- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- e2-202-910/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00305-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo T. B. prašymas dėl baudos panaikinimo likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Eurolint“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi patenkintas likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos (toliau – LMB) „Eurolint“ (toliau – ir bendrija) nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finresta“ (toliau – ir nemokumo administratorė) 2025 m. spalio 21 d. pareiškimas ir buvusiam bendrijos vadovui T. B. paskirta vienkartinė fiksuoto dydžio – 500 Eur – bauda už LMB „Eurolint“ turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei.
Šalies argumentai
2. Buvęs LMB „Eurolint“ vadovas T. B. 2025 m. gruodžio 1 d. pateikė teismui prašymą panaikinti baudą. Prašyme nurodė, kad per teismo nustatytą terminą atvykęs į Vilnių, adresu Aludarių g. 2-25, teismo paskirtai nemokumo administratorei M. V. atvežė ir 2025 m. kovo 12 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė visus jos prašytus bendrijos dokumentus. Kadangi bendrija neturėjo turto, tai joks turtas nebuvo perduotas. Nemokumo administratorė M. V., peržiūrėjusi dokumentus, nepareiškė jokių pretenzijų dėl jų trūkumo. Pareiškėjas ne kartą nurodė, kad daugiau dokumentų pateikti negali, nes jų tiesiog neturi, tačiau naujoji bendrijos nemokumo administratorė vėl ir vėl jų reikalauja, o jų nepateikus teikia prašymus dėl baudų skyrimo. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartyje, išnagrinėjęs tapatų nemokumo administratorės prašymą dėl baudos skyrimo, konstatavo, kad buvęs bendrijos vadovas savo pareigą, kurią jam nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio l dalis, įvykdė. Pareiškėjo teigimu, jis objektyviai negali įvykdyti nemokumo administratorės reikalavimų dėl dokumentų perdavimo, nes bendrijos dokumentus yra perdavęs nemokumo administratorei M. V., visus paaiškinimus yra nurodęs ir pateikęs tiek nemokumo administratorei, tiek teismui (bankroto byloje yra duomenys apie bendrijos turėtas banko sąskaitas, automobilių perdavimą, civilinių paslaugų teikimo sutartis ir kt.), jo įgaliojimai pasibaigė iškėlus bendrijai nemokumo bylą, jis nebeturi nei prieigos prie bendrijos buhalterinės programos, nei galimybės prisijungti prie banko sąskaitų, todėl prašo teismo paskirtą baudą panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.
4. Teismas nustatė, kad buvęs LMB „Eurolint“ vadovas T. B. 2025 m. kovo 12 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė nemokumo administratorei M. V. dalį bendrijos pirminių apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2022 iki 2024 metų. Iš akto turinio matyti, kad jame nurodytas tik perduotų bylų skaičius, t. y. 5 vnt. bylų. Prie kiekvieno priėmimo perdavimo akto punkto nurodytas atitinkamų dokumentų periodas bylose ir tai, kad tai – „minkštas baltas“ arba „raudonas“ aplankalas. Akte nenurodyta, kiek kurioje byloje yra lapų, kiek ir kokių dokumentų, nepadarytas konkrečių perduotų dokumentų apyrašas. Akte nenurodytas dokumentų kiekis, aktas nepasirašytas dokumentus perduodančio buvusio vadovo. Prašyme dėl baudos panaikinimo pareiškėjas nurodė, kad dabar to ištaisyti nėra galimybės, tačiau, kaip galėtų būti nustatyta, kokie konkrečiai dokumentai yra perduoti, taip pat nenurodė.
5. Teismas pažymėjo, kad, nesant išsamaus dokumentų apyrašo, įrodyti, jog buvęs vadovas perdavė visus bendrijos dokumentus ir kokius konkrečiai dokumentus perdavė, tenka buvusiam bendrijos vadovui.
6. Įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat bendrijos nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 2025 m. kovo 12 d. dokumentų perdavimo akte tokie dokumentai, kaip finansinė atskaitomybė, sudaryta 2025 m. vasario 25 d. duomenimis, nėra nurodyti. Atitinkamai pareiškėjas nepagrindė, kad perdavė bendrijos turtą 2025 m. vasario 25 d. duomenimis, ir nepaneigė, jog neperdavė bendrijos suvestinių registrų (išrašytų ir gautų sąskaitų registro; kasos knygos registro; avansinių apyskaitų registro; ilgalaikio (trumpalaikio) turto sąrašo; informacijos apie visas turėtas banko sąskaitas), kitų trūkstamų dokumentų.
7. Teismas konstatavo, kad buvęs LMB „Eurolint“ vadovas neįvykdė įstatymo ir teismo įpareigojimų bei iki šiol neperdavė nemokumo administratorei visų bendrijos dokumentų, dėl tokių jo veiksmų nemokumo administratorė negali nustatyti bankrutuojančios bendrijos debitorių, jų skolų apimties, tinkamai įvertinti visų bendrijos veiklos dokumentų, todėl nėra pagrindo panaikinti ar sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskirtą baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartį, kuria atmestas jo prašymas dėl baudos panaikinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi apeliantui paskirtą baudą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neatitinka teisingumo bei protingumo principų, nes apeliantas yra įvykdęs jam nustatytus įpareigojimus. Apeliantas nėra atsakingas už tai, kad keičiantis bendrijos nemokumo administratoriams naujajai nemokumo administratorei nebuvo perduoti visi bendrijos dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi, išnagrinėjęs analogišką bendrijos nemokumo administratorės prašymą, nustatė, kad apeliantas daugiau bendrijos dokumentų ar turto, kuriuos turėtų perduoti nemokumo administratorei, neturi, todėl skirti apeliantui baudą nėra pagrindo. Tačiau tas pats teismas, išnagrinėjęs analogišką prašymą, grindžiamą analogiškai duomenimis, 2025 m. lapkričio 18 d. priėmė priešingą nutartį.
12.3. Teismas neįvertino apelianto nurodytų aplinkybių dėl bendrijos dokumentų perdavimo buvusiai bendrijos nemokumo administratorei, kuri jokių pretenzijų apeliantui nepareiškė. Prašyme panaikinti baudą apeliantas dar kartą paaiškino aplinkybes dėl į bendrijos 2024 m. lapkričio 8 d. balansą įrašyto turto, nurodė, kad visi bendrijos buhalterinės apskaitos duomenys, registrai ir suvestinės yra pateikti nemokumo administratorei, kad daugiau jokių dokumentų apeliantas neturi.
12.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiga sudaryti priėmimo–perdavimo aktą teko apeliantui. Tokia teismo išvada paneigia JANĮ 59 straipsnyje įtvirtintą nemokumo administratoriaus pareigą organizuoti juridinio asmens dokumentų ir turto perėmimą bei apsaugą. Apeliantas neturėjo priežasčių nepasitikėti nemokumo administratore, su bankroto procedūra susidūrė pirmą kartą.
Šalies argumentai
12.5. Apeliantas prašė tiek baudos skyrimo, tiek paskirtos baudos panaikinimo klausimus nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas šių prašymų netenkino, pakartotinį nemokumo administratoriaus prašymą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo formaliai.
Atsiliepimas
2. Bendrijos nemokumo administratorė UAB „Finresta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantas nevykdo pareigų ir nėra perdavęs bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentų bei turto pagal bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus 2025 m. vasario 25 d. duomenimis, bendrijos suvestinių registrų (išrašytų ir gautų sąskaitų registro; kasos knygos registro; avansinių apyskaitų registro; ilgalaikio (trumpalaikio) turto sąrašo; informacijos apie visas turėtas banko sąskaitas). Tai, kad ankstesnė bendrijos nemokumo administratorė šių dokumentų nereikalavo, neatleidžia bendrijos vadovo nuo šios įstatyme nustatytos pareigos įvykdymo.
13.2. Ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl baudos skyrimo, o vėlesne nutartimi prašymą skirti baudą patenkino, nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teisės aktai nenustato draudimo tokį prašymą teikti pakartotinai.
Šalies argumentai
13.3. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad visus dokumentus perdavė buvusiai bendrijos nemokumo administratorei ir daugiau dokumentų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
3. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
4. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
5. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas panaikinti jam Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskirtą baudą už bendrijos dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas baudos už dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui skyrimas bei panaikinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
6. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartimi bendrijai iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta M. V. (1 t., b. l. 53–59). Nutartimi taip pat nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančio juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus; išaiškinta, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 25 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. vasario 25 d. nutartimi palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį (1 t., b. l. 183–189).
7. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nemokumo administratorė M. V. atstatydinta iš bendrijos nemokumo administratorės pareigų ir bendrijos nemokumo administratore paskirta UAB „Finresta“ (2 t., b. l. 132–133).
8. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) 2024 m. lapkričio 19 d. išplėstinio išrašo nustatyta, kad nuo 2022 m. vasario 2 d., t. y. nuo bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, bendrijos vadovas buvo T. B. (1 t., b. l. 47–48).
9. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintas bendrijos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; patvirtintų finansinių reikalavimų bendra suma – 51 386,73 Eur (2 t., b. l. 77–78). Finansinių reikalavimų sąrašas buvo patikslintas 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi (finansinių reikalavimų bendra suma – 52 337,73 Eur) (2 t., b. l. 89–90), 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (finansinių reikalavimų bendra suma – 46 097,14 Eur) (2 t., b. l. 136–137).
10. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi bendriją nutarta likviduoti dėl bankroto (2 t., b. l. 157–158).
11. 2025 m. kovo 12 d. perdavimo–priėmimo aktu buvęs bendrijos vadovas T. B. bendrijos nemokumo administratorei M. V. perdavė bendrijos dokumentus, iš viso – 5 vnt. bylų už periodą nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 2 d.; aktas pasirašytas tik nemokumo administratorės M. V. (2 t., b. l. 147).
12. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paskirta nauja bendrijos nemokumo administratorė 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė buvusiam bendrijos vadovui T. B. reikalavimą Nr. 1, kuriame nurodė, kad jis nevykdo 2025 m. sausio 17 d. nutartyje nustatytų pareigų ir neperdavė bendrijos turto pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus 2025 m. vasario 25 d. duomenimis, kitų dokumentų bei suvestinių registrų (įskaitant neperduotą finansinės atskaitomybės dokumentaciją 2025 m. vasario 25 d. data); kad iš 2025 m. kovo 12 d. aktu perduotų dokumentų nėra galimybės nustatyti bendrijos vykdytos veiklos, turto ir įsipareigojimų struktūros, dėl nepateiktų dokumentų negalima pagrįstai identifikuoti skolininkų skolų, avansinių mokėjimų pagrindo, nėra iššifruotas ir perduotas bendrijos materialusis turtas, neperduotas kitas bendrijos turtas; taip pat pareikalauta grąžinti bendrijos lėšas (2 t. b. l. 145–146).
13. Bendrijos nemokumo administratorė 2025 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui prašymą buvusiam bendrijos vadovui skirti baudą JANĮ 57 straipsnio 3 dalies pagrindu. Prašymą grindė tuo, kad perėmus dokumentus nustatyta, jog buvęs bendrijos vadovas nėra tinkamai įvykdęs Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų ir nevykdo jų iki šios dienos, t. y. nemokumo administratorei nėra perduotas bendrijos turtas, dokumentai, suvestiniai registrai pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus 2025 m. vasario 25 d. duomenimis (reg. Nr. DOK-11601; 2 t., b. l. 141–143).
14. Buvęs bendrijos vadovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad bendrijos dokumentus buvusiai bendrijos nemokumo administratorei perdavė 2025 m. kovo 12 d. perdavimo–priėmimo aktu, jog daugiau jokių bendrijos dokumentų neturi; kad bendrija neturėjo turto (telefonas buvo neišpirktas, todėl turėjo būti grąžintas UAB „Bitė Lietuva“, tačiau nemokumo administratorės sutikimu telefonas bei iš sutarties su UAB „Bitė Lietuva“ kylančios pareigos buvo perleistos; automobiliai grąžinti lizingo bendrovei, o balanse „žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės“ nurodytą 285 Eur sumą sudarė degalai, buvę automobilių bakuose), buvusiam bendrijos vadovui bendrijos lėšos buvo pervestos civilinės paslaugų teikimo sutarties pagrindu (reg. Nr. DOK-12183; 2 t., b. l. 162–166). Kartu su atsiliepimu pateikė: 1) sąskaitų išrašus, patvirtinančius bendrijos pervedimus vadovui, iš viso – 16 200 Eur (2 t., b. l. 167, 171–173, 177–180, 182–183, 187–189, 191, 193–194, 197); 2) PVM sąskaitas faktūras (2 t., b. l. 168–170, 174, 181, 184, 190, 196, 198–199); 3) UAB „Bitė Lietuva“ 2023 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią bendrijos vardu telefono įsigijimą išsimokėtinai (2 t., b. l. 192).
15. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartyje, įvertinęs nemokumo administratorės ir buvusio bendrijos vadovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, nurodė, kad neturi pakankamo pagrindo sutikti, jog buvęs vadovas iki šios dienos nemokumo administratoriui neperduoda bendrijos turto pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus 2025 m. vasario 25 d. duomenimis, ir kitų dokumentų bei suvestinių registrų (įskaitant neperduotą finansinės atskaitomybės dokumentaciją 2025 m. vasario 25 d. data), todėl padarė išvadą, kad byloje susiklostė situacija, kai prašoma skirti baudą asmeniui už nevykdymą įpareigojimų, kurių jis objektyviai negali įvykdyti. Dėl to teismas netenkino nemokumo administratorės prašymo skirti buvusiam bendrijos vadovui baudą, be to, pasiūlė tiek nemokumo administratorei, tiek buvusiam bendrijos vadovui dėti maksimalias pastangas tam, kad geranoriškai bendradarbiaudami išsiaiškintų visus kylančius neaiškumus dėl dokumentų ir turto perdavimo (3 t., b. l. 1–6).
16. Nemokumo administratorė 2025 m. spalio 9 d. reikalavimu Nr. 2, adresuotu buvusiam bendrijos vadovui, pakartotinai pareikalavo perduoti teismo paskirtai nemokumo administratorei UAB „Finresta“ bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus 2025 m. vasario 25 d. duomenimis; suvestinius registrus, avansines apyskaitas, kasos knygas, apyvartos žiniaraščius (didžiąją knygą), sąskaitų registracijos žurnalus ir kitus susijusius dokumentus bei turtą, taip pat perduoti bendrijos pinigines lėšas (3 t., b. l. 1 –15).
17. Nemokumo administratorė 2025 m. spalio 9 d. taip pat pateikė buvusiam bendrijos vadovui reikalavimą Nr. 3, kuriuo pareikalavo pateikti informaciją, kas vykdė bendrijos buhalterinę apskaitą; kokiuose bankuose bendrija turėjo sąskaitas; kas buvo pagrindiniai bendrijos tiekėjai, pirkėjai ir pateikti visas bendrijos veikloje sudarytas sutartis; taip pat informaciją, susijusią su bendrijos lizinguotu turtu (3 t., b. l. 16).
18. Buvęs bendrijos vadovas 2025 m. spalio 9 d. pateikė atsakymus į reikalavime Nr. 3 užduotus klausimus. Nurodė, kad bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Likona“, su kuria sutartis buvo nutraukta bendrijai iškėlus bankroto bylą; sąskaita buvo Swedbanke, visi išrašai perduoti kartu su dokumentais; visi tiekėjai ir pirkėjai buvo surašyti, sutarčių pervežimams niekas nepasirašinėja; Artea bankas po pusės metų pateikė prašymą dėl automobilio pristatymo, buvo sureguliuota ir viskas pristatyta (3 t., b. l. 32–33).
19. Bendrijos nemokumo administratorė 2025 m. spalio 20 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl baudos buvusiam bendrijos vadovui skyrimo JANĮ 57 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nurodė, kad buvęs bendrijos vadovas ir po 2025 m. spalio 1 d. nutarties iki šiol nėra perdavęs nemokumo administratorei bendrijos dokumentų ir turto 2025 m. vasario 25 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat bendrijos suvestinių registrų (išrašytų ir gautų sąskaitų registro; kasos knygos registro; avansinių apyskaitų registro), ilgalaikio (trumpalaikio) turto sąrašo, informacijos apie visas turėtas banko sąskaitas) (reg. Nr. DOK-13082; 3 t., b. l. 11–13).
20. Buvęs bendrijos vadovas 2025 m. lapkričio 14 d. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė nemokumo administratorės prašymą palikti nenagrinėtą, nes analogiškas prašymas jau yra išnagrinėtas, priteisti bylinėjimosi išlaidas, be to, nemokumo administratorei paskirti 2 000 Eur baudą, pusę šios baudos paskiriant buvusiam bendrijos vadovui (reg. Nr. DOK-14218; 3 t., b. l. 24–28).
21. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą ir buvusiam bendrijos vadovui paskyrė 500 Eur baudą už bendrijos turto ir dokumentų neperdavimą paskirtai nemokumo administratorei, motyvuodamas tuo, kad: 1) pakartotinio prašymo esmė yra tokia pat, tačiau pakartotinis prašymas yra grindžiamas buvusiam bendrijos vadovui pateiktu reikalavimu, kuris yra detalesnis nei teiktas anksčiau, jame įvertinti buvusio bendrijos vadovo pateikti dokumentai bei užduoti konkretūs klausimai; 2) buvęs bendrijos vadovas nepateikė įrodymų, kad perdavė bendrijos nemokumo administratorei bendrijos turtą ir dokumentus pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus 2025 m. vasario 25 d. duomenimis, suvestinius registrus (įskaitant neperduotą finansinės atskaitomybės dokumentaciją 2025 m. vasario 25 d. data) (3 t., b. l. 41–51).
22. Buvęs bendrijos vadovas 2025 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą panaikinti jam 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskirtą baudą, motyvuodamas tuo, kad: 1) visus bendrijos dokumentus perdavė buvusiai bendrijos nemokumo administratorei 2025 m. kovo 12 d. perdavimo–priėmimo aktu, ir buvusi nemokumo administratorė jokių pretenzijų dėl dokumentų nereiškė; 2) daugiau jokių dokumentų neturi ir pateikti negali; 3) jo įgaliojimai yra pasibaigę, todėl jis neturi prieigos prie bendrijos buhalterinės apskaitos programos, banko sąskaitų (reg. Nr. DOK-14887; 3 t., b. l. 55–60).
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi buvusio bendrijos vadovo prašymo panaikinti paskirtą baudą netenkino, motyvuodamas tuo, kad: 1) buvęs bendrijos vadovas 2025 m. kovo 12 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė tik dalį bendrijos dokumentų; 2) buvęs bendrijos vadovas neįrodė, jog nemokumo administratorei perdavė visus bendrijos dokumentus ir turtą 2025 m. vasario 25 d. duomenimis, kad perdavė suvestinius registrus (išrašytų ir gautų sąskaitų registrą; kasos knygos registrą; avansinių apyskaitų registrą), ilgalaikio (trumpalaikio) turto sąrašą, informaciją apie visas turėtas banko sąskaitas, kitus trūkstamus dokumentus.
24. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas: 1) iš esmės tų pačių aplinkybių pagrindu priėmė dvi skirtingas nutartis; 2) neįvertino apelianto nurodytų aplinkybių, kad keičiantis nemokumo administratoriams naujajai nemokumo administratorei nebuvo perduoti visi bendrijos dokumentai, dėl to apeliantas nėra atsakingas, buvusi bendrijos nemokumo administratorė jam jokių pretenzijų nereiškė.
Dėl teismo paskirtos baudos (ne)panaikinimo
25. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Jeigu nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
26. Nurodytos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančio juridinio asmens vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui juridinio asmens finansinius ir kitus svarbiausius su juridinio asmens veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu juridinio asmens valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021; 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-567/2025).
27. JANĮ nuostatos nereglamentuoja JANĮ 57 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirtos baudos panaikinimo tvarkos, tačiau pagal JANĮ 15 straipsnio 2 dalį nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kadangi JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. CPK 107 straipsnyje yra reglamentuota teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarka.
28. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl, be kita ko, turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020, 21 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto byla bendrijai iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. vasario 25 d. Nurodyta nutartimi, be kita ko, buvę bendrijos valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui bendrijos valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus bendrijos dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; nutartyje taip pat išaiškintos šios pareigos nevykdymo pasekmės (nutarties 17 punktas). Nutartyje nustatytas terminas bendrijos dokumentams bei turtui perduoti suėjo 2025 m. kovo 12 d. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta ir dėl to byloje nėra ginčo, kad bendrijos vadovas nuo bendrijos įsteigimo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo T. B. (nutarties 19 punktas), taigi, būtent jis turėjo pareigą ne tik išsaugoti visus bendrijos dokumentus ir turtą, bet ir, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo, perduoti juos paskirtai nemokumo administratorei.
30. Apeliantas, kaip buvęs bendrijos vadovas, nekvestionuoja jam tenkančios pareigos paskirtai bendrijos nemokumo administratorei perduoti bendrijos dokumentus ir turtą, tačiau procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad visus bendrijos dokumentus ir turtą, kuriais jis disponavo, jau yra perdavęs 2025 m. kovo 12 d. priėmimo–perdavimo aktu, kad daugiau jokių dokumentų perduoti negali. Tokia apelianto pozicija stokoja pagrįstumo.
31. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
32. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymais civiliniame procese yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
33. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatyto galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
34. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
35. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (informacijos apie dokumentų perdavimą) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Šiuo atveju reikalavimas įrodyti, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti buhalteriniai dokumentai, reikštų reikalavimą įrodyti, jog kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Tuo tarpu, jeigu apeliantas teigia, kad nemokumo administratorei buvo perduoti jo nurodyti dokumentai, jis turi būti pajėgus įrodyti tokio fakto buvimą, juolab kad teisės aktai jį įpareigoja tokius duomenis perduoti. Taigi, tais atvejais, kai teisės aktai asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo našta, kad veiksmai buvo atlikti, tenka tam asmeniui, kuris turėjo pareigą juos atlikti, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti, t. y. būtent bendrovės vadovui tenka procesinė našta pagrįsti aplinkybę, kad jis yra tinkamai įvykdęs pareigą perduoti nemokumo administratorei visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-152-934/2025, 80 punktas).
36. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (nuo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis) juridinio asmens vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Juridinio asmens vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie juridinio asmens finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Juridinio asmens vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, dėl neperduotų dokumentų negali gintis teigdamas, kad perdavė tiek dokumentų, kiek jis turėjo. Buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas patvirtina netinkamą, aplaidų buhalterijos tvarkymą, be to, tai neatitinka juridinio asmens vadovui keliamų rūpestingo elgesio reikalavimų, teisės aktuose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 39 punktas).
37. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2025 m. kovo 12 d. perdavimo–priėmimo akto, pasirašyto tik buvusios bendrijos nemokumo administratorės M. V., nustatyta, kad buvęs bendrijos vadovas T. B. buvusiai bendrijos nemokumo administratorei perdavė bendrijos dokumentus už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 2 d.; perduoti 5 aplankai, akte nenurodyta apie registrų perdavimą, taip pat nieko nenurodyta apie bendrijos turėto turto perdavimą ar jo nebuvimą (nutarties 22 punktas).
38. Bendrijos nemokumo administratorė tiek 2025 m. rugsėjo 4 d. reikalavime Nr. 1, tiek 2025 m. spalio 9 d. reikalavime Nr. 2 aiškiai nurodė, kad nėra įvykdyti 2025 m. sausio 17 d. nutartyje nustatyti reikalavimai, t. y. neperduotas bendrijos turtas pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus 2025 m. vasario 25 d. duomenimis, ir kiti dokumentai bei suvestiniai registrai (įskaitant neperduotą finansinės atskaitomybės dokumentaciją 2025 m. vasario 25 d. data), taip pat nurodė, kad iš 2025 m. kovo 12 d. perdavimo–priėmimo aktu perduotų dokumentų, įskaitant ir apelianto teismui su atsiliepimu į nemokumo administratorės 2025 m. rugsėjo 17 d. prašymą skirti baudą pateiktas PVM sąskaitas faktūras, nėra galimybės nustatyti bendrijos vykdytos veiklos apimties, turto ir įsipareigojimų struktūros ir kitų reikšmingų aplinkybių. Byloje nėra ginčo, kad nemokumo administratorės reikalavimai apeliantui buvo įteikti, šios aplinkybės apeliantas neginčija.
39. Apeliantas procesiniuose dokumentuose teigia, kad nemokumo administratorės įvardyti finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai, suvestiniai registrai buvo perduoti buvusiai nemokumo administratorei M. V., tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Jau nurodyta, kad iš byloje esančio 2025 m. kovo 12 d. perdavimo–priėmimo akto, kuriuo bendrijos dokumentai buvo perduoti buvusiai nemokumo administratorei M. V., matyti, jog perduoti dokumentai apima laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. Taigi, iš aptariamo akto aišku, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti 2025 m. vasario 25 d. duomenimis, atitinkamai neperduoti bendrijos dokumentai ir turtas būtent 2025 m. vasario 25 d. duomenimis. Be to, akte nieko neužsiminta apie suvestinių registrų perdavimą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantas yra įvykdęs 2025 m. sausio 17 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą, taip pat duomenų, jog egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių to negalima padaryti. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių jis objektyviai negalėjo per nustatytą terminą bei iki šiol negali perduoti nemokumo administratorei bendrijos dokumentų ir turto pagal 2025 m. vasario 25 d., t. y. nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, duomenis (CPK 12, 178 straipsniai).
40. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiga sudaryti priėmimo–perdavimo aktą teko apeliantui, nes tokia teismo išvada paneigia nemokumo administratoriaus pareigą organizuoti juridinio asmens dokumento ir turto perėmimą ir apsaugą, numatytą JANĮ 59 straipsnyje, atmetami kaip nepagrįsti.
41. Pagal JANĮ 59 straipsnio 1 punktą nemokumo administratoriui tenka pareiga organizuoti juridinio asmens turto ir dokumento perėmimą ir apsaugą. Tuo tarpu juridinio asmens vadovui turi pareigą tvarkyti juridinio asmens dokumentus ir turtą, juos išsaugoti, o juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą – juos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui. Kilus ginčui dėl dokumentų ar turto (ne)perdavimo, būtent buvusiam vadovui tenka pareiga įrodyti, kad visi dokumentai ir turtas buvo perduoti (nutarties 46-47 punktai).
10. Taigi, tinkamas dokumentų perdavimas yra buvusio juridinio asmens vadovo pareiga, juolab kad dokumentų neperdavimo pasekmės tenka būtent buvusiam juridinio asmens vadovui (JANĮ 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 57 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad tuo atveju, kai bankrutuojančio juridinio asmens dokumentai nemokumo administratoriui perduodami be apyrašo, vėliau kilus ginčui dėl faktiškai perduotų (neperduotų) dokumentų, jų apimties ir pan., buvęs vadovas negali remtis ta aplinkybe, jog visus dokumentus tinkamai perdavė nemokumo administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1354-407/2021, 31 punktas; 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-910/2025, 61 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju, kai 2025 m. kovo 12 d. bendrijos dokumentų perdavimo–priėmimo akte tik abstrakčiai nurodytas perduotų bylų skaičius, nekonkretizuota, kokie dokumentai perduoti, nenurodyta apie suvestinių registrų perdavimą, būtent buvusiam bendrijos vadovui tenka pareiga įrodyti, kokius konkrečius bendrijos dokumentus jis perdavė. Tačiau apeliantas tokių įrodymų nepateikė, vien deklaratyviai teigdamas, kad perdavė visus turėtus bendrijos dokumentus, o perduotino turto bendrija neturėjo (CPK 12, 178 straipsnis).
42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi bauda paskirta remiantis iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias įvertinęs pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą skirti baudą buvo atmetęs.
43. Visų pirma, prašymo dėl baudos skyrimo išnagrinėjimas nesukelia res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) pasekmių, todėl, pasikeitus aplinkybėms, toks prašymas gali būti teikiamas ir nagrinėjamas iš naujo. Antra, pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartyje nurodė, kad, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog buvęs bendrijos vadovas nėra įvykdęs 2025 m. sausio 17 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo, bei pasiūlė šalims bendradarbiauti dėl bendrijos dokumentų perdavimo. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nemokumo administratorė po 2025 m. spalio 1 d. nutarties priėmimo, įvertinusi 2025 m. kovo 12 d. perdavimo–priėmimo aktu buvusiai nemokumo administratorei perduotus dokumentus ir buvusio bendrijos vadovo su atsiliepimu į 2025 m. rugsėjo 17 d. prašymą dėl baudos skyrimo teismui pateiktus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), 2025 m. spalio 9 d. pakartotinai pareikalavo pateikti 2025 m. sausio 17 d. nutartyje nurodytus dokumentus bei informaciją, tačiau apeliantas šių nemokumo administratorės įpareigojimų nevykdė, tik, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pateikė abstrakčius ir lakoniškus atsakymus. Taigi, priimant tiek 2025 m. spalio 1 d., tiek 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis buvo vertintos panašios aplinkybės, susijusios su bendrijos dokumentų bei turto (ne)perdavimu, tačiau ne tapačios. Be to, jau nurodyta, kad apeliantas nei teismui spendžiant dėl baudos skyrimo, nei prašydamas panaikinti 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskirtą baudą, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų bendrijos dokumentų ir turto būtent pagal 2025 m. vasario 25 d. duomenis perdavimą nemokumo administratorei.
44. Įvertinus byloje nustatytas ir skundžiamoje nutartyje nurodytas faktines aplinkybes, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad apeliantas bendrijos nemokumo administratorei neperdavė visų dokumentų ir turto pagal bendrijos finansinės atskaitomybės duomenis, buvusius 2025 m. vasario 25 d., taigi, neįvykdė JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Objektyvių duomenų, kad tokia tiesiogiai iš įstatymo bankrutavusios bendrijos valdymo organams kylanti pareiga būtų įvykdyta, byloje nėra. Apeliantas, tvirtindamas apie visos informacijos ir dokumentų perdavimą bendrijos nemokumo administratorei (buvusiai ar esamai), nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178 straipsniai).
45. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto elgesys, susijęs su aptartu jo neveikimu, vengimu vykdyti įstatymo imperatyviai nustatytą pareigą, pakartotą teismo nutartimi, suteikia pagrindą manyti, jog apeliantas sąmoningai nevykdo jam įstatymo nustatytų ir teismo nurodytų pareigų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tai, be kita ko, nesuderinama su JANĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu nemokumo proceso efektyvumo principu.
46. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias baudos už JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymą skyrimą bei panaikinimą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.