- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-216-544/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-216-544/2023
teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04701-2020-9
2023 m. kovo 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 3 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-53-400/2022 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. K. dėl įpareigojimo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. prašė įpareigoti atsakovę R. K. per mėnesį nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nesuderintus su ieškove statybos padarinius – demontuoti pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rytinėje šio statinio išorinėje sienoje iš kiemo pusės įstatytą plastikinį langą, užmūryti angą ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo, nustatyti ieškovei teisę šiuos veiksmus atlikti pačiai, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išspręsta civilinė byla Nr. e2-8611-400/2020 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams V. K. ir V. K. bei atsakovų priešieškinį ieškovei dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, pastatų atidalinimo, naudojimosi tvarkos pastatais bei žemės sklypu nustatymo.
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-36-400/2022 (buvęs bylos Nr. e2-8611-400/2020 ir Nr. e2-226-400/2021) ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 13 d. Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-535-828/2022 priėmus nutartį sprendimą palikti nepakeistą.
4. 2022 m. gruodžio 22 d. teisme gautas ieškovės V. K. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, motyvuojant tuo, kad įsiteisėjo teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-36-400-2022, kuriuo išspręstas pastato-viralinės nuosavybės klausimas, todėl išnyko civilinės bylos Nr. e2-53-400/2022 pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.
6. 2023 m. sausio 2 d. teisme gautas atsakovės R. K. prašymas priimti papildomą sprendimą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias priteisti prašė procesiniuose dokumentuose. Nurodė, kad rašytinis bylos procesas buvo baigtas šalims neturint realios galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismo procesas dėl ginčo esmės nevyko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.
8. Teismas, įvertinęs atsakovės byloje patirtų (1 000 Eur) bylinėjimosi išlaidų dydį, konstatavo, kad jos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 7 punkte, 8.2., 8.16, 8.19, 8.20 punktuose nustatytų dydžių. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl to, jog buvo priversta atsikirtinėti į ieškovės ieškinio reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė V. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 3 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – reikalavimą dėl išlaidų priteisimo atmesti.
10. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė, gindama savo konstitucines teises, siekė, kad atsakovė panaikintų savavališkai, be ieškovės, kaip nekilnojamojo turto bendraturtės, sutikimo, pastato vienoje iš sienų įrengtą langą, kuris nukreiptas tiesiai į ieškovės kiemą bei jos gyvenamo namo langus. Ieškovė prieš kreipdamasi į teismą net du kartus siuntė atsakovei raginimus geranoriškai panaikinti savavališkai sienoje įstatytą/įrengtą naują langą, t. y. bandė ginčą spręsti neteisminiu keliu bendradarbiavimo būdu, tačiau nepavykus buvo priversta kreiptis į teismą.
11. Pažymi, jog teismas nenustatė, kad ieškovė būtų reiškusi nepagrįstus reikalavimus ir (ar) prašymus, vilkinusi procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusis savo procesinėmis teisėmis. Ginčas byloje baigtas ne dėl to, jog ieškovė visiškai atsisakė savo reikalavimo ar kad atsakovė geranoriškai jį patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tai, kad kitoje byloje teismas tenkino ieškovės reikalavimą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčo nekilnojamąjį turtą taip, jog šis turtas, kuriame atsakovė savavališkai iškirto/įstatė/įrengė langą, tapo išimtinai tik ieškovės nuosavybe, nereiškia, kad ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-53-400/2022 pareikštas nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės elgesys pareiškiant ieškinį atsakovei, tiek jo atsisakant negali būti traktuojamas kaip netinkamas ir neturėtų sukelti ieškovei papildomų turtinių pasekmių. Todėl bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė dėl to, kad buvo priversta atsikirtinėti į ieškovės ieškinio reikalavimus. Be to, tokia teismo nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis) bei CPK 94 straipsnio 1 dalies keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė R. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 3 d. papildomos nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas byloje nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, skundžiama papildoma nutartimi iš ieškovės nutarė priteisti bylinėjimosi išlaidų – išlaidų advokato teisinei pagalbai - atlyginimą atsakovei. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo nutartimi, kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (papildomos nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo CPK 94 straipsnio kontekste, nurodydama, jog ieškinio pateikimą teismui ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė būtent netinkamas atsakovės elgesys (atsakovė nevykdė pareigos bendradarbiauti su ieškove, ne teisės aktų nustatyta tvarka įrengė/įstatė langą bendrosios dalinės nuosavybės objekte, o po to jo geranoriškai nepanaikino), o ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas.
16. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.
17. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (priežasties teorija).
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
19. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
20. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
21. Vertinant šalių procesinį elgesį, atsižvelgtina į įstatymų leidėjo valią, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 1.5, 6.263 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).
22. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).
23. Kompleksiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis nustatytina atsakomybė dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
24. Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiama papildoma nutartimi spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimą, kai byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, vadovavosi tik CPK 98 straipsniu ir rėmėsi išvada, kad atsakovė buvo priversta atsikirtinėti į ieškovė ieškinio reikalavimus. Ar ši išvada pagrįsta (nepagrįsta), atsižvelgiant į nutarties 16-24 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti, kadangi pirmosios instancijos teismas, greta CPK 98 straipsnio reikalavimų, netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio nuostatų ir dėl to nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų priimant procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės: ar buvo galimybė ginčą išspręsti neteisminiu keliu ir ar šalys tinkamai šia galimybe pasinaudojo; ar šalių procesinis elgesys, įskaitant ieškinio padavimą, buvo tinkamas, rūpestingas ir apdairus; ar šalys nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis; kam iš šalių byloje tenka kaltė (atsakomybė) dėl proceso; kokios bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys; kurios šalies naudai priimtas procesinis sprendimas; ar nėra pagrindo taikyti CK 1.5 straipsnyje numatytų bendrųjų teisės principų.
26. Tik nustačius nutarties 25 nurodytas aplinkybes, visapusiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis bus galima nustatyti atsakomybę dėl proceso ir tinkamai pritaikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio, 98 straipsnio 2 dalies reikalavimus sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas minėtų teisės normų netaikė, dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo nagrinėjamas klausimas buvo (galėjo būti) išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, nes pirmosios instancijos teismas dėl nutarties 25 punkte nurodytų aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino, kas reiškia, jog tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, o klausimas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais.
27. Dėl aukščiau nutartyje išdėstytų išvadų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 3 d. papildomą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.