Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-04-24 · Civilinė byla Nr. e2-445-567/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-24
Bylos Nr.
e2-445-567/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00810-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Suinteresuotas asmuo
T. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-445-567/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00810-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.9.3; 3.1.9.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties netenkinti suinteresuoto asmens T. T. prašymo panaikinti arba sumažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kevin EU“ bankroto byloje paskirtą baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kevin EU“ (toliau – ir bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „IS Group“, 2025 m. sausio 17 d. pateikė pakartotinį prašymą skirti buvusiam bendrovės vadovui T. T. (toliau – ir suinteresuotas asmuo, apeliantas) baudą už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei bei apriboti buvusiam bendrovės vadovui teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi buvusiam BUAB „Kevin EU“ vadovui T. Ta. buvo paskirta 3 000 Eur bauda už Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų per 15 dienų terminą perduoti paskirtai nemokumo administratorei bendrovės valdomą ir naudojamą turtą bei visus bendrovės dokumentus nevykdymą; kitą nemokumo administratorės reikalavimą dėl asmens teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo atmetė.

Šalies argumentai

3. Suinteresuotas asmuo T. T. 2025 m. vasario 26 d. pateikė prašymą dėl 2025 m. vasario 13 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad dokumentų ir turto negalėjo perduoti dėl ligos, hospitalizacijos ir turėto nedarbingumo iki 2025 m. vasario 26 d. bei dokumentų perdavimo su antstoliu suderinimo. Visa informacija, kuri yra skaitmenizuota, bendrovės nemokumo administratorei buvo perduota iki ligos, likusi dalis informacijos bus perduota popierine forma. Bendrovės programinė įranga yra didelės apimties, saugoma skirtingose platformose, todėl programinio kodo perrašymo veiksmai reikalauja tam tikrų technologinių veiksmų atlikimo. Suinteresuotas asmuo bendradarbiauja su bendrovės nemokumo administratore, rekomendavo teisininką. Informacijos perdavimas nemokumo administratorei užtruko dėl nemokumo administratorės vengimo bendradarbiauti, nemokumo administratorė reikalauja perduoti dokumentus elektroniniu (toliau – el.) paštu, kuriuo naudojasi skirtingi nemokumo administratoriai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nutarė:

4.1. netenkinti buvusio BUAB „Kevin EU“ vadovo T. T. prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo;

4.2. priteisti BUAB „Kevin EU“ iš T. T. 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria bendrovei iškelta bankroto byla ir buvusiam vadovui nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti paskirtai nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus įsiteisėjo 2024 m. spalio 31 d., tačiau T. T. nustatyto įpareigojimo pilna apimtimi neįvykdė iki šiol. T. T. 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi jau buvo paskirta 500 Eur bauda už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą, po to T. T. dalį dokumentų perdavė, tačiau visų įpareigojimų vis tiek neįvykdė.

6. Teismas nurodė, kad, nagrinėjant pakartotinį nemokumo administratorės prašymą, 2025 m. vasario 13 d. nutartyje buvo įvertintos visos buvusio bendrovės vadovo nurodytos aplinkybės, kurios nelaikytinos objektyviomis ir pateisinančiomis nustatytų įpareigojimų tinkamą nevykdymą. Tam tikras asmens sveikatos sutrikimas nėra laikomas pakankama priežastimi teigti, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnyje įtvirtinta pareiga perduoti dokumentus ir turtą nemokumo administratorei objektyviai negalėjo būti įgyvendinta, juolab kad T. T. nepateikė objektyvių duomenų, jog jo sveikatos būklė neleidžia jam galutinai įvykdyti teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo.

7. Teismas pažymėjo, kad T. T. iš esmės deklaratyviai kartoja, jog nesiekia sąmoningai nevykdyti procesinių pareigų, nes, būdamas ligoninėje, sirgdamas ir turėdamas nedarbingumą, negalėjo popierine forma turimos informacijos sisteminti ir fiziškai perduoti nemokumo administratorei, ir kad bendrovės programinė įranga, kurią jis perduos nemokumo administratorei, yra didelės apimties ir gali būti perduota tik fiziškai.

8. Teismas nustatė, kad T. T. 2025 m. kovo 7 d. turto (programinės įrangos) priėmimo–perdavimo aktu perdavė nemokumo administratorei skaitmeninę laikmeną su failais, tačiau programinė įranga nebuvo perduota pilna apimtimi, nes nebuvo perduoti prisijungimai prie tam tikrų platformų. Nemokumo administratorei 2025 m. kovo 7 d. el. paštu pareikalavus pateikti prisijungimus ir kitą susijusią informaciją, tokie duomenys nemokumo administratorei nebuvo perduoti iki šiol.

9. Teismas konstatavo, kad T. T. nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti jam paskirtą baudą. Teismas suinteresuoto asmens argumentus dėl nemokumo administratorės vengimo bendradarbiauti, abejonių dėl el. pašto saugumo ir suinteresuoto asmens siekio bendradarbiauti su nemokumo administratore laikė deklaratyvaus pobūdžio. Teismas iš bendrovės nemokumo administratorės paaiškinimų nustatė, kad T. T. nedarbingumo laikotarpiu pietavo restorane, todėl, teismo vertinimu, tokios aplinkybės tik dar labiau sustiprina kritišką požiūrį į suinteresuoto asmens nurodomas savo pareigų neįvykdymo dėl sveikatos būklės priežastis.

10. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos sutrikimu, atsirado jau pasibaigus teismo nustatytam terminui bendrovės dokumentams ir turtui paskirtai nemokumo administratorei perduoti. Aptartų aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į JANĮ 57 straipsnyje numatytos maksimalios baudos dydį, pažeidimo trukmę, ir tai, kad iki šiol teismo įpareigojimai nėra pilnai įvykdyti, teismas priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo panaikinti ar sumažinti suinteresuotam asmeniui paskirtos baudos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Suinteresuotas asmuo T. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį, įskaitant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir panaikinti suinteresuotam asmeniui paskirtą baudą arba ją sumažinti, grąžinti suinteresuotam asmeniui už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantas negalėjo fiziškai įvykdyti jam nustatytų įpareigojimų dėl sveikatos būklės, hospitalizacijos ir nedarbingumo. Apeliantas pasveiko 2025 m. vasario 26 d. ir iš karto susisiekė su bendrovės nemokumo administratore ir ją informavo, kad perduos visą su bendrove susijusia informacija, derina antstolio dalyvavimo perdavimo procese klausimą. 2025 m. kovo 7 d. antstolio kontoroje bendrovės nemokumo administratorei buvo perduota programinė įranga, informuojant, kad planuojami dar keli susitikimai dėl informacijos perdavimo. Nepaisant to, nemokumo administratorė pradėjo kelti naujus reikalavimus dėl prisijungimų prie programinės įrangos perdavimo.

11.2. Apeliantas siekia bendradarbiauti su bendrovės nemokumo administratore, kuri vengia bendradarbiauti ir elgiasi nesąžiningai, nes 2025 m. kovo 19 d. atvyko pas antstolį su neįgaliotais asmenimis, dėl to buvo sutrukdyta antstoliui užfiksuoti informacijos perdavimą. 2025 m. kovo 28 d. buvo suplanuotas kitas susitikimas pas antstolį, tačiau nemokumo administratorė neatvyko.

11.3. Bendrovės nemokumo administratorė nebendradarbiauja su apeliantu ir reikalauja bendrovės informaciją siųsti el. pašto adresu nemokumocentras@gmail.com, nors šiuo el. paštu naudojasi skirtingi nemokumo administratoriai, todėl informacijos saugumas negali būti užtikrintas. Nors nemokumo administratorė tikino, kad nurodyta el. pašto dėžutė yra saugi, tačiau sukūrė naują el. pašto dėžutę info@isgroup-lt.com, t. y. patvirtino apelianto abejones dėl informacijos perdavimo saugumo.

11.4. Apeliantui paskirtos baudos dydis yra nepagrįstas ir neatitinka baudos skyrimu siekiamų tikslų įgyvendinimo. Už analogiškų įpareigojimų neįvykdymą paprastai skiriamos 200–500 Eur baudos, todėl paskirta 3 000 Eur bauda yra nesąžininga ir neproporcinga. Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia bendradarbiauti su nemokumo administratore, dokumentų ir turto nėra paslėpęs ar sunaikinęs, tačiau įpareigojimų įvykdymui reikalingas ilgesnis terminas, be to, turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir konfidencialumas.

11.5. Teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, nes byloje nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas, buvo sprendžiama tik dėl procedūrinio klausimo, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

12. Pareiškėja BUAB „Kevin EU“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „IS Group“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

12.1. Apeliantas sąmoningai neperduoda bendrovės dokumentų, prisidengdamas nedarbingumu, nors pareiškėjo nedarbingumas prasidėjo pasibaigus nustatytam terminui perduoti dokumentus ir turtą.

12.2. Apelianto argumentai dėl bendrovės nemokumo administratorės nebendradarbiavimo yra nepagrįsti ir negali būti vertinami, nes apeliantui pakartotinė bauda buvo paskirta dar iki apelianto nurodomų aplinkybių, susijusių su informacijos perdavimu per antstolį. 2025 m. kovo 19 d. susitikime dalyvavo nemokumo administratorės darbuotojai, kurie buvo pasitelkti perduodamų dokumentų patikrai ir inventorizacijai, tačiau apeliantas atsisakė perduoti dokumentus. 2025 m. kovo 28 d. susitikime nemokumo administratorė negalėjo dalyvauti, nes apeliantas perduodamų dokumentų ir duomenų aktų projektus išsiuntė po nemokumo administratorės darbo pabaigos. Dokumentų perdavimo procesas užtrunka kelias valandas, todėl apeliantas buvo pakviestas perduoti dokumentus nemokumo administratorės biure, tačiau apeliantas neatvyko ir toliau imitavo siekį perduoti dokumentus per antstolį, o nuo 2025 m. kovo 31 d. iš viso nustojo komunikuoti.

12.3. Apelianto argumentai dėl programinės įrangos perdavimo yra nepagrįsti, nes apeliantas neperdavė prisijungimų prie programinės įrangos, neleido patikrinti perduodamos laikmenos turinį, todėl nėra galimybės įsitikinti duomenų autentiškumu ir aktualumu. Programinė įranga be prisijungimų neturi vertės, nors įrangos kūrimui buvo išleista daugiau nei 50 mln. Eur.

12.4. Nemokumo administratorės naudojama el. pašto dėžutė yra saugi, be to, apeliantui buvo paaiškinta galimybė perduoti informaciją el. laikmenoje ar tiesiogiai, tačiau apeliantas sąmoningai nevykdo jam nustatytų įpareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti buvusio bendrovės vadovo pareiškimo dėl baudos už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui panaikinimo ir sumažinimo yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

14. Apeliantas T. T. prie atskirojo skundo pateikė naujus įrodymus:

14.1. apelianto 2025 m. kovo 14 d. el. laišką bendrovės nemokumo administratorei apie 2025 m. kovo 19 d. planuojamą susitikimą antstolio A. N. kontoroje;

14.2. antstolio A. N. 2025 m. kovo 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą;

14.3. apelianto 2025 m. kovo 24 d. el. laišką bendrovės nemokumo administratorei apie 2025 m. kovo 28 d. planuojamą susitikimą antstolio A. N. kontoroje;

14.4. apelianto 2025 m. kovo 27 d. el. laišką bendrovės nemokumo administratorei dėl perduotinų dokumentų sąrašo;

14.5. antstolio A. N. 2025 m. kovo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą;

14.6. apelianto 2025 m. kovo 28 d. el. laišką bendrovės nemokumo administratorei apie 2025 m. kovo 31 d. planuojamą susitikimą antstolio A. N. kontoroje.

15. Pareiškėja BUAB „Kevin EU“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „IS Group“, prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus:

15.1. vaizdo įrašą iš 2025 m. kovo 19 d. vykusio antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo;

15.2. M. B. atliktą BUAB „Kevin EU“ kietojo disko 2025 m. balandžio 1 d. analizę.

16. Apeliantas T. T. 2025 m. balandžio 11 d. pateikė (dokumento registracijos Nr. DOK-13714) naujus įrodymus:

16.1. apelianto el. laišką dėl sveikatos būklės;

16.2. e. sveikatos portalo ekrano 2025 m. sausio 3 d. nuotrauką;

16.3. 2019 m. spalio 25 d. medicinos dokumentų išrašą;

16.4. 2024 m. gruodžio 27 d. ir 2025 m. sausio 10 d. stacionaro epikrizes;

16.5. 2025 m. balandžio 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą.

17. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

18. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus ir priimtus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl apelianto ir pareiškėjos pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

20. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla, paskiriant nemokumo administratore MB „IS Group“. Šia nutartimi teismas nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios bendrovės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Taip pat nutartimi buvo išaiškinta, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 31 d.

21. 2024 m. lapkričio 5 d. el. paštu buvusiam BUAB „Kevin EU“ vadovui T. T. buvo išsiųstas nemokumo administratorės įsakymas dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo.

22. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvusiam BUAB „Kevin EU“ vadovui T. T. buvo paskirta 500 Eur bauda už Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų per 15 dienų terminą perduoti paskirtai nemokumo administratorei bendrovės valdomą bei naudojamą turtą ir visus bendrovės dokumentus nevykdymą; kitą nemokumo administratorės reikalavimą (dėl asmens teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo) atmetė.

23. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens T. T. prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskirtą baudą.

24. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą.

Dėl paskirtos baudos (ne)panaikinimo ir (ne)sumažinimo

25. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1–3 dalis iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Jeigu nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

26. Nurodytos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios bendrovės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui bendrovės finansinius ir kitus svarbiausius su bendrovės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu bendrovės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021).

27. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas.

28. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

29. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį, tarp bendrovės vadovo pareigų nurodytos ir juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo savo iniciatyva veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

31. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrovės vadovas ne tik turi pareigą pasirūpinti tinkamu vadovaujamos bendrovės apskaitos organizavimu, bet ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimu. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė bendrovei nepasibaigia, kadangi įstatymo pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvęs bendrovės vadovas privalo aktyviai domėtis bankroto bylos eiga ir vykdyti specialiame įstatyme nustatytas pareigas bei bendradarbiauti tiek su nemokumo administratoriumi, tiek su teismu.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi BUAB „Kevin EU“ iškelta bankroto byla ir nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas T. T. privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 31 d., todėl bendrovės turtas ir dokumentai nemokumo administratorei turėjo būti perduoti iki 2024 m. lapkričio 15 d., tačiau bendrovės dokumentai ir turtas pilna apimtimi neperduoti iki šiol.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, tenka tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent apeliantui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybę, kad jis yra tinkamai įvykdęs savo pareigą perduoti nemokumo administratorei visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą.

34. Nagrinėjant pakartotinį bendrovės nemokumo administratorės prašymą dėl baudos buvusiam bendrovės vadovui skyrimo, nustatyta, kad, nepaisant 500 Eur baudos skyrimo, apeliantas iki šiol pilna apimtimi neperdavė nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų. Apeliantas, nesutikdamas su bendrovės nemokumo administratorės pakartotiniu prašymu dėl baudos skyrimo, nurodė, kad dokumentų ir turto perdavimas užtruko dėl itin didelio dokumentų ir turto kiekio, sveikatos problemų.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tikras asmens sveikatos sutrikimas nėra laikomas pakankama priežastimi teigti, jog JANĮ 57 straipsnyje įtvirtinta pareiga perduoti dokumentus nemokumo administratoriui objektyviai negalėjo būti įgyvendinta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1692-781/2020). Nors byloje esanti Informacija apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus patvirtina, kad apeliantui nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti 2024 m. gruodžio 19 d.–2025 m. vasario 26 d. laikotarpiu, tačiau nedarbingumo pažymėjimuose nurodyta nedarbingumo priežastis (liga) savaime nepatvirtina, jog apeliantas neturėjo galimybės įvykdyti jam nustatytų įpareigojimų pats ar įgalioti tai atlikti kitus asmenis.

36. Pagal BUAB „Kevin EU“ bankroto bylos duomenis nustatyta, kad apelianto sveikatos būklė nesutrukdė jam pateikti byloje procesinius dokumentus: 2024 m. gruodžio 27 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties; 2024 m. gruodžio 31 d. prašymą dėl baudos panaikinimo; 2025 m. sausio 9 d. rašytinius paaiškinimus; 2025 m. sausio 30 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties; 2025 m. vasario 6 d. atsiliepimą; 2025 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutarties (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

37. Taigi, apelianto nurodomos dokumentų ir turto neperdavimo bendrovės nemokumo administratorei priežastys nelaikytinos objektyviomis ir ne nuo jo valios priklausančiomis priežastimis, dėl kurių teismo nustatytas įpareigojimas perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą nebuvo tinkamai įvykdytas. Vien deklaratyvūs apelianto teiginiai, kad jis bendrovės dokumentų ir turto bendrovei neperdavė dėl nemokumo administratorės vengimo bendradarbiauti, siekio užtikrinti perduodamų duomenų saugumą ir dokumentus perduoti per antstolį nesudaro pagrindo kitokiam susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui.

38. Be to, apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su nedarbingumu, atsirado jau pasibaigus teismo nutartimi nustatytam terminui bendrovės dokumentams ir turtui paskirtai nemokumo administratorei perduoti. Apeliantas neįvykdė jam nustatyto įpareigojimo net ir po 500 Eur baudos paskyrimo. Aplinkybė, kad apeliantas 2025 m. kovo 7 d. perdavė nemokumo administratorei laikmeną su bendrovės programine įranga, nereiškia, jog atsirado pagrindas sumažinti ar panaikinti jam paskirtą baudą, juolab kad programinė įranga perduota be prisijungimo kodų, todėl nemokumo administratorė neturi galimybės patikrinti perduotos informacijos teisingumo ir aktualumo.

39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti nemokumo administratorei visų bendrovės dokumentų ir turto teismo nutartyje nustatytu terminu. Apeliantas jam nustatyto įpareigojimo pilna apimtimi nevykdo daugiau nei 5 mėnesius, dokumentus nemokumo administratorei teikia fragmentiškai, nors bendrovės turtas ir dokumentai turėjo būti perduoti dar iki 2024 m. lapkričio 15 d., todėl toks apelianto elgesys yra nepateisinamas.

40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė jam 3 000 Eur, kuri yra neproporcinga ir nesąžininga, nes apeliantas bendradarbiauja su nemokumo administratore, teikia jai prašomą informaciją.

41. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos už dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui skyrimo, neturi esminės reikšmės tai, jog pareiškėjas nemokumo administratorei yra perdavęs dalį dokumentų, nes buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas turi pareigą perduoti nemokumo administratoriui visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir visą turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-394-910/2023).

42. Kaip minėta, bendrovės dokumentai ir turtas bendrovės nemokumo administratorei turėjo būti perduoti iki 2024 m. lapkričio 15 d., tačiau apeliantas šio įpareigojimo neįvykdė iki šiol, nors jam pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskirti 500 Eur baudą buvo išaiškinta, jog baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus.

43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal JANĮ 57 straipsnio nuostatas buvusiam bendrovės vadovui pirmosios instancijos teismas turėjo teisę paskirti maksimalią vienos MMA (2024 m. – 924 Eur, nuo 2025 m. sausio 1 d. – 1 038 Eur) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Kaip minėta, apeliantui 500 Eur bauda buvo paskirta 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi, todėl už pakartotinį vengimą 56 dienas (iki 2025 m. vasario 13 d. nutarties priėmimo) įvykdyti jam nustatytus įpareigojimus galėjo būti paskirtas maksimalus 55 722 Eur baudos dydis. Pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė vienkartinę 3 000 Eur baudą, kuri yra mažesnė už trijų MMA 2025 m. dydį bei galimos baudos vidurkį.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytos dokumentų ir turto neperdavimo priežastys iš esmės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, sprendžiant paskirtos baudos panaikinimo (sumažinimo) klausimą, todėl iš esmės analogiškų priežasčių, sprendžiant pakartotinės baudos panaikinimo (sumažinimo) klausimą, nurodymas akivaizdžiai patvirtina, jog apeliantas sąmoningai vilkina įpareigojimų vykdymą ir kritiškai nevertina savo elgesio. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apelianto nurodytas neobjektyvias įpareigojimų nevykdymo priežastis ir tęstinę trukmę bei pažeidimo sistemingumą, nes tokiu apelianto elgesiu yra trukdoma bendrovės nemokumo administratorei įgyvendinti bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, tinkamai atlikti bankroto procedūras.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

45. Apeliantas nekvestionuoja skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyto ir pagrįstu pripažinto pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio (726 Eur) bei jo realumo, tačiau mano, kad bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos iš viso, nes byloje nebuvo priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas.

46. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

47. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

48. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

49. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų), o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-382-421/2017). Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

50. Kasacinio teismo praktikoje nėra pateikta išaiškinimų, kad nemokumo procese negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš priešingą suinteresuotumą turinčio dalyvaujančio byloje asmens, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo buvusiam bankrutuojančio juridinio asmens vadovui už turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui.

51. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nemokumo proceso specifika lemia, jog, nagrinėjant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar, sprendžiant bankroto procese kilusį konkretų ginčą, egzistuoja aiškus priešingas suinteresuotumas; ar kreditoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos yra skirtos siekti bankroto proceso tikslų. Bylinėjimosi išlaidos bankroto procese negali būti priteisiamos tik remiantis pažodiniu CPK normų aiškinimu ir taikymu, turi būti atsižvelgiama į bankroto proceso ypatumus, esmę ir tikslus. Viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bankroto procese, yra akivaizdus priešingas teisinis suinteresuotumas, egzistuojantys priešpriešiniai reikalavimai, šių išlaidų pagrįstumas ir būtinumas, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-355-407/2024; 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-849-450/2024).

52. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė bendrovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes byloje nebuvo priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto pagrįstai priteisė bendrovei, kadangi skundžiama nutartimi klausimas dėl baudos skyrimo apeliantui pagal pareiškėjos prašymą buvo išspręstas galutinai, t. y. teismas nesutiko nei panaikinti, nei sumažinti apeliantui paskirtos baudos. Bylinėjimosi išlaidos priteistos prašymą dėl baudos skyrimo pateikusiai bankrutuojančiai bendrovei, atstovaujamai nemokumo administratorės, siekiant JANĮ nustatytų tikslų vykdymo, susijusių su operatyviu bankrutuojančio juridinio asmens dokumentų ir turto perdavimu nemokumo administratoriui. Taigi, nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teismo pagrįstai paskirstytos pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“, t. y. pareiškėjai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos priteistos iš priešingą suinteresuotumą klausimo išsprendimu turinčio apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Apelianto atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

55. Apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis).

56. Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

57. Pareiškėja prašo priteisti iš apelianto patirtas 1 331 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu.

58. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teismo buvo patirtos 2025 m. balandžio mėn. (II ketvirtį), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 335,90 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 934,36 Eur (0,4 x 2 335,90 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

59. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Pareiškėjai iš apelianto priteisiamos 934,36 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nes byla išspręsta pareiškėjos naudai iš priešingą suinteresuotumą bylos išsprendimu turinčio apelianto.

60. Apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei BUAB „Kevin EU“ (juridinio asmens kodas 304777572) iš T. T. (duomenys neskelbtini) 934,36 Eur (devynių šimtų trisdešimt keturių eurų ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Neringa Švedienė