi nutarta civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti ir bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. gegužės 15 d. 9 val.
4. 2019 m. gegužės 14 d. ieškovė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį arba bylą sustabdyti, neskirti teismo posėdžio iki bus paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eP-19-552/2019, kurio paskelbimas yra numatytas 2019 m. gegužės 22 d., klausimą dėl teismo posėdžio atidėjimo arba bylos sustabdymo prašė spręsti ieškovo atstovei advokatei Jūratei Matonienei nedalyvaujant teismo posėdyje, nes 2019 m. gegužės 15 d. 9 val. 30 min. advokatė dalyvauja kitame teismo posėdyje, kuris vyks Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Energo development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos palikti nenagrinėtą.
6. Teismas nurodė, kad byla nagrinėjama nuo 2015 m. spalio mėnesio, jos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos kitos bylos, bylos nagrinėjimas užtruko, tačiau teismo posėdžio dienai byla buvo parengta nagrinėjimui iš esmės.
7. Pabrėžė, kad teismui atnaujinus bylą, ieškovės atstovė turėjo pakankamai laiko tinkamai organizuoti savo atstovavimą nagrinėjamose civilinėse bylose, kas nebuvo padaryta, todėl atstovės dalyvavimas kitos bylos nagrinėjime nėra pateisinama neatvykimo į teismo posėdį priežastis.
8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, jog ieškovė neįvykdė pareigos rūpintis kuo operatyvesniu bylos išnagrinėjimu, todėl laikė, kad yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Energo development“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės mėn. 15 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Byloje nėra duomenų, jog iki paskirto posėdžio ieškovė ar jo atstovė buvo pasyvūs ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, sistemingai nevykdė pareigos rūpintis kuo operatyvesniu bylos išnagrinėjimu. Priešingai, ieškovė bylos nagrinėjamo metu buvo aktyvi, kadangi šalino ieškinio trūkumus, dalyvavo visuose ankstesniuose parengiamuosiuose posėdžiuose, teikė prašymus, aktyviai dalyvavo ir gynė savo poziciją.
9.2. Ieškovės atstovė siuntė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą sustabdyti, pateikė tokio prašymo įrodymus, nurodė negalėjimo dalyvauti priežastis, tačiau tuo pačiu nurodė, jog sprendimas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo/sustabdymo būtų sprendžiamas jai nedalyvaujant.
9.3. Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, kadangi proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – nagrinėjamoje byloje išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitai šaliai, pateiktas atsiliepimas į ieškinį, byloje buvo paskirti parengiamieji teismo posėdžiai.
9.4. Iki 2019 m. gegužės 22 d. 15:00 val. (iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. eP-19-552/2019 paskelbimo) nebuvo išnykusi sąlyga dėl kurios civilinės bylos Nr. e2-242-566/2019 nagrinėjimas buvo sustabdytas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
10.1. Ieškovė neįvykdė pareigos rūpintis kuo operatyvesniu bylos išnagrinėjimu. Byla nagrinėjama nuo 2015 metų, t. y. beveik 4 metai. Ieškovės atstovės neatvykimai į teismo posėdžius bei nuolatiniai prašymai sąlygojo pernelyg ilgai užsitęsusį teisminį procesą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-19-552/2019 ieškovės prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-433-261/2018 atmetė, o tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas išnuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tapo neaktualus atsakovei, kadangi tarnyba nėra šio žemės sklypo patikėtinė, t. y. žemės sklypą nuosavybės teise valdo privatūs asmenys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
13. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-19-552/2019, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo informaciją apie civilinę bylą Nr. e2-2475-675/2019 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės teismo rūmuose. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, sprendžiant dėl neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbos, kitai bylos šaliai buvo suteikta galimybė su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, be to apeliacinės instancijos teismui šie duomenys bet kuriuo atveju yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, todėl jie prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ieškovės UAB „Energo development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus palikti nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.
16. Pagal suformuotą teismų praktiką, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Teismų praktikoje pažymima, kad dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmos instancijos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartimi nutarta sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti ir bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. gegužės 15 d. 9 val.; tą pačią dieną buvo išsiųsti ir šaukimai, kuriuos proceso dalyviai gavo. Taigi, 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdžio data nebuvo iš anksto derinta su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismas posėdžio datą paskyrė savo nuožiūra, ją skiriant nebuvo atsižvelgta į dalyvaujančių byloje asmenų poziciją, galimą šalių atstovų užimtumą kitose bylose.
18. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog nors ieškovės atstovė į teismo posėdį ir neatvyko, tačiau prieš teismo posėdį 2019 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą jį atidėti arba bylą sustabdyti, neskirti teismo posėdžio iki bus paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eP-19-552/2019, kurio paskelbimas yra numatytas 2019 m. gegužės 22, taip pat pažymėjo, kad teismo posėdyje negali dalyvauti ir dėl to, kad 2019 m. gegužės 15 d. 9 val. 30 min. turi dalyvauti kitame teismo posėdyje, kuris vyks Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės miesto rūmuose.
19. Nors viena vertus, patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, kad 2019 m. gegužės 15 d. UAB „Energo development“ atstovė iš tiesų dalyvavo teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-2475-675/2019 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės miesto rūmuose, ir apie šį teismo posėdį sužinojo 2019 m. balandžio 24 d. parengiamaje teismo posėdyje, kuriame pati ir dalyvavo, tuo tarpu teismo posėdis nagrinėjamoje byloje buvo paskirtas daug anksčiau, tačiau kita vertus, LITEKO sistemoje taip pat matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas iš tiesų nagrinėjo administracinę bylą Nr. eP-19-552/2019, ir tik 2019 m. gegužės 22 d., kaip ir nurodė ieškovės atstovė, priėmė nutartį, kuria atmetė UAB „Energo development“ prašymą dėl proceso atnaujinimo bei atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-433-261/2018. Šiuo atveju svarbu tai, kad nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas būtent Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eA-433-261/2018. Nurodyta aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo, kad ieškovės atstovė pagrįstai tikėjosi, kad civilinė byla 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje nebus nagrinėjama, o jos nagrinėjimas bus atidėtas, arba civilinė byla bus sustabdyta, todėl ir pateikė teismui motyvuotą 2019 m. gegužės 14 d. prašymą.
20. Taigi, nors prašymas atidėti posėdį neabejotinai galėjo būti pateiktas ankščiau, nes ieškovės atstovei apie administracinės bylos Nr. eP-19-552/2019 nagrinėjimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo žinoma, o 2019 m. balandžio 30 d. buvo priimta šio teismo nutartis atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki 2019 m. gegužės 22 d., kas rodo, jog ieškovės atstovė ne visiškai operatyviai įgyvendino savo procesines teises, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė ar jos atstovė viso proceso metu elgėsi netinkamai, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, iš esmės nesidomėjo bylos eiga, nevykdė teismo nurodymų ir pan. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nebuvo pasyvi, laiku šalino teismo nustatytus trūkumus, dalyvavo parengiamuosiuose posėdžiuose, teikė įvairius prašymus, t.y. aktyviai dalyvavo byloje, todėl jos suinteresuotas greitesniu bylos išnagrinėjimu yra akivaizdus, o teigti, kad ieškovė nesuinteresuota bylinėtis, šiuo atveju negalima. Pabrėžtina, kad ir bylos nagrinėjimas, skirtingai nei nurodė atsakovė, užsitęsė ne dėl ieškovės netinkamai įgyvendinamų procesinių teisių, tačiau dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ir byla perduota nagrinėti iš naujo, o byla, kaip jau minėta vėliau buvo sustabdyta.
21. CPK 2 str. numato, jog civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.
22. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad ieškovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau kaip nurodyta anksčiau aptartoje teismų praktikoje, tokiu atveju būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas vėl rengiantis bylos nagrinėjimui teisme ir atliekant tuos veiksmus, kurie jau buvo atlikti, pailgėtų proceso trukmė, galėtų būti pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Šioje byloje, kuri iškelta dar 2015 metų lapkričio mėnesį, buvo šalinti ieškinio trūkumai, gautas atsiliepimas į ieškinį, byla buvo sustabdyta (sustabdymo teisėtumas tikrintas Vilniaus apygardos teismo atmetant atsakovės atskirąjį skundą), vėliau jos nagrinėjimas atnaujintas – atlikta visa eilė procesinių veiksmų. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje jau įdėjo nemažai darbo, eikvoti teismo žmogiškieji ir finansiniai resursai.
23. Taip pat svarbi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu iš esmės nepasisakydamas dėl 2019 m. gegužės 14 d. ieškovės atstovės prašyme nurodytų aplinkybių, galimai net nesvarstė klausimo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo šiek tiek daugiau nei savaitei kaip prašė ieškovės atstovė, nieko nepasisakyta apie prašymą bylą stabdyti, nors ieškovės atstovė ir prašė šiuos klausimus spręsti jai nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju įstatymas buvo taikytas tik formaliai.
24. Pabrėžtina, kad nors atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir nurodo, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eP-19-552/2019 priėmimo ieškovės reikalavimas išnuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tapo neaktualus atsakovei, kadangi Tarnyba nėra šio žemės sklypo patikėtinė, t. y. žemės sklypą nuosavybės teise valdo privatūs asmenys, tačiau nurodyta aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo, o gali būti vertinama tik nagrinėjant bylą iš esmės.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir jos atstovė procesu byloje nepiktnaudžiavo, proceso nevilkino, jog pirmosios instancijos teisme jau buvo atlikta nemažai procesinių veiksmų, neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantės atžvilgiu dėl jos atstovės neatvykimo į teismo posėdį neatitiktų teismų praktikos ir ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirties, pažeistų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
26. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.