- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- e2-36-400/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04701-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K., V. K.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Ramūnas Vilimavičius
sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei, Dianai Niaurienei
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, naudojimosi tvarkos nustatymo bendrosios dalinės nuosavybės valdomų pastatų, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K., tretieji asmenys A. K., V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ir ieškinio reikalavimus galutinai sutikslino 2022-04-15, pateikdama patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:
1.1. Pripažinti teisę ieškovei R. K. be atsakovų V. K. ir V. K. sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkio pastatų: viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini), 2020-11-23 atliktų kadastrinių matavimų duomenis.
1.2. Pripažinti teisę ieškovei R. K. be atsakovų V. K. ir V. K. sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre gyvenamųjų patalpų Butas/Patalpa - Butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, atliktų 2021-10-22, duomenis.
1.3. Nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų naudojimosi tvarką: viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini); bei pastogę virš minėtų patalpų:
1.3.1. Ieškovei R. K. paskiriant naudotis: viralinės (duomenys neskelbtini) patalpą, pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini) (10,07 m²) bei pastogėje Nr. (duomenys neskelbtini) patalpą (11,53 m²); ūkio pastato (duomenys neskelbtini) patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) (36,21 m²) bei pastogėje esančią Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą patalpą (39,79 m²) ; ūkio pastato (duomenys neskelbtini) patalpą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) (18,85 m²).
1.3.2. Atsakovams V. K. ir V. K. paskiriant naudotis: viralinės (duomenys neskelbtini) patalpą, pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini) (10,16 m²) bei pastogėje Nr. (duomenys neskelbtini) patalpą (11,61 m²); ūkio pastato (duomenys neskelbtini) patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) (36,40 m²) bei pastogėje esančią Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą patalpą (40,93 m²) ; ūkio pastato (duomenys neskelbtini) patalpą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) (18,85 m²);
1.4. Suteikiant teisę ieškovei, be atsakovo sutikimo, įregistruoti į nekilnojamojo turto kadastrą nuosavybės teisės pasikeitimus.
1.5. Pakeisti naudojimosi žemės sklypu, 0,34 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021-07-27 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:
1.5.1. ieškovė R. K. naudosis 1539 m² žemės sklypo dalimi plane pažymėta (duomenys neskelbtini) raide;
1.5.2. atsakovas V. K. ir V. K. naudosis 1539 m² plane pažymėta (duomenys neskelbtini) dalimi, o plane pažymėta (duomenys neskelbtini) dalimi;
1.5.3. 322 m² ploto, šalys R. K. ir V. K. bei V. K. naudosis bendrai.
1.6. Priteisti iš atsakovo V. K. ir V. K., ieškovės R. K. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo, ieškovės naudai 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
1.7. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 206,18 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą bei visas kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintame pareiškime nurodė, su atsakovu ir jo sutuoktine kyla vis daugiau ginčų, siekdama išvengti ginčų ateityje, nusprendė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės viralinę, bet ir visus ūkio pastatus. Siekdama išspręsti kilusį konfliktą kreipėsi į VĮ „Registrų centro“ specialistus, kad šie atliktu ūkinių pastatų ir viralinės kadastrinius matavimus, sužymėtų ten esančias patalpas. Buvo atlikti kadastriniai matavimai ir parengtas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas. Iš šio projekto aiškiai matyti, kad tiek viralinę, tiek ūkio pastatus galima atidalyti natūra, toks atidalijimo būdas nedaro neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir labiausiai atitinka abiejų bendraturčių interesus.
2. Šalys bendros dalinės nuosavybės teise naudojasi žemės sklypu, 0,34 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Kiekviena šalis valdo po 17/34 dalių minėto žemės sklypo. Naudojimosi tvarka tarp šalių buvo nustatyta bendru sutarimu, tačiau nebuvo įregistruota VĮ „Registrų centre“. Šiai dienai senoji tvarka nebeaktuali, todėl būtina pakeiti tarp šalių nustatytą naudojimosi tvarką. Siekiant užtikrinti kiekvienos iš šalių patekimą į joms nuosavybės teise priklausančius pastatus, ieškovė siūlo patvirtinti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Pagal šį planą numatyta, kad sklypo dalimi pažymėta (duomenys neskelbtini) naudojasi V. K., sklypo dalimi pažymėta (duomenys neskelbtini) naudojasi R. K., plane pažymėta (duomenys neskelbtini) dalimi šalys naudojasi bendrai. Kiekvienai iš šalių tenka po 1539 m², iš kurių po 161 m² (viso 322 m² ) šalys naudos bendrai. Šiame plane geriausiai užtikrintas kiekvienos šalies turimos dalies naudojimas, patekimas į kiekvienos šalies nuosavybės teise priklausančius pastatus, planas pilnai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).
Atsiliepimas
3. Atsakovas taip pat pažeidinėjo mano teisę į privatų asmens gyvenimą. Atsakovas savo ūkinio pastato lange buvo pastatęs vaizdo fiksavimo kamerą, kuri buvo nukreipta į atsakovo ir mano kiemą. Kamera fiksavo ne tik atsakovo kiemą, bet ir visą mano kiemą bei mano gyvenamojo namo dalies langus, tokiu būdu fiksavo viską, kas vyksta mano privačiame kieme ir net gyvenamajame name, tiek, kiek galima fiksuoti per langą. Tačiau 2021 m. pavasarį, jau nagrinėjant šią bylą teisme, ši kamera buvo pašalinta, todėl atsisakau reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti vaizdo fiksavimo kamerą.
4. Lietuvos Respublikos CK 2.23 straipsnio 4 dalis numato, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš bylos aplinkybių įstatymas, (CK 2.23 straipsnio 4 dalis) numato, kad esant privatus gyvenimo pažeidimui, asmuo turi teisę prašyti neturtinės žalos atlyginimo. Dėl atsakovo neteisėto mano privataus gyvenimo fiksavimo aš jaučiau didžiulį nerimą, nesaugumo jausmą, vengiau išeiti į savo kiemą, jaučiau baimę ir nerimą dėl mano privataus gyvenimo paviešinimo. Atsakovas savo veiksmais man padarė neturtinę žalą, kurią vertinu 2000 €, kurią prašysiu teismo priteisti iš atsakovo. Iš atsakovo taip pat priteistinos 5% metines procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).
5. Nurodė, kad už ūkinio pastato bei viralinių kadastrinių matavimų atlikimą bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto parengimą VĮ „Registrų centrui“ sumokėjo 160 Eur bei 237,37 Eur, už gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos parengimą sumokėjo 15 Eur, viso 412,37. Šias išlaidas patyrė dėl atsakovo kaltės. Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnis numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos išlaidos būtinos bylos nagrinėjimui. Siekiant nustatyti naudojimosi viraline tvarką buvo būtina atlikti viralinės kadastrinius matavimus, todėl šios išlaidos buvo būtinos ieškinio reikalavimo suformulavimui. Esant nurodytoms aplinkybėms prašysiu iš atsakovo, kaip bylinėjimosi išlaidas priteisti pusę išlaidų, patirtų už kadastrinių matavimų atlikimą, t. y. 206,18 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovai V. K. ir V. K. per įstatymo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, ieškovės pateiktas viralinės, ūkinių pastatų ir pastogės suskirstymas į atskirus nekilnojamojo turto vienetus neatitinka teisės aktų reikalavimų. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamųjų daiktų (šiuo atveju – viralinės, ūkinių pastatų ir pastogės) dalių atidalijimo, atsidalyti prašanti ieškovė, kaip bendraturtė, turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio kadastro objektais laikoma patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje, nustatančiame nekilnojamųjų daiktų formavimo būdus, yra nustatytas vienas jų – atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas). Statiniai formuojami LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Nurodytina, kad, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jų formavimo procedūras nustato statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau Reglamentas). Šio Reglamento 113 punkte nustatyta, jog formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais (atidalijant), rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę tik LR Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Šioje teisės normoje nustatyta, jog būti statinio projektuotoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo; 2) Lietuvos Respublikoje įsteigta statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija; 3) užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (tarp jų statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimu; 4) architektas ar statybos inžinierius. Tik esant statybos techninių reglamentų reikalavimus atitinkančiam projektui, ieškovės siūlomos atidalyti patalpos galėtų būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip atskiros. Tuo tarpu ieškovės pateiktas projektas neatitinka ne tik Reglamente nurodytos naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos sudėties reikalavimų, bet ir pateiktą projektą parengė ne Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Todėl vien todėl aptartų aplinkybių reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atmestinas.
7. Ieškovė siūlo atidalyti pastogės patalpas. Tačiau šiuo atveju pastogė nėra įregistruotas statinys, nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, neįregistruotas nustatyta tvarka nekilnojamojo turto registre, nėra nustatyta nei ieškovės, nei V. ir V. K. bendroji dalinė pastogės nuosavybė. Todėl reikalavimas dėl pastogės atidalijimo šiai dienai negalimas ir vien todėl šioje dalyje reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės taip pat atmestinas.
8. Ieškovė siūlo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini). Tačiau būtina pažymėti, kad ieškovės pateiktas šio ūkinio pastato planas neatitinka realios situacijos, t.y. neatitinka ieškovės pateikti ūkinio pastato išmatavimai realios situacijos. Iš pateikiamų šio ūkinio pastato fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog jis tęsiasi per visą Viralinės ir ūkinio pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), vakarinę sieną. Tuo tarpu iš ieškovės pateikto projekto akivaizdžiai matyti, jog šis projektas prasilenkia su realybe. O tai reiškia, kad ieškovė neteisingai patikslintame ieškinyje nurodo, kad jos atlikti kadastriniai matavimai atitinka faktinei dabartinei pastato būklei ir, kad atidalijamo pastato parametrai yra aiškūs. Todėl ir šia prasme reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atmestinas.
9. Be to, jei ieškovės prašoma viralinės dalis taptų asmenine jos nuosavybe, šio nekilnojamojo turto eksploatacijai būtų reikalingas atitinkamas žemės sklypas. Viralinė kartu su kitais pastatais stovi ant 0,34 ha žemės sklypo. Šis žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui ir V. K. kaip bendroji jungtinė nuosavybė bei ieškovei po 17/34 dalis. Tuo tarpu oficiali naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu tarp bendrasavininkų nėra nustatyta. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į 2001 metais balandžio mėnesį matininko J. A. parengtą 3400 kv. m. žemės sklypo planą M 1:500, kuriame nurodyta, kad atskirai ieškovė naudoja plotą plane pažymėtą indeksu „2“, o V. K. naudoja plotą plane pažymėtą indeksu „1“. Tuo tarpu pagal bylos duomenys ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso ½ viralinės, kuri J. A. plane pažymėta indeksu „2“. Tuo tarpu šiame J. A. parengtame plane nėra numatyta jokios bendrai naudojamos žemės sklypo dalies tam, kad ieškovė galėtų prieiti prie viralinės ir ja naudotis. Tai reiškia, kad 2001 metais ieškovė viraline nesinaudojo. Ieškovė ja nesinaudojo iki pat 2020 metų vasaros. Ir tik jai pradėjus ją naudoti 2020 metų vasarą, iš karto tarp bendrasavininkų kilo konfliktinė situacija. Iš J. A. 2001 m. balandžio mėnesį parengto žemės sklypo plano matyti, kad faktiškai šiaurine sklypo dalimi naudojasi ieškovė (šioje dalyje yra jos butas), o atsakovas su V. K. naudojasi pietine sklypo dalimi, šioje dalyje yra jų butas. Tuo tarpu šalių kiemas atskirtas neaukšta tinkline tvora, tai matyti iš pridėtų fotonuotraukų. Dėl nurodytų aplinkybių yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad viralinė stovi pietinėje žemės sklypo dalyje, kuria naudojasi būtent atsakovas ir V. K.. Todėl ieškovei priklausanti viralinės rytinė dalis randasi atsakovo ir V. K. faktiškai naudojamo kiemo ribose. Įėjimai šalims į Viralinę yra iš pietinės jos pusės, t.y. taip pat atsakovo ir V. K. naudojamo kiemo ribose. Todėl ieškovė po jos siūlomo atidalijimo varianto, norėdama patekti į Viralinės dalį, bet kokiu atveju turi eiti per atsakovo šeimos naudojamą kiemo dalį, t.y. nuolat įsiterpti į atsakovo bei jo šeimos narių privatumą. O tam, kad ieškovė galėtų eksploatuoti jai priklausančią viralinės dalį, būtų reikalinga paimti dar ir dalį atsakovo šeimos naudojamo žemės sklypo ir taip sumažinti jų faktiškai naudojamą kiemą. Dėl to būtų suvaržyta atsakovo ir jo šeimos teisė naudotis visu jam priklausančiu žemės sklypu.
10. Atsakovo nuomone, galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, todėl daiktas negali būti dalijamas taip, kad tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Bylos duomenys patvirtina, jog tarp viralinės ir kitų patikslintame priešieškinyje nurodytų patalpų bendraturčių vyksta ilgalaikiai nesutarimai, teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių į ginčo viralinę įgyvendinimo, naudojimosi atsakovo šeimai priklausančiu kiemu, šalių santykiai itin konfliktiški, o esant tokiai padėčiai yra itin komplikuotas turto valdymas, jo priežiūra. Tuo atveju, jeigu viralinė būtų atidalyta pagal ieškovės siūlomą variantą, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tarp ginčo šalių būtų sukurti dar sudėtingesni faktiniai ir teisiniai santykiai, kas prieštarautų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslams, bei būtų sudarytos teisinės prielaidos tolimesniam šalių bylinėjimuisi ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų augimui, kas prieštarautų civilinio proceso tikslams bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CPK 2 str., CK 1.5 str.).
11. Tuo tarpu iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinio ir pridėtų rašytinių įrodymų daugiau negu akivaizdu, kad ieškovės siūlomas viraline atidalijimo variantas, iš esmės pažeidžia atsakovo ir jo šeimos narių teises į privatumą, ramų poilsį, galimybę netrukdomai naudotis turimu turtu ir dėl to jau dabar sukūrė tarp šalių itin gilią konfliktinę situaciją bei sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai tik gilėti, nes ieškovė pageidauja netgi sugriauti atsakovų naudojamą ir jau įrengtą kiemo dangą. Įvertinus nurodytas faktines ir teisines aplinkybes pripažintina, kad ieškovės pasiūlymas neprotingas, neracionalus, pažeidžiantis atsakovo ir jo šeimos narių teises ir teisėtus interesus bei iš anksto užprogramuojantis konfliktines situacijas į ateitį. Todėl darytina vienintelė pagrįsta išvada, jog ieškovės pateiktą viralinės atidalijimo variantas negali būti patenkintas, nes tokiu būdu tarp šalių nebus atkurta taika (CPK 2 str.).
12. Plane nepateiktas naudojimosi tvarkos ribų taškų koordinačių žiniaraštis, neįmanoma patikrinti kokiomis ribomis siūloma naudojimosi tvarka;
13. Bendro naudojimo dalis "C" siūloma naudoti bendroje nuosavybėje, kurią kiekviena pusė naudoja po pusę (1/2). "C" dalyje esančių statinių užimamas plotas pagal nuosavybės dalis yra nelygi, nes viena pusė yra pasistačiusi daugiau statinių, tad faktiškai "C" dalyje ieškovės naudojama dalis yra didesnė. Tokiu atveju siūloma "C" dalį naudoti per pusę neatitinka lygių teisių principo, kai šiuo atveju nėra jokių pagrindų nukrypti nuo šio principo.
14. Be to, iš ieškovės pateiktos ir prašomos patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos matyti, jog apie ūkinius pastatus šalims suteikiama teisė naudotis dalimi žemės sklypo bendrai. Iš ieškovės pateikto plano galima suprasti, jog dalis viralinės nuosavybės teisėmis priklausytų jai. Todėl ji per bendro naudojimosi žemės sklypo dalį nuolat vaikščiotų iš esmės per V.V. K. naudojamą kiemą ir prieš jų gyvenamo namo langus. Pažymėtina, jog ieškovė jau šiuo metu neturėdama atsakovo sutikimo, t. y. neteisėtai viralinėje yra įrengusi didelį langą, kuris tiesiogiai yra priešais V. ir V. K. naudojamą kiemą ir gyvenamo namo langus, išeinančius į tą kiemą. O tokios aplinkybės iš esmės pažeidžia V. ir V. K. teisę į privatumą, dėl ko tarp šalių iš esmės yra kilusi bei tęsiasi iki šių dienų gili konfliktinė situacija bei pradėtas šis sudėtingas bei brangus teisminis procesas. Kadangi patikslintu priešieškiniu reikalaujama atidalyti viralinę taip, kad ji visa taptų V. ir V. K. nuosavybė, o atidalijamas kiemo statinys (išvietė) atitektų R. K., tai patenkinus V. ir V. K. patikslinto priešieškinio reikalavimus, neatsiranda joks bendro naudojimo žemės sklypu poreikis. Todėl ieškovės siūloma naudojimosi tvarka su bendrai naudojama dalimi neužtikrina, kad ateityje nekils ginčų ir konfliktų, nes bendrai naudojamoje dalyje nebus galima užtikrinti atskirų naudojamų statinių dalių. Dėl konfliktinės situacijos būtina išvengti ateityje bet kokios bendrai naudojamos dalies. Teismų praktikoje pasisakyta, jog neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo (Teismų praktika Nr. 32, 2009 m.).
15. Pažymėtina, jog civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Šių teisnių argumentų kontekste pažymėtina, kad atsakovas naujai perdarė J. A. 2001 metais parengtą ginčo žemės sklypo planą, nes buvo pastebėtos klaidos, iš ko kilo ginčas ir nesutarimai. Be to, atsakovo pateiktas naudojimosi tvarkos planas labai artimas J. A. 2001 metų plane nurodytoms dalims, tik jis papildomas patekimu į daržo dalį ir paliekama malkinės dalis ieškovei. O kadangi nėra galimybių be bendro naudojimo teritorijos atskirti viralinės dalį, tai ji lieka V. ir V. K. valdomoje žemės sklypo dalyje, kompensuojant ieškovei pinigais už ją. Tokiu atveju nebelieka bendrai naudojamos žemės ir atsitvėrus atskirai naudojamas ribas nebekiltų ginčo atvejų ir būtų sumažinta konflikto tikimybė ateityje iki minimumo.
16. Tuo tarpu bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog tarp viralinės ir kitų patikslintame ieškinyje nurodytų patalpų bendraturčių vyksta ilgalaikiai nesutarimai, teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių į ginčo viralinę įgyvendinimo - be pagrindo nuolat kviečiama policija dėl tariamų nusižengimų, įvairių išsigalvojimų, šmeižto.
17. Ieškovė reikalauja 2000 Eur neturtinės žalos už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą. Tačiau neturtinė žala tokiu atveju gali būti priteista tik tada, jei buvo nustatytas toks pažeidimas. Pažymėtina, kad pagal įstatymą (CK 2.23 str. 4 d.) tik teismas gali konstatuoti tokią aplinkybę. Tuo tarpu ieškovė prie patikslinto ieškinio nepridėjo ne tik teismo sprendimo apie jos teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, bet ir aplamai jokio įrodymo, kad atsakovas ar kas nors iš jo šeimos narių kada nors būtų pažeidę ieškovės teisę į privatų gyvenimą. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo absoliučiai nepagrįstas ir atmestinas.
Šalies argumentai
18. Ieškovė nurodo, jog už kadastrinių matavimų atlikimą ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto parengimą sumokėjo 412,37 Eur ir kad šias išlaidas patyrė dėl atsakovo kaltės. Tokie ieškovės teiginiai yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Visiškai nesuprantama kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl minėtų išlaidų patyrimo? Būtent iš ieškovės kyla iniciatyva, pageidavimas ir noras nustatyti jos prašomą atidalijimo variantą, o ne priešingai. Todėl atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už minėtų išlaidų patyrimą ir neturi prievolės jų dengti.
19. Atsakovas pareiškė priešieškinį, priešieškinio reikalavimus galutinai sutikslino teismo posėdžio metu 2021-05-03. Atsakovas prašė teismo :
23.1. Atidalinti pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendros 616 Eur vertės, iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: V. K. ir V. K. naudai iš R. K., priteisti jos nuosavybės teisėmis valdomą ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 308 Eur vertės; o R. K. naudai iš V. K. ir V. K. solidariai priteisti 3 000,00 Eur dydžio kompensaciją.
23.2. Atidalinti kiemo statinius (išvietę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bendros 80 Eur vertės, iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: R. K. iš V. K. ir V. K. priteisti jų nuosavybės teisėmis valdomą ½ dalį kiemo statinių (išvietės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40 Eur vertės; o V. K. ir V. K. naudai iš R. K. priteisti 40 Eur dydžio kompensaciją.
23.3. Pakeisti 3400 kv.m. dydžio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko D. I. 2021-04-15 parengtą šio žemės sklypo planą M 1:500, pagal kurį plane indeksu „A“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis V. K., ir V. K., o plane indeksu „B“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis R. K..
23.4. Priteisti iš Ritos K. V. Koncevičiaus ir V. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
24. Ieškovė R. K. per įstatymo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka. Viraline naudojasi nuo pat šio nekilnojamojo turto įsigijimo 2000-08-28. Eilę metų tiek aš, tiek atsakovas laikėme gyvulius, viralinėse (aš savo viralinės dalyje, atsakovas savo) ruošėme pašarą gyvuliams. Nors gyvulių jau senokai nebelaikome, tačiau ir toliau intensyviai naudojamės viraline, kadangi ten verdamos ir konservuojamos daržovių, uogų, kitų gėrybių atsargos žiemai, ši patalpa naudojama ir kitiems ūkio darbams. Be to į viralines patenkame atskirais įėjimais. Atsakovas, teigdamas, kad nesinaudoju viraline, sąmoningai klaidina teismą, siekdamas turėti bent menkiausią pagrindą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės viralinę tokiu būdu, kokį siūlo pats atsakovas.
25. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad susirašinėjant su atsakovu dėl sutikimo gavimo dėl komunikacijų nutiesimo į viralinę, būtent pats atsakovas savo raštuose siūlė nusistatyti naudojimosi viraline tvarką, kuri buvo nusistovėjusi jau 20 metų. Apie tai, kad naudojimosi tvarka viraline yra nusistovėjusi jau 20 metų Atsakovas pripažįsta ir savo procesiniuose dokumentuose – ieškinyje, pareikštame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovo teiginiai priešieškinyje apie tai, kad nustatant naudojimosi tvarką būtų pažeistos atsakovo teisės, glumina.
Su atsakovo siūloma atidalijimo tvarka negalima sutikti dar ir todėl, kad atsakovas iš esmės siekia atimti iš manęs man nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, nors tai draudžia daryti Lietuvos Respublikos Konstitucija ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį natūra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto bendraturčiams nesusitarus dėl turto atidalijimo ir jiems pareiškus siūlymus, kokiu būdu, proporcijomis, tvarka turėtų būti atidalytas turtas, teismas taiko CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011). Šie išaiškinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.).
26. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo siūlomas atidalijimo būdas labai pažeis mano, kaip turto savininkės interesus, nes turtas, kuriuo aš intensyviai naudojuosi, bus iš manęs paimtas. Be to mano dalis bendrojoje nuosavybėje yra tokio pat dydžio, kaip ir atsakovo, t.y. ½, todėl akivaizdu, kad mano dalis bendrojoje nuosavybėje nėra gerokai mažesnė ir mano interesas naudoti bendrąja nuosavybe yra svarbus. Be to nėra nustatyta, kad nėra galimas kitoks atidalijimo būdas, ar kad kitoks atidalijimo būdas padarys esminės žalos pastato paskirčiai ar pačiam daiktui – viralinei. Atsižvelgiant į tai tikslinsiu savo ieškinį vietoje naudojimosi tvarkos nustatymo prašydama atidalyti viralinę suformuojant joje du atskirus turtinius vienetus, pagal pridedamų kadastrinių matavimų bylą ir projektą, nes toks atidalijimas geriausiai atitiks abiejų bendraturčių interesus bei nepadarys žalos pačiam pastatui – viralinei.
27. Kas liečia kiemo statinių atidalijimą priskiriant tualetą man, o atsakovui 40 € kompensaciją, tai su tokiu reikalavimu nesutinku, atsakovo tualeto man nereikia, prašysiu jį palikti atsakovui ir priešieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl faktinių aplinkybių.
28. VĮ Registrų centras duomenimis, pastatas-dvibutis, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (butų). Šiame pastate yra du butai: Butas/Patalpa - Butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise atsakovams, o Butas/Patalpa - Butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise ieškovei.
29. VĮ Registrų centras duomenimis, pastatas-viralinė, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis-pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė- 1169 Eur, nusidėvėjimas 18 proc., sienos plytų mūras, kuris po ½ dalį priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), (atsakovų nuosavybė), ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nuosavybė) .
30. VĮ Registrų centras duomenimis, pastatas-ūkinis pastatas, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis-pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė- 1821 Eur, nusidėvėjimas 18 proc., sienos plytų mūras, kuris po ½ dalį priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), (atsakovų nuosavybė), ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nuosavybė).
31. VĮ Registrų centras duomenimis, pastatas-ūkinis pastatas, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis-pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė- 258 Eur, nusidėvėjimas 18 proc., sienos lentos, kuris po ½ dalį priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), (atsakovų nuosavybė), ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nuosavybė).
32. VĮ Registrų centras duomenimis, kiti inžinieriniai statiniai- Kiemo statiniai, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis- kiti inžinieriniai statiniai (išvietė), esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė- 26 Eur, nusidėvėjimas 45 proc., kuris po ½ dalį priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), (atsakovų nuosavybė), ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nuosavybė).
35. VĮ Registrų centras duomenimis, 3400 kv.m. dydžio žemės sklypas, kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) k.v., esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė- 5380 Eur, žemės sklypo naudojimimo būdas- vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, kurio 17/34 dalių priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), (atsakovų nuosavybė), ir17/34 dalių butui Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nuosavybė).
Dėl reikalavimo be bendraturčio sutikmo įregistruoti kadastrinius matavimus.
33. Byloje nustatyta, kad ieškovė, turėdama nustatytus pastato- ūkinis pastatas, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo Butas/Patalpa - Butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo įgaliota tą daryti valstybės institucija (VĮ Registrų centras), įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Taigi atsakovų nesutikimas pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą išties pasireiškia jų nepasirašymu minėtų nekilnojamojo turto planuose ir užkerta kelią ieškovei įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovai iš esmės nenurodė konkrečių nesutikimo su prašomais atlikti veiksmais nesutikimo priežasčių ar aplinkybių, kaip ieškovės prašomi atlikti veiksmai gali pažeisti jų teisės ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažinta, jog atsakovai nepagrįstai faktiškai ginčija pačią ieškovės, kaip bendraturčio, teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas, dėl ko toks atsakovų elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, o asmens nedalyvavimas atliekant kadastrinius matavimus nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šių kadastrinių matavimų ydingumą. Taigi ir šiuo atveju vien formalus atsakovų nedalyvavimas atliekant kadastrinius matavimus, atsakovams nenurodant jokių pretenzijų dėl kadastrinių matavimų turinio, atliktų matavimų ar galinčių kilti jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atliktų kadastrinių matavimų neteisingumo, ydingumo ar vertinti, kad jie buvo atlikti esmingai pažeidžiant atsakovų teises bei teisėtus interesus, juo labiau, kad atsakovai teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su kadastriniais matavimais.
35. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Taigi šiuo atveju atsakovų pareiga buvo pagrįsti bei įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovės teisių įgyvendinimo būdas - atlikti patikslintus šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto kadastro matavimus ir juos registruoti. Teismo vertinimu atsakovai nepateikė motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jų teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų atsisakymas trukdo savo kaip bendraturčio teises įgyvendinti būtent ieškovei, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas minėtoje dalyje tenkintinas pilna apimtimi.
Dėl pastato- viralinės, plane pažymėto (duomenys neskelbtini).
36. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.
37. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiškia per, inter alia (be kita ko), sukeliamus teisinius padarinius: atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą; naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos, kita vertus, kiekvienas bendraturtis turi teisę savo nuožiūra naudotis tik ta konkrečia bendro turto dalimi, kuri jam priskiriama pagal nustatytą naudojimosi tvarką.
38. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nėra subsidiarūs bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, t. y. galimybė taikyti vieną bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą tiesiogiai nepriklauso nuo kito būdo taikymo galimybės. Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, be to, tam tikrais atvejais (pvz., kai nėra įmanomas visiškas bendro daikto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės) yra galimas mišrus šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymas. Kita vertus, aptariama bendraturčio nuožiūros teisė nėra absoliuti. Šios teisės įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išskirti ir kiti kriterijai, kuriais būtina vadovautis atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką.
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
40. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2015 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
41. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas.
42. Byloje ieškovė R. K. pareiškė ieškinio reikalavimą daliai civilinės bylos šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamojo turto pastato- viralinės ir virš jo esančios pastogės. Savo priešieškinio reikalavimu atsakovai V. K. ir V. K. pareiškė priešieškinio reikalavimą dėl jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pastato- viralinės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
43. Civilinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad civilinės bylos šalys yra pastato- viralinės, esančio (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė bendra pastato rinkos vertė- 1169 Eur, nusidėvėjimas 18 proc., sienos plytų mūras, bendraturtės, joms dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalį.
44. Teismas pasisakydamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl pastato- viralinės naudojimosi tvarkos nustatymo, bei atsakovų priešieškinio reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą- viralinę, teismas pasisako sekančiai. Reikšdama nurodytą reikalavimą, ieškovė R. K. teismui nurodė, kad jos ir atsakovų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, atsakovai juos persekioja, jei ji ir jos sutuoktinis, tretysis asmuo A. K., nueina į atsakovų pusėje esančią lauko viralinę. Atsakovai naudojasi greta esančia viralinės dalimi. Nesutarimai prasidėjo, kai jie pradėjo remontuoti viralinę, įstatė naują langą į atsakovų kiemo pusę ir paprašė atsakovų leidimo nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Mano, kad ginčą galima išspręsti nustačius pastato- viralinės naudojimosi tvarka.
45. Atsakovai nurodė, kad lauko viralinė, kurios dalimi anksčiau nesinaudojusi ieškovė, neturėdama atsakovų sutikimo pradėjo kapitalinį jos remontą, priešais buto langus iškirto langą į jų kiemą. Norėdami patekti į lauko viralinę, atsakovai eina per jų kiemą, nuolat užgaulioja ne tik jie, bet atsiveda pašalinius asmenys, kurie provokuoja konfliktą, reikalauja pasiaiškinti, kodėl konfliktuoja su ieškovę, elgiasi įžūliai, vienas iš jų kojos spyriu buvo išlenkęs tvorą. Dėl ieškovės ir jos šeimos narių elgesio ne kartą buvo kviečiam policija. Ieškovė daugelį metų jai priklausančia lauko viralinės dalimi nesinaudojo, patalpa buvo apleista, išgriuvusiomis durimis. Lauko virtuvės nusidėvėjimas 18 procentų, jos plotas yra mažesnis nei atsakovų, sudaro 10,07 kv.m., nėra vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Prieš kreipiantis į teismą, ieškovė pakeitė duris ir langą bei be jų sutikimo į jų kiemo pusę ir buto langus, iškirto dar vieną langą. Dėl nuolatinių konfliktų, mano, kad atidalijimas pastato- virtuvės iš bendrosios dalinės nuosavybės yra pats geriausias būdas išvengti bet kokių ateityje galinčių kilti konfliktų ir būtent šis būdas, atsakovų įsitikinimu, užtikrins bendraturčio teises valdyti priklausantį turtą, pašalins ginčų ir konfliktų tikimybę ateityje Atsakovai sutinka ieškovei sumokėti 3 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
46. Atsižvelgdamas į civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, bylos šalių paaiškinimus bei kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad siekiant civilinės bylos šalių interesų pusiausvyros, sprendžiant bylos šalių pateiktus reikalavimus, ieškovės turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje tikslinga atidalyti (CK 4.80 straipsnis), atmetant ieškovės ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nekilnojamuoju turtu. Tokiu būdu išspręsdamas ieškinio reikalavimą, teismas nurodo, kad ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo ir prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos dalimi pastato- virtuvės, racionalumo. Byloje ieškovė, reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą, teismui nepagrindė kokiu būdu ieškovė naudosis vandentiekiu, kanalizacija, nepateikė jokių paskaičiavimų kiek tokių komunikacijų įrengimas galėtų kainuoti ir ar yra įmanomos techninės galimybės tokias komunikacijas įrengti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė turi galimybę minėtas komunikacijas įsirengti, nekasant tranšėjos per atsakovų kiemą, tačiau nurodo, kad kasti tranšėja per atsakovų kiemą ieškovei yra patogiau, nekreipiant dėmesio, kad kurį laiką atsakovams bus apribotas patekimas į jų naudojamą ūkio pastato dalį, o ir vėliau neatmetama galimybė, kad ieškovė gali kasinėti tranšėja iškilus galimybei remontuoti komunikacijų tinklus. Be to atsakovai teismo posėdžio metu, nurodė, kad toje vietoje planuoja patys statyti pastatą. Kita vertus, teismas spręsdamas apie tai, kad nagrinėjamojoje byloje turi būti tenkinamas atsakovų reikalavimas dalyje dėl pastato- viralinės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad ieškovės turima nuosavybės dalis palyginus su atsakovų yra mažesnė ir sudaro tik 10,07 kv. m. ploto, jos negalima realiai atidalyti, o ieškovės, kaip savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.
47. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
48. Nagrinėjamoje byloje atsakovai prašo atidalyti jų nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant atidalijamą dalį pastato- viralinės natūra, o iš atsakovų ieškovei už atidalytą nuosavybės dalį kompensuojant pinigais. Atsakovai teismui aiškino, kad sutiktų ieškovės turimą nuosavybės dalį atidalyti priteisiant jiems visą abiejų šalių turimą nuosavybės dalį, o ieškovei ji sutiktų išmokėti 3 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, nors ieškovės dalies vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra tik 584,50 Eur, nusidėvėjimas 18 proc
49. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-29/2007; 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-7/2009). Tais atvejais, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra mažesnė ir jos negalima realiai atidalyti, savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe gali būti nevertinamas kaip labai svarbus, tačiau klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010 ir kt.).
50. Tarp civilinės bylos šalių santykiai yra konfliktiški, ne kartą buvo kviečiama policija, yra buvę atvejis, kai konfliktas tarp šalių buvo peraugęs į fizinį smurtą, vienos iš šalių atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl fizinio skausmo sukėlimo, nors šalys yra kaimynai, bendraturčiai, tačiau nebendrauja, nesutaria. Be to, ieškovės turima nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje kaip minėta yra mažesnė, ieškovė neginčija kad reikalingas kapitalinis remontas, todėl ieškovės siūloma bendraturčių ginčo sprendimo tvarka, nustatant naudojimosi, teismo vertinimu, negali būti laikomas tinkamu, o sąnaudos, reikalingos tokiam turtiniam vienetui sukurti, vertintinos pernelyg didelėmis.
51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Priešieškinyje prašomos priteisti kompensacijos už atidalijamą turtą sumą, atsakovai grindžia civilinėje byloje pateiktais VĮ Registrų centras pateiktos pažymos duomenimis, kur nurodoma, kad 2022-03-18 duomenimis ginčo nekilnojamojo turto, pastato- viralinės, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nuosavybės teise priklausanti ieškovei ir atsakovams, masinio vertinimo turto rinkos vertė 1169 Eur.
52. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Nors kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad individualaus turto vertinimo išvados yra tikslesni turto vertės įrodymai už Nekilnojamojo turto registro duomenis bei galimus kitus įrodymus, tačiau turto vertės nustatymas tiek pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę, tiek remiantis kitais įrodymais kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu.
53. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nesutikdama su atsakovės priešieškinio reikalavime nurodyta piniginės kompensacijos suma ir turto verte, ieškovė turėjo teisę pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytą ginčo turto vertę, kadangi pateikti tokius įrodymus ieškovę įpareigoja CPK 12 ir 178 straipsniai. Šią įstatymo suteikta teise ieškovė nesinaudojo.
54. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovei priklausančio pastato- viralinės dalies negalima realiai atidalyti be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, ir konstatuoja, jog atidalijimas priteisiant kompensaciją šiuo atveju yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris geriausiai atitinka šalių interesus.
55. Teismas bendrą ieškovei iš atsakovų priteistinos kompensacijos dydį nustatoto atsižvelgęs, be kitų, į daikto dalies rinkos vertės kriterijų.
56. Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dalinai atliko ginčo patalpų remontą, todėl teismas piniginės ko mpensacijos dydį ieškovei minėtą aplinkybę laiko reikšmingu kriterijumi nustatant teisingą kompensacijos dydį ieškovei, kuri netenka nuosavybės teisės į savo turtą. Bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad dėl to yra esmingai pažeidžiamos ieškovės teisės ir (ar) teisėti interesai.
57. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 33 punktą). Teismas nustaytdamas kompensacijos dydį atsižvelgia į tai kad ieškovė jai priklausančią pastato- viralinės dalį iš neseniai iš dalies atremontavo, pakeitė langą ir durys, įstatė naują langą, dalį sienų išklijavo plytelėmis, todėl teismo nuomonę, atsakovai, atidalinant pastatą- viralinę iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei turėtų sumokėti 4 000 Eur kompensaciją.
Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ūkio pastatais.
58. Byloje nėra ginčo, kad pastatas-ūkinis pastatas, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis-pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė- 1821 Eur, nusidėvėjimas 18 proc., sienos plytų mūras, kuris po ½ dalį priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), (atsakovų nuosavybė), ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nuosavybė) ir pastatas-ūkinis pastatas, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis-pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė- 258 Eur, nusidėvėjimas 18 proc., sienos lentos, kuris po ½ dalį priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), (atsakovų nuosavybė), ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nuosavybė).
59. Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti minėtų ūkio pastatų naudojimosi tvarką, pateikė teismui VĮ Registrų centas matininkės S. V. 2020-11-23 parengtą naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo projektą, nurodė, kad šalys faktiškai tokia tvarka ir naudojasi ūkio pastatais, tačiau kilus tarp bendraturčių nesutarimams, pageidauja, kad teismas teismo sprendimu patvirtintų ūkio pastatų plane pažymėtų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka pagal ieškovės pateiktą projektą. Atsakovai iš esmės neprieštaravo ieškovės siūlomai ūkio pastatų naudojimosi tvarkai.
60. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. numato bendraturčių teisę esant nesutarimui kreiptis į teismą dėl konkrečios naudojimosi tvarkos bendros dalinės nuosavybės teisės objektu nustatymo.
61. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).
62. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
63. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo paskirti jai atskirai nuo atsakovų naudotis 36,21 kv. m ploto ūkio pastato dalimi, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (72,61 kv. m), naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat prašo paskirti jai atskirai nuo atsakovų naudotis 18,85 kv. m ploto ūkio pastato dalimi, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (37,70 kv. m), naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė į šias patalpas nori patekti per jau įrengtus įėjimus į šias patalpas. Atsakovai iš esmės neprieštarauja, kad būtent minėtų ūkinių pastatų patalpomis naudotųsi ieškovė. Atsakovai sutinka naudotis atskirai nuo ieškovės naudotis 36,40 kv. m ploto ūkio pastato dalimi, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (72,61 kv. m), naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). ir 18,85 kv. m ploto ūkio pastato dalimi, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (37,70 kv. m), naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini).
64. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad faktinė naudojimosi ūkio pastatais tvarka tarp šalių jau yra susiformavusi. Susipažinus su ieškovės pasiūlytu naudojimosi ūkio pastatais tvarkos variantu matyti, kad prašoma nustatyti ieškovės naudojimui realioji ūkio pastatų dalis praktiškai identiška jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi ūkio pastatais tvarkos variantą ieškovė ūkio patalpomis naudotųsi izoliuotai nuo atsakovų, kas teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovės pasiūlyta naudojimosi ūkio pastatais tvarka būtų neracionali, neatitiktų proporcingumo principo, ar pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus.
65. Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, aukščiau išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti naudojimosi ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią ieškovė atskirai nuo atsakovų naudojasi 36,21 kv. m ploto ūkio pastato dalimi, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (72,61 kv. m), naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). ir 18,85 kv. m ploto ūkio pastato dalimi, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (37,70 kv. m), naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė į šias patalpas nori patekti per jau įrengtus įėjimus į šias patalpas. Atsakovai atskirai nuo ieškovės naudojasi 36,40 kv. m ploto ūkio pastato dalimi, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (72,61 kv. m), naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). ir 18,85 kv. m ploto ūkio pastato dalimi, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (37,70 kv. m), naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai į šias patalpas nori patekti per jau įrengtus įėjimus į šias patalpas (CK 4.75, 4.81 straipsniai, CPK 185 straipsnis).
Dėl pastogių virš pastatų plane pažymėtų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)
66. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą nustatyti pastogių virš pastatų plane pažymėtų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką. Įgyvendinant nuosavybės (taip pat ir naudojimosi daiktu) teisę negali būti pažeidžiami įstatymų reikalavimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastogių virš pastatų plane pažymėtų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpos nėra suformuotos kaip atskiri turtiniai vienetai ir nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
67. Ar konkretus nekilnojamasis daiktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti suformuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis atlikus jų kadastrinius matavimus ir suformavus kadastrinių matavimų bylą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 15 punktas; toliau – NTKĮ). Įstatyme įtvirtinta, kad jeigu bendrojo naudojimo patalpos negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto, tai ji negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu (NTKĮ 5 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Taigi darytina išvada, kad pagrindas spręsti, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančios bendrojo naudojimo patalpos gali būti naudojamos kaip savarankiškas daiktas, atsiranda nustačius, jog patalpos suformuotos ar gali būti suformuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014).Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką konkrečiomis pastogės patalpomis, tačiau pastogės patalpos (pastato plane pažymėto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (39,79 kv. m) ir (pastato plane pažymėto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (11,63 kv. m), kurių naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovė, nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl negali būti valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir dėl to nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis konkrečiomis patalpomis tvarkos. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju faktiškai nėra objekto – tinkamai suformuotų ir įregistruotų pastogės patalpų, dėl kurių naudojimosi tvarkos galėtų būti sprendžiamas tarp bendraturčių kilęs ginčas.
68. Neabejotina, kad ieškovė, remdamasis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi ir 4.81 straipsnio 1 dalimi, turi teisę reikšti reikalavimą dėl naudojimosi konkrečiomis pastogės patalpomis nustatymo, įteisinusi jas ir atlikusi šių patalpų kadastrinius matavimus. Taigi, ginčo pagal ieškinyje suformuluotą reikalavimą dėl naudojimosi pastogės patalpomis nustatymo iš esmės negalima išspręsti tik šiuo metu, tačiau ieškovei neužkertamas kelias atlikus pastogės patalpų kadastrinius matavimus ir jas įregistravus, kilus ginčui, kreiptis į teismą dėl naudojimosi jomis tvarkos nustatymo.
Dėl kiemo statinių (išvietės) atidaljimo.
69. Atsakovai patikslintu priešieškiniu reiškė reikalavimą atidalinti kiemo statinius (išvietę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bendros 80 Eur vertės, iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: R. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš V. K. ir V. K. priteisti jų nuosavybės teisėmis valdomą ½ dalį kiemo statinių (išvietės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40 Eur vertės; o V. K. ir V. K. naudai iš R. K. priteisti 40 Eur dydžio kompensaciją. Nurodė, kad minėti kiemo statiniai yra ieškovės naudojamo sklypo teritorijoje, apstatyti jos statiniais, atsakovai minėtais kiemo statiniais nesinaudoja ir neketina naudotis, be to lauko tualetus greitu laiku bus privaloma nugriauti.
70. Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Ieškovė iš esmės neprieštaravo dėl kiemo statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir sutiko atsakovams išmokėti 40 Eur vertės kompensaciją. Todėl atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl kiemo statinių atidalijimo tenkintinas.
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo.
71. Ieškovė pareiškė reikalavimą pakeisti žemės sklypo naudojimosi žemės sklypu, 0,34 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021-07-27 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovė R. K. naudosis 1539 m² žemės sklypo dalimi plane pažymėta (duomenys neskelbtini) raide, atsakovas V. K. ir V. K. naudosis 1539 m² plane pažymėta (duomenys neskelbtini) dalimi, o plane pažymėta (duomenys neskelbtini) dalimi, 322 m² ploto, šalys R. K. ir V. K., V. K. naudosis bendrai
72. Atsakovai teismo posėdžio metu galutinai sutikslino reikalavimus ir prašė pakeisti 3400 kv.m. dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko D. I. 2021-04-15 parengtą šio žemės sklypo planą M 1:500, pagal kurį plane indeksu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis V. K. ir V. K., o plane indeksu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis R. K..
73. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovai yra 3400 kv.m. dydžio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. 17/34 dalių priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), (atsakovų nuosavybė), ir 17/34 dalių butui Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nuosavybė).
74. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2001 metais abipusiu sutarimu buvo nustačiusios minėto žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri buvo atžymėta matininko J. A. 2001-04 kadastrinių matavimų plane. Pagal šį planą atsakovai individuliai naudojasi 1700 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu Nr. 1. Ieškovė individuliai naudojasi 1700 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu Nr. 2.
75. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
76. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Nagrinėjamu atveju, ginčas dėl būtinumo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką iš esmės nekyla, šalys neginčija aplinkybių, kad tarp jų vyksta nuolatiniai konfliktai, kad yra reikalinga pakeisti konkrečias kiekvienam bendrasavininkui naudotis tenkančias žemės sklypo dalis, tačiau atsakovai nesutinka su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka. Nurodo, kad ieškovės pateiktas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021-07-27 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas parengtas planas aiškiai skiriasi nuo dabartinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos, neatitinka šalių individualiai ir bendrai naudojamų žemės sklypo plotų. Teismo bandymai šalis sutaikyti ir priimti visų interesus tenkinantį sprendimą, nedavė jokio rezultato, pagrindinis ginčas tarp šalių kyla dėl bendraturčiams skiriamų naudotis žemės sklypo plotų ir juose esančių statinių. Atsakovai nurodė, kad pagal 2001 metais nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, yra apsunkintas jų priėjimas į jų naudojimui priskirtą 657 kv. m. sklypo dalį, nes ieškovė savo naudojamą žemės sklypo teritorija apsitvėrė tvora. Jie netgi susitarė su gretimo sklypo savininku T. S. ir panaudos pagrindais naudojasi pastarajam priklausančia sklypo dalimi daržui, o mainais T. S. jų naudojama sklypo dalimi. Todėl pateikė matininko D. I. 2021-04-15 parengtą šio žemės sklypo planą M 1:500, pagal kurį plane indeksu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis V. K. ir V. K., o plane indeksu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis R. K..
77. Kasacinio teismo nurodyta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas bendro daikto dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017; kt.). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).
78. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudotis sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
79. Teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).
80. Išnagrinėjus byloje esančią medžiagą, teismo posėdyje išklausius šalis, šiuo teismo sprendimu atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą- viralinę, išmokant ieškovei 4 000 Eur kompensaciją ir kiemo statinius (išvietę), išmokant atsakovams po 20 Eur kompensacijos, teismas daro išvadą, kad atsakovų pateiktas matininko D. I. 2021-04-15 parengtas šio žemės sklypo naudojimosi planas, pagal kurį plane indeksu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis V. K. ir V. K., o plane indeksu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis R. K., minėtame plane siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionalesnė, konfliktuojančios bylos šalys turės daugiau galimybių kiek įmanoma izoliuotai naudotis žemės sklypu, atitinka proporcingumo principus, nepažeidžia tiek ieškovės, tiek atsakovų teisių ir teisėtų interesų.
Dėl neturtinė žalos atlyginimo, atsakovams įrengus stebėjimo kameras.
82. Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad, vadovaujantis CK 4.82 str. 1 d. nuostatomis, pastatas, kuriame atsakovai lange įrengė vaizdo stebėjimo kamera yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra.
83. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
84. VĮ Registrų centras duomenimis, pastatas- ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio. Šiame pastate yra dvi ūkinės patalpos, kurios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams. Šalių ūkio pastatas sujungtas bendru stogu ir bendra siena, o visas pastatas turi vieną unikalų numerį. Byloje nėra duomenų, kad ūkio pastatas plane pažymėtas (duomenys neskelbtini). būtų atidalintas iš bendrosios nuosavybės. Todėl pastatas plane pažymėtas (duomenys neskelbtini). ieškovei ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
85. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu.
86. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai savo naudojamos ūkinio pastato patalpos lange ant palangės iš vidaus padėjo daiktą, iš išorės panašų į vaizdo stebėjimo kamerą. CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi ūkinio pastato langai sienos, stogas yra ieškovės ir atsakovų bendroji dalinė nuosavybė. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovė nėra davusi savo sutikimo dėl stebėjimo kameros įrengimo ūkinio pastato lange.
87. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis bei CK 2.23 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. CK 2.22 straipsnis saugo fizinio asmens teisę į atvaizdą. Straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Bylos duomenimis, ieškovė, atsakovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Bendraturčiai yra nustatę žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovai teigia, kad 2020m. vasarą ūkinio pastato lange jie buvo pasistatę imitacinę vaizdo filmavimo kamerą (muliažą), saugumui, kaip atgrąsimo nuo vagysčių ir negalėjo filmuoti ir nefilmavo ieškovės aplinkos. Iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų matyti, jog minėta kamera yra tuščiavidurė ir niekur neprijungta. Iš ant kameros esančios etikėtės (foto Nr.14) matyti, kad tai yra būtent imitacinė kamera, o tai reiškia netinkama vaizdo stebėjimui ir fiksavimui. Be to, iš etikėtės matyti šios kameros modelis (duomenys neskelbtini). Visiems viešai prieinamame internetiniame puslapyje: https: (duomenys neskelbtini) yra patalpinta imitacinės kameros instrukcija, kurios vertimas į lietuvių kalbą, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) modelio kamera yra būtent imitacijos priežiūros kamera ir ši kamera yra saugumo kopija, kuri tinkama montuoti laiptinėse, teismo kiemo įėjimuose ir kitose zonose, kurios reikalauja saugumo kaip galimo atgrasymo priemonė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020-07-10 su skundu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau- Inspekcija). Iš byloje esančios Valstybinės duomenų inspekcijos medžiagos, susijusios su ieškovės 2020-07-10 skundo tyrimu, matyti, kad ieškovė su skundu nepateikė jokių įrodymų, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas. Inspekcija įvertinusi V. K. Inspekcijai nurodytą informaciją, jog vaizdo stebėjimas adresu (duomenys neskelbtini) nėra vykdomas, taip pat į pateiktas imitacinės vaizdo stebėjimo kameros nuotraukas ir instrukciją, sprendė, kad minėtu adresu vaizdo stebėjimas nėra vykdomas t.y. jokie vaizdo duomenys nėra tvarkomi, nes įrengta vaizdo stebėjimo kamera yra muliažas, todėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatos nėra taikomos ir 2020-11-10 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės skundo nagrinėjimą nutraukti. Ieškovė teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad vaizdo stebėjimas buvo vykdomas, teismui paaiškino, kad dėl esančios kameros atsakovų ūkinio pastato lange jautėsi nesaugiai ir patyrė išgyvenimus.
88. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės teiginiai, kad atsakovų ūkinio pastato lange esančios kameros užfiksuota vaizdo medžiaga yra saugoma, nėra pagrįsti bylos duomenimis. Ieškovės teigimu, iš pradžiu atsakovai ūkio pastato lange buvo padėję vaizdo kamerą, kuri galėjo fiksuoti duomenis ir juos turi atsakovai, tik vėliau pakeitė į vaizdo kameros muliažą, teismo vertinimu šie įrodymai nėra pakankami faktui, kad atsakovai apie ieškovės privatų gyvenimą renka informaciją, patvirtinti. Taip pat nenustatyta, kad atsakovų ūkio pastato lange esančios kameros tikslas yra savo kaimynų ir ieškovės stebėjimas, medžiagos apie juos rinkimas.. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad aplinkybė, jog atsakovai vykdo ieškovės privataus gyvenimo stebėjimą ir šiuo įrašus saugo yra nepagrįsta ir neįrodyta. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų renkant informaciją apie ieškovę, nėra pagrindo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Šioje byloje patenkintas 48 procentai ieškovės reikalavimų (iš 5 reikalavimų 2 reikalavimai patenkinti visiškai (40 procentų) ir 1 reikalavimas patenkintas iš dalies (8 procentai). Ieškovė pateikė teismui duomenis iš kurių matyti, kad patyrė 1 382,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies (48 procentai) iš atsakovų ieškovės naudai priteistini 663,76 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 24,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Atsakovai taip pat pateikė teismui duomenis iš kurių matyti, kad patyrė 7 089 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies 52 procentai) iš ieškovės atsakovų naudai priteistini 3 686,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina 71,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovų- 65,91 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti teisę ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkio pastatų: viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini), 2020-11-23 atliktų kadastrinių matavimų duomenis.
Pripažinti teisę ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre gyvenamųjų patalpų Butas/Patalpa - Butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, atliktų 2021-10-22, duomenis.
Atidalinti pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendros 616 Eur vertės, iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti jos nuosavybės teisėmis valdomą ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 308 Eur vertės; o R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 2 000,00 Eur iš kiekvieno kompensaciją.
Atidalinti kiemo statinius (išvietę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bendros 80 Eur vertės, iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti jų nuosavybės teisėmis valdomą ½ dalį kiemo statinių (išvietės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40 Eur vertės; o V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti kompensaciją po 20 Eur kiekvienam.
Nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų naudojimosi tvarką: ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini); pagal 2020-11-23 matininkės S. V. parengtą naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių projektą:
- ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis: ūkio pastato (duomenys neskelbtini) patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) (36,21 m²); ūkio pastato (duomenys neskelbtini) patalpą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) (18,85 m²).
- atsakovams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis: ūkio pastato (duomenys neskelbtini) patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) (36,40 m²); ūkio pastato (duomenys neskelbtini) patalpą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) (18,85 m²);
- pripažinti teisę ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nuosavybės teisės pasikeitimus (ūkio statinių naudojimosi tvarką).
Pakeisti 3400 kv.m. dydžio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko D. I. 2021-04-15 parengtą šio žemės sklypo planą M 1:500, pagal kurį plane indeksu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o plane indeksu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį, patikslintus ieškinius ir priešieškinį, patikslintus priešieškinius atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 843,14 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 331,88 Eur iš kiekvieno ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 32,95 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Valstybės duomenų apsaugos inspekcijai dokumentus, susijusius su R. K. 2020-07-10 skundu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.