Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energo development“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1075-560/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energo development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės nuomotis valstybinės žemės sklypą pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Energo Development“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės nuomos teisę į 6 430 kv. m. valstybinės žemės sklypą, esantį Konstitucijos pr. 14A, Vilniuje, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4749-189/2016.

Ieškovė 2016-12-21 teismo posėdžio metu prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-10-12 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4749-189/2016, kuriuo buvo tenkintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skundas dėl atsakovės neteisėtų sprendimų priėmimo ir jų pagrindu suinteresuotų asmenų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi jis yra apskųstas. Ieškovė pažymėjo, kad minėtoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas, tenkindamas skundą, nusprendė taikyti restituciją - ginčo žemės sklypą grąžinti valstybei, t. y. atsakovės žinion, todėl tik minėtam teismo sprendimui įsiteisėjus atsakovė taps subjektu, kuris turės suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir turės pareigą spręsti ieškovės turimos civilinės subjektinės teisės įgyvendinimo klausimus, susijusius su ginčo žemės sklypu, esančiu Konstitucijos pr. 14A, Vilniuje.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė prašymo netenkinti.

Vilniaus apygardos teismas 2016-12-28 nutartimi nutarė sustabdyti civilinės bylos pagal ieškovės UAB „Energo Development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos teisės nuomotis valstybinės žemės sklypą pripažinimo nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4749-189/2016.

Atsakovė, nesutikdama su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas2017-01-09 nutartimi nutarė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartį, kuria buvo sustabdytas šios civilinės bylos nagrinėjimas, civilinę bylą Nr. e2-1075-560/17 pagal ieškovės UAB „Energo Development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės nuomotis valstybinės žemės sklypą pripažinimo nutraukti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-05 nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2016-07-28 nutartį, kuria sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0178/15/03250, panaikinti, proceso, pradėto pagal ieškovės UAB „Energo Development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos teisės nuomotis valstybinės žemės sklypą pripažinimo, teisėtumo klausimą perduoti išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovė, pažeisdama CPK įvardintus draudimus, iš naujo kelia ginčo žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo teisinių padarinių klausimą, kuris jau yra išspręstas. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareikštame naujame ieškinyje nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios duotų pagrindo iš naujo spręsti ginčo žemės sklypo nuomos teisės pripažinimo ieškovei klausimą – šis prašymas grindžiamas vien tuo, kad bylą išnagrinėję teismai nenustatė ieškovės kaltės dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo. Tačiau ir tokia aplinkybė, kaip ieškovės kaltės dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo nebuvimas, jau buvo įvertinta bylą nagrinėjusių teismų sprendžiant dėl ieškovei priteistinos kompensacijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013 konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, o ieškovei negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis sutarties dalyku esančiu 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypu Vilniuje, Konstitucijos pr. 14A, todėl ieškovė pagrįstai įpareigota atlaisvinti sklypą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia metu pastatų, dėl kurių ne aukciono būdu galėjo būti išnuomotas valstybinės žemės sklypas, šiame sklype nebuvo. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, jog ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, įvertinus CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytą imperatyvą, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pradėto civilinio proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso bylos proceso metu. Todėl, įstatymų leidėjo valia, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą ir nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui. Šioje byloje nustatytos ir nutartyje aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo išspręsti ieškinių tapatumo klausimą bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo galimybę, o tuo atveju, jei šis klausimas paaiškėja iškėlus civilinę bylą – tuos pačius klausimus išspręsti pagal CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir ieškovė iš naujo kelia ginčo žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo teisinių padarinių klausimą, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, sprendė, kad yra pagrindas šią civilinę bylą nutraukti (CPK 293 str. 3 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Energo Development“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-09 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Vilniaus apygardos teismas savo 2016-12-28 nutarties pasinaikinęs vien atsakovės atskirojo skundo motyvų pagrindu nebūtų, nes ieškovė bylos vilkinimo nesiekia ir tokių įrodymų atsakovė nepateikė, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-05 nutartimi nebūtų panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2016-07-28 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nebūtų nurodęs pirmosios instancijos teismui išspręsti ieškovės UAB „Energo Development“ ieškinio atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl nuomos teisės nuomotis valstybinės žemės sklypą pripažinimo teisėtumo klausimą.Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-05 nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, pažeisdama CPK įvardintus draudimus, iš naujo kelia ginčo žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo teisinių padarinių klausimą, kuris jau yra išspręstas. Ieškovė, ieškinį teikė teismui, siekdama teisminio proceso metu išspręsti atsakovės atsisakymo sudaryti su ieškove naują valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, teisėtumo klausimą, o ne dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo teisinių padarinių. Be to, ieškovės kaltės nebuvimo klausimas, priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, įvertintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-02 nutartimi Nr. 3K-3-101-469/2015, kuria ieškovei buvo padidintas priteistinos kompensacijos dydis, nebuvo.Nagrinėjamu atveju sutampa tik šalys, tuo tarpu nei ieškinio pagrindas, nei ieškinio dalykas nesutampa.Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, negalėjo iš esmės išnagrinėti 12 metų trukusios bylos ir ieškovės pareikšto ieškinio tapatumų.Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad anksčiau nagrinėjamose bylose buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovė turi teisę naudotis žemės sklypu. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti jos nuomos teisę į žemės sklypą. Ieškovė nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodė naujų aplinkybių ar reikalavimų, dėl kurių buvimo būtų pagrindas nagrinėti bylą teisme, todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertinimo faktines bylos aplinkybes, teisės normas bei priėmė teisingą ir teisiškai pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-01-09 nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas atsakovės atskirasis skundas, panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartis bei civilinė byla Nr. e2-1075-560/17 pagal ieškovės UAB „Energo Development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės nuomotis valstybinės žemės sklypą pripažinimo nutraukta, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-01-09 nutarties, prašydama ją panaikinti.

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nutarties, kuria sustabdyta byla, panaikinimo ir civilinės bylos nutraukimo yra pagrįstos. Bylos medžiaga paneigia atskirojo skundos argumentus.

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nepateikė įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė ginčija Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-05 nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, kuri nagrinėjamu atveju nėra apeliacijos objektas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutarties, kuria buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla, panaikinimo bei dėl minėtos civilinės bylos nutraukimo. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertinimo faktines bylos aplinkybes, teisės normas bei priėmė teisingą ir teisiškai pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „Energo Development“ atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį paliktą nepakeistą.