- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-535-828/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05357-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams V. K., V. K., tretysis asmuo A. K., ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, pastatų atidalinimo, naudojimosi tvarkos pastatais bei žemės sklypu nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K. prašė:
1) pripažinti teisę ieškovei R. K. be atsakovų V. K. ir V. K. sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkio pastatų: viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 2Ilp; ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 3Ilp; ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 4Ilž, 2020-11-23 atliktų kadastrinių matavimų duomenis;
2) pripažinti teisę ieškovei R. K. be atsakovų V. K. ir V. K. sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre gyvenamųjų patalpų Butas/Patalpa - Butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, atliktų 2021-10-22, duomenis.
3) nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų naudojimosi tvarką: viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 2Ilp; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 3Ilp; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 4Ilž; bei pastogę virš minėtų patalpų:
1. ieškovei R. K. paskiriant naudotis: viralinės 2Ilp patalpą, pažymėtą numeriu 2 (10,07 m2) bei pastogėje Nr. 2 patalpą (11,53 m2); ūkio pastato 3Ilp patalpą Nr. 2 (36,21 m2) bei pastogėje esančią Nr. 2 pažymėtą patalpą (39,79 m2) ; ūkio pastato 4Ilž patalpą pažymėtą Nr. 2 (18,85 m2);
2. atsakovams V. K. ir V. K. paskiriant naudotis: viralinės 2Ilp patalpą, pažymėtą numeriu 1 (10,16 m2) bei pastogėje Nr. 1 patalpą (11,61 m2); ūkio pastato 3Ilp patalpą Nr. 1 (36,40 m2) bei pastogėje esančią Nr. 1 pažymėtą patalpą (40,93 m2) ; ūkio pastato 4Ilž patalpą pažymėtą Nr. 1 (18,85 m2);
4) pakeisti naudojimosi žemės sklypu, 0,34 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal IĮ „GRAIDA“ 2021-07-27 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:
1. ieškovė R. K. naudosis 1539 m2 žemės sklypo dalimi plane pažymėta B raide;
2. atsakovas V. K. ir V. K. naudosis 1539 m2 plane pažymėta A dalimi, o plane pažymėta C dalimi;
3. 322 m2 ploto, šalys R. K. ir V. K. bei V. K. naudosis bendrai.
5) priteisti iš atsakovo V. K. ir V. K., ieškovės R. K. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6) priteisti iš atsakovo, ieškovės naudai 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
7) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 206,18 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą bei visas kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu ir jo sutuoktine kyla vis daugiau ginčų, siekdama išvengti ginčų ateityje, nusprendė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės viralinę ir visus ūkio pastatus. Buvo atlikti kadastriniai matavimai ir parengtas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas. Iš šio projekto aiškiai matyti, kad tiek viralinę, tiek ūkio pastatus galima atidalyti natūra, toks atidalijimo būdas nedaro neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir labiausiai atitinka abiejų bendraturčių interesus.
3. Šalys bendros dalinės nuosavybės teise naudojasi žemės sklypu, 0,34 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Kiekviena šalis valdo po 17/34 dalių minėto žemės sklypo. Naudojimosi tvarka tarp šalių buvo nustatyta bendru sutarimu, tačiau nebuvo įregistruota VĮ „Registrų centre“. Šiai dienai senoji tvarka nebeaktuali, todėl būtina pakeiti tarp šalių nustatytą naudojimosi tvarką. Siekiant užtikrinti kiekvienos iš šalių patekimą į joms nuosavybės teise priklausančius pastatus, ieškovė siūlo patvirtinti IĮ „GRAIDA“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Pagal šį planą numatyta, kad sklypo dalimi pažymėta A naudojasi V. K., sklypo dalimi pažymėta B naudojasi R. K., plane pažymėta C dalimi šalys naudojasi bendrai. Kiekvienai iš šalių tenka po 1539 m2, iš kurių po 161 m2 (viso 322 m2 ) šalys naudos bendrai. Šiame plane geriausiai užtikrintas kiekvienos šalies turimos dalies naudojimas, patekimas į kiekvienos šalies nuosavybės teise priklausančius pastatus, planas pilnai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).
4. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėto ieškovės privataus gyvenimo fiksavimo ji jautė didžiulį nerimą, nesaugumo jausmą, vengė išeiti į savo kiemą, jautė baimę ir nerimą dėl jos privataus gyvenimo paviešinimo. Atsakovas savo veiksmais jai padarė neturtinę žalą.
Šalies argumentai
5. Atsakovas priešieškiniu prašė:
1) atidalinti pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendros 616 Eur vertės, iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: V. K. ir V. K. naudai iš R. K., priteisti jos nuosavybės teisėmis valdomą ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 308 Eur vertės; o R. K. naudai iš V. K. ir V. K. solidariai priteisti 3 000 Eur dydžio kompensaciją;
2) atidalinti kiemo statinius (išvietę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bendros 80 Eur vertės, iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: R. K. iš V. K. ir V. K. priteisti jų nuosavybės teisėmis valdomą ½ dalį kiemo statinių (išvietės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40 Eur vertės; o V. K. ir V. K. naudai iš R. K. priteisti 40 Eur dydžio kompensaciją;
3) pakeisti 3400 kv.m. dydžio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko D. I. 2021-04-15 parengtą šio žemės sklypo planą M 1:500, pagal kurį plane indeksu „A“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis V. K., ir V. K., o plane indeksu „B“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis R. K..
4) priteisti iš Ritos K. V. K. ir V. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad su ieškove kyla ginčai dėl turto naudojimo. Šalių santykiai ypač blogi, dėl konfliktų buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies :
pripažino teisę ieškovei be atsakovų V. K. ir V. K. sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkio pastatų: viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 2Ilp; ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 3Ilp; ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 4Ilž, 2020-11-23 atliktų kadastrinių matavimų duomenis.
Pripažino teisę ieškovei be atsakovų sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre gyvenamųjų patalpų Butas/Patalpa - Butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, atliktų 2021-10-22, duomenis.
Atidalino pastatą-viralinę iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: atsakovų naudai iš ieškovės priteisė jos nuosavybės teisėmis valdomą ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 308 Eur vertės; o ieškovės naudai iš atsakovų priteisė po 2 000 Eur iš kiekvieno kompensaciją.
Atidalino kiemo statinius (išvietę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bendros 80 Eur vertės, iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: ieškovės naudai iš atsakovų priteisė jų nuosavybės teisėmis valdomą ½ dalį kiemo statinių (išvietės), o atsakovų naudai iš ieškovės priteisė kompensaciją po 20 Eur kiekvienam.
Nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų naudojimosi tvarką: ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 3Ilp; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 4Ilž; pagal 2020-11-23 matininkės S. V. parengtą naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių projektą:
- ieškovei paskiriant naudotis: ūkio pastato 3Ilp patalpą Nr. 2 (36,21 m2); ūkio pastato 4Ilž patalpą pažymėtą Nr. 2 (18,85 m2).
- atsakovams paskiriant naudotis: ūkio pastato 3Ilp patalpą Nr. 1 (36,40 m2); ūkio pastato 4Ilž patalpą pažymėtą Nr. 1 (18,85 m2);
- pripažino teisę ieškovei teisę be atsakovų sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nuosavybės teisės pasikeitimus (ūkio statinių naudojimosi tvarką).
Pakeitė 3400 kv.m. dydžio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko D. I. 2021-04-15 parengtą šio žemės sklypo planą M 1:500, pagal kurį plane indeksu „A“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis atsakovams, o plane indeksu „B“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis ieškovei.
Priteisė iš ieškovės atsakovams po 1 843,14 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovų priteisė po 331,88 Eur iš kiekvieno ieškovei. Taip pat priteisė iš ieškovės 71,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, o iš atsakovų - po 32,95 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė, turėdama nustatytus pastato- ūkinis pastatas, plane pažymėto 3I1/p ir gyvenamojo namo Butas/Patalpa - Butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo VĮ Registrų centras, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Teismo vertinimu, atsakovai iš esmės nenurodė konkrečių nesutikimo su prašomais atlikti veiksmais nesutikimo priežasčių ar aplinkybių, kaip ieškovės prašomi atlikti veiksmai gali pažeisti jų teisės ar teisėtus interesus. Todėl pripažino, jog atsakovai nepagrįstai faktiškai ginčija pačią ieškovės, kaip bendraturčio, teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas, dėl ko toks atsakovų elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Taip pat pažymėjo, kad atsakovai teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su kadastriniais matavimais. Teismo vertinimu atsakovai nepateikė motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jų teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis).
9. Nustatė, kad civilinės bylos šalys yra pastato - viralinės, esančio (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 2I1/p., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė bendra pastato rinkos vertė – 1 169 Eur, nusidėvėjimas 18 proc., sienos plytų mūras, bendraturtės, joms dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalį.
Šalies argumentai
10. Ieškovė teismui nurodė, kad jos ir atsakovų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, atsakovai juos persekioja, jei ji ir jos sutuoktinis, tretysis asmuo A. K., nueina į atsakovų pusėje esančią lauko viralinę. Atsakovai naudojasi greta esančia viralinės dalimi. Nesutarimai prasidėjo, kai jie pradėjo remontuoti viralinę, įstatė naują langą į atsakovų kiemo pusę ir paprašė atsakovų leidimo nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Atsakovai nurodė, kad lauko viralinė, kurios dalimi anksčiau nesinaudojusi ieškovė, neturėdama atsakovų sutikimo pradėjo kapitalinį jos remontą, priešais buto langus iškirto langą į jų kiemą. Norėdami patekti į lauko viralinę, atsakovai eina per jų kiemą, nuolat užgaulioja ne tik jie, bet atsiveda pašalinius asmenys, kurie provokuoja konfliktą, reikalauja pasiaiškinti, kodėl konfliktuoja su ieškove, elgiasi įžūliai, vienas iš jų kojos spyriu buvo išlenkęs tvorą. Dėl ieškovės ir jos šeimos narių elgesio ne kartą buvo kviečiam policija. Ieškovė daugelį metų jai priklausančia lauko viralinės dalimi nesinaudojo, patalpa buvo apleista, išgriuvusiomis durimis.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsižvelgdamas į pateiktus rašytinius įrodymus, bylos šalių paaiškinimus bei kasacinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad siekiant civilinės bylos šalių interesų pusiausvyros, ieškovės turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje tikslinga atidalyti (CK 4.80 straipsnis), atmetant ieškovės ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nekilnojamuoju turtu. Nurodė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo ir prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos dalimi pastato - virtuvės, racionalumo. Ieškovė nepagrindė kokiu būdu ji naudosis vandentiekiu, kanalizacija, nepateikė jokių paskaičiavimų kiek tokių komunikacijų įrengimas galėtų kainuoti ir ar yra įmanomos techninės galimybės tokias komunikacijas įrengti. Teismas atsižvelgė taip pat į tai, kad ieškovės turima nuosavybės dalis palyginus su atsakovų yra mažesnė ir sudaro tik 10,07 kv. m. ploto, jos negalima realiai atidalyti, o ieškovės, kaip savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.
12. Teismas nustatė, kad tarp civilinės bylos šalių santykiai yra konfliktiški, ne kartą buvo kviečiama policija, yra buvę atvejis, kai konfliktas tarp šalių buvo peraugęs į fizinį smurtą, vienos iš šalių atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl fizinio skausmo sukėlimo, nors šalys yra kaimynai, bendraturčiai, tačiau nebendrauja, nesutaria. Be to, ieškovės turima nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje yra mažesnė, ieškovė neginčija kad reikalingas kapitalinis remontas, todėl ieškovės siūloma bendraturčių ginčo sprendimo tvarka, nustatant naudojimosi, teismo vertinimu, negali būti laikomas tinkamu, o sąnaudos, reikalingos tokiam turtiniam vienetui sukurti, vertintinos pernelyg didelėmis.
13. Nustatė, kad ieškovei priklausančio pastato - viralinės dalies negalima realiai atidalyti be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, ir konstatavo, jog atidalijimas priteisiant kompensaciją yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris geriausiai atitinka šalių interesus.
14. Teismas nustatydamas kompensacijos dydį atsižvelgė į tai kad ieškovė jai priklausančią pastato - viralinės dalį iš neseniai iš dalies atremontavo, pakeitė langą ir durys, įstatė naują langą, dalį sienų išklijavo plytelėmis, todėl sprendė, kad atsakovai, atidalinant pastatą - viralinę iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei turėtų sumokėti 4 000 Eur kompensaciją.
15. Nustatė, kad pastatas-ūkinis pastatas, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis-pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1/p., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė- 1821 Eur, nusidėvėjimas 18 proc., sienos plytų mūras, kuris po ½ dalį priklauso butui Nr. 1, (atsakovų nuosavybė), ir butui Nr. 2 (ieškovės nuosavybė) ir pastatas-ūkinis pastatas, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis-pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1/ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė- 258 Eur, nusidėvėjimas 18 proc., sienos lentos, kuris po ½ dalį priklauso butui Nr. 1, (atsakovų nuosavybė), ir butui Nr. 2 (ieškovės nuosavybė).
16. Teismas nustatė, kad faktinė naudojimosi ūkio pastatais tvarka tarp šalių jau yra susiformavusi. Pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi ūkio pastatais tvarkos variantą ieškovė ūkio patalpomis naudotųsi izoliuotai nuo atsakovų, kas teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovės pasiūlyta naudojimosi ūkio pastatais tvarka būtų neracionali, neatitiktų proporcingumo principo, ar pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus, todėl sprendė, kad yra pagrindas nustatyti naudojimosi ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią ieškovė atskirai nuo atsakovų naudojasi 36,21 kv. m ploto ūkio pastato dalimi, plane pažymėta 3I1p (72,61 kv. m), naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pažymėta Nr.2. ir 18,85 kv. m ploto ūkio pastato dalimi, plane pažymėta 4I1ž (37,70 kv. m), naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pažymėta Nr.2.
17. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką konkrečiomis pastogės patalpomis negali būti tenkinamas, nes pastogės patalpos (pastato plane pažymėto 3I1p Nr.2 (39,79 kv. m) ir (pastato plane pažymėto 4I1ž Nr.2 (11,63 kv. m) nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
18. Teismas tenkino atsakovų reikalavimą atidalinti kiemo statinius (išvietę), nes kiemo statiniai yra ieškovės naudojamo sklypo teritorijoje, ieškovė iš esmės neprieštaravo ir sutiko atsakovams išmokėti 40 Eur vertės kompensaciją.
19. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai yra 3400 kv.m. dydžio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. 17/34 dalių priklauso butui Nr. 1, (atsakovų nuosavybė), ir 17/34 dalių butui Nr. 2 (ieškovės nuosavybė). Šalys 2001 metais abipusiu sutarimu buvo nustačiusios minėto žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri buvo atžymėta matininko J. A. 2001-04 kadastrinių matavimų plane. Pagal šį planą atsakovai individuliai naudojasi 1700 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu Nr. 1. Ieškovė individuliai naudojasi 1700 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu Nr. 2. Teismas sprendė, kad atsakovų pateiktas matininko D. I. 2021-04-15 parengtas šio žemės sklypo naudojimosi planas, pagal kurį plane indeksu „A“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis atsakovams, o plane indeksu „B“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv.m. dydžio, atitenka naudotis ieškovei, minėtame plane siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionalesnė, konfliktuojančios bylos šalys turės daugiau galimybių kiek įmanoma izoliuotai naudotis žemės sklypu, atitinka proporcingumo principus, nepažeidžia tiek ieškovės, tiek atsakovų teisių ir teisėtų interesų.
20. Teismas nustatė, kad atsakovai savo naudojamos ūkinio pastato patalpos lange ant palangės iš vidaus padėjo daiktą, iš išorės panašų į vaizdo stebėjimo kamerą. Ūkinio pastato langai sienos, stogas yra ieškovės ir atsakovų bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovė nėra davusi savo sutikimo dėl stebėjimo kameros įrengimo ūkinio pastato lange. Taip pat nustatė, jog minėta kamera yra tuščiavidurė ir niekur neprijungta, t. y. imitacinė kamera, o tai reiškia netinkama vaizdo stebėjimui ir fiksavimui. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovai vykdo ieškovės privataus gyvenimo stebėjimą ir šiuo įrašus saugo, todėl ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl pastato-viralinės, kiemo statinių (išvietės) padalijimo, 3400 kv.m. dydžio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir toje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti naudojimosi tvarką viraline, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 2Ilp, ieškovei paskiriant naudotis viralinės dalimi, pažymėta numeriu 2 (10,07 m²), atsakovams paskiriant naudotis viralinės dalimi, pažymėta Nr. 1(10,16 m²); nustatyti naudojimosi tvarką kitais inžinieriniais statiniais (išviete), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą V/V, IĮ „GRAIDA“ 2021-07-27 parengto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane dalį, pažymėtą raide B paskirti naudotis ieškovei atsakovams paskiriant naudotis dalimi, pažymėta raide A. T.p. pakeisti naudojimosi žemės sklypu, 0,34 ha ploto, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal IĮ „GRAIDA“ 2021-07-27 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovė naudosis 1539 m² žemės sklypo dalimi plane pažymėta B raide, atsakovai naudosis 1539 m² plane pažymėta A dalimi, o plane pažymėta C dalimi, 322 m² ploto, šalys naudosis bendrai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
22. Nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais dėl pastato – viralinės padalijimo. Teismo teiginys, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo neatspindi teismo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių, bei į bylą pateiktų dokumentų duomenų. Ieškovė virtuve naudojosi, augindama gyvulius, dabar naudojasi ir tikisi naudotis sodo ir daržo gėrybių konservavimui, namų ruošos darbams. Ieškovės siūloma virtuvės naudojimosi tvarka yra racionali: dvi tokio pačio dydžio atskiros, izoliuotos patalpos, turinčios atskirus įėjimus, virtuvių dydžiai (virš 10m2) pakankami ir optimalūs, kad patalpos būtų naudojamos pagal savo paskirtį bei tenkintų savininkų interesus ruošti maistą, kaupti jo atsargas, prasmingai užsiimti mėgstama veikla ir turėti naudą, taupant šeimos lėšas.
23. Neaišku, kodėl teismas remiasi teisminio proceso metu šalių minimais hipotetiniais planais dėl galimų inžinerinių komunikacijų ar naujų statinių. Šie planai gali keistis, planai gali būti koreguojami arba šalys gali visai jų atsisakyti. Teismas nurodo, kad ieškovė nepateikė paskaičiavimų, kiek viskas kainuotų, ar įmanoma techniškai komunikacijas įrengti, abejoja dėl tranšėjų kasimo būtinumo. Atsakovų atveju, dėl jų planų toje vietoje statytis pastatą, teismui nekyla neaiškumų dėl statybos kainos, pastato vietos, techninių galimybių.
Žemesnės instancijos teismas
24. Nurodo, kad šalims priklausančios virtuvės dalys yra panašios. Teismas gi, ieškovės siūlomoje virtuvės naudojimosi tvarkoje nepastebi, kad faktinė naudojimosi virtuve tvarka tarp šalių jau buvo susiformavusi, realioji virtuvės dalis praktiškai identiška jų daliai bendrojoje nuosavybėje, ieškovė naudotųsi virtuve izoliuotai nuo atsakovų, kas šalintų konfliktų galimybę tarp šalių.
25. Teismo sprendimas priimti atsakovų siūlomą virtuvės atidalinimo tvarką, priteisiant piniginę kompensaciją – tai esminis ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto atėmimas. Piniginė kompensacija ieškovei nereikalinga. Pinigai nekompensuos ieškovės įprastos, mėgstamos veiklos praradimo. Teismas ieškovės intereso naudotis virtuve nevertino kaip labai svarbaus.
26. Nesutinka su teismo išvadomis, jog ieškovė iš esmės neprieštaravo dėl kiemo statinių (išvietės) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė siejo išvietės atidalinimo galimybę, išmokant kompensaciją su sąlyga, kad visiems kitiems kiemo statiniams bus nustatyta naudojimosi tvarka.
27. Ieškovė palaiko savo reikalavimą pakeisti žemės sklypo naudojimosi žemės sklypu, 0,34 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal IĮ „GRAIDA“ 2021-07-27 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Ši tvarka būtų logiška, aiški ir racionali, jeigu būtų nustatyta ieškovės siūloma bendrosios nuosavybės teise valdomų visų kiemo statinių, įskaitant virtuvę ir išvietę, naudojimosi tvarka. Šalys turėtų priėjimą prie savo nekilnojamojo turto objektų, galėtų juos aptarnauti, remontuoti, planuoti ir įsivesti reikalingas komunikacijas.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė niekada nuo 2001 metų ginčo viraline nesinaudojo absoliučiai jokiems savo poreikiams tenkinti aplamai, nes ji buvo neįrengta ir tinkama naudoti nebent kaip sandėlis nereikalingiems daiktams laikyti, nes buvo netgi nerakinama. Apeliantė ja nesinaudojo iki pat 2020 metų vasaros.
29. Tam, kad apeliantė galėtų eksploatuoti jai priklausančią viralinės dalį, būtų reikalinga paimti dar ir dalį atsakovų naudojamo žemės sklypo ir taip sumažinti jų faktiškai naudojamą kiemą. Dėl to būtų suvaržyta atsakovų teisė naudotis visu jiems priklausančiu žemės sklypu. Pažymėtina, kad tarp bendrasavininkų yra kilusi gili konfliktinė situacija būtent dėl to, kad apeliantė 2020 metų vasarą pradėdama savo viralinės dalį remontuoti, pradėjo vaikščioti per žemės sklypą, kuriuo pagal J. A. 2001 m. parengtą planą, priklauso naudotis išimtinai tik atsakovams, o apeliantė patekti prie jai priklausančios viralinės dalies neturi jokių galimybių. Nurodytos aplinkybės reiškia, jog apeliantė neturėjo ir dabar dar neturi jokio teisinio pagrindo vaikščioti per atsakovams priskirtą naudotis žemės sklypo dalį. Todėl apeliantė šiuo metu vaikščiodama į jai priklausančią viralinės dalį per atsakovams priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, nuolat pažeidžia atsakovų teises į privatumą ir ramų poilsį.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovų priešieškinį ir sprendė, kad pagal atsakovų siūlomą viralinės atidalijimo variantą ir žemėtvarkos projektą bus labiau mažinama šalių kontakto ir dėl to galimų konfliktų galimybė.
31. Pažymi, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi ilgametė naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri dar 2001 metais buvo parengęs matininkas J. A. ir kuri truko dvidešimt metų. Pagal šią tvarką šalys netrukdė viena kitos privatumui, nesinaudojo ir nesiekė naudotis viena kitos naudojamu žemės sklypu ir visa tai nutrūko, kai apeliantė 2020 m. vasarą nusprendė pradėti naudoti jai nuosavybės teisėmis priklausomą viralinės dalį. Atsakovai pasiūlė apeliantei neprotingai didelę kompensaciją už jai priklausančią viralinės dalį, kuri perdėtai neproporcingai kompensuoja jos iki 2020 metų vasaros nenaudotos 10 kv. m. dydžio viralinės dalies netektį. Teismas šią kompensaciją padidino iki 4000 Eur. Atsakovai su tuo sutinka, nes tikisi, kad pagaliau grįš ramybė, kuri yra pagrindinis sveikatos bei gerovės šaltinis.
32. Kadangi atsakovų patikslintu priešieškiniu reikalaujama atidalyti viralinę taip, kad ji visa taptų jų nuosavybė, o atidalijamas kiemo statinys (išvietė) atitektų apeliantei, tai teismui patenkinus atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimus, neatsirado joks bendro naudojimo žemės sklypu poreikis, kuris užtikrina taiką tarp šalių. Tuo tarpu apeliantės siūloma naudojimosi tvarka su bendrai naudojama žemės sklypo dalimi neužtikrina, kad ateityje nekils ginčų ir konfliktų, nes bendrai naudojamoje dalyje nebus galima užtikrinti atskirų naudojamų statinių dalių. Todėl teismas pagrįstai konstatuoja, jog dėl konfliktinės situacijos būtina išvengti ateityje bet kokios bendrai naudojamos dalies, kas visiškai atitinka teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės R. K. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
34. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys bei priešieškinis dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi daiktais tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
35. Apeliantė prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
36. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
37. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
38. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pastate - dvibučiame, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra du butai: Butas/Patalpa - Butas Nr. 1, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise atsakovams, o Butas/Patalpa - Butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise ieškovei. Taip pat yra pastatas-viralinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai- kiemo statiniai (išvietė), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie po ½ dalį priklauso butui Nr. 1, (atsakovų nuosavybė), ir butui Nr. 2 (ieškovės nuosavybė).
39. VĮ Registrų centras duomenimis, 3400 kv.m. dydžio žemės sklypas, kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas- vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, kurio 17/34 dalių priklauso butui Nr. 1, (atsakovų nuosavybė), ir 17/34 dalių butui Nr. 2 (ieškovės nuosavybė).
Dėl pastato- viralinės, plane pažymėto 2I1p.
40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
41. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022).
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.). Tačiau šis bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, o kartu ir jos užbaigimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra, nepadarant neproporcingos žalos dalijamam daiktui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, prioritetas teikiamas ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, išsaugant bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrinant galimybę naudotis daiktu.
43. Teismas, spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra, turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021 38, 39 punktus). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022).
44. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė pastatą - viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ją nuosavybės teise atsakovams, o ieškovės naudai iš atsakovų priteisė piniginę kompensaciją. Teigia, kad teismas ignoravo faktinį ginčo objekto naudojimą (tai, jog ieškovė viraline naudojosi augindama gyvulius, dabar naudojasi ir tikisi naudotis sodo ir daržo gėrybių konservavimui, namų ruošos darbams). Pažymi, kad šalių virtuvės nuosavybės dalys yra praktiškai vienodos. Taip pat nurodo, jog faktinė naudojimosi virtuve tvarka tarp šalių jau buvo susiformavusi, realioji virtuvės dalis praktiškai identiška jų daliai bendrojoje nuosavybėje, apeliantė naudotųsi virtuve izoliuotai nuo atsakovų, kas šalintų konfliktų galimybę tarp šalių. Apeliantės įsitikinimu toks teismo sprendimas yra neracionalus ir neatitinkantis faktinės situacijos.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu paminėti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas pripažinti neteisingomis. Aplinkybė, kad šiuo metu ginčo viraline apeliantė ketina naudotis, savaime neįrodo būtino poreikio turėti būtent šias ginčo patalpas. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog viraline apeliantė naudotis pradėjo sąlyginai neseniai, ilgą laiką ji šiomis patalpomis nesinaudojo. T.y. iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė niekada nuo 2001 metų iki 2020 metų vasaros ginčo viraline nesinaudojo absoliučiai jokiems savo poreikiams tenkinti, nes ji buvo neįrengta, nebuvo įvestos komunikacijos (jų nėra ir šiai dienai). Be to, iš J. A. 2001 m. balandžio mėnesį parengto žemės sklypo plano matyti, kad faktiškai šiaurine sklypo dalimi naudojasi apeliantė (šioje dalyje yra jos butas), o atsakovai naudojasi pietine sklypo dalimi, šioje dalyje yra jų butas. Tuo tarpu šalių kiemas atskirtas neaukšta tinkline tvora (tai matyti iš byloje esančių fotonuotraukų). Taigi, kaip matyti, ginčo viralinė stovi pietinėje žemės sklypo dalyje, kuria naudojasi būtent atsakovai. Todėl apeliantei priklausanti viralinės rytinė dalis randasi atsakovų faktiškai naudojamo kiemo ribose. Įėjimai šalims į viralinę yra iš pietinės jos pusės, t. y. taip pat atsakovų naudojamo kiemo ribose. Tai reiškia, jog apeliantė, norėdama patekti į savo viralinės dalį, turėtų nuolat vaikščioti per atsakovų naudojamą kiemo dalį ir tokiu būdu pažeistų atsakovų privatumą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog tam, kad apeliantė galėtų eksploatuoti jai priklausančią viralinės dalį, būtų reikalinga paimti dalį atsakovų naudojamo žemės sklypo ir taip sumažinti jų faktiškai naudojamą kiemą. Dėl to būtų suvaržyta atsakovų teisė naudotis visu jiems priklausančiu žemės sklypu.
46. Pažymėtina, kad tarp bendraturčių vyksta ilgalaikiai nesutarimai, teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių į ginčo viralinę įgyvendinimo, naudojimosi atsakovams priklausančiu kiemu, t. y. šalių santykiai itin konfliktiški, kurie buvo peraugę į fizinį smurtą, o esant tokiai padėčiai yra itin komplikuotas turto valdymas, naudojimas ir jo priežiūra. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu viralinė naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal apeliantės siūlomą variantą, tarp ginčo šalių būtų sukurti dar sudėtingesni santykiai (apeliantės viralinės dalis nėra įrengta naudojimuisi, reikalingas kapitalinis remontas bei komunikacijų įvedimas, būtų ribojamas atsakovų privatumas, žemės sklypas naudojamas neracionaliai), kas prieštarautų naudojimosi bendru daiktu nustatymo tikslams bei būtų sudarytos teisinės prielaidos tolimesniam šalių bylinėjimuisi, kas prieštarautų civilinio proceso tikslams bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CPK 2 str., CK 1.5 str.).
47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybių bei šalių nurodytų argumentų dėl pastato - viralinės atidalinimo būdo visumą, atsižvelgė į šalių konfliktinius santykius, į šalių naudojamas žemės sklypo dalis ir kt. Tai, kad atsakovų ir apeliantės viralinės dalys yra beveik lygios, nepaneigia teismo išvados, jog ieškovei priklausančio pastato - viralinės dalies negalima realiai atidalyti be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.
Dėl kiemo statinių (išvietės) atidalijimo
48. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė neprieštaravo dėl kiemo statinių (išvietės) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisė kiemo statinius ieškovei. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu bei mano, kad teismo argumentai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ūkio pastatais taikytini ir kiemo statinių (išvietės) atveju. Naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, nepažeistų atsakovų teisių ir interesų dėl naudojimosi daiktu.
49. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai kiemo statiniu (išviete) nesinaudoja, kiemo statiniai yra ieškovės naudojamo sklypo teritorijoje, apstatyti jos statiniais, atsakovai minėtais kiemo statiniais neketina naudotis. Be to, pati apeliantė teismo posėdžio metu neprieštaravo, jog kiemo statiniai atitektų jai. Pirmosios instancijos teismas nustatė ūkinių pastatų naudojimosi tvarką pagal ieškovės reikalavimą, todėl atsižvelgęs į tai, jog šalių santykiai yra konfliktiški, o ieškovė neprieštarauja, kad kiemo statiniai (išvietė) atitektų jai, pagrįstai nusprendė kiemo statinius (išvietę) priteisti ieškovei, o atsakovams – kompensaciją. Be to tokiu būdu racionaliai bus naudojamas ir šalių turimas bendras žemės sklypas (atsakovams nebus poreikio patekti į ieškovei tenkančią sklypo dalį).
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo
50. Apeliantė mano, jog jos siūloma žemės sklypo tvarka būtų logiška, aiški ir racionali, jeigu būtų nustatyta jos siūloma bendrosios nuosavybės teise valdomų visų kiemo statinių, įskaitant virtuvę ir išvietę, naudojimosi tvarka. Šalys turėtų priėjimą prie savo nekilnojamojo turto objektų, galėtų juos aptarnauti, remontuoti, planuoti ir įsivesti reikalingas komunikacijas.
51. Tačiau, kaip matyti, apeliantės siūloma naudojimosi tvarka yra su bendrai naudojama žemės sklypo dalimi, todėl atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, nesutarimus, teisėjų kolegijos nuomone, tokia siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neužtikrina, kad ateityje nekils ginčų ir konfliktų. Bendrai naudojamoje dalyje nebus galima užtikrinti netrukdomo atskirų statinių dalių naudojimo.
52. Kadangi atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą - viralinę, išmokant ieškovei 4 000 Eur kompensaciją ir kiemo statinius (išvietę), išmokant atsakovams po 20 Eur kompensacijos, nebelieka šalims poreikio naudotis bendru žemės sklypu, todėl, kolegijos vertinimu, atsakovų pateiktas matininko D. I. 2021-04-15 parengtame šio žemės sklypo naudojimosi plane, pagal kurį indeksu „A“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv. m. dydžio, atitenka naudotis atsakovams, o plane indeksu „B“ pažymėta žemės sklypo dalis, 1700 kv. m. dydžio, atitenka naudotis apeliantei, siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionalesnė, konfliktuojančios bylos šalys turės daugiau galimybių kiek įmanoma izoliuotai naudotis žemės sklypu, nekylant tarpusavio nesutarimams. Kolegijos nuomone, toks žemės sklypo atidalijimas atitinka proporcingumo principus, pernelyg nesuvaržo nė vienos iš bylos šalių teisių ir teisėtų interesų.
53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
54. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Atmetus ieškovės R. K. apeliacinį skundą, iš jos atsakovei V. K. priteistinos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, o ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.