- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- e2S-2489-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05018-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- UAB „Energo Development“
- Kategorijos
- 3.2.3.6Bylos sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Energo Development“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 49SJN-1287-(14.49.105) ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti ar išspręsti pareiškėjo prašymą išnuomoti jam valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be aukciono.
2. Nurodė, kad 2015 m. birželio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą sudaryti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos ne aukciono būdu sutartį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. liepos 29 d. raštu Nr. 49SJN-1287-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė pradėti procedūrą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra pasisakyta dėl teisių į žemės sklypą praradimo pasekmių.
3. Ieškovas pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eA-433-261/2018. Nurodė, kad 2015 m. spalio 5d. ir 2015 m. spalio 6 d. atsakovas priėmė 12 sprendimų, kuriais ginčo sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo išdalintas fiziniams asmenims, atkuriant jiems nuosavybės teises į ginčo sklypą. Lietuvos Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl administracinių aktų (tame tarpe minėtų sprendimų) panaikinimo ir restitucijos taikymo – žemės sklypo grąžinimo Lietuvos Respublikai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-4749-189/16 tenkino Generalinės prokuratūros pareiškimą ir panaikino atsakovo priimtus sprendimus bei pritaikė restituciją. Sprendimas buvo apskustas Lietuvos Vyriausiam administraciniam teismui. Tik atmetus apeliacinius skundus ir palikus galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo ginčo žemės sklypas grąžintas valstybei, bus galimybė nagrinėti civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi prašymą tenkino. Sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eA-433-261/2018.
5. Nurodė, kad tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eA-433-261/2018 pareikšti reikalavimai, nagrinėjamos aplinkybės bei sprendžiami ginčo klausimai yra tarpusavyje susiję, o Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl nagrinėjamo ginčo, nustatytos faktinės aplinkybės turės įtakos nagrinėjamai bylai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį.
7. Atkreipė dėmesį, jog civilinėje byloje yra sprendžiamas valstybinės žemės nuomos sutarties dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0032:250), esančio (duomenys neskelbtini) sudarymo klausimas.
8. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013 konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, o ieškovui negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis sutarties dalyku esančiu 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas pagrįstai įpareigotas atlaisvinti sklypą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia metu pastatų, dėl kurių ne aukciono būdu galėjo būti išnuomotas valstybinės žemės sklypas, šiame sklype nebuvo. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sprendimu yra konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis dėl Žemės sklypo buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ir ieškovas neturi teisės nuomotis žemės sklypo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1075-560/2017 civilinę bylą Nr. e2-1075-560/2017 pagal ieškovo ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai dėl teisės nuomotis žemės sklypą pripažinimo, nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-575-236/2017 paliko nepakeistą minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį.
9. Pažymėjo, kad ieškovo teisės nuomotis žemės sklypą be aukciono klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o civilinės bylos Nr. e2-2682-566/2018 sustabdymas iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-433-261/2018 yra netikslingas, kadangi administracinėje byloje yra sprendžiamas sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą panaikinimo klausimas, t. y. sprendžiamas klausimas, kam nuosavybės teise turi priklausyti žemės sklypas: valstybei ar privatiems asmenims. Nepaisant to, koks bus galutinis teismo sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eA-433-261/2018, tai niekaip neįtakos teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais pasisakyta dėl ieškovo teisės nuomotis žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sustabdė civilinės bylos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimą, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eA-433-261/2018.
12. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Tačiau teismas neturi bylos sustabdymo pagrindų taikyti formaliai. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas visų pirma privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-703/2007). Bylos sustabdymas yra procesinė priemonė, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais, t. y. bylą reikia stabdyti tik tuomet, kai negalima jos nestabdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1687/2011).
13. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuris numato, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, pagrindu, nurodydamas, kad tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eA-433-261/2018 pareikšti reikalavimai, nagrinėjamos aplinkybės bei sprendžiami ginčo klausimai yra tarpusavyje susiję, o Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl nagrinėjamo ginčo, nustatytos faktinės aplinkybės turės įtakos nagrinėjamai bylai. Esant tokioms aplinkybėms vertintina, ar tarp nagrinėjamos bylos ir Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamos bylos yra tokio pobūdžio ryšys, kad nagrinėjama byla negali būti tinkamai išnagrinėta kol nebus išspręsta Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama byla.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-433-261/2018 sprendžiamas klausimas dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (be kita ko, į ginčo žemės sklypą) panaikinimo klausimas, t. y. sprendžiamas klausimas, kam nuosavybės teise turi priklausyti žemės sklypas: valstybei ar privatiems asmenims. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti ar išspręsti pareiškėjo prašymą išnuomoti jam valstybinės žemės sklypą be aukciono. Bylos nagrinėjimas būtų aktualus tik paaiškėjus, kam priklauso ginčo žemės sklypas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl nagrinėjamo ginčo, nustatytos faktinės aplinkybės turės įtakos nagrinėjamai bylai.
15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.